„Turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos, 2027 metų“, – žurnalistams po posėdžio sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

„Tam darbui vykdyti kariuomenė turėtų dronų pajėgumą plėtoti integruotai su kitais pajėgumais – mes nematome to kaip atskiro vieneto“, – pridūrė jis.

K. Budrio teigimu, dronai kariuomenėje turėtų veikti „sąveikoje su kitomis platformomis“. Anot jo, VGT taip pat rekomendavo plėtoti dronų pajėgumą „Lietuvos gynybos pramonės gebėjimais“.

Prezidento patarėjo teigimu, VGT posėdžio metu kalbėta, kad spartesniam dronų pajėgumų vystymui reikia ir teisės aktų pokyčių, kad „būtų galima daugiau padaryti Lietuvos gynybos pramonės pagalba“.

Anot K. Budrio, kasmet dronų pajėgumo vystymui yra numatyta skirti apie 30 mln. eurų. Kariuomenė anksčiau yra skelbusi, kad iki 2030 m. bepiločiams orlaiviams vystyti numatyta 200 mln. eurų.

Kęstutis Budrys. P. Peleckio / BNS nuotr.

Prezidento patarėjas pridūrė, kad posėdyje kalbėta ne tik apie oro sistemas, bet ir apie bepilotes jūrines sistemas, povandeninius dronus.

Žingsnis link dronų ekosistemos kūrimo

Kandidatas į krašto apsaugos ministrus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas sakė, kad VGT sprendimas yra žingsnis į priekį link dronų ekosistemos kūrimo.

Ir gamyba, ir testavimas, ir inovacijos, ir naudojimas – šitą ekosistemos kūrimą mes pradėjome.

„Ir gamyba, ir testavimas, ir inovacijos, ir naudojimas – šitą ekosistemos kūrimą mes pradėjome“, – teigė L. Kasčiūnas.

NSGK sausį VGT nariams išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

„Nuo koncepcijos iki dabar, ką mes realiai planuojame, matau žingsnį į priekį, kadangi nuo orientacijos vien į žvalgybinius dronus, pereiname prie kovinių dronų plėtojimo“, – pasakojo komiteto pirmininkas.

„Mažieji FPV dronai irgi tampa integralia sudėtine mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – pridūrė jis.

Pasak L. Kasčiūno, norint, kad Lietuva neatsiliktų dronų technologijos vystyme, neužteks tik įsigyti bepiločius orlaivius iš užsienio gamintojų.

„Reikės galvoti, kaip sukurti tą mano vadinamą ekosistemą su gamyba, testavimu, inovacijomis Lietuvoje. Čia ne tiek kariuomenės reikalas, čia visos ekosistemos reikalas, kad reikia užkurti mūsų dronų pramonę, rengimo centrus ir visa kita“, – teigė parlamentaras.

Laurynas Kasčiūnas. P. Peleckio / BNS nuotr.

„Negalime vadovautis praeito amžiaus dokumentais“

Kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vasarį teigė, kad šis dokumentas nuolat atnaujinamas, reaguojant į karo Ukrainoje pamokas.

K. Budrys sako, kad tai nėra atskiras dokumentas, bet planų atnaujinimas, kurį paskatino NSGK pasiūlyta koncepcija.

„Tai yra gyvas procesas, 2017 metai, 2024 metai – skirtingi pasauliai, mes negalime vadovautis vos ne praeito amžiaus dokumentais“, – teigė prezidento patarėjas.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

„Prezidentas turbūt po kiekvieno susitikimo su gynybos pramonės atstovais – praėjusią savaitę turėjo susitikimą su dviem asociacijomis ir dronų gamintojais ta pačia tema, ruošiantis pirmadienį vyksiančiam Valstybės gynimo tarybos posėdžiui – akcentuoja, kad privalome pagaliau finalizuoti Saugumo ir gynybos pramonės įstatymą, kuris atvers didesnes galimybes valstybės institucijoms bendradarbiauti tiek su atskiromis įmonėmis, tiek su pramone, tiek turėti visą ciklą programų nuo produktų sukūrimo iki jų palaikymo, gyvavimo ir panašiai“, – LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“ trečiadienį sakė K. Budrys.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

NSGK pirmininkas, šiuo metu kandidatuojantis į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje.

Eltos šaltinių žiniomis, posėdyje svečio teisėmis dalyvavęs ministras paragino neskubėti priimti sprendimo dėl vokiškų tankų pirkimo. Savo ruožtu Vyriausybės vadovė griežtai laikėsi pozicijos, kad dėl tankų bataliono steigimo jau yra sutarta, todėl šis sprendimas neturėtų būti atidėliojamas.

Teigiama, kad G. Landsbergio poziciją palaikė ir svečio teisėmis dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas, taip pat pasiūlęs neskubėti su sprendimais dėl tankų.

Nors posėdžio metu G. Landsbergio ir I. Šimonytės nuomonės išsiskyrė, visgi kiti VGT nariai, įskaitant ir prezidentą Gitaną Nausėdą, laikėsi pozicijos, kad priimti galutinį sprendimą nereikėtų delsti. Todėl po posėdžio buvo pranešta, kad Lietuva pirks vokiškus tankus „Leopard“.

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė atkreipė dėmesį, kad G. Landsbergis nėra VGT narys, todėl posėdžio metu aptartų klausimų nekomentuos. Nuo komentarų susilaikė ir NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė Eltai perduotame komentare akcentavo, kad  praėjusiame VGT posėdyje buvo svarstomas ne tankų įsigijimo klausimas, o pačios platformos klausimas. Pasak Vyriausybės vadovės, sprendimas dėl nacionalinės divizijos steigimo, apimančios ir tankų pajėgumą, buvo priimtas VGT posėdyje 2023 metais.

I. Šimonytė pažymėjo, kad, jos supratimu, nesutarimo su G. Landsbergiu tankų įsigijimo klausimu nėra.

„VGT metu, be kita ko, buvo diskutuojama apie būtinybę visus esminius gynybos dėmenis – šaukimo plėtrą iki visuotinio šaukimo, Vokietijos brigadą ir nacionalinę diviziją – matyti kaip vientisą uždavinį, neskaidant jo į atskirus elementus, nepaisant to, kad šių projektų įgyvendinimas turi skirtingas laiko ašis“, – teigiama Eltai perduotame I. Šimonytės komentare.

„Dėl to jokio Jūsų bandomo ieškoti nesutarimo, mano supratimu, nėra, nes būtent taip gynybos stiprinimo iššūkiai buvo pristatyti diskusijoje apie ilgalaikį gynybos finansavimą“, – akcentavo premjerė.

Po sausio pabaigoje vykusio VGT posėdžio buvo pranešta, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard“. Steigiamą batalioną turėtų sudaryti 50 vokiškųjų tankų, tačiau apie būsimą pirkinį daugiau detalių Krašto apsaugos ministerija (KAM) kol kas neatskleidžia.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, šiemet pasirašius sutartį dėl tankų įsigijimo, lėšų poreikis tam atsirastų tik po kelerių metų.

Visgi dalis politikų kritikuoja sprendimą pirkti tankus ir teigia, kad šiuos resursus geriau reikėtų nukreipti oro gynybos stiprinimui.

„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų, – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio antradienį sakė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.

Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Klausimą dėl galimo vokiškų ar kitos šalies gaminamų tankų įsigijimo VGT svarstė dar vasarą, tačiau galutinio sprendimo tada nepriėmė. Vis tik vėliau Gynybos resursų agentūra išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ įsigijimo, tačiau pabrėžė, jog tai nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje iki 2030 metų įkurti diviziją.

A. Anušauskas teigė plačiau planuojamo įsigijimo negalintis komentuoti, nes derybos dar neprasidėjo.

„Lietuvos įsijungimas į patį procesą dar tik įvyks, – sakė ministras. – Žinoma, kalba eina apie tankų batalioną.“

K. Budrys taip pat pabrėžė, kad VGT nesvarstė galimų įsigijimo detalių.

„Už kokią tiksliai sumą turi būti vienas tankas, kiek jam šaudmenys turi kainuoti, visa tai bus tolesnių derybų rezultatas tiek su gamintoju, tiek su šalimis partnerėmis, ir dėl to VGT ir paprašė sugrįžti KAM, inicijavus tuos pokalbius, su konkrečiais pasiūlymais, kad galėtume matyti bendresnį paveikslą ir tada, tikėtina, kad tiksliai žinosime, kada ir kiek“, – sakė patarėjas.

Pasak jo, siekiama, kad pilną operacinį pajėgumą divizija pasiektų iki 2030 metų.

Tobulinama kariuomenės struktūra

K. Budrio teigimu, VGT taip pat sutarė, kad be divizijos Lietuvos kariuomenėje būtų įsteigiamas ir divizijos lygmens artilerijos pulkas, du batalionai – oro gynybos ir inžinerijos – didinami į pulkus, pildoma struktūra kitose pajėgose.

„Karinėse jūrų pajėgose yra įsteigiama uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, – sakė patarėjas. – Dar yra papildomai įsteigiama Kibernetinės gynybos valdyba, daromi kiti pakeitimai.“

A. Anušausko teigimu, šie vienetai yra kuriami pasitelkiant kariuomenėje jau esančius pajėgumus.

„Jie steigiami esamų pajėgumų pagrindu, nes jau yra ir įsigijimai padaryti, daromi ar numatyti, žinomas grafikas“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, taip pat svarstoma Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į tankų batalioną.

„Bet šiuo atveju sprendimas priklausys nuo kitų veiksnių – tankų galimo įsigijimo“, – teigė A. Anušauskas.

VGT pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo.

Didinami šauktinių ribiniai skaičiai

K. Budrys antradienį taip pat pranešė, kad už šalies gynybą atsakingi pareigūnai sutarė maždaug 2 tūkst. padidinti didžiausią galimą šaukiamų jaunuolių skaičių per metus.

Šiuo metu per metus pakviečiama tarnauti apie 3,8 tūkst. šauktinių.

„VGT pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo“, – teigė K. Budrys.

Savo ruožtu A. Anušauskas pabrėžė, kad šis pokytis priklausys nuo to, kaip Seimui seksis patvirtinti KAM parengtą šaukimo reformą. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui.

Parlamentas praėjusių metų pabaigoje po pateikimo pritarė šauktinių reformai. Pagal naująjį variantą, tarnauti būtų kviečiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, atsirastų galimybė vaikinams pasirinkti – tarnauti šešis arba devynis mėnesius.  

KAM tikisi, kad sukurta teisinė bazė leistų ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo.

„Nuo 2025 metų šauktinių skaičius turėtų būti  apie 5 tūkstančius. Kiekvienais metais numatomas tam tikras didėjimas“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad tam bus reikalinga papildoma ginkluotė, ekipuotė, aprūpinimas.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

„NSGK pateiks Valstybės gynimo tarybai trijų–keturių puslapių non-paper (apmatus – BNS), kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojama bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių jiems pajėgumas Lietuvoje“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, valstybė turi apsispręsti, kaip ji žiūri ir kaip vysto šį pajėgumą.

Trečiadienį NSGK uždarame posėdyje išklausė kariuomenės atstovų apie droninių pajėgumų vietą krašto gynyboje. Pasak L. Kasčiūno, kariuomenės suplanuoti įsigyti ir turimi pajėgumai – per maži.

„Tie pajėgumai, kurie kuriami, yra vieno stipraus mūšio pajėgumai, o ne turint omeny ilgalaikį karą su Rusija“, – sakė komiteto vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva daugiau planuoja įsigyti žvalgybinių dronų, tuo metu koviniai bepiločiai orlaiviai yra lyg antrame plane.

2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Tačiau, pasak L. Kasčiūno, jie skirti kovoti su sunkiąja šarvuotąja technika, o apie mažuosius kovinius dronus nekalbama.

„Suprantu, kad tai pagal NATO planavimą. Suprantu, kad artilerijos sistemos įgalintojai mažins dronų vaidmenį galimam Rusijos kare prieš NATO, bet, nepaisant to, akivaizdu, kad negalima atsilikinėti dviem ar trimis žingsniais, turime galvoti apie kovinių dronų segmento stiprinimą, apie ilgalaikę ne tik karių, bet ir dalies visuomenės per Šaulių sąjungą dronų operatorių rengimo programą“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

Anot jo, Lietuva privalo pas save sukurti tam tikrą bepiločių orlaivių kūrimo, gamybos, išbandymų ir mokymų centrą.

„Aišku, jei nenorime atsilikti nuo naujausių tendencijų, turime turėti čia tam tikrą hub'ą, gamybos grandinę su testavimu karo fronte, kad matytume, kas pasiteisino, kas ne, kas paseno, kas atsinaujino“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis svarstė, kad būtų galima pasiūlyti ukrainiečiams perkelti į Lietuvą bepiločių orlaivių gamybą.

L. Kasčiūnas taip pat sakė, kad komitetas siūlys šiuo metu Seime svarstomoje Krašto apsaugos plėtros programoje numatyti didesnį bepiločių orlaivių vaidmenį.

Anot jo, jeigu būtų sutarta dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo, gautas lėšas taip pat būtų galima skirti ir bepiločių orlaivių gamybai, įsigijimui.

Pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, Lietuvos kariuomenė planuoja per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą, o koviniai bepiločiai orlaiviai perkami tik kaip prieštankinės gynybos dalis.

Kaip BNS nurodė Prezidentūra, šis planas įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai – valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“.

Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.

VGT taip pat svarstys Valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.

Nuo 2023-ųjų pradžios galiojantis karinis mandatas numato galimybę į 14 misijų siųsti kelis šimtus Lietuvos karių ir civilių.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu misijose tarnauja 60 karių, pusė jų – NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Irake.

Svarstymai dėl ateinančių metų misijų vyks mažėjant Lietuvos įsitraukimui į šias operacijas, daliai šalių atitraukiant pajėgas iš karštųjų taškų.

„Kai šis klausimas buvo diskutuojamas Valstybės gynimo taryboje, tai turbūt galiu pasakyti, kad labai aiškiai pasakiau visiems tarybos nariams, jog ateinančiais metais dėl tikrai įtemptų viešųjų finansų kažkokių labai didelių papildomų galimybių tikrai nebus, mes išlaikysime finansavimo procentą tokį, koks yra ir sutartas, – BNS antradienį sakė I. Šimonytė.

Taip ji reagavo į prezidento patarėjo Kęstučio Budrio ankstesnį pareiškimą, jog Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros ir jį stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte.

Man apmaudu girdėti tokius patarėjo kaltinimus, nes nebuvo susitarimo dėl kažkokių konkrečių sumų 2024 metais ir konkrečių procentų.

„Man apmaudu girdėti tokius patarėjo kaltinimus, nes nebuvo susitarimo dėl kažkokių konkrečių sumų 2024 metais ir konkrečių procentų, bet buvo labai aiški žinia iš manęs visiems Valstybės gynimo tarybos nariams, kad ateinančių metų biudžetas bus labai įtemptas toks, koks jis yra“, – teigė premjerė.

Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu siūlo numatyti galimybę kitais metais valstybei pasiskolinti tiek, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc. BVP.

I. Šimonytė pareiškė, jog šis pasiūlymas yra „netgi aritmetiškai neįgyvendinamas“, nes finansų deficitas jau šiuo metu siekia 2,9 proc. BVP, todėl tiek pasiskolinę „mes toli išskrisime už Mastrichto kriterijaus“, numatančio 3 proc. deficito ribą.

Be to, ji sakė iš K. Budrio neišgirdusi, kokių kitų įsipareigojimų jis siūlo atsisakyti, tuo metu Vyriausybė jau sulaukia jo kolegų kritikos dėl kitų išlaidų eilučių.

„Ateinančiais metais tikrai tokios lėtai augančios ekonomikos aplinkoje mums reikia įgyvendinti labai daug įsipareigojimų, įskaitant ir įsipareigojimus dėl nacionalinio susitarimo dėl švietimo, dėl ko taip pat labai daug pastabų mums teikia prezidento patarėjai, kiti prezidento patarėjai teikia labai daug pastabų dėl kelių, tai aš turiu truputį problemą visiems prezidento patarėjams įtikti“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, po 2024-aisiais vyksiančių prezidento rinkimų būtų prasminga pradėti diskusiją, kaip ateityje tvariai finansuoti didesnį gynybos biudžetą jam nesiskolinant, nes, išaugus palūkanų normoms, tai taps papildoma finansine našta.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerija, reaguodama į K. Budrio komentarą BNS teigė, jog gynybos finansavimas paskutiniais metais sulaukė didelio dėmesio ir lyginant su 2020-aisiais išaugo du kartus.

Pasak ministerijos, dėl papildomų, 2,52 proc. BVP finansavimo lygį viršijančių asignavimų Vyriausybėje kasmet deramasi atskirai, o praktinis to įrodymas – tiek šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyti asignavimai, tiek Vyriausybės parengtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, kai pagal laikinojo solidarumo įnašo įstatymą skiriami papildomi asignavimai gynybos finansavimą nuo 2,52 proc. BVP lygio šiemet padidino iki 2,76 proc. BVP, o kitais metais padidins iki 2,71 proc. BVP.

Ministerija taip pat nurodo, kad dėl Nacionalinei divizijai reikalingų tankų įsigijimo galutiniai sprendimai šiuo metu dar nepriimti.

Anot jo, ministerija laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų galėti naudoti ir Lietuva.

KAM teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat „kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

Galimo pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų VGT artimiausiu metu nesvarstys

Galimo pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų VGT artimiausiu metu svarstyti neketina, BNS pirmadienį nurodė Prezidentūra.

Anot jos, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui iškėlus šią idėją, pastaroji „buvo apsvarstyta ne viename tarpinstituciniame pasitarime“.

„Jų metu sutarta, kad įvairios institucijos atsakys į klausimus, susijusius su galimo Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos pasekmėmis ir pateiks įvairių scenarijų analizę. Todėl artimiausiu metu šis klausimas nėra planuojamas svarstyti Valstybės gynimo taryboje“, – nurodoma komentare.

Anksčiau prezidento patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad toks žingsnis gali pakenkti šalies prestižui.

VTG sekretorius, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybės paprašyta „drauge su Latvija ir Estija artimiausiu metu raštiškai sutarti dėl tokio tvarkaraščio ir dėl 2025 metų vasario datos kaip paskutinės datos, kada mes sinchronizuojamės“.

„Iki tolei reikės atlikti tam tikrus veiksmus, tai reiškia 2024 metų rugpjūčio mėnesį paskelbti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties ir kitus techninius ir kitokio pobūdžio veiksmus“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Pasak K. Budrio, šiuo metu tarp Baltijos šalių nėra „esminio prieštaravimo“ dėl 2025-ųjų pradžios kaip galutinės sinchronizavimo datos.

„Šiandien buvo apsvarstyta ir mūsų artimiausių partnerių Baltijos šalyse pozicija, taip kad mes ją žinome. Ji buvo pakartota pirmojo naujai išrinkto Latvijos prezidento apsilankymo metu dėl 2025-ųjų vasario, dėl to nematome kažkokių esminių prieštaravimų dėl tos datos ir tiesiog turėtume užsifiksuoti“, – teigė prezidento patarėjas.

Anot jo, apsvarstyta ir tikimybė, kad tokio susitarimo nepavyks pasiekti – K. Budrio teigimu, tam yra numatyti vadinamieji „contingency“ (nenumatyto atvejo – BNS) planai.

„Taip pat apsvarstyta, kas ir kokių veiksmų turėtume imtis, jeigu artimiausiu metu (...) jeigu nepavyktų tokio raštiško susitarimo pasiekti“, – kalbėjo K. Budrys.

„Tai ne viską aš tikrai norėčiau detalizuoti – yra ir tam tikrų rizikų formą įsivertinti“, – kalbėjo jis. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje. Jo teigimu, siekiama, kad būtų pasirašyti du susitarimai: politinis – premjerų lygiu ir kitas – trijų Baltijos šalių tinklų operatorių.

Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai pasitraukti iš BRELL sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija.

„Svarbi Baltijos šalių vienybė“

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje. Jo teigimu, siekiama, kad būtų pasirašyti du susitarimai: politinis – premjerų lygiu ir kitas – trijų Baltijos šalių tinklų operatorių.

D. Kreivys pakartojo, kad Lietuva sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais būtų pasirengusi jau 2024-ųjų pradžioje, tačiau, jo teigimu, sprendžiant šį klausimą Vilniui svarbi Baltijos šalių vienybė.

„Mūsų kaimynai – tiek latviai, tiek estai – išreiškė labai aiškią politinę valią sinchronizuotis 2025-ųjų metų pradžioje ir šiek tiek paankstinti sinchronizaciją (dabar numatyta data – 2025 metų pabaiga – BNS)“, – teigė D. Kreivys.

„Tokiu atveju mes norėtume ir turėtume pasirašyti trijų Baltijos šalių premjerų ir perdavimo sistemų operatorių susitarimą dėl labai konkrečių veiksmų, kurie yra būtini sujungiant mūsų sistemas su kontinentinės Europos elektros tinklais“, – kalbėjo energetikos ministras.

Lietuva siekia, kad atsijungimas nuo Maskvos valdomos sovietinės energetikos sistemos BRELL ir sinchronizavimas su Europa įvyktų anksčiau nei 2025-ųjų pabaigoje, todėl sprendimą su Baltijos šalimis susitarti dėl 2025-ųjų metų vasario kaip galutinės datos ministras pavadino kompromisu.

„Lietuva padarė visus savo namų darbus, mes esame pasirengę. Netgi tuo atveju, jeigu šiandien būtume atjungti, mes tuoj pat būtume sujungti su kontinentinės Europos tinklais. Padarytas didelis tiek operatoriaus, tiek ministerijos darbas“, – teigė D. Kreivys.

„Latviai ir estai nori sinchronizuotis 2025 metų pradžioje – sakykime, tai tam tikras kompromisas. Pasikartosiu, kad Baltijos šalių vienybė mums taip pat yra svarbi“, – pridūrė ministras.

Nepaisant 2018 metais pasirašyto Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimo su Europos tinklais sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, Lietuva pastaraisiais metais tai siekė padaryti jau 2024 metų vasarį.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė, jog pavykus šiemet balandį surengtam Lietuvos izoliuoto darbo bandymui būtų svarstoma vienašališkai pasitraukti iš BRELL sutarties – ji atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turėjo būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos.

Be to, birželio viduryje Seimas priėmė įstatymų pataisas, sudarančias teisines sąlygas, kad Lietuva galėtų sinchronizuotis su Europa 2024-ųjų pirmoje pusėje.

Tačiau Latvija ir ypač Estija dvejojo dėl paankstinto proceso ir nuolat kartojo, kad reikia įvertinti jos techninius aspektus – poveikį vartotojams bei sistemų stabilumui. Dėl to šalys laukė birželį pasirodžiusių techninių galimybių studijų išvadų.

Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Timas Tataras anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog atsijungti nuo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa anksčiausiai būtų galima tik 2025 metų pradžioje.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis praėjusią savaitę pareiškė, kad Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks – sinchronizuotis su Vakarų Europa gali tris visos trys Baltijos šalys kartu.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad Latvija aiškiai pareiškė norą „kuo greičiau pasitraukti iš BRELL sutarties“, tačiau reikia rasti naudingiausią kiekvienai šaliai būdą. Jis teigė sutaręs tęsti diskusijas dėl spartesnio atsijungimo nuo BRELL ir sinchronizacijos su Europos elektros tinklais, tačiau akcentavo, kad tai turi būti subalansuotas ir koordinuotas sprendimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime teigė, jog „šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“, tačiau praėjusią savaitę šalies vadovas sakė, kad Lietuvai pasitraukti iš BRELL sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija.