„Kviečiu partijos kolegas diskusijai apie partijos ateitį, nes nediskutuojant niekur nenukeliausime“, – Eltai komentavo „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas, klausiamas, ar svarsto trauktis iš Darbo partijos gretų.

„Noriu pirmiau pakelti partiją diskusijai – kad viskas, kas vyksta, nebūtų kaip natūralus dalykas. (...) Jeigu ta diskusija neįvyks – žinoma, visokiausių minčių yra, aš to neslepiu“, – teigė jis.

V. Fiodorovo bendražygis ir „darbiečių“ sąrašo vedlys į EP Valentinas Bukauskas taip pat aiškiai neįvardijo, ką galvoja apie ateitį Darbo partijoje. Jis antrino frakcijos seniūnui, sakydamas, jog šiuo metu partijos nariai turėtų skirti dėmesį vidinėms diskusijoms.

„Kas bus su manimi? Aš nežinau, aš esu žmogus. Šiandien kalbu, ką galvoju“, – Eltai sakė V. Bukauskas.

Visgi, jis neslėpė, kad I. Kačinskaitės-Urbonienės sprendimas palikti Darbo partiją jam buvo netikėtas. Nors apie tai, jog neplanuoja tolimesnės politinės karjeros I. Kačinskaitė-Urbonienė kalbėjo ir anksčiau, V. Bukauskas tikina prašęs kolegės nestabdyti narystės tol, kol nėra pasibaigusi ši Seimo kadencija.

Kas bus su manimi? Aš nežinau, aš esu žmogus. Šiandien kalbu, ką galvoju.

„Jeigu tai nėra būtina – tai galima atlikti gražiai, baigus kadenciją“, – aiškino Seimo narys.

I. Kačinskaitės-Urbonienės pasitraukimas buvo staigmena ir „darbietei“ Vaidai Giraitytei-Juškevičienei. Tačiau kitaip nei frakcijos bendražygė, ji narystės partijoje stabdyti neketina.

„Apie tokius scenarijus nesvarstau, nebent nebeliks darinio, kuriame būti. Apie tai tikrai nesvarstau“, – sakė V. Giraitytė-Juškevičienė.

„Ievos sprendimas nedalyvauti politikoje ir kituose rinkimuose mums buvo žinomas seniai, bet jos sprendimas trauktis iš partijos gal kiek nustebino. Tai nebuvo išsakyta partijos taryboje“, – pastebėjo parlamentarė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę posėdžiavusi Darbo partijos taryba nusprendė nesitraukti iš EP rinkimų. Visgi, po partijos būstinėje vykdytų kratų, politinės jėgos įkūrėjas ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas sustabdė narystę „darbiečių“ gretose. Jo vietą rinkiminiame sąraše į EP užėmė Seimo narys V. Bukauskas.

Tačiau tokiems sprendimams pritarė ne visi „darbiečiai“ – parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė pranešė pasitraukianti iš partijos. Seimo narė teigė, kad neturi planų sieti savo karjeros su politine veikla. Be to, argumentavo politikė, išsiskyrė jos bei partijos tarybos pozicijos svarbiausiais klausimais. Ir nors partiją palieka, I. Kačinskaitė-Urbonienė ketina likti „darbiečių“ frakcijos Seime nare.

Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pranešė, kad kratos, atliktos Darbo partijos būstinėje, yra susijusios su ikiteisminiu tyrimu dėl neteisėto daugiau kaip 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų įgijimo. Įtariama, jog lėšos pasisavintos neatliekant ar imituojant Europos Parlamento (EP) narių padėjėjų funkcijas. Atliekamas tyrimas yra susijęs su asmeniu, ėjusiu vieno iš EP narių patarėjo pareigas.

Tai po ketvirtadienį vykusio partijos tarybos posėdžio BNS pranešė partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„(Viktoras – BNS) Uspaskichas sustabdė narystę partijoje, jo nebus kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, nebus išvis tarp kandidatų. Sąrašą ves pirmasis mano pavaduotojas, frakcijos narys Valentinas Bukauskas“, – sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, „darbiečiai“ apsisprendė dalyvauti EP rinkimuose „po ilgų ir intensyvių diskusijų“.

A. Mazuronio teigimu, daugiau sprendimų partijos taryba kol kas nepriėmė, laukiama tolesnių teisėsaugos tyrimo išvadų.

„Šiai dienai kažkokius sprendimus priimti yra per mažai informacijos, reikia šiek tiek palaukti ir iš teisėsaugos sulaukti daugiau informacijos tam, kad būtų galima svarstyti, ką mes toliau darome ir kur toliau judame“, – teigė partijos pirmininkas.

Partijos pirmininko pavaduotojas, „darbiečių“ frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas anksčiau ketvirtadienį svarstė, kad partijai „galbūt laikas pasileisti“. A. Mazuronio teigimu, šis siūlymas tarybos posėdyje nesvarstytas.

Pasak „darbiečių“ lyderio, kol kas nėra priimtas sprendimas dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.

„Dėl Seimo (rinkimų – BNS) mes nediskutavome, ankstokai šiek tiek. Diskutavome pagrinde apie EP rinkimus, kaip čia elgtis su sąrašo lyderiu, su jo naryste partijoje ir kitais dalykais“, – teigė A. Mazuronis.

Partijos pirmininkas taip pat nekeičia pozicijos ir dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.

„Visą laiką sakiau, kad žmonės surinko daug parašų, būtų tiesiog negražu (nedalyvauti – BNS) tų žmonių atžvilgiu, kurie rinko, įkalbinėjo, prašė žmonių pasirašyti“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Europos prokuratūra atlieka tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.

A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas V. Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.

A. Mazuronio teigimu, partijos posėdyje aptartas šis tyrimas, tačiau į daugelį klausimų partijos nariams jis atsakyti negalįs.

„Diskutuoti šitais klausimais labai sudėtinga, nes niekas pasakyti nieko negali. Partijos nariai klausia daug klausimų, į kuriuos atsakyti mes negalime dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ar dėl to, kad pasirašę, ar dėl to, kad nežinome. Nuspręsta, kad prie šitos diskusijos grįšime artimiausiu metu, kai bus daugiau informacijos“, – sakė jis.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

Pasak ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės, mažiau reikšmės teikiant stažui, žmonės stengsis daugiau uždirbti ir mokėti didesnes „Sodros“ įmokas.    

„Didesnis dėmesys individualiai pensijos daliai yra svarbus tuo, kad skatina žmones ne tik susimokėti („Sodros“ įmokas – BNS) nuo grindų (MMA – BNS), kokią prievolę turi. Reikia keisti mąstymą – pensija turi priklausyti nuo įmokų, o ne nuo to, kiek sumokama nuo MMA“, – trečiadienį Seimo „darbiečių“ frakcijoje teigė I. Buškutė.  

„Labai daug žmonių nori dirbti neskaidriai, jie tuo ir naudojasi – susimoka nuo „grindų“ (mažiausių reikalaujamų pajamų – BNS), bet nemoka didesnių įmokų“, – tvirtino ministerijos atstovė.

Reikia keisti mąstymą – pensija turi priklausyti nuo įmokų, o ne nuo to, kiek sumokama nuo MMA.

I. Buškutė priminė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pakartojęs, jog vienintelis pagrindas diferencijuoti pensijas pagal jų dydį yra sumokėtos įmokos.

„Ne faktinis darbo laikas ar dar kažkas, o sumokėtos įmokos“, – pabrėžė ministerijos atstovė. 

Tuo metu parlamentaras Valentinas Bukauskas piktinosi, kad individualiai dirbantiems gyventojams reikia dirbti 30 ar 40 metų, kad jiems susikauptų 15 ar 20 metų darbo stažas.

Pasak jo, daugiausia tokių žmonių yra periferijoje, kur pajamos ir darbo apimtys nėra tokios didelės.

„Kaime turėjo kirpyklėlę, tas valandas išbuvo, ir vaikai buvo neprižiūrimi... Ir jie gaus keliais eurais daugiau negu tie, kurie iš viso nedirbo“, – teigė parlamentaras. Anot jo, tokių žmonių yra apie 90 tūkst.

I. Buškutės teigimu, individualiai dirbantiems žmonėms vienerių metų darbo stažas susikaupia, jeigu jie per metus sumoka „Sodros“ įmokas nuo 12 MMA ar didesnės sumos (nuo 2022 metų sausio – 8760 eurų).

Seimas šią savaitę priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo įstatymą, nustatantį, kad vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.

Nuo šiol bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.

Bazinė pensija šiemet siekia 198 eurus, o kitais metais – kiek daugiau nei 215 eurų.

Apie tai Seimo Darbo frakcijos narys informavo savo feisbuko paskyroje.

Parlamentaras teigia, kad kol kas jaučiasi gerai.

"Covid-19 virusas neaplenkė ir manęs - šį rytą gavau teigiamą testo rezultatą.

Stipresni ligos simptomai nepasireiškė, jaučiuosi gerai.

Sveikatos Jums visiems, nesirkite!", - rašo seimo narys.

Tai numatančią pensininkams patrauklią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą antradienį Seimui pateikęs Mišrios Seimo narių grupės narys Valentinas Bukauskas nesulaukė kolegų pritarimo. Jai nepritarta po pateikimo (už buvo 11, prieš – 21, susilaikė 38 parlamentarai). Projektas artimiausiu metu nebeturi šansų Seime, nes 42 parlamentarų balsais buvo atmestas.

V. Bukauskas siekė palengvinti pensinio amžiaus asmenų pragyvenimo lygį, nustatant, pasak jo, normalų pensijos dydį, iš kurio galima pragyventi.

Jo duomenimis, pavyzdžiui, Prancūzijoje vidutinė pensija siekia apie 1000 eurų, Norvegijoje – 1809 eurus, Anglijoje – 1718 eurų, Suomijoje – 1500 eurų.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vidutinės pensijos dydis nėra susietas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu.

V. Bukauskas siūlė, kad įstatymo pataisa įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

Seimo posėdžiui pirmininkavusi Rima Baškienė paskelbė, jog V. Bukauskas paliko „tvarkiečių“ gretas ir ši frakcija neatitinka minimalios septynių parlamentarų ribos.

Sprendimą V. Bukauskui išeiti iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos prieš kelias savaites priėmė Darbo partijos taryba.

Šios partijos lyderis Viktoras Uspaskichas BNS anksčiau antradienį sakė, kad sprendimas gali pasikeisti, jeigu „darbiečiai“ būtų įtraukti į koalicijos derybas.

V. Bukausko pasitraukimas dar gali būti aptartas per artėjantį Darbo partijos tarybos posėdį šeštadienį, tačiau V. Uspaskichas tvirtino, kad siūlys partiečiams sprendimo nekeisti.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis žurnalistams anksčiau sakė, kad net ir pasitraukus V. Bukauskui frakcija išliks.

Koaliciją formuojančių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad partija svarstytų galimybę deleguoti savo atstovą į „tvarkiečių“ frakciją, kad ši nesugriūtų.

Dėl koalicijos šiuo metu derasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.

R. Žemaitaitis: frakcijos griūtis įtakos deryboms neturės

Partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtina, jog frakcijos griūtis įtakos deryboms dėl valdančiosios koalicijos neturės.

„Niekaip neįtakos, o kaip gali įtakoti? Juk partija pasirašo sutartį, partija laimėjo aštuonias vietas Seime, ir partija toliau veda derybas. Ne frakcija pasirašė memorandumą, o partija“, – BNS antradienį sakė R. Žemaitaitis.

Pasak jo, šiuo metu ieškoma, kas iš kolegų galėtų jungtis prie „tvarkiečių“, o tokių neradus partijos nariai dirbs Mišrioje grupėje.

„Tikrai nėra ką sureikšminti, bet reikia pastangų dėti, kad atsirastų pora frakcijos narių, kurie papildytų frakciją. Žiūrėsim, gal ketvirtadieniui kai ką ir surasim. Iš visur bandom, kurie turi bendrų pažįstamų, draugų, kalbam dėl prisijungimo galimybės, aišku, daugiausiai iš Mišrios grupės“, – kalbėjo „tvarkiečių“ vadovas.

„Panašu, kad Mišrioj grupėj ir gali būti toliau tęsiamas darbas“, – scenarijų, jei „tvarkiečiai“ nesurinks frakcijai reikiamo Seimo narių skaičiaus, įvardijo R. Žemaitaitis.

„Partijos tarybos sprendimas (dėl V. Bukausko atšaukimo – BNS) yra padarytas vakar apklausos būdu, 90 proc. pritarė tam dalykui“, – penktadienį BNS sakė „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas.

„Tiesiog partija pati turi identifikuotis, siūlyti savo programines nuostatas. Kada ėjome į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, buvo įstatymų projektai, kuriuos žadėta užregistruoti ir pristatyti, to nebuvo padaryta. Kam mums ten sėdėti su jais, jeigu nevykdoma mūsų programa?“ – aiškino Darbo partijos pirmininkas.

Dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje šiuo metu besideranti partija „Tvarka ir teisingumas“ Seime turi septynių narių frakciją. Tai minimalus parlamentarų skaičius sudaryti frakciją.

V. Bukausko išėjimas sugriautų „tvarkiečių“ frakciją.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis BNS teigė, kad nepaisant visko, frakcija turėtų išlikti.

Anot jo, dar bus kalbama ir su Darbo partijos atstovais, ir kviečiami kiti parlamentarai prisidėti prie frakcijos.

V. Bukausko priklausymas „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai taip pat reiškė netiesioginę Darbo partijos paramą valdantiesiems.

„Mes neatsisakome paramos, mes su tomis pačiomis nuostatomis galime ateiti, bet jau derėsimės partijos vardu, o ne per „tvarkiečius“, – BNS sakė V. Uspaskichas.

Be to, nuo šios savaitės Darbo partijai Seime atstovauja ne tik V. Bukauskas, bet ir buvęs liberalas Andrius Mazuronis. Jis tapo šios politinės jėgos nariu.

„Matydamas dabartinės valdančiosios daugumos negebėjimą susikoncentruoti į valstybei svarbių klausimų sprendimą bei Seime tvyrantį chaosą ir pasimetimą, nusprendžiau jungtis prie naujai besiformuojančios, jaunatviškos bei veržlios Darbo partijos komandos“, – partijos pranešime cituojamas politikas.

Į šį parlamentą A. Mazuronis pateko balandį pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą, mandato atsisakius Arūnui Gelūnui.

Kadangi jau ateidamas į Seimą jis dėl vidaus nesutarimų buvo palikęs Liberalų sąjūdį, tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu.

A. Mazuronis penktadienį BNS teigė, kad ir toliau planuoja dirbti šioje grupėje.

Pasak V. Uspaskicho, „darbiečių“ gretos Seime dar gali pasipildyti.

„Gali būti ir ne du labai greitai. Kalbos vyksta“, – BNS sakė „darbiečių“ vadovas.

Tai BNS pirmadienio rytą patvirtino „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Mišriai Seimo narių grupei iki šiol priklausiusiam V. Bukauskui papildžius „tvarkiečių“ gretas, frakciją sudarys 8 politikai.

„V. Bukauskas ateina pas mus į frakciją. Jis iškėlė tris įdomius dalykus, kurie svarbūs Lietuvai, ir nori jungtis prie valdančiosios daugumos, kad jie būtų įgyvendinti“, – sakė R. Žemaitaitis.

Anot jo, V. Bukauską „tvarkiečiai“ jungtis pakvietė sutapus jo vizijai dėl savivaldos formavimo, regioninio skatinimo, PVM lengvatos malkoms, maisto produktams, prekybos centrų darbvo su partijos požiūriu.

„V. Bukauskas, pasitaręs su partija ir gavęs valdybos pritarimą praėjusią savaitę, nusprendė jungtis“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Tikrai malonu buvo išgirsti tokį pasiūlymą, kad mūsų Darbo partijos Seimo narys V. Bukauskas dalyvautų „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos sudėtyje šitos kadencijos Seime. Mes pasiūlėme kelis punktus, su kuriais galėtume dalyvauti jų darbe, esu įsitikinęs, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus galima tikėtis pagerėjimo Lietuvos ekonomikoje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Pasak jo, „darbiečiai“ siūlo siekti mažesnio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams bei lengvosios pramonės prekėms.

„Buvo prekybininkų pareiškimai ir tai galima užfiksuoti ir garantuoti, jie iškart sutinka būti prisaikdinti, kad 15 proc. atpigs šitos pramonės produkcija“, – teigė V. Uspaskichas.

Tarp kitų punktų Darbo partijos vadovas nurodė investicijų regionuose skatinimą, sąlygų emigrantams grįžti sudarymą, minimalios algos augimą.

„Mes norime, kad būtų priimtas įstatymas grįžtančių tautiečių iš emigracijos, reikia kelis punktus užfiksuoti iš karto, kompensavimas jų pervežimo į čia, su visu jų turtu ir bagažu, valstybė turi padėti integruotis vaikams į švietimo sistemą“, – sakė Darbo partijos vadovas.

Tuo metu planų jungtis partijoms „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ nesvarsto, teigė jų vadovai.

„Tikrai ne (nesvarstome – BNS), abi partijos pagal naujausias apklausas peržengia 5 proc., 6 proc. barjerą, ir manau, kad atsinaujinimas, sustiprėjimas bus tik į naudą“, – į klausimą dėl bendradarbiavimo partijų lygiu atsakė R. Žemaitaitis.

„Šiandien tokios kalbos nėra todėl, kad išgyveno ir viena, ir kita partija sunkius laikus, mes dabar tiesiojoje, dalijamės trečią–ketvirtą vietą, tradicinės partijos paskui mus eina, todėl norime išsitiesti patys, identifikuotis patys, kalbu apie Darbo partiją“, – panašos pozicijos laikėsi ir V. Uspaskichas.

Tačiau atskirose savivaldybėse „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ svarsto bendradarbiauti per rinkimus, teigė vadovai. „Mes kalbamės, tai praktiniai klausimai, tikrai kažkur tarsimės, ne tik su „Tvarka ir teisingumu“, – sakė V. Uspaskichas.

R. Žemaitaitis teigė, kad dėl bendro dalyvavimo rinkimuose kalbamasi ir su kitų partijų atstovais, pavyzdžiui, žemaitiškuose rajonuose – su Žemaičių partija.

Ketvirtą kadenciją parlamente dirbantis V. Bukauskas 2016-aisiais buvo išrinktas Telšių vienmandatėje apygardoje, jis anksčiau priklausė socialdemokratų frakcijai, šiems skilus, perėjo į Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją, šių metų balandį – į Mišrią Seimo narių grupę.

Darbo partija turi du atstovus Seime. Kitas „darbietis“ Petras Čimbaras priklauso Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai.

„Sekmadienį vyko partijos suvažiavimas ir buvo delegatų pozicija, kad nebūtų tapatinama, kad aš priklausau įkurtai Socialdemokratų darbo partijai, ir priimtas sprendimas išeiti iš šios frakcijos“, – BNS sakė V. Bukauskas.

Klausiamas, ar pereina į kokią nors kitą frakciją Seime, V. Bukauskas teigė, kad bus „tautos narys, kuris turi įgaliojimus remti dabartinės Vyriausybės programą“, ir priklausys Mišriai Seimo narių grupei. Į ją patenka frakcijoms nepriklausantys parlamentarai.

Klausiamas, ar neketina dėtis prie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, parlamentaras teigė tokio kvietimo neturintis.

„Darbiečių“ suvažiavime sekmadienį prie partijos vairo grįžęs Viktoras Uspaskichas teigė, kad Darbo partija yra pasirengusi dirbti su esamais valdančiaisiais.

Vienmandatėje apygardoje išrinktas V. Bukauskas po Seimo rinkimų tapo Socialdemokratų partijos frakcijos nariu, o šiai skilus pasirinko Socialdemokratų darbo frakciją. Jos atstovai su kitais politikais, tarp kurių gausu V. Uspaskichui oponavusių buvusių „darbiečių“, įkūrė Socialdemokratų darbo partiją.

Išėjus V. Bukauskui, Socialdemokratų darbo frakcijoje lieka 11 narių. Formaliai sumažėjo ir valdančioji dauguma, tačiau V. Bukauskas, kaip minėta, žada remti dabartinę Vyriausybę.

Valentinas Bukauskas – jau ketvirtą kadenciją Darbo partijai atstovaujantis Lietuvos Respublikos Seime; Žaneta Simanavičienė – profesorė habilituota daktarė, Estijos garbės konsulė, Moterų partijos įkūrėja; Ingrida Baltušytė-Četrauskienė – ekonomikos magistrė, 2004 m. į partiją atėjusi kaip jaunimo atstovė, šiandien – stipriausio Darbo partijos skyriaus pirmininkė ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė; Gitana Markovičienė – daug vertingos patirties tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose turinti ekonomistė, parašiusi daug straipsnių ekonomikos, politikos temomis; Petras Kuizinas – Telšių rajono savivaldybės meras; Šarūnas Birutis – buvęs Europos Parlamento narys, 2012–2016 m. ėjęs Lietuvos kultūros ministro pareigas. Šie žmonės vakar išrinkti Darbo patijos pirmininkės Živilės Pinskuvienės pavaduotojais.

"Šią dieną mes atsiminsime kaip dieną, kai partija ėmė vėl priklausyti jos žmonėms. Šiandien – pabrėžiu, būtent šią dieną, vasario 12-ąją, viską pradedame iš naujo", – kreipdamasi į partijos narius sakė partijos primininkė Živilė Pinskuvienė.

Apie iš partijos pasitraukusius kolegas Darbo partijos pirmininkė nedaugžodžiavo: "Ką gi – jų ir neturi čia būti, nes juos į priekį vedė ne tie tikslai ir ne tos vertybės, todėl mums tikrai nebuvo pakeliui. Jie pamiršo, kad čia svarbiausia ne postai, ne mandatai Seime, o žmonės."

Pasak jos, partijai atsinaujinti buvo būtina. Kai keičiasi aplinkybės, turi keistis ir žmonės.

"Tebeturime gerą pagrindą po kojomis ir galime atsispirti naujam skrydžiui, todėl kviečiu visus partijos narius žvelgti ne atgal, ne vieni į kitus, bet tik į priekį. Tik priekyje yra naujų darbų horizontai. O darbo nebijome, gebėjimai ir idėjos niekur nedingo. Todėl ir turime susitvarkyti – turime stipriai pasitempti ir atnaujinti savo partinę organizaciją. Partijos programą. Nauji iššūkiai reikalauja apgalvotų, bet drąsių veiksmų. Ir mes jų imsimės visi kartu", – kalbėjo Ž.Pinskuvienė.

Darbo partijos pirmininkė uždavė atvirą klausimą: kada gi žmonės galės pasijausti žmonėmis ir pradėti normaliai dirbti ir užsidirbti?

"Lietuvai vadinamosiosios darnios Lietuvos tikrai neužteks. Jeigu dar kas nors to nesuprato, tai greitai supras. Jau šiandien aišku, kad visas problemas, apie kurias garsiai Lietuvos žmonėms kalbėjo rinkimų laimėtojai, užgožė visiškai paviršutiniškas politinis folkloras ir menkaverčių darbų pastangos. Skelbtas profesionalumas – tik deklaracija", – sakė Ž.Pinskuvienė.

Pasak jos, Darbo partija yra puikiausia alternatyva mėgėjiškai dirbančioms valdančiosioms ir snaudžiančioms opozicinėms partijoms: "Turime porą metų iki rinkimų. Laiko distancija trumpa. Įsibėgėjimo takelio pakilimui beveik nėra, tačiau tikiu, kad būtent savivaldos rinkimuose prisiminsime pergalės skonį. Mes visada buvome stiprūs – Lietuvą matėme per regionus, savivaldybes, seniūnijas, bendruomenes. Per tikrų Lietuvos žmonių tikrus gyvenimus. Čia nėra daugiau ir mažiau svarbių. Visi esame svarbūs. Vienodai svarbūs."

"Tikiu, kad visus mūsų pranašumus galime sulieti į vieningą stiprią visumą – atsinaujinusią Darbo partiją", – sakė Darbo partijos pirmininkė Ž.Pinskuvienė.