Kaip skelbia VMI, praėjusiais metais 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų – sumą. Parama pasiekė 22,5 tūkst. paramos gavėjų, įskaitant ir meno kūrėjus, 24 politines partijas, 740 profesinių sąjungų bei susivienijimų.

„Paramos skyrimo principas šiemet nesikeičia, prašymai skirti dalį GPM paramai teikiami tik e. būdu, specialiai tam skirto vedlio pagalba elektroninio deklaravimo sistemoje EDS — svarbiausia tai padaryti iki nustatyto termino. Vienintelis pakeitimas, kad nuo šių metų iki 0,6 proc. gyventojai gali skirti politinėms organizacijoms, t. y. ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams“, — pranešime cituojamas VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI primena, kad paramos gavėjams ir meno kūrėjams galima skirti iki 1,2 proc. GPM, politinėms organizacijoms — iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams — iki 0,6 proc.

Prašymus elektroniniu būdu vis dar galima teikti iki gegužės 2 dienos.

Pasak VMI kanclerio Dainiaus Jasiulio, bendra šiuo metu sukauptų konfiskuotų brangenybių vertė siekia 31 tūkst. eurų, brangiausias iš jų – 685 eurus kainuojantis auksinis žiedas. 

„Teismams ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms ar pareigūnams priėmus sprendimą dėl konfiskuoto turto, VMI šį turtą perima į apskaitą ir realizuoja. (...) Lietuvos prabavimo rūmai atlieka VMI perimto turto ekspertizę ir nustato jo vertę“, – BNS teigė D. Jasiulis.

Jo teigimu, konfiskuotą turtą gali įsigyti visi norintieji.

Šiuo metu konfiskuotas brangenybes parduoda įmonė „Vilmarlita“.

VMI duomenimis, pernai jas pardavus gauta apie 7,5 tūkst. eurų. Brangiausiai parduotas gaminys – 1,5 tūkst. eurų kainavęs koljė.

Pasak Kauno AVMI atstovų, liko apie 40 tūkst. smulkiųjų apskrities verslininkų, kuriems šią pareigą reikėtų atlikti neatidėliojant, nes iki termino pabaigos — gegužės 2 d. liko mažiau nei mėnuo.

„Dėkojame tiems, kurie nelaukia paskutinės minutės ir jau deklaravo pajamas. Atkreipiame dėmesį, kad pateikti pajamų mokesčio deklaracijas turi visi savarankiškai veiklą vykdę gyventojai, netgi tais atvejais, kai pajamų negavo. Tokiu atveju į pajamų eilutę įrašomas „0“. Deklaracijas savarankiškai dirbę gyventojai užpildo pagal apskaitos žurnalą, tačiau, jei gyventojas naudojasi VMI nemokamu virtualiuoju buhalteriu i.APS, visi įrašai sukeliami automatiškai į deklaravimo vedlį“, – priminė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė ir pridūrė, kad pernai individualią veiklą Kauno apskrityje iš viso vykdė apie 71 tūkst. gyventojų.

Specialistų teigimu, gyventojams svarbu atidžiai užpildyti papildomą informaciją: koks apskaitos principas taikomas ir kurį išlaidų atskaitymo pripažinimo būdą pasirinko gyventojas, t. y. ar iš pajamų atimti faktiškai patirtas išlaidas, kurias reikia pagrįsti dokumentais, ar be papildomų dokumentų taikyti 30 proc. atskaitymo būdą nuo visų gautų pajamų. PSDĮ ir VSDĮ apskaičiuojamos automatiškai.

VMI primena, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą ir esantys PVM mokėtojais arba jei savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, privalo rinktis kaupimo apskaitos principą ir jie to pakeisti negali. Šį principą gali pasirinkti ir kiti individualios veiklos vykdytojai, tačiau svarbu žinoti, kad gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos vykdymo pabaigos, t. y. jie negali jo pakeisti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tam numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms. Jei joms pritars Seimas, gerokai sumažės žmonių išlaidos dėl skolų išieškojimo, taip pat institucijų administracinė našta.

Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, projekto tikslas – efektyviai administruoti visas prievoles valstybei.

„Šiuo metu nėra išsamios valstybei skolingų asmenų duomenų bazės, valstybei prievoles administruoja dešimtys skirtingų institucijų, procesai neskaitmenizuoti, o skolų išieškojimo procesas yra brangus. Mūsų siūlomi pakeitimai pagerins prievolių valstybei administravimą ir svarbiausia – sumažins žmonių patiriamas išlaidas“, – pranešime teigė R. Bilkštytė.

Pasak pranešimo , VMI informuos apie skolas, apskaitys prievoles valstybei, įskaitys jas iš mokesčių permokos, išieškos iš sąskaitų, o to nepavykus padaryti perduos išieškojimą antstoliams.

Šiuo metu antstolių įkainiai nedidelėms skolų sumoms (iki 60 eurų) gali viršyti pačią skolą nuo 1,8 iki 10 kartų. Skolas išieškant VMI žmonėms tai kainuotų tik apie 2 eurus – tai yra Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) palaikymo mokesčiai.

Visas skolas ir toliau išieškotų antstoliai, jei jų ieškoti iš sąskaitų nepavyktų per 6 mėnesius, žmogus neturėtų sąskaitų bankuose, bet turėtų turto ar pajamų.

„Remiamės gerosiomis mokesčių administravimo praktikomis, matome naudą klientams ir teigiamus pokyčius, todėl imamės iniciatyvos didinti kuruojamų klientų skaičių. Kuratoriai užtikrins, kad įmonės gautų jų individualius poreikius atitinkančias paslaugas, sieks abipusiai naudingo bendradarbiavimo, realiu laiku dialogu spręs kilusius klausimus“, – teigė projekto vadovė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Virginija Ginevičienė.

Skelbiama, kad tikslinėje grupėje yra – 120 Vilniaus, po 160 Kauno ir Klaipėdos, po 80 Panevėžio ir Šiaulių apskričių įmonių, priskiriamų vidutinių mokesčių mokėtojų segmentui. Į projektą įtraukta ir didmiesčių, ir mažesnių miestų įmonių, orientuotasi pirmiausia į tolygų paskirstymą tarp regionų, o rizikingumo kriterijus šiuo atveju vertinamas nebuvo.

VMI specialistai padės sprendžiant itin sudėtingus mokestinius klausimus, rengiant susitikimus, operatyviai reaguos į klientų prašymus, savo iniciatyva dalinsis pastebėjimais dėl galimų neatitikimų mokesčių deklaracijose.

Pažymėtina, kad įmonėms papildomų pareigų dėl šių pokyčių neatsiras, kaip ir iki šiol, visas mokesčių administratoriaus teikiamas paslaugas jos gaus įprasta tvarka.

„Verslo sąmoningumas šioje srityje tikrai auga. Jie ne tik dažniau savo veikloje išskiria darbuotojams sukurtas papildomas naudas, bet ir identifikuoja privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejus: juos deklaruoja ir susimoka atitinkamai apskaičiuotus mokesčius“, – pranešime teigė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Pasak jos, nuo pajamų natūra papildomai mokamos ir „Sodros“ įmokos – jos yra beveik tokios pat, kaip mokėtinas GPM.

2022–2023 metais dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra atvejų, taikant stebėseną ir kontrolę, į biudžetą priskaičiuotos mokesčių sumos siekė beveik 15 mln. eurų.

„Laiku ir teisingai pateikti duomenys apie gyventojams išmokėtas A ir B klasės išmokas bei jų patirtas išlaidas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti sklandų gyventojų pajamų deklaravimo procesą – gyventojai pajamas gali deklaruoti greičiau ir paprasčiau, išvengiama deklaracijų tikslinimo dėl neteisingai pateiktos, o vėliau atnaujintos informacijos“, – pranešime spaudai cituojamas VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis, pažymėdamas, kad artimiausiomis dienomis duomenų nepateikusiems VMI išsiųs išankstinius priminimus.

VMI duomenimis, šiuo metu privalančiųjų pateikti tokius duomenis pateikė tik apie 50 proc.

Iki vasario 15 d. VMI taip pat laukia duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų praėjusiais metais sumokėtas gyvybės draudimo, pensijų draudimo įmokas į pensijų kaupimo fondus, taip pat apie sumokėtas palūkanas už suteiktas paskolas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti, studijų įmokas, grąžintas studijų įmokoms mokėti skirtas paskolas.

Šią informaciją privalo pateikti bankai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, aukštosios mokyklos, formaliojo profesinio mokymo įstaigos ir kt. Tokius duomenis jau pateikė tik trečdalis vadinamųjų trečiųjų šaltinių.

Kaip žurnalistams nurodė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Vilniaus apygardos teismo pateiktas prašymas iškelti bankroto bylą buvo patenkintas.

„Nutartis neįsiteisėjusi, ją galima skųsti per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos“, – „Sienai“ teigė VMI strateginės komunikacijos specialistė Irma Juškaitė.

Primenama, jog 29 tūkst. eurų „Minfo“ skola susidarė dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Sulaukė fiktyvios žinutės

Šią savaitę sukčiai bandė apgauti klaipėdietį, išsiųsdami pranešimą telefonu, kuriame buvo minima neapmokėta bauda ir suteiktas trijų dienų laikotarpis jai apmokėti.

Miestiečiui iš karto kilo įtarimų, kad pranešimas melagingas.

Patikrinęs tinklalapio nuorodą, pamatė beveik identišką vaizdą, kaip ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainėje, tačiau tame įtartiname puslapyje kai kurios funkcijos neveikė.

„Gavau pranešimą vėlai vakare, pagalvojau, kad tai tikriausiai sukčiai, tačiau vis tiek norėjau patikrinti. Atsiųstame tinklalapyje viskas buvo taip pat, kaip ir tikroje VMI svetainėje, tik skirtumas tas, kad aktyvi buvo vienintelė vieta, kur reikėjo įvesti prisijungimo prie banko duomenis. Beje, VMI pavadinime buvo ne visos didžiosios raidės, vietoj didžiosios – „I“ (inspekcija) jie panaudojo mažąją – „l“ (el), toks skirtumas menkai pastebimas“, – pasakojo klaipėdietis.

Gudrybės: SMS žinutes siuntinėjantys aferistai labiausiai siekia, kad būtų prisijungta prie jų atsiųstos paskyros. Policijos nuotr.

Sukčiavimų mastai auga

Pasak VMI Vidaus saugumo skyriaus vedėjos Inesos Gineitienės, išties dažnėja atvejų, kai gyventojai sulaukia sukčių SMS žinučių ir elektroninių laiškų, siunčiamų prisidengiant VMI vardu.

„Pernai rudenį padaugėjo apgaulingų žinučių apie baudas. Tokius suklastotus pranešimus gavo atsitiktiniai gyventojai ir tai niekaip nesusiję, ar prieš tai jie turėjo paskirtų baudų, ar ne, taip pat atkreipiame dėmesį, kad VMI informacinių sistemų sauga nebuvo pažeista“, – teigė I. Gineitienė.

Skyriaus vedėja pabrėžė, kad sukčiai dažniausiai suaktyvėja pavasarį, kai žmonėms grąžinamos permokos.

„Pavasarį jie dažniausiai pasinaudoja gyventojų pajamų deklaravimo periodu, kai aktyviai teikiamos deklaracijos bei pradedamos grąžinti pajamų mokesčio permokos. Tada gyventojams siunčiamos melagingos žinutės, kuriose rašoma apie priimtus sprendimus grąžinti permokas“, – aiškino I. Gineitienė.

Sukčiai pasižymi itin gerais sugebėjimais psichologiškai paveikti auką, todėl, sulaukus skambučio ar žinutės, kuri kelia įtarimą, patariama neatlikinėti jokių nurodymų.

Sukčiai gyventojus apgauti bando įvairiais būdais: SMS žinutėmis, elektroninais laiškais ir QR kodais, kuriuose pateikiamos nuorodos, raginančios kuo greičiau prisijungti.

Pasak I. Gineitienės, šios nuorodos veda į sukčių internetinius puslapius, imituojančius VMI informacines sistemas ir siūlančius prisijungti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, o čia jau ir kyla didžiausias pavojus atskleisti šiuos duomenis.

„Atkreipiame dėmesį, kad gyventojus apie jiems paskirtas baudas inspekcija informuoja „Mano VMI“ sistemoje, taip pat, jei asmuo yra nurodęs elektroninio pašto adresą, informacija išsiunčiama elektroniniu paštu, o apie baudas telefonu trumpųjų pranešimų VMI nesiunčia“, – tikino skyriaus vedėja.

Asta Kažukauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reikia informuoti pareigūnus

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė teigė, kad praėjusiais metais dėl elektroninių sukčiavimų buvo pradėta beveik pusšimtis tyrimų, o iš jų ištirti 25.

Sukčiai paveikia savo aukas psichologiškai, todėl pareigūnai perspėja, gavus įtartiną parnešimą ar sulaukus abejotino skambučio, nereaguoti ir nedelsiant kreiptis į policiją.

Pasak A. Kažukauskienės, bene didžiausias sumas praranda lengva galimybe praturtėti susigundantys asmenys, kai jiems pasiūloma investuoti.

„Sukčiai pasižymi itin gerais sugebėjimais psichologiškai paveikti auką, todėl, sulaukus skambučio ar žinutės, kuri kelia įtarimą, patariama neatlikinėti jokių nurodymų, ir įsitikinti, kad tai ne sukčių pinklės, o įtariant, kad ketinama sukčiauti, nedelsiant pranešti pareigūnams“, – patarė vyriausioji specialistė.

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis praėjusią savaitę teigė, kad šiais metais iš viso 34 tūkst. gyventojų turi sumokėti apie 15 mln. eurų NT mokesčio.

Nesumokėjusiems mokesčio laiku kiekvieną dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai.

Pernai laiku 8,3 mln. eurų NT mokesčio sumokėjo 19 tūkst. gyventojų iš 32,5 tūkst., turėjusių sumokėti iš viso 14,8 mln. eurų.

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą (arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata).