Vienas jų jau registruotas, surinkti 33 Seimo narių parašai, kitas dar rašomas.

Socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai jau parengė kreipimąsi į KT dėl galimų Konstitucijos pažeidimų, susijusių su pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos sudarymu ir veikla.

„Iškelta klausimų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, nešališkumo principo pažeidimų, politinio spaudimo teisėsaugos institucijoms. Jau sudarant „pranešėjo komisiją“ galėjo būti pažeisti konstitucinio valdžių padalijimo, teisėsaugos ir ombudsmeno institucijų nepriklausomumo principai. Jos veikimo metodai taip pat galimai kirtosi su įstatymais“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Mišrios Seimo narių grupės narės, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojos Agnės Širinskienės teigimu, yra pagrindo įtarti, kad, sudarydamas „pranešėjo komisiją“, Seimas viršijo įgaliojimus.

Šiame kreipimesi atkreiptas dėmesys, kad sudarydamas laikinąją tyrimo komisiją Seimas iš esmės jai pavedė atlikti žvalgybos kontrolieriaus funkcijas.

Kreipimosi autoriai teigia, kad Seimas turėjo visas galimybes kreiptis ir gauti atitinkamas kontrolieriaus išvadas. Anot jų, parlamentas galėjo peržengti Seimo ir ombudsmenų institucijų kompetencijų ribas ir taip pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo, institucijų nepriklausomumo, teisinės valstybės principus.

Be to, rašte teigiama, kad minėtiems principams prieštarauja ir Seimo siekis apginti galbūt pažeistas pranešėjo – buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus – teises. Seimo narių grupės teigimu, dėl to pranešėjas turėjo kreiptis į teismą, o ne į Seimą.

Iškelta klausimų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, nešališkumo principo pažeidimų, politinio spaudimo teisėsaugos institucijoms.

Kreipimesi taip pat nurodoma, klausimai, į kuriuos laikinoji komisija turėjo atsakyti, suformuluoti tendencingai, nukreipti prieš vieną iš prezidento rinkimų kampanijos dalyvių.

Antrą kreipimąsi į KT, susijusį su valstybės ir kriminalinės žvalgybos paslapčių apsauga, rengia „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Jis pirmadienį BNS sakė dėl to turėjęs susipažinti su dalimi Seimo komisijos išvadų.

Teisę kreiptis KT turi ne mažiau kaip penktadalis (29) Seimo narių.

Seimas yra pradėjęs svarstyti VSD pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadas.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius Darius Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Balsuosiu už“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Ji tvirtino dar nespėjusi susipažinti su pilna išvadų medžiaga, tačiau tą planuojanti padaryti.

Dėl išvadų pirmą kartą balsuoti Seimas planuoja ketvirtadienį. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.

Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Padaryti pertrauką pateikimo procedūroje nutarta dėl to, kad leidimą dirbti su slapta informacija turintys parlamentarai turėtų laiko susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga. 

V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018– 2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Praėjusiuose prezidento rinkimuose dalyvavo ir I. Šimonytė.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Už pritarimą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 29, susilaikė 12 parlamentarų.

Po pateikimo išvadas parėmė tik valdančiųjų atstovai ir vienas demokratas – parlamentiniam tyrimui vadovavęs Vytautas Bakas. Opozicijos atstovai buvo prieš arba susilaikė.

Toliau išvadą nagrinės Seimo komitetai.

Laikinosios komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad išvadas būtina patvirtinti, nes nuo to priklauso ir laikinųjų komisijų, ir pranešėjo instituto ateitis.

„Iš esmės mes kalbame ne tik apie laikinųjų Seimo komisijų ateitį, mes kalbame apie parlamento galių diskreditavimą“, – tvirtino Seimo narys.

Anot jo, atliekant tyrimą, „įvyko precedento neturintys atvejai, kada specialiųjų tarnybų vadovai nebendradarbiavo su komisija, nepateikė informacijos, kai kurie liudydami melavo“.

Jeigu neišgelbėsime pranešėjo instituto, kova su korupcija, su piktnaudžiavimais, manyčiau, taps vargu, ar įmanoma.

„Iš principo mes kalbame apie parlamento gebėjimą ir galėjimą vykdyti savo konstitucines galias ir kontrolę“, – sakė V. Bakas.

Jo teigimu, nuo Seimo požiūrio į šias išvadas priklausys ir pranešėjo instituto likimas.

„Jeigu neišgelbėsime pranešėjo instituto, kova su korupcija, su piktnaudžiavimais, manyčiau, taps vargu, ar įmanoma. Žmonės bijos pranešti tiek prokuratūrai, nekalbu jau apie informacijos pateikimą Seimui. Manyčiau, tai kirstų pasitikėjimą pačiu Seimu“, – kalbėjo V. Bakas.

Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino įžvelgiantis specialiųjų tarnybų siekį nustatyti, jog Seimas neturi teisės analizuoti kai kurių dalykų.

„Mano manymu, vyksta konstitucinis konfliktas tarp Seimo ir specialiųjų tarnybų“, – teigė jis.

„Mano manymu, ant briaunos pastatytos Seimo teisės analizuoti specialiąsias tarnybas ir šitoje situacijoje specialiosios tarnybos priešinasi Seimui“, – sakė E. Gentvilas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius parlamentinį tyrimą vadino prezidento rinkimams skirtu projektu, o jo išvados, pasak politiko, diskredituoja valstybės institucijas – prokuratūrą, VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad visuomenės pasitikėjimas Seimu yra labai žemas, o teisėsaugos institucijomis, žvalgyba daug aukštesnis.

„Ir kai matome, kai dvi teisėsaugos institucijos – Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba – ir žvalgybos institucija – Valstybės saugumo departamentas – su labai dideliu galimų pažeidimų sąrašu kreipėsi dėl šių pažeidimų nagrinėjimo, o mes tai ignoruojame, tai apie tą sąžiningumą, kažin ar labai ką gero pasako iš mūsų pusės“, – sakė parlamentarė.

V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018– 2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

„Informuojame, kad VSD yra gavęs iš URM informaciją apie atlikto tyrimo rezultatus ir apie juos informavo Seimo narį Matą Maldeikį. Atsižvelgiant į tai, kad įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų tyrimo metu nenustatyta, VSD tolimesni veiksmai nebus atliekami. Į Prezidentūrą nebus kreipiamasi nesant tam pagrindo“, – Eltai atsiųstame komentare tvirtina VSD.

Visgi į šią instituciją dar praėjusių metų pabaigoje pasikreipęs parlamentaras M. Maldeikis teiravosi ne dėl URM, bet būtent dėl prezidento pasisakymų naujienų portalui tv3.lt. O juose šalies vadovas užsiminė, kad konkursuose į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje dalyvavo Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. Netrukus po to Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška suabejojo, ar šalies vadovas galimai neatskleidė tarnybos paslapties.

M. Maldeikis įsitikinęs, kad skiriant ambasadorius sukurtas precedentas: nebeliks diskretiškumo

Atsakymo į užklausą sulaukęs M. Maldeikis savo ruožtu tvirtina, kad VSD verdiktas veikiausiai sukurs precedentą ateičiai. Konservatorių frakcijai priklausantis politikas neatmeta, kad su šiuo departamento sprendimu baigėsi ir ambasadorių paskyrimo diskretiškumas.

Viskas yra gerai, sprendimą gerbiu, tačiau tai kuria precedentą kitiems atvejams ir su tuo reikės taikstytis, nes sprendimai priimami ne vienai personai.

Ateityje, pažymi, M. Maldeikis, gali nutikti taip, kad ambasadorių paskyrimai bus svarstomi viešai.

„Tokia šios istorijos pamoka“, – Eltai tvirtino M. Maldeikis.

„Konstatuota, kad normalu, jog jis įgarsino pavardes. Tad tie, kurie ateityje įgarsins pavardes – tai bus normalus jų sprendimas“, – sakė politikas.

„Viskas yra gerai, sprendimą gerbiu, tačiau tai kuria precedentą kitiems atvejams ir su tuo reikės taikstytis, nes sprendimai priimami ne vienai personai“, – apibendrino konservatorius.

ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje į viešąją erdvę iškilus trintims tarp Prezidentūros ir URM dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, spaudoje pasirodė informacija apie galimas kandidatūras į šį postą – įvardintos diplomatų Giedriaus Puodžiūno bei Laimono Tallat-Kelpšos pavardės. Vėliau šalies vadovas Gitanas Nausėda nurodė dar porą diplomatų, kurie, pasak jo, dalyvavo atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Varšuvoje – tai, anot G. Nausėdos, diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas.

Dėl šio prezidento sprendimo konservatorius Matas Maldeikis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją (PAKK), prašant įvertinti, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybinės paslapties. Reaguojant į šį kreipimąsi, VSD pavedė URM atlikti vidinį patikrinimą.

Savo ruožtu URM kovo pabaigoje baigė tyrimą dėl paviešintų ambasadorių pavardžių. Pranešama, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija buvo nutekinta iš ministerijos ar jos darbuotojų gretų.

Apie tai pirmadienį pranešė bendras „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ tyrimas.

Kiek vėliau Pentagonas patvirtino, kad NATO susitikime dalyvavusiam aukšto rango pareigūnui pasireiškė simptomai, panašūs į tuos, apie kuriuos skelbė patyrusieji „Havanos sindromą“.

Valstybės saugumo (VSD) departamentas antradienį BNS teigė kol kas neturintis komentarų. Tuo metu Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė apie šį įvykį duomenų neturinti, tad „detaliau pakomentuoti, patvirtinti ar paneigti tokių vertinimų“ negalinti.

„Bendrai vertinant, Rusijos saugumo ir žvalgybų tarnybų metodikoje gali būti taikomos ir naudojamos įvairiausios priemonės, neatmetant ir panašias, kad būtų paveiktas ir įbaugintas oponentas“, – teigė ministerija.

Apie „Havanos sindromą“ pirmą kartą pranešta 2016 metais, kai JAV diplomatai Kubos sostinėje ėmė skųstis, kad po naktį išgirstų ausis veriančių garsų jie patyrė tokių simptomų kaip pykinimas. Visa tai sukėlė spėlionių apie galimą užsienio valstybės išpuolį panaudojant neįvardytą garsinį ginklą.

Metus trukęs žurnalistinis tyrimas „atskleidė įrodymų, leidžiančių manyti, kad nepaaiškinamų anomalių sveikatos sutrikimų kilmė gali būti susijusi su Rusijos karinės žvalgybos padalinio 29155 narių naudojamais „nukreiptosios energijos ginklais“.

Šis Rusijos karinės žvalgybos padalinys yra atsakingas už operacijas užsienyje ir buvo kaltinamas dėl kelių užsienyje įvykusių incidentų, įskaitant bandymą nunuodyti buvusį dvigubą šnipą Sergejų Skripalį Jungtinėje Karalystėje 2018 metais.

Pirmadienį Maskva atmetė šiuos kaltinimus kaip nepagrįstus.

„VSD, atlikęs detalesnį laikinosios komisijos išvadų vertinimą, priims sprendimus dėl tolesnių teisinių priemonių pasitelkimo, kad būtų apginta VSD, kaip žvalgybos institucijos, teisė ir pareiga užtikrinti nepriklausomą jos veikimą, svarstoma dėl VSD dalykinės reputacijos gynimo teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigiama trečiadienį tarnybos išplatintame pranešime.

Jos teigimu, komisijos išvadose faktais nepagrįstais kaltinimais menkinamas pasitikėjimas VSD ir kitomis valstybės institucijomis.

Anot departamento, išvados parengtos „iš esmės ignoruojant VSD pateiktus duomenis bei žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija, neįsigilinus į svarstytų klausimų teisinį reglamentavimą“.

„VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai“, – teigiama pranešime.

VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai.

Lietuvos žvalgybos teigimu, Seimo komisija savo išvadose ne tik išėjo už tyrimo ribų, tai yra jai Seimo nutarimu suformuluotų klausimų, bet ir „perėmė“ kitų valstybės institucijų kompetencijai priskirtas funkcijas. Kaip pavyzdys nurodomos komisijos pastabos dėl asmens duomenų tvarkymo departamente. Anot VSD, tai vertinti turi žvalgybos kontrolierius.

Departamentas taip pat teigia, kad Seimo komisijai nebuvo pavesta vertinti VSD informacijos įslaptinimo pagrįstumo.

„Laikinųjų komisijų nariai privalo laikytis teisės aktų, jiems pavestas funkcijas vykdyti jų ribose. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad tiek Laikinųjų komisijų įstatymas, tiek Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymas, tiek Žvalgybos įstatymas riboja laikinųjų komisijų teisę gauti tam tikrus išsamius duomenis, jei tokiu veiksmu nebūtų užtikrinamas vykdomų žvalgybos tyrimų, veiklos metodų, žmogiškųjų išteklių saugumas ir slaptumas, todėl nepagrįstai metami kaltinimai, kad komisijai nebuvo teikta visa jos funkcijas vykdyti reikalinga informacija (ar teikta melaginga informacija)“, – rašoma pranešime.

Jame pažymima, kad Seimo komisijos išvadose dėstomos vienpusiškos faktinių aplinkybių interpretacijos, neparemtos objektyviais duomenimis. Anot VSD, išvadose nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti teiginius, kad žvalgybos tarnyba atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais rinkta žvalgybinė informacija 2019 metais vykusių prezidento rinkimų kampanijos metu.

Departamento teigimu, taip pat nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti išvadą, kad VSD bendradarbiauja su tam tikrais žiniasklaidos atstovais ir jiems perduoda informaciją ir pan.

„Išvados neatlaiko kritikos dėl jų neatitikties teisės aktams; ne tik faktinės aplinkybės interpretuojamos vienpusiškai, nesant objektyvių tokias interpretacijas pagrindžiančių duomenų, tačiau ir teisės aktai taikomi klaidingai, daromos akivaizdžios teisės aktų taikymo klaidos“, – rašo VSD.

Žvalgyba tvirtina palaikanti Generalinės prokuratūros poziciją ir pritaria jos kreipimuisi  į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad atlikdama parlamentinį tyrimą ir rašydama išvadas Seimo komisija nepaisė nešališkumo principo.

VSD pranešėjo istoriją tyrusi komisija antradienį pateikė savo išvadas.

Jose konstatuota, kad VSD direktorius Darius Jauniškis prieš penkerius metus talkino tuometiniam kandidatui į prezidentus G. Nausėdai rinkdamas žvalgybos informaciją apie jo aplinkos žmones – komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus.

Be to, komisija padarė išvadą,  kad D. Jauniškis informaciją, kokius asmenis reikia patikrinti, gavo arba iš paties G. Nausėdos, arba ji perduota šio pavedimu.

Anot jų, Rusija itin suinteresuota rinkti informaciją apie pažeidžiamas strateginės infrastruktūros vietas, situaciją  strategiškai svarbiose įmonėse, jų įgyvendinamus projektus.

Pastebima, jog yra atvejų, kai rizikų kyla investuotojui jau pradėjus veiklą ar įgyvendinant sutartą sandorį. Pavyzdžiui, investuotojas ar sandorio šalis nusprendžia bendradarbiauti su asmenimis ar verslu Rusijoje ar Baltarusijoje, užmezga naujus ar atnaujina turėtus ryšius.

Vienas tokios rizikos pavyzdžių – transporto įmonė, turėjusi ryšių su Baltarusijos valstybiniu institutu „Belželdorprojekt“ ir įmone „Želsviazprojekt BR“. Vykdydama strategiškai svarbų projektą ji atnaujino kontaktus su šių subjektų darbuotojais ir pasitelkė juos projekto užduotims vykdyti, bandydama tai nuslėpti nuo projekto užsakovo.

Taip Baltarusijos subjektai įgijo prieigą prie informacijos apie projektą ir dalį inžinerinių jo sprendinių. Identifikavus  bendradarbiavimą įmonės dalyvavimas projektuose buvo užkardytas.

„Labai tikėtina, kad Rusijos ir (ar) Baltarusijos subjektai, siekdami trikdyti strategiškai svarbios infrastruktūros objektų darbą ar gauti neviešos informacijos apie ją, bandys panaudoti kibernetinius pajėgumus ar pasinaudoti strategiškai svarbių įmonių personalo pažeidžiamumais“, – nurodo ataskaitos autoriai.

Prie rizikų priskiriama ir strategiškai svarbiuose objektuose dirbančių asmenų kelionės į Rusiją ar Baltarusiją, nes tai sudaro galimybes šių valstybių žvalgybos tarnyboms juos verbuoti ir panaudoti prieš Lietuvą.

„Turiu pasakyt, kad ne, tikrai ne (nejaučiau poveikio – BNS), esu daug didesnį poveikį patyręs, kad vieną ar kitą kelią reikia tvarkyti ir tada prasideda kritika“, – pirmadienį per komisijos posėdį sakė M. Skuodis.

Klausiamas, ar Prezidentūros atstovai nebandė jo įtikinti, jog tokių sankcijų nereikia įvesti, susisiekimo ministras tvirtino, jog tai buvo daugiau klausimai, ar jie yra įvertinę galimą poveikį.

„Man atrodo, kad nereikėjo įtikinėti, nes mes esame diskutavę apie logiką, kaip jos turi būti įvedamos, gal ir esame diskutavę, kad palaipsniui riekia daryti, bet kad taip pasakytų, kad ne, kad sankcijų nereikia, tikrai taip nebuvo, buvo klausiama, ar įvertinote poveikį. Bet aš nebuvau tas, kuris priima sprendimus“, – kalbėjo M. Skuodis.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila anksčiau komisijai liudijo, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.

Jis teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metuPrezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

Šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas po J. Survilos liudijimo teigė, kad Prezidentūra siekė tik įvertinti galimą tokių sankcijų žalą, nes tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms jos kainuotų apie 100 mln. eurų.

J. Survila liudydamas komisijai taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“, kad „trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.

Anksčiau skelbusi, kad į apklausą kviečia departamento direktoriaus pavaduotoją Remigijų Bridikį, pirmadienį patikslino, kad ji nukeliama.

„R. Bridikio apklausa nukeliama, šiandien išklausysime pareigūnus, kurie tiesiogiai susiję su tyrimu“, – BNS patikslino  jos pirmininkas Vytautas Bakas.

Seimo komisijos vadovas taip pat patvirtino, kad šią savaitę laukiama žvalgybos kontrolieriaus Nortauto Statkaus atlikto tyrimo išvados dėl minėtų VSD patikrinimų.

VSD pareigūnai liudyti komisijai pradėjo praėjusią savaitę, V. Bakas tuomet teigė, jog komisija nesulaukia prašomų atsakymų iš žvalgybos pareigūnų, susidaro įspūdis, kad jų galimybes liudyti riboja pats departamentas.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, STT vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas Tomas Gailius.

T. Gailius liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

VSD atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

Komisijai aiškinantis G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansus taip pat liudijo jo buvusio štabo atstovai.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.