„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų – tiesiog dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos, kadangi jis buvo nustatytas tada, kai labai sparčiai augo palūkanos, kurios yra gaunamos, ir ne taip sparčiai augo palūkanos, kurios yra mokamos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Anot jos, pernai įvestas laikinas itin daug grynųjų palūkanų pajamų gavusių bankų apmokestinimas galėtų būti pratęstas nebent teoriškai.

„LB vertinimu, teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Vyriausybės vadovės teigimu, mokesčio bazės neliks, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) nustojo kelti bazines palūkanų normas, o jų mažinimo rinkos tikisi artimiausioje ateityje.

„Įvairių rinkoje yra diskusijų, bet, matyt, kad tikėtini kažkada jau artimoje ateityje sprendimai į priešingą pusę“, – sakė premjerė.

2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankam ėmus pelnytis itin sparčiai didėjusių palūkanų normų, kurias ECB didino nuo 2022-ųjų liepos iki 2023 metų pabaigos.

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o šiemet jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.  

Mažesni PVM (pridėtinės vertės mokestis) tarifai, mažesni degalų akcizai kaimyninėse šalyse, išpūstos elektros energijos kainos, pasunkinta logistika su „didžiausiu pasaulio fabriku“ Kinija nedidina mūsų šalies verslininkų konkurencingumo ir, žinoma, piliečių gerovės.

Tarsi to dar neužtektų, įvedamas kosminis akcizo mokestis, siekiantis 368 eurus su PVM už 1 t suskystintosios naftos dujų (SND), užveršiantis kilpą ant kaklo verslininkams, naudojantiems SND gamyboje ir pramonėje,  pavyzdžiui, stiklo, asfalto gamintojams, pastatų šildytojams, mėsos ir pieno perdirbėjams, grūdų džiovintojams. Visa tai koreliuoja su pakeltomis kainomis vartotojams, t. y. visiems mums, Lietuvos žmonėms, o tie, kurie naudoja SND buityje (savo butams ar maistui šildyti), susimokės dar ir tiesiogiai žymiai išaugusias kainas.

Būtų smagu, kad mūsų išrinkta valdžia kada nors suprastų, jog jos uždavinys yra ne smaugti verslą ir gyventojus apkraunant akcizais, mokesčiais ir sankcijomis, tačiau kurti geresnes sąlygas verslo plėtrai, palengvinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą su kaimynais. Manau, kad erdvės tokiems veiksmams yra daugelyje sektorių, reikia tik noro.

Mano darbinė ir akademinė patirtis logistikos srityje leidžia daryti prielaidą, kad pirmiausia čia dar galima daug nuveikti siekiant sustiprinti Lietuvos ekonomikos augimą.

Esame palankioje logistiniu požiūriu geografinėje padėtyje, turime uostą, neblogai išvystytą geležinkelio tinklą, vystomus sausumos kelius, aerouostus ir vidaus vandens kelių potencialą.

Kad galėtume sustiprinti Lietuvos pozicijas logistikos ir transporto srityje, reikia žymiai padidinti Lietuvos prioritetinės transporto infrastruktūros objektų plėtros finansavimą.

Tačiau neužteks tik investuoti į logistikos infrastruktūrą kuriant ir plečiant kelių, geležinkelių tinklą, oro ir jūrų uostus. Negalime atsilikti technologijų srityje diegiant išmaniuosius logistikos sprendimus ir automatizaciją siekiant optimizuoti krovinių judėjimą, pagerinti tiekimo grandinių efektyvumą.

Kitas labai svarbus momentas – sąveika tarp sektorių. Mums būtina turėti šiuolaikinę, laikmečio iššūkius atitinkančią, integruotą transporto valdymo sistemą, kuri jungtų skirtingas transporto modas ir optimizuotų tranzitą.

Jeigu prie to, kas anksčiau išvardyta, pridėtume tiesiogines investicijas į logistikos centrus kiekviename transporto sektoriuje, kurie taptų efektyviais prekių krovimo, saugojimo ir paskirstymo taškais, beliktų laukti žymiai padidėjusių logistikos verslo įmonių įplaukų į mūsų bendrąjį vidaus produktą. Žinoma, tai neišspręs visų mūsų šalyje esamų problemų, bet lašas po lašo...

„Pagrindinis ir didysis šios dienos posėdžio klausimas – valstybės gynimo plano patvirtinimas, šiandien VGT jam pritarė, patvirtino, ir tai reiškia, kad Lietuvoje turime viešą, paprastą ir visiems prieinamą dokumentą, kuris pasako, kaip valstybė mato save karo metu ir kiekvieno piliečio ar organizacijos įsitraukimą“, –  spaudos konferencijoje po VGT posėdžio sakė K. Budrys.

Pasak jo, šis planas numato kiekvieno piliečio vietą šalies gynyboje, „kad neliktų nei vieno piliečio, įmonės ar organizacijos, kurie nežinotų, ką darys“.

Taip pat numatyta įkurti Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų sąveiką tarp įmonių ir valstybės institucijų, sprendimų paiešką savivaldybių lygmenyje.

Skatins žmones domėtis, kuo galėtų prisidėti

Pasak K. Budrio, pirmadienį patvirtintu planu siekiama ne tik aiškiai bei paprastai žmonėms apibrėžti, kaip būtų organizuojama valstybės gynyba, bet paskatinti piliečius, įmones, organizacijas pačius domėtis, kaip galėtų prisidėti.

„Į ką orientuojamasi plane – įtraukti kuo daugiau įmones, organizacijas, piliečius, kurie nėra valstybės institucinėje sąrangoje, ir jų įsitraukimas mus duos didžiulį postūmį į priekį“, – pažymėjo K. Budrys.

Pasak jo, tam tikroms asmenų grupėms karo atveju veiksmai būtų pakankamai aiškūs, pvz., vyrai nuo 18 ir 65 metų amžiaus, jei leidžia sveikatos būklė, būtų mobilizuojami, dirbantys valstybės ir savivaldybių įstaigose, tikėtina, priklauso civiliniam mobilizaciniam personalo rezervui.

Prezidento patarėjas pabrėžė, jog visuotinės gynybos plane svarbi dar viena grupė – žmonės, kuriais reikėtų pasirūpinti, tai neįgalieji, senoliai.

„Siekiamybė yra, kad artimiausioje ateityje neliktų nei vieno, kuris nežinotų, ką darys“, – pabrėžė K. Budrys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas sakė, jog pagrindinis šio plano iššūkis – kaip padaryti, kad „popierius taptų realiai veikiantis“.

„Reikia pasiekti, kad saugumo jausmas taptų visų mūsų jausmu, tiek visuomenės, tiek piliečių, tiek institucijų, Kai mes tą perlaušim, tai bus didžiulis proveržis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pabrėžė karo komendantūrų vaidmenį

Seimo NSGK vadovas įgyvendinant planą praktiškai pabrėžė karo komendantūrų vaidmenį: „Čia yra geriausia platforma, jei žmogus su ginklu nori įsitraukti į gynybą ir žmogus, turintis įgūdį tai padaryti, čia rastų vietą“.

„Mes šiek tiek diskutuojam su krašto apsaugos sistema dėl karo komendantūrų vaidmens taikos metu. Pagal logiką, tai karo komendantūros, jos pradeda veikti, kai prasideda karas, bet komitete mes pasisakome, kad pasirengimas joms privalomas ir taikos metu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Prezidentūra nurodo, jog Valstybės gynybos planas parengtas, kad skirtingi visuotinės gynybos elementai veiktų kaip darni visuma. Jis apima ginkluotą gynybą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.

Šio plano tikslas yra sutelktomis ginkluotųjų pajėgų ir NATO, valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, piliečių ir jų organizacijų pastangomis ir ištekliais apginti Lietuvos suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo ginkluoto užpuolimo.

Planą rengė Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Dalyvavimas operacijose iš esmės nesikeičia

VGT taip pat svarstė Valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.

Nuo 2023-ųjų pradžios galiojantis karinis mandatas numato galimybę į 14 misijų siųsti kelis šimtus Lietuvos karių ir civilių.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu misijose tarnauja 60 karių, pusė jų – NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Irake.

Pasak K. Budrio, Lietuvos dalyvavimas operacijose mažėja, nes mažėja ir tarptautinių operacijų, kuriose dalyvauja sąjungininkai, skaičius, didesnių esminių pokyčių nenumatoma.

„Bendras skaičius operacijose dalyvaujančių karių išliks panašus, apie 300, o budėjimuose, NATO, ES ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų formate – virš 400“, – sakė K. Budrys.

Svarstymai dėl ateinančių metų misijų vyko mažėjant Lietuvos įsitraukimui į šias operacijas, daliai šalių atitraukiant pajėgas iš karštųjų taškų.

Jam taip pat priteista 1,7 tūkst. eurų bylinėjimosi su valstybe išlaidų.

Pirmadienį paskelbtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.

Šiuo metu 63 metų politikas eina tarybos nario pareigas. Socialdemokratų partija šių metų kovą jį kėlė kandidatu į Utenos merus, bet politikas nebuvo perrinktas.

Jis prašė atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą – advokato išlaidas, negautas pajamas už nušalinimo laikotarpį. Teismas priteisė tik turtinę žalą, jas įvardinęs kaip išlaidas advokatui.

„Šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Skaistės Cinkutės sprendime.

Lietuvoje galioja įstatymo norma, kai išteisintiems asmenims neretai kartu su išteisinamuoju nuosprendžiu priteisiamos išlaidos advokatui, patirtos per ikiteisminį tyrimą ir teismuose. Vykstant A. Katino procesui, ši norma dar negaliojo.

Pasak teisėjos, baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, o išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir žemesnės grandies teismo veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo.

Kaip atsakovas šioje byloje yra Lietuvos Respublika, jai atstovauja Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Už piktnaudžiavimą anksčiau nuteistą A. Katiną 2021 metų vasarį išteisino Lietuvos apeliacinis teismas.

Taip pat visiškai išteisinta ir šioje byloje dėl dokumento klastojimo pirmosios instancijos teismo nuteista buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė.

Anot Apeliacinio teismo, A. Katino veiksmai, prašant savivaldybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž. Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į bendrovės „Utenos melioracija“ direktorių dėl stogo remonto ir žinant, kad ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės viešuosiuose pirkimuose bei tarpininkaujant perduodant sodybos raktus, neabejotinai buvo privataus pobūdžio.

„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Apeliacinio teismo vertinimu, bendrovės „Utenos melioracija“ direktorius pats netinkamai interpretavo susidariusią situaciją – A. Katinas nedavė nurodymo darbus atlikti neatlygintinai.

„Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A. Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis“, – skelbė teismas.

Bylą nagrinėjusių teisėjų teigimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad A. Katinas savo veiksmais sumenkino savivaldybės prestižą ir diskreditavo mero vardą, nes jau po viešai paskleistos informacijos apie tyrimą jis buvo dar kartą perrinktas meru.

Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart.

Kaip ir buvo galima tikėtis, „ekspertai“ puolė aiškinti tautai, kad nieko iš to nebus, nes pažemintieji visada susipjauna su nuskriaustaisiais. Blogiausiu atveju esą ta partija gaus dalį protesto balsų, kuriuos atsirėš nuo tokių pat kitų, keikiančių Marijos žemę, o ir esą kam apskritai rūpi tie paraštiniai?

Aha, aha. Tada pasakykite, kaip į Seimą kadaise pateko V. Šustauskas, prieš tai dar turėjęs daugumą Kauno taryboje ir net tapęs meru? Tada save labai gerbiantys „ekspertai“ irgi kartojo: na, kas už jį balsuos? Bet balsavo, nors ubagų vado rinkimų kampanija rūpinosi tik bobelės, ant stulpų klijavusios ranka rašytus agitacinius lapus, išplėštus iš matematikos sąsiuvinio.

Reikalo esmė čia ne a. a. V. Šustauskas ir ne celofaninis klounas, parduotuvėje lakstęs Mikimauzo kauke vietoj medicininės. Klausimas čia toks: kaip 34-aisiais Nepriklausomybės metais gali būti tiek daug nepatenkintųjų gyvenimu šalyje? Gal egzistuoja konkrečios priežastys, pavyzdžiui, to, kad sostinėje pragyvenimo lygis jau seniai viršija ES vidurkį, o likusioji Lietuva toliau kapstosi pašiūrių realybėje? Gal yra ir koks nors paaiškinimas, kodėl provincijos medikui siūloma 800 eurų alga, o besišypsančios ministrės ministerija ieško specialisto už 6,4 tūkst. į rankas? Kaip šalis be jo iki šiol egzistavo?

O gal didžiausia problema kyšo pačiame Olimpe, nesugebančiame subalansuoti ne tik finansų, bet ir savo smegenų veiklos? Eklektiškas ar net šizofreniškas viešųjų išteklių skirstymas tapo problema Nr. 1, nes tinkamiems sprendimams priimti nepakanka baigti mokyklą medaliu, reikia dar turėti sveikos nuovokos, išminties ir pagaliau bent šiokio tokio vadybos talento.

P. S. Vadovėlį galima iškalti, bet tai nesuteiks nei strateginio mąstymo, nei suvokimo, kokie sprendimai yra adekvatūs.

„Konkretaus tikslo, kad norima išplatinti kažkiek milijonų lakštų neturime. (...) Čia daugiau gyventojams galimybė sudaryta skolinti. Jeigu, žiūrint istoriškai, viena tokių vertybinių popierių emisija būdavo iki 1 mln. eurų, maksimaliai esame turėję kokius 4 mln. eurų. Manome, kad ir šiemet panašiai turėtų būti“, – pirmadienį LRT teigė ministerijos Valstybės iždo departamento  Skolinimosi ir investavimo skyriaus vedėja Toma Sasnauskienė.  

Taupymo lakštais platinami nuo pirmadienio, už naują vienerių metų trukmės emisiją bus mokamos 3,7 proc. metinės palūkanos. Taupymo lakštus platins „Swedbank“ ir SEB.

Ši taupymo lakštų emisija bus platinama rugpjūčio 7-21 dienomis, o išperkama 2024-ųjų  rugpjūčio 22-ąją. 

Ir kaitina galvas. Dvi įdomios analogijos. Pirma. Prieš 500 metų panašiai galvas kaitino M. Lutherio mokymas, kai Biblijos nuo altorių atsidūrė aludėse ir jas vartė amatininkai, vežikai ir visi kiti gerieji žmonės. Tai pakeitė visuomenę. Antra analogija. Kaip tik tuo metu įtampą pakurstė baisūs įvykiai Rodo saloje. Mat prieš 500 metų, kaip ir dabar, Rodo sala buvo tapusi neva artėjančios apokalipsės simboliu. Tik dėl kitos priežasties: 1522 m. salą – krikščionybės forpostą – užėmė turkai, kurie tuo metu buvo laikomi tokiais pat pasibaisėtinais kaip dabar Ukrainą užpuolę Putino vergai.

Karštis plieskia iš visur. Atrodo, aplinka ir toliau kais. O šiaudinių galvų yra. Jos greitai užsiliepsnoja ir paskleidžia dūmų. Neseniai it iš smalkių išniro „suverenai“. Kaip tikrą „suvereną“ būtų galima įsivaizduoti statinėje gyvenusį Diogeną. Mat pasiekti individualų suverenumą (absoliutų nepriklausomumą) – reikia nuoseklių pastangų, gilaus išsilavinimo, dvasios pratybų. Tai ne čebureką suvalgyti. Tačiau internetas į vėjo prapučiamas galvas sueina tiesiog viens du. Tik mikt mikt, ir gali sakyti: „Esu „suverenas.“

Tikrai karštos galvos. Į riaušininkų teismo posėdį atvykęs Celofano kolega A. Lobovas atsinešė asmeninę oro vėdinimo įrangą. Tačiau kiekvienam ventiliatoriaus nepaduosi. Tai supranta Lietuvos policijos vadas R. Požėla, kuris „suverenus“ apibūdino kaip naują iššūkį policijai. Vado teigimu, nuosekliai laikantis „suverenų“ idėjų neįmanoma išvengti konfliktų su valstybės institucijomis, galinčių peraugti į smurtinius susidūrimus. Artėja dar viena karščio banga?

Teismas netenkino „Veolia“, „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ skundų – įmonės siekė, kad valstybės ieškinys prieš jas nebūtų priimtas šalies teisme.

„Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – BNS) 2023 metų kovo 30 dienos nutartimi jau išaiškino, kad ieškovė (valstybė – BNS) turi subjektinę teisę teikti ieškinį ir kad ji, įgaliodama Energetikos ministeriją, veikia teisėtai ir pagrįstai, savo įgaliojimų ribose“, – rašoma liepos 13 dienos nutartyje.

Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo balandžio 14-osios nutartį – pasak jo, ministerijos ieškinys neturi jokių trūkumų, Lietuvos teismai turi tarptautinę jurisdikciją, o ginčo šalis į arbitražą nukreipti nėra teisinio pagrindo.

„Veolia“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ teigė, jog apygardos teismas pažeidė Lietuvos investicijų įstatymą, netinkamai aiškino kitus teisės aktus bei pamatinius teisės principus, o Energetikos ministerija perėmė jai nepriklausančias galias ir kompetencijas pažeisdama valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principus.

Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui. 

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo. 

Lietuva  2017 metais pateikė priešieškinį arbitražui, 2020 metais jį atsiėmė ir nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose, bet jie ieškinius atmetė.

Po ministerijos skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet kovo 30-ąją pripažino, kad ankstesni teismai netinkamai nagrinėjo ieškinį, panaikino šiuos sprendimus ir įpareigojo bylą nagrinėti iš naujo.

Didžiausia paramos suma vienai įmonei gali siekti 10 mln. eurų, mažiausia – 500 tūkst. eurų, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Finansavimas skiriamas pradinėms investicijoms į technologijas, iš organinių medžiagų gaminančias specialius izoliacinius sienų skydus. Ministerijos teigimu, tokia gamyba Lietuvoje iki trijų kartų pagreitins namų modernizavimą. 

„Standartizuotų modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų gamybos pajėgumų sukūrimas vietinėje rinkoje leis padidinti pastatų atnaujinimo tempus. Šiuo metu darbai renovacijos objekte vyksta vidutiniškai 9–15 mėnesių. Įdiegus inovatyvią modulinę technologiją renovacijos procesas pagreitėtų mažiausiai tris kartus“, – teigiama pranešime.

Kvietimą teikti paraiškas Centrinė projektų valdymo agentūra planuoja skelbti liepos pabaigoje, o įmonės projektų planus raginamos pradėti rengti jau dabar.

Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ finansavimas gali siekti iki 50 proc. mažų įmonių investicijų, o vidutinių ir didelių įmonių – atitinkamai 40 proc. ir 35 proc.

Praėjusią savaitę išnagrinėtoje byloje neigiamų išgyvenimų patyręs vyras prašė iš valstybės priteisti 300 tūkst. eurų, jo ieškinys tenkintas iš dalies. Anksčiau bylą nagrinėję teismai vyro ieškinį buvo atmetę ir ekspertizę įvertino kaip pagrįstą priemonę.

Anksčiau byloje buvo nustatyta, kad asmens atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal teisėsaugos institucijų pareigūnų tarnybinius pranešimus apie tai, jog jis melagingai įskundė pareigūnus kaip nusikalstamas veikas padariusius asmenis.

Atliekant ikiteisminį tyrimą jam buvo paskirta stacionarinė psichiatrijos ekspertizė ir vyras buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą. Jos metu buvo nustatyta, kad inkriminuojamų veikų padarymo metu asmuo nesirgo psichikos sutrikimu.

Manydamas, kad stacionarinė psichiatrijos ekspertizė jam buvo paskirta nepagrįstai, taip pat ir dėl kitų ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų vyras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš valstybės neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė. Teismas nurodė, kad prokuroras turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl tokios ekspertizės skyrimo, nustatęs, jog ieškovas gydėsi psichikos sveikatos centre.

Ikiteisminiame tyrime atliekant ieškovui ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nebuvo galima įvertinti jo psichikos būsenos, nes jis su ekspertais nebendradarbiavo, buvo nusiteikęs priešiškai.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiomis išvadomis ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

LAT nusprendė, kad baudžiamajame procese prieš asmenį veikusios institucijos ir pareigūnai, spręsdami dėl vyro perdavimo stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti, neįvykdė bendrosios rūpestingumo pareigos. Anot teismo, tai sudaro pagrindą nustatyti neteisėtus teisėsaugos veiksmus dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo.

Pasak teismo, nebuvo nustatyta teisinga pusiausvyra tarp asmens teisės į laisvę apsaugos ir procesinio intereso įvertinti sveikatos būklę ir jos teisinius padarinius baudžiamajame procese.

Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad duomenų apie galimą ieškovo psichikos sutrikimą nepakako, todėl kompetentingos baudžiamojo proceso institucijos, pirmiausia teismai, turėjo imtis švelnesnių, su ieškovo laisvės ribojimu nesusijusių priemonių šiems duomenims išsiaiškinti.

Anot LAT, asmens atidavimas į psichiatrijos ekspertizės įstaigą yra itin rimtas jo teisės į laisvę suvaržymas, susijęs ir su potencialiais specifiniais asmens teisės į privatumą ir fizinį neliečiamumą ribojimais, tad ši prievartos priemonė gali būti taikoma tik patikimai nustačius jos procesinę būtinybę.

LAT nurodė, kad ieškovo neturtinę žalą (patirtą stresą, išgyvenimus, prastą sveikatos būklę, prarastą darbingumą ir kt.) lėmė ne tik jam taikyta procesinės prievartos priemonė, bet taip pat ir kiti tuo laikotarpiu vykę įvykiai – dar du ikiteisminiai tyrimai, baudžiamosiose bylose buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.