Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų gruodį du kaimyninės valstybės piliečiai, vairuodami skirtingus automobilius, Lazdijų rajono pasienio ruože bandė kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną.

Patikrinę keleivius, teisėsaugos pareigūnai išsiaiškino, kad juose keliauja aštuoni Irano ir du Eritrėjos valstybės asmenys. Iš jų nei vienas neturėjo nuolatinės deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, todėl juos vežę abu latviai vairuotojai – 33 metų vyras ir 36 metų moteris – sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Kaltinamieji nurodė, kad iš anksto susitarę dėl piniginio atlygio, jie sutiko neteisėtai iš Latvijos per mūsų šalį į Lenkiją pervežti dešimt migrantų.

Abiem latviams pateikti kaltinimai dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.

Ikiteisminį tyrimą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Dar kartą VSAT pareigūnai atkreipia dėmesį, kad asmenys, prieš išplaukdami į pasienio vandenis, neturėdami tikslo išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, privalo:

– būti įrašyti į Asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje (VSAZ), pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą;

– pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrinio padalinio budėtojui apie išplaukimo vietą, laiką, išplaukiančių asmenų skaičių ir jų pilietybes, planuojamą plaukiojimo rajoną, privažiavimo prie marių kranto vietą, jeigu ketinama išplaukti atgabentomis prie kranto plaukiojimo priemonėmis, numatomą grįžimo laiką, o grįžę – apie grįžimą į prieplauką ar krantą;

– Lietuvos Respublikos piliečiai, išplaukiantys į pasienio ruožą Kuršių mariose, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o užsieniečiai – asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą;

– turi būti atidūs ir neužplaukti už plūdurais žymimos valstybės sienos linijos.

Iš anksto pasirūpinti patekimu į sąrašą turėtų ir tie asmenys, kurie planuos kitokias vandens pramogas (pvz., plaukti laivu Nemunu nuo Jurbarko iki Nidos arba plaukioti kitomis nuomojamomis plaukiojimo priemonėmis pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais driekiasi išorės siena).

Asmenys prašymus gali pateikti atvykę į VSAT centrinę įstaigą Vilniuje, VSAT pasienio rinktines ar pasienio užkardas bei elektroninėmis priemonėmis per elektroninio pristatymo sistemą. Prašymo įrašymo į sąrašą terminas yra iki 10 dienų.

Už buvimą VSAZ ir (ar) pasienio vandenyse asmenims, neįrašytiems į sąrašą, numatyta administracinė atsakomybė. Pirmą kartą toks sulaikytas asmuo gali būti įspėtas arba nubaustas bauda nuo 40 iki 90 eurų. Pakartotinai įkliuvusiam pažeidėjui gali būti skirta bauda nuo 90 iki 170 eurų.

Pagal tarptautines sutartis, valstybės siena su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi prasideda nuo trijų sienų sankirtos – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos, siena driekiasi per Vištyčio ežerą, eina Lieponos upe, kerta Matlaukio tvenkinį. Toliau siena eina Širvintos upe, o šiai įtekėjus į Šešupę, tęsiasi pastarąja iki santakos su Jotija. Nuo Smalininkų iki Skirvytės atsišakojimo valstybės siena eina Nemunu, toliau tęsiasi Skirvyte ir Tiesiąja. Šiaurės rytų kryptimi siena kerta Kuršių marias ir Kuršių neriją.

Pasienio ruožo Kuršių mariose plotis – 1,3 tūkst. m į šalies teritorijos gilumą nuo Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sienos.

Kuršių mariose navigaciniu sezonu 31 plūduras žymi kelių šimtų metrų pločio valstybės sienos apsaugos zoną, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. Į šią zoną be pasieniečių leidimo įplaukti draudžiama.

Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai valstybės sienos apsaugos zonoje gali būti tik su pasieniečių išduotais leidimais ir asmens dokumentais.

Už neteisėtą buvimą valstybės sienos apsaugos zonoje numatyta administracinė atsakomybė.

VSAZ pasienyje su Rusija yra prie tiltų ir viadukų, kur nusikalstamumo per valstybės sieną rizika tebevertinama kaip aukšta, bei pasienio vandenyse. VSAZ yra ir Vištyčio ežere, siekiant išvengti netyčinio valstybės sienos kirtimo dėl neatsargumo šiame vandens telkinyje.

Valstybės siena Vištyčio ežere, Matlaukio tvenkinyje bei Kuršių mariose pažymėta nustatytos formos ženklais (užplaukimas už ženklų traktuojamas kaip valstybės sienos pažeidimas).

Valstybės siena prie Lieponos, Širvintos, Šešupės upių pažymėta nustatytos formos valstybės sienos ženklais (ženklai sumontuoti sausumoje). Šiose upėse perplaukimas upės vidurį traktuojamas kaip valstybės sienos pažeidimas.

Valstybės siena prie Nemuno, Skirvytės, Tiesiosios upių pažymėta nustatytos formos valstybės sienos ženklais (ženklai sumontuoti sausumoje). Šiose upėse valstybės siena eina farvateriu, farvaterio kirtimas ir prisišvartavimas prie Rusijos kranto traktuojamas kaip valstybės sienos pažeidimas.

Septynių šalių žurnalistų aštuonis mėnesius vykdytas tyrimas atskleidė „specialiųjų junginių“, kurių nariai paprastai slepia savo tapatybę dėvėdami uniformas be atpažinimo ženklų ir veidus dengiančias balaklavas, įgyvendinamą „sistemą“, rašė vokiečių savaitinis žurnalas „Der Spiegel“.

Tyrime taip pat dalyvavo reporterių iš Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD, prancūzų laikraščio „Liberation“, kroatų ir serbų žiniasklaidos, olandų tyrimų platformos „Lighthouse Reports“.

Per vienuolika nufilmuotų išstūmimo incidentų, kaip teigiama, vyrai sumuša pabėgėlius ir nuveda juos per sieną atgal į Bosniją ir Hercegoviną.

Šeši kroatų pareigūnai „Der Spiegel“ patvirtino, kad šioje medžiagoje matomi vieno policijos specialiojo junginio nariai.

Tą išstūmimą Kroatijos aukšto rango pareigūnai vadino „operacija „Koridorius“.

Kiti vaizdo įrašai ir liudininkų pasakojimai susiję su Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos specialiaisiais padaliniais, kuriems pavesta sulaikyti prieglobsčio prašytojų laivelius Egėjo jūroje, paliekančiais žmones dreifuoti oranžiniuose gelbėjimo plaustuose.

Nei Graikijos vyriausybė, ginčijusi ankstesnius pranešimus apie neteisėtą išstūmimą, nei Kroatijos valdžia į žurnalistų klausimus neatsakė.

„Tai toli gražu nėra keli ribas peržengiantys pareigūnai; šie išstūmimo [atvejai] sudaro valstybių, kurių policijos pajėgas finansiškai remia ES, nustatytą strategiją“, – rašė „Liberation“.

„Prieglobsčio prašytojų liudijimai kaupiasi Graikijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje; juos renka pagalbos grupės, advokatai ir žurnalistai“, – rašoma straipsnyje.

Trečiadienį paskelbtas tyrimas pateikia „vizualinių įrodymų“, surinktų dronais, šiluminio vaizdo kameromis ir per atstumą valdomomis kameromis.

Kaip pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“, tai, kad „Europos Komisija ir toliau nenori matyti baisių ES teisės pažeidimų ir net toliau finansuoja policijos bei pasienio operacijas kai kuriose šių šalių, kelia nerimą“.

Pasak pranešimo, ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad ES valstybės narės turi teisę ir privalo apginti nacionalinius interesus ir apsaugoti savo šalies gyventojų saugumą ypač ekstremaliosios situacijos metu.

„Mūsų tikslas – užkirsti kelią tam chaosui, kuris kilo Lietuvos pasienyje dėl Baltarusijos nedemokratinio režimo agresyvių veiksmų, kuomet neteisėta migracija buvo pasitelkta kaip priemonė daryti mūsų valstybei ir visai ES politinį spaudimą. Neteisėta migracija nėra priimtina, dėl to nelegalus ES valstybės sienos kirtimas negali ir nebus toleruojamas.

Matome didelę problemą – skiriama pernelyg mažai dėmesio tam, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje. Prašome pagalbos atkreipiant tarptautinės bendruomenės dėmesį į nedemokratinio Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką ir į žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje“, – susitikimo metu teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

„Nepavydėtina padėtis turėti tokį agresyvų kaimyną. Jungtinės Tautos – tai vienintelis formatas, kuriame galima kalbėti apie neprognozuojamą Baltarusijos elgesį, dėl to būtinai kelsiu šį klausimą savo kolegoms Jungtinėse Tautose. Tikiu, kad galime veiksmingai saugoti savo sienas ir tuo pačiu gerbti žmogaus teises“, – teigė ES Pagrindinių žmogaus teisių agentūros direktorius M. O‘Flaherty'is.

Vidaus reikalų ministrė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos taikomos valstybės sienos apsaugos priemonės nepanaikina migrantų teisės teikti prašymų prieglobsčiui.

Pasak ministrės A. Bilotaitės, Lietuva niekada nebuvo migracijos tikslo šalimi ir niekada nesusidūrė su tokio masto migrantų antplūdžiu. Tačiau nuo migracijos krizės pradžios, per trumpą laiką, pavyko užtikrinti pakankamas priėmimo sąlygas į Lietuvą atvykusiems neteisėtiems migrantams bei užtikrinti teisę į prieglobstį.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu užtikrinamos ne tik pagrindinės žmogaus teisės, bet ir kiti baziniai socialiniai bei materialiniai migrantų poreikiai. Pagal migrantų apgyvendinimo planą įsteigti keli centralizuoti migrantų apgyvendinimo centrai, pritaikyti skirtingiems užsieniečių poreikiams.

Šiuo metu viena iš pagrindinių Vidaus reikalų ministerijos užduočių – pasirūpinti tinkamomis migrantų apgyvendinimo sąlygomis šaltuoju metų laiku. Visi migrantai iki spalio mėnesio pradžios iš pasienio užkardų, savivaldybių teritorijose laikinai suteiktų pastatų ir palapinių stovyklaviečių bus perkelti į šildomus arba apšiltintus pastatus ir šildomus modulinius namelius.

„Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę“, – teigiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime.

Anot ministerijos, A. Bilotaitė kaip ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė pavedė „visoms institucijoms, užtikrinančioms Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, papildomai imtis visų būtinų įstatymuose nustatytų priemonių, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nesudaryti prielaidų į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai patekti asmenims, norintiems valstybės sieną kirsti draudžiamose vietose“.

Asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, turi būti vertinami kaip asmenys, kurie ketina padaryti nusikalstamą veiklą.

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai yra kompetentingi ir patyrę taikyti taktines priemones tokiose situacijose. Lietuvos siena turi būti visomis teisėtomis priemonėmis saugoma nuo bet kokio neteisėto valstybės sienos kirtimo, kaip šiuo metu prieš Lietuvą vykdomos hibridinės agresijos instrumento“, – pranešime spaudai sakė vidaus reikalų ministrė.

„Asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, turi būti vertinami kaip asmenys, kurie ketina padaryti nusikalstamą veiklą – neteisėtą valstybės sienos perėjimą,“ – pridūrė ji.

LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ pristatydama sprendimą A. Bilotaitė teigė, kad apgręžti migrantus leidžia tarptautinė teisė, jeigu toks sprendimas yra laikinas ir jeigu migrantams yra pasiūloma alternatyvi galimybė kreiptis dėl prieglobsčio.

Ministrės atstovė spaudai Lina Laurinaitytė-Grigienė BNS sakė, kad pagal naujausią sprendimą migrantai galės būti apgręžiami tiek jiems jau patekus į Lietuvos teritoriją, tiek jiems dar esant Baltarusijoje.

Pasak A. Bilotaitės, užsieniečiai į Baltarusiją yra kviečiami kaip į saugią teritoriją, kurioje nevyksta jokie kariniai konfliktai.

Anot Vidaus reikalų ministerijos, tai reiškia, kad turizmo tikslais į Baltarusiją atvykęs užsienio valstybės pilietis, gavęs paslaugas, dėl kurių jis atvyko į šią šalį, turėtų išvykti taip pat legaliai, kaip į ją ir pateko.

Pasak ministerijos, Baltarusija, priėmusi sprendimus taikyti bevizį režimą su daugeliu pasaulio valstybių, pati vienašališkai nevykdo sutarties dėl sienos teisinio režimo – jos pasienio apsaugos institucijos prisideda prie nelegalaus Lietuvos sienos kirtimo organizavimo.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko rekordiškai daug, beveik 4 tūkst., neteisėtų migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, valdžios atstovų, tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, pozicija vis dar netoliaregiška.

„Valstybės politikai turėtų permąstyti dar kartą, o ką gi reiškia krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo sąvokos bei iki galo suvokti, jog tai – ne tik inžineriniai įrenginiai, ne tik Krašto apsaugos ministerija su visa kariuomene, ši sąvoka apima visumą priemonių, kurių tikslas – neleisti kilti karinėms ir nekarinėms, vidinėms ir išorinėms grėsmėms, galinčioms trukdyti laisvai plėtotis visiems valstybės gyvenimo procesams. Kai kėlėme nesutvarkytos sienos problemą, tikėjomės sprendimų, tačiau buvo pažiūrėta pro pirštus. Dabar yra pasekmės ir krizė, kurią bandoma spręsti paskubomis, padaryti tai, kam pritrūko valios ištisus dešimtmečius“, – sako R. Liepa.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, pareigūnų bendruomenės netenkina nežinia, pasigendama aiškumo, konkrečių sienos įrengimo terminų, globalesnio požiūrio, nes reikia pagaliau susirūpinti ne tik fizine valstybės siena, bet ir jos saugotojais – pareigūnais, kurių, deja, trūksta.

„Ir dabar dar nėra koncepcijos, kaip pritraukti naujus pareigūnus, populiarinti profesiją ir didinti jos prestižą, tai rodo ir pareigūnų trūkumas. Kariai ar šauliai nuolat sienos nesaugos, būtina spręsti ir pasieniečių trūkumo problemą“, – įsitikinęs R. Liepa. Anot jo, jau dabar pasieniečiams tenka didžiulis krūvis tiek dėl nuolat kintančios COVID-19 situacijos pasaulyje, tiek dėl migrantų sukeltos ekstremalios situacijos. Pasieniečiai dažnai dirba viršvalandžius, o pasienio užkardos yra perpildytos migrantų, tarp kurių bet kada gali kilti ir COVID-19 židiniai, sako pasieniečių profsąjungos pirmininkas.

Tačiau Nacionalinę pasieniečių profesinę sąjungą visgi džiugina tai, kad pagaliau atsirado politinė valia konkretiems veiksmams, apie tai byloja ir teisės aktų, kuriuos padiktavo šiandieninė situacija, skubus keitimas bei priėmimas.

„Pritariame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko iniciatyvai ir rezoliucijai dėl hibridinės agresijos atrėmimo. Kaip ir gerbiamas L. Kasčiūnas, mes taip pat manome, kad prieš Lietuvą vykdoma hibridinė agresija ar net teroristiniai išpuoliai, o migrantai tėra ginklas, pasitelktas padėčiai Lietuvoje destabilizuoti. Todėl svarbu nepamiršti ir rudenį vyksiančių pratybų „Zapad“, kurių metu galime sulaukti daugiau įvairių provokacijų. Be to, kas gali paneigti, kad tai, kas šiuo metu vyksta nėra pratybų „Zapad“ dalis“, – pranešime cituojamas pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė mano, kad prie valstybės sienos įrengimo finansavimo galėtų prisidėti ir privatus verslas.

„Mes kalbame apie tas įmones, kurios yra patikimos, lojalios valstybei ir kurių skirtas finansavimas nekeltų dviprasmybių ar abejonių dėl jų suinteresuotumo. Mūsų žiniomis, tokio finansavimo iniciatyvos iš verslo yra, tad reikia tik politinės valios“, – sakė L. Soščekienė.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga viliasi, kad pajudėjęs problemų, susijusių su valstybės sienos apsauga, sprendimas nebus vienadienis, joms spręsti bus skirta lėšų tiek, kiek jų reikia, o pati krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strategija bus veiksminga ne tik skaitant planus popieriuje, o realiai susidūrus su išorės grėsmėmis.

„Grėsmių akivaizdoje tikimės visų politinių partijų susitelkimo ir bendro siekio stiprinti ne tik valstybės sieną, bet ir visą nacionalinį saugumą, kad grėsmių akivaizdoje neatrodytume pasimetę ir nustebę. Tada nereikės ieškoti kaltų kas, ko nepadarė praeitose ar šiose kadencijose. Šiandieninė situacija yra gera galimybė pasimokyti iš netinkamai atliktų namų darbų“, – teigia R. Liepa.

Prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė BNS informavo, kad tokio dydžio baudos prašo ikiteisminį tyrimą baigęs ir teismui baudžiamąjį įsakymą perdavęs Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vyras pernai spalio mėnesį iš Baltarusijos į Lietuvą dronu pergabeno daugiau nei 4,2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių.

Tokio krovinio vertė kartu su privalomais sumokėti mokesčiais siekia apie 15 tūkst. eurų.

Surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis veikė kartu su kitais asmenimis. Dronu pergabentos 11 pakuočių su cigaretėmis buvo išmestos už šimto metrų nuo valstybės sienos esančiuose apleistų fermų griuvėsiuose.

Prokuratūros teigimu, pagal susitarimą kaltinamasis turėjo nuskraidinti cigaretes toliau nuo valstybės sienos, iki kelių Tausiūnai–Joniškės–Šalčininkai sankryžos, tačiau droną užfiksavo pasieniečiai ir cigaretės buvo greitai surastos ir sulaikytos.

Anot prokuratūros, kaltinamasis savo kaltę pripažįsta.

„Nuo lapkričio 1 dienos Baltarusija, siekdama užkirsti kelią COVID-19 plitimui, laikinai neleis užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės kirsti valstybės sienos per sausumos kontrolės punktus, supaprastintus punktus, kontrolės punktus geležinkelio terminaluose ir stotyse bei upių uostuose“, rašoma komiteto interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Remiantis Baltarusijos ministrų tarybos spalio 30 dieną priimtu nutarimu, šie suvaržymai nebus taikomi užsienio piliečiams, turintiems diplomatinius arba tarnybinius pasus, oficialių delegacijų vadovams ir nariams bei užsieniečiams, teikiantiems neatlygintiną tarptautinę pagalbą Baltarusijai.

Be to, draudimas kirsti sieną negalios Rusijos Federacijos piliečiams, vykstantiems tranzitu per Baltarusiją į Rusiją, taip pat transporto priemonių, vežančių krovinius ir paštą tarptautiniais maršrutais, vairuotojams bei tarptautinių traukinių reisų įguloms.

Į šalį taip pat bus įleidžiami užsieniečiai, kurių sutuoktiniai, tėvai ar vaikai yra Baltarusijos piliečiai, užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi šalyje, bei užsienio piliečiai, turintys leidimą joje dirbti.

Draudimas taip pat netaikomas asmenims, atvykstantiems per Minsko oro uostą.

Spalio 29 dieną Valstybės sienos apsaugos komitetas pranešė, kad „dėl susiklosčiusios epidemiologinės padėties kaimyninėse šalyse Baltarusija laikinai apriboja įvažiavimą į savo teritoriją atskirų kategorijų fiziniams asmenims per sausumos sienos perėjas iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos“.

Trečiadienio ryto duomenimis, vilkikų eilių prie valstybės sienos su Lenkija ir Latvija nėra, o pasienio su Rusija Kybartų kontrolės punkte laukė tik vienas vilkikas.

Medininkų pasienio su Baltarusija kontrolės punkte rytą laukė 47 vilkikai, prognozuojamas jų laukimo laikas – apie 2 val. Šalčininkų kontrolės punkte laukė 4 vilkikai, jie, kol kirs sieną, turės laukti apie valandą.

ELTA primena, kad nuo balandžio 3-iosios vidurnakčio asmenų ir (ar) jų asmeninės paskirties lengvųjų automobilių atvykimas į Lietuvos teritoriją leidžiamas tik per pasienyje su Lenkija veikiantį Kalvarijos-Budzisko bei pasienyje su Latvija veikiantį Saločių-Grenctalės automobilių kelių punktus.

Nuo šeštadienio nakties Lenkijos pareigūnai per tarptautinį Lazdijų-Aradninkų punktą nebepraleidžia krovininių automobilių, kurių bendroji masė viršija 7,5 tonos, primena VSAT.

Pasienyje su Lenkija dar veikia Kalvarijos-Budzisko punktas, vykti per jį automobiliams dėl svorio nėra ribojimų.