„Tyrimais dažniausiai rodoma, kad šalies ekonomikai silpnesnis valiutos kursas yra geriau. Pirmiausiai dėl didėjančio euro zonos konkurencingumo yra galimybė įmonėms eksportuoti pigiau“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė L. Jurkšas.
Tačiau, šalies centrinio banko ekspertas pažymi, kad pirmiau silpnesnė valiuta atsilieps gyventojams, kurie pajaus JAV doleriais įkainotų energetinių išteklių kainų brangimą.
„Tačiau yra tam tikras persidengimas laike. Tuos kaštus dėl sustiprėjusio dolerio kurso mes patiriame, tikėtina, greičiau. Nes jeigu mūsų įmonės perka naftą, kitas žaliavas, kurios yra įkainotos doleriais, tai už tas prekes yra iš karto atsiskaitoma, mes sumokame daugiau“, – aiškino jis.
Tuo metu euro zonos įmonės, pasak ekonomisto, naudą pajaus ne iš karto.
„O žiūrint į eksportą, tai eksporto sutartys dažniausiai sudaromos ilgalaikiais kontraktais. Mūsų įmonių konkurencingumo padidėjimas pasireikš labiau ilgesnėje perspektyvoje“, – tikino L. Jurkšas.
ELTA primena, kad tvyrant būgštavimams dėl galimo rusiškų dujų tiekimo trikdžių, euras tapo pigesnis už JAV dolerį. Trečiadienį vienas euras buvo vertas 0,9998 JAV dolerio.
A. Izgorodinas: artimiausiu metu euro kursas dolerio atžvilgiu išliks žemas ir silpnas
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškina, kad nėra tikras, ar euro kursas dolerio atžvilgiu gali dar labiau nusilpti, tačiau, jo manymu, tai, jog euras išliks silpnas praktiškai yra faktas ir tai yra susiję su skirtinga pinigų politika Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir euro zonoje.
„Artimiausiu metu euro kursas dolerio atžvilgiu išliks žemas ir silpnas. Iš vienos pusės, abu centriniai bankai po truputį kels palūkanas, bet ECB dėl silpnesnio ekonomikos ciklo tikrai radikaliai palūkanų nekels, tuo metu, kai JAV centrinis bankas panašu, kad eis pakankamai radikaliu keliu ir labai agresyviai kels palūkanas, nes tai jiems leidžia daryti stipresnis ekonomikos ciklas“, – pirmadienį portalui „Delfi“ teigė A. Izgorodinas.
„Tie palūkanų skirtumai, bus esminis aspektas, kuris lems dolerio stiprumą ir euro silpnumą“, – pridėjo jis.
Ekonomistas tikina, kad pagrindinė priežastis, dėl ko euras yra nusilpęs, yra skirtinga JAV ir euro zonos pinigų politika, tačiau taip pat A. Izgorodinas mano, kad nemažą įtaką tam galėjo turėti ir nuogąstavimai dėl galimos dujų krizės Europoje.
„Paskutiniu metu, tikėtina, kad euro kurso kritimą dar lėmė nerimas dėl galimos dujų krizės Europoje. Matyt tai buvo paskutinis lašas, paskutinis faktorius, kuris nulėmė euro ir dolerio paritetą. Bet manau, kad eksporto ir kiti rodikliai šiuo atveju turėjo galbūt tiesiog papildomos įtakos, bet ne pagrindinės“, – sakė jis.
A. Izgorodinas tvirtina, kad eksportuojančiam verslui euro kurso kritimas yra geras rodiklis, bet tam verslui, kuris dirba vidaus rinkoje, tai gali turėti tam tikrų rizikų per bendrą vartojimo susilpnėjimą, kuris jau dabar matomas euro zonoje.
„Euro kritimas techniškai žiūrint yra labai gera naujiena Europos pramonei ir euro zonos eksportui, kadangi pingant eurui, statistiškai žiūrint, euro zonos gamybos gamintojų produkcija tampa konkurencingesnė ir tai tampa kaip geras stimulas euro zonos ekonomikai, kadangi pramonė šiuo metu realiai yra vienas iš rimtesnių euro zonos ekonomikos variklių“, – aiškino ekonomistas.
„Iš kitos pusės, tai yra iš dalies ir blogai dėl tos pačios infliacijos, nes kuo sparčiau pinga euras, tuo sparčiau atitinkamai brangsta tos prekės, kurias importuoja euro zona. Gali būti ir tų pačių energetikos išteklių papildomas brangimas ir atitinkamai tai dar labiau skatina infliaciją, o kuo sparčiau kyla infliacija, tuo labiau gali prastėti euro zonos vartotojų nuotaikos, atitinkamai gali mažėti euro zonos gyventojų noras pirkti stambesnes, brangesnes prekes, tai tam tikra prasme, euro kurso kritimas gali dar labiau pakirsti vartojimą, kuris ir taip euro zonoje šiuo metu labai šlubuoja“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
