Išsamiau apie traumas, nutinkančias per ilguosius savaitgalius, RVUL Vyresnysis gydytojas ortopedas traumatologas kalbėjo Artūras Zubrickas.

– Ar ilgųjų savaitgalių metu jums prasideda darbymetis, kai visi atvažiuoja su įvairiomis traumomis?

– Ligoninėje darbymetis nenutrūksta niekada. Bet pastebime, jeigu geras oras ir kiti svarbūs faktoriai, tai pacientų srautas Skubiosios pagalbos skyriuje padidėja 20–30 proc., kadangi šventinėmis dienomis nedirba poliklinikos.

– Kokias specifines traumas žmonės pasidaro vasaros sezonu?

– Vasarinės traumos – sunkesnės nei žieminės traumos. Kadangi veiklos sritys yra įvairesnės: sportas, dviračiai, motociklai, ūkiniai darbai, kur naudojami didelės galios įrankiai – šlifuokliai, pjūklai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokias traumas žmonės pasidaro pramogaudami vandenyje – ar neapsižiūri kranto, ar neįvertina situacijos?

– Geras oras – didelis katalizatorius traumoms. Žmonės planuoja įvairų laisvalaikį, judesio daugiau, tai ir tikimybė traumoms didesnė. Tarp vandens pramogų – šuoliai į vandenį, nežinant gylio. Taip pat svarbus faktorius traumoms yra alkoholis. Traumų gama tikrai plati: traumos nuo įpjovimų, sumušimų, lūžių, patempimų.

– Ar atvyksta ir alkoholiu apsinuodiję žmonės?

– Jeigu ne alkoholis, tai 30 proc. traumų mes neturėtumėme. Tai labai stiprią įtaką darantis veiksnys traumoms. Būna nelogiški sprendimai, pradedami darbai išgėrus, konfliktai šeimose, tarp draugų, įvairios muštynės.

– Ar yra kažkokios traumos, kurios net jus sugebėjo nustebinti, kur galvojate, kaip žmogus sugebėjo taip pasidaryti?

– Per tiek metų neįmanoma nustebinti. Bet vis tiek atsiranda atvejų. Pavyzdžiui, gulėjo du motociklininkai, abiem atviri lūžiai ir vienas su kitu diskutuoja apie tai, kokį motociklą turi. Neadekvačiai vertina savo situaciją. Bet yra ir socialinės problemos, nes po traumos žmogus gali ir du mėnesius būti nedarbingas. Tai našta valstybei ir šeimos nariams – nemobilus žmogus, kuriuo reikia rūpintis. Kitas dalykas, šeima netenka lėšų, našta ir valstybei, ir ligoninėms, nes išlaidos tokiems pacientams yra nemažos.

– Kokios būna ūkinių darbų traumos?

– Vasarą suaktyvėja sodybų darbai, remontai. Per laisvus savaitgalius planuojami įvairiausi darbai. Susižeidžia ypač tie, kurie dirba savarankiškai ir neįvertina įrankių. Kampinis šlifuoklis turi didžiules apsukas ir kai kurie žmonės drąsiai sau, be jokių apsaugų, dirba netinkamai ir pritaiko įrankius ne pagal jų paskirtį. Tiesiog nesusipažinimas su darbo įrankiais.

– Kaip manote kodėl dauguma dirba be apsaugų? Ar čia nevyriška dirbti su apsaugomis?

– Bet ir moterys ima ir žoliapjovę, ir kitus įrankius, čia ne tik vyrai. Apie darbo saugą daugelis nežino. Prieš imant naują įrankį, reiktų pažvelgti „Youtube“ vaizdo įrašų, kaip saugiai dirbti. Juk yra pirštinės, kitos specialios apsaugos priemonės. Jeigu tu nedirbi šioje sferoje, tai geriau ją perteikti mokančiam. Bet žmonės drąsūs – nori patys daryti, o tai dažniausiai baigiasi nelaime

Ant vandens motociklo įsitaisiusi su jo vairuotoju Remigijumi apie šią pramogą pasikalbėjo žurnalistė Elena Varnauskaitė.

– Vandens motociklai – kiek laiko jie jau yra Vilniuje ir ar jie populiarūs?

– Na, tai, galima sakyti, naujiena. Kol kas tik antras sezonas toks rimtesnis, ruošiamės tai skatinti.

– O ar Vilniuje yra daug vietos, kur galima jais plaukioti?

– Vilniuje turime maždaug apie 17 km, kur saugiau galime važinėti – viskas sužymėta, išmatuoti gyliai ir pagal taisykles galima plaukioti. Aišku, galima ir toliau, bet ten jau kiekvieno atsakomybė asmeninė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Matosi, kad tai dar yra naujiena. Visi vilniečiai, stebintys mus, fotografuoja, šypsosi. Nuotaikos, reakcijos dar kol kas yra labai džiugios. Ar žmonės nustemba, kad važiuoja vandens motociklas Nerimi?

– Taip, nustemba. Vilniuje upė gana sekli, tad dažnai nepamatysite vandens motociklų ar kažkokių didesnių ar įdomesnių laivelių, katerių. Čia reikia labai gerai žinoti upės vagą, gylius ir t. t.

– Kaip jūs reguliuojate visą eismą?

– Vandens motociklu stengiamės netrukdyti ir neplaukti į tą pusę, kur žinome, kad yra intensyvus eismas. Pavyzdžiui, šeštadieniais yra didelis baidarių eismas, todėl plaukiame į kitą puse.

– Vandens pramogos yra tikrai labai nuostabu, tikrai verta rinktis. Tačiau reikia būti ir labai labai atsakingiems. Žinau, kad turite kelias nuostabias istorijas, kaip kartais nutinka. Papasakokite.

– Vienas nutikimas buvo kuriozu mums, bet jaunikiui nežinau kuo baigėsi. Tai buvo antra vestuvių diena, visi susirinko, pas mus buvo pusdieniui laivelis dviejų aukštų užsakytas. Visi svečiai susirinko, vaišės, banketas, smagu, nuotaika gera, oras geras. Išplaukėme. Paplaukus 15–20 min. visi susizgribo, kad nuotakos nėra. Kas buvo pirmame laivelio aukšte galvojo, kad nuotaka antrame, kas buvo antrame, galvojo, kad apačioje, o galiausiai paaiškėjo, kad nuotakos nėra. Sukamės atgal, grįžtame, o nuotaka stovi prieplaukoje, laukia. Makiažas truputį nubėgęs, ašaros akyse. Jaunikio tuo metu nemačiau, nemačiau kas dėjosi jo akyse, o baigėsi kaip – irgi neaišku, bet kurį laiką ten turbūt buvo „nekalbadienis“.

„Žmonės per pandemiją sutaupė pinigų, perka jachtas. Laivų nuolat daugėja, todėl uosto teritorija – užpildyta“, – sakė įvairias vandens pramogas Kauno jachtklube siūlančios bendrovės atstovas Mantas.

Tokių bendrovių prie Kauno marių – ne viena ir, tikėtina, jų dar daugės, nes vandens pramogos tampa vis patrauklesnės, todėl jų paklausa auga.

„Turime konkurentų, tačiau nelaikome vieni kitų priešais. Veiklos užtenka visiems“, – patikino Mantas.

Nusistovėjus karšiems orams, vandens pramogų karuselė Kauno mariose sukasi nuo ryto iki vėlyvo vakaro ir baigiasi specialiais plaukimais – saulėlydžio turais.

Žmonės per pandemiją sutaupė pinigų, perka jachtas. Laivų nuolat daugėja, todėl uosto teritorija – užpildyta.

Paslaugas siūlančios vandens pramogų bendrovės tarpusavyje varžosi siūlydamos ne tik įprastus pasiplaukiojimus kateriais, burlaiviais, irklentėmis, burlentėmis, vandens motociklais, bet ir įsigydamos naujausią techniką.

„Turime specialias bangas sukuriantį katerį. Tokių Lietuvoje yra tik keli. Paskui katerį tempiamas banglentininkas gali paleisti virvę ir gaudyti bangas“, – apie naujoves pasakojo Mantas.

Paskutines vasaros savaites gaudantys kauniečiai pinigų vandens pramogoms, tikėtina, išleidžia vis daugiau.

„Remdamasis dvejų metų patirtimi galiu pasakyti, kad vandens pramogos populiarėja. Mūsų klientai – mergvakarių, bernvakarių dalyviai, vakarėlius savo darbuotojams rengiančios įmonės, įvairaus amžiaus šeimos. Išskyrus – girtas kompanijas“, – pabrėžė vandens pramogų organizatorius.

1. Pripučiamas ar karkasinis?

Visų pirma specialistai siūlo nuspręsti, kokio sprendimo jūs ieškote – mobilaus ir greitai įrengiamo pripučiamo baseino ar patvaraus ir ilgaamžio karkasinio.

Pripučiamus baseinus nesunku įrengti, jie patrauklios kainos, o vandeniu galima pripildyti per kelias minutes. Vis tik šie baseinai yra mažesnio dydžio už karkasinius. Pastarieji baseinai yra didesni, o įrengus, nereikia išmontuoti pasibaigus sezonui.

2. Kas plaukios baseine?

Atsakius į klausimą, kokiems žmonėms bus skirtas baseinas, lengviau išsirinkti tinkamiausią variantą.

Patiems mažiausiems vandens pramogų mėgėjams, kurie dar nemoka plaukioti, ar suaugusiems, norintiems ramiai pasimėgauti akimirkomis vandenyje, skirti pripučiami baseinai. O vyresniems vaikams ir didesnėms šeimoms labiau tinkami erdvesni, patvaresni – karkasiniai baseinai. Jų skersmuo gali siekti ir daugiau nei 5 metrus, tad vienu metu jame telpa ir 10 ar daugiau žmonių, juose galima ir nardyti.

„Senukų“ nuotr.

3. Kurioje vietoje statyti baseiną?

Renkant baseinui vietą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Svarbu išrinkti jam lygų žemės paviršių, kad baseiną būtų galima stabiliai sumontuoti. Geriausiai baseinui tinka atvira vieta ne po medžiais – taip vandenį greičiau įšildys saulės spinduliai bei mažiau į jį pateks įvairių šakelių, lapų ar žiedų.

Taip pat svarbu apgalvoti, kaip pripildysite baseiną vandeniu. Tad geriausia baseiną statyti arčiau vandentiekio, kad būtų kuo paprasčiau paruošti baseiną maudynėms.

4. Kokių baseino priedų man prireiks?

Kad laikas, praleistas baseine, būtų saugus ir smagus, žinovai rekomenduoja apsvarstyti visus reikalingus baseinų priedus:

§ Kopėčios ir laipteliai. Tam, kad į baseiną įlipti būtų saugu ir patogu, būtina pasirūpinti atitinkamo aukščio kopėčiomis ar laipteliais. Šis baseino priedas turi būti tvirtas ir atsparus korozijai, todėl daugelis baseino kopėčių ar laiptelių yra gaminami iš nerūdijančiojo plieno.

§ Baseino dangtis. Baseino dangtis neleidžia purvui, šiukšlėms ir kitiems pašaliniams teršalams patekti į baseiną tuomet, kai jis nėra naudojamas. Šis priedas taip pat suteikia ir kitų naudingų privalumų, pavyzdžiui, išsaugo vandenyje esančią šilumą ir neleidžia vandeniui išgaruoti.

§ Baseino termometras. Taip pat verta pasirūpinti ir specialiu termometru, kad būtų paprasta žinoti, kada vanduo labiausiai tinka maudynėms.

§ Pripučiamos liemenės, rankų plaukmenys. Tam, kad vaikai galėtų saugiai pramogauti net ir negiliuose baseinuose, reikalinga pasirūpinti pripučiamomis liemenėmis ar rankų plaukmenimis. Taip pat svarbu nepalikti mažųjų žaidžiančių vandenyje be suaugusiųjų priežiūros.

§ Vandens žaislai, plaukimo ratai. Laikas baseine neprailgs turint įvairių vandens žaislų, o dideli baseinai neįsivaizduojami be pripučiamų plaustų ar plaukimo ratų. Pastarieji leidžia pailsėti ant vandens ir pasimėgauti saulės spinduliais. Be to jie ypač naudingi tiems, kurie nemoka plaukti. „Senukų“ duomenimis, fizinėse parduotuvėse klientai perka įvairiausius pripučiamus kamuolius, o el. parduotuvėje „Senukai.lt“ populiariausi – plaustai.

„Senukų“ nuotr.

5. Kaip tinkamai prižiūrėti?

Ekspertai akcentuoja, kad norint išlaikyti švarų ir higienišką vandenį baseine, jį reikia reguliariai prižiūrėti.

Tam, kad nereikėtų nuolat išpilti ir pripildyti baseino švariu vandeniu, vandens valymo filtro įrengimas yra pats efektyviausias būdas užtikrinti baseino švarą. Baseinų filtrai skirti sulaikyti susidariusias kietąsias mikrodaleles vandenyje, kurios filtro praplovimo metu yra pašalinamos.

Taip pat svarbus tinkamas maudymosi vandens pH – šis rodmuo turėtų būti 7,2-7,6. Tad atsižvelgus į naudojamo vandens pH lygį, reikia naudoti priemones, mažinančias arba didinančias šį rodiklį.

Dar viena svarbi baseinų vandens priežiūros priemonė – daugiafunkcės tabletės, padedančios pašalinti bakterijas, virusus ir mikroorganizmus bei neleidžiančios jiems daugintis. Jos taip pat užkerta kelią dumblių vystymuisi, todėl vanduo išlieka skaidrus ir švarus. O baseino griebtukas su teleskopiniu kotu padės lengvai surinkti į vandenį įkritusius medžių lapus ar žoles, pataria „Senukų“ ekspertai.

"Potvynis vis dar yra, net jei kelias neapsemtas. Pievos, miškas, upės pilni vandens, tai galimybė patirti ir išbandyti vandens pramogas kitaip. Norime pasiūlyti, potvynį ne tik stebėti nuo kelio ar kranto, bet ir pasinaudoti proga, paplaukioti apsemtose pievose, miške (gal iki savaitgalio ištirps ledas ir bus galima į mišką išplaukti) ir galingoje Pakalnės upėje baidarėmis", – rašoma socialiniuose tinkluose.

Paklausti, ar saugios tokios vandens pramogos potvynio zonoje, Šilutės rajono ugniagesiai gelbėtojai tik pasiteiravo, kokios tos baidarės, kuriomis ketinama plaukti, – guminės ar plastikinės?

Esą jei baidarės iš plastiko, gana saugu, nors apvirtęs pramogautojas sušlaptų ir sušaltų, bet galima viltis, jog sausą vietą irdamasis turėtų sugebėti pasiekti savarankiškai.

Ekstremalių pramogų mėgėjams padėti dar nereikėjo.

O štai guminę valtį, plaukiojant pievose, galima pradurti užkibus už ganyklos tvoros.

Ir nors tose vietose labai didelio gylio nėra, tektų sunkiai bristi iki sausumos ir, kai taip šalta, toks braidymas nebūtų malonus.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas patikino, kad jo darbo praktikoje tokių pramogautojų gelbėti dar neteko.

"Tačiau ne kartą teikėme pagalbą žmonėms, gyvenantiems potvynio teritorijoje, kai buvo stipriai pakilęs vanduo. Neseniai teko gabenti maisto į užlietą sodybą, padėjome iki elektros tinklų gedimo vietos nusigauti ESO darbuotojams, iškilus pavojui, evakavome dvi gyventojų šeimas, o ekstremalių pramogų mėgėjams padėti dar nereikėjo", – teigė V.Kundrotas.

– Sakoma, kad plaukimas – naudingiausias organizmui sportas. Ar tikrai?

– Kalbant apie plaukimo naudą sveikatai, visų pirma reikėtų suprasti, kad sveikata – tai ne tik ligos požymių nebuvimas, bet ir gera fizinė, psichinė, emocinė savijauta, socialinis aktyvumas, optimalus gebėjimas prisitaikyti prie nepalankių aplinkos veiksnių. Šiandien neabejojama, kad asmens sveikata glaudžiai siejasi su asmens fiziniu pajėgumu, o fizinis pajėgumas priklauso nuo fizinio aktyvumo.

Plaukimas yra viena iš fizinio aktyvumo formų. Ši sporto šaka skiriasi nuo kitų tuo, kad judama žmogui neįprastoje vandens aplinkoje, kurioje kūną veikia tam tikri fizikos ir hidrodinamikos dėsniai. Plaukimo metu atliekant grybšninius ciklinius pasikartojančius judesius rankomis ir kojomis, į darbą įtraukiami viršutinių ir apatinių kūno dalių raumenys, korpusą turime išlaikyti tiesų, todėl jį stabilizuojantys raumenys turi būti tvirti. Taigi, plaukiant įdarbinami beveik visi kūno raumenys, todėl raumenynas vystosi harmoningai. Tai matyti žvelgiant į aukšto meistriškumo sportininkų puikiai sudėtus kūnus – jie atletiški, tačiau raumenys nehipertrofuoti.

Vanduo savo fizikiniais rodikliais labai skiriasi nuo oro. Vanduo yra tankesnis (apie 770 kartų) ir klampesnis (apie 60 kartų) nei oras. Vandenyje žmogų veikiančią gravitacijos arba sunkio jėgą neutralizuoja vandens keliamoji jėga. Dėl to jaučiamės kur kas lengvesni – vandenyje žmogaus kūnas sveria apie dešimt kartų mažiau, galime plūduriuoti, esame tarsi nesvarumo būsenos, o tai atramos-judėjimo aparatą išlaisvina nuo nuolat sausumoje gniuždančios gravitacinės jėgos. Pratimai vandenyje atpalaiduoja kaulų ir raumenų sistemą, leidžia pailsėti sąnariams. Tvirtos atramos nebuvimas didina galimybę atlikti judesius didesne amplitude, kartu didina jų mobilumą.

Plaukiant kūnas yra horizontalioje padėtyje, dėl to atsipalaiduoja daugelis raumenų, sumažėja stuburo apkrova. Sudaromos palankios sąlygos formuotis taisyklingai laikysenai. Vaikų stuburas yra elastingas, pasitaikantys natūralūs iškrypimai dar neužsifiksavę ir juos galima ištaisyti taisyklingais plaukimo pratimais stiprinant raumenyną.

Dėl to, kad vandenyje atramos-judėjimo aparatas išlaisvinamas nuo nuolat veikiančios svorio jėgos, plaukimas ir fiziniai pratimai vandenyje ypač rekomenduotini žmonėms, turintiems didelį antsvorį, nėščiosioms (augant vaisiui kinta kūno masės centras, padidėja tiek sąnarių, tiek stuburo apkrovos), vaikams, kurių stuburas iškrypęs.

Į vandenį vertėtų eiti ne po vieną, o bent dviese, kad vienas kitam galėtų suteikti pagalbą ištikus netikėtai situacijai vandenyje.

Plaukimas palengvina stuburo tarpslankstelinių diskų apkrovą ir atsargiai ištempia raumenis kaklo, pečių ir juosmens srityse. Šie raumenys daugeliui įprastomis sąlygomis dėl statinės sėdimos veiklos yra skausmingai įtempti. Judant horizontalioje padėtyje palengvėja kraujo tekėjimas iš galūnių į širdį, todėl fizinės veiklos metu pagerėja širdies kraujagyslių sistemos veikla, nepaisant to, kad ji priversta funkcionuoti gana intensyviai.

Vandenyje žmogaus kūną, be atmosferinio slėgio, veikia dar ir hidrostatinis slėgis – spaudimas, kurį sukelia skysčio molekulės, kai kūnas yra panardinamas į vandenį. Vandens slėgis tolygiai pasiskirsto po visą kūno paviršių, todėl plaukiant ar atliekant pratimus vandenyje reikia didesnių pastangų kvėpuojant – taip skatinama kvėpavimo funkcija.

– Kuo dažniau plaukioti turėtų ir norintys sulieknėti?

– Dėl didelio vandens tankio ir klampumo jame judėti sunkiau, o judėdami sunaudojame daugiau energijos. Plaukimas priskiriamas prie fizinio aktyvumo veiklų, kur energijos sąnaudos yra gana didelės. Pavyzdžiui, jei sveriantis 60 kilogramų žmogus plauks 30 minučių, jis, priklausomai nuo plaukimo būdo ir plaukimo greičio, sudegins apie 262–347 kalorijas.

Vanduo yra geras šilumos laidininkas ir perduoda šilumą 25 kartus greičiau nei oras. Atliekant pratimus vandenyje ir sausumoje skiriasi organizmo termoreguliacijos procesai. Vėsesniame vandenyje optimaliai kūno temperatūrai palaikyti taip pat naudojama energija, vadinasi, deginamos kalorijos. Todėl sistemingos plaukimo pratybos padeda reguliuoti kūno svorį. Kitą vertus, būnant vėsesnės temperatūros vandenyje žmogus patiria grūdinimo efektą – tampa atsparesnis žemesnei aplinkos temperatūrai.

Rezultatas: plaukimo specialistės dr. I.Zuozienės teigimu, plaukimas ir kita veikla vandenyje yra puikus būdas prisijaukinti sportą, aktyviai ir smagiai praleisti laiką. Ilonos Zuozienės asmeninio archyvo nuotr.

– Trumpai sakant, judėjimas vandenyje bet kuriuo atveju yra naudingas?

– Taip, tas vandens klampumas ir tankis sukuria didelį pasipriešinimą judant, todėl mums reikia daugiau energijos. Turime įdėti daugiau raumenų pastangų, sudeginti daugiau energijos, kad judėtume į priekį arba atliktume įvairius pratimus. Žinoma, tas energijos kiekis labai priklauso nuo judėjimo trukmės, nuo intensyvumo ir fizinio aktyvumo apimties.

Atlikdami pratimus vandenyje galime didinti raumenų jėgą naudodami įvairias priemones. Pavyzdžiui, atliekant mankštą vandenyje ar vandens aerobiką ant kojų ir rankų dedamos papildomos priemonės, kurios didina pasipriešinimą, tad reikia daugiau pastangų vandens pasipriešinimui įveikti. Taip labiau įdarbiname visą raumenyną.

Dar reikėtų pažymėti, kad plaukimas priskiriamas prie ištvermės sporto šakų, kai vystome aerobinę ištvermę. O aerobikos pratimai, mokslininkų įrodyta, labai siejami su geresne sveikata.

Plaukiant įdarbinami beveik visi raumenys. Priklausomai nuo plaukimo būdo – krūtine arba nugara – galima keisti veikloje dalyvaujančius raumenis.

Plaukiant būtina išlaikyti stabilią kūno padėtį – taip mažinamas pasipriešinimas plaukiant, galime plaukti ilgiau naudodami mažiau energijos. Tai susiję su plaukimo technikos tobulumu. Todėl mes, specialistai, sakome, kad mokytis plaukti reikia taisyklingai. Ypač tada, kai norime tobulinti laikyseną. Dažnai stebėdama savaip išmokusius plaukti žmones matau, kad jie plaukia iškėlę galvą, o tada įsitempia sprando raumenys, išlinksta stuburas. Užuot patyrę teigiamą plaukimo naudą, žmonės skundžiasi, kad plaukimas tik sustiprina juosmeninės arba kaklinės stuburo dalies skausmą. Tai susiję su netaisyklinga plaukimo technika.

Dar egzistuoja sveikatai naudinga kineziterapija vandenyje. Ją irgi reikia atlikti taisyklingai, kad plaukimo ir fizinių pratimų poveikis sveikatai būtų teigiamas. Labai svarbus ir specialisto vaidmuo.

– Kiek laiko reikėtų praleisti vandenyje, kad būtų naudos, o ne tik padūkimas ar pramoga?

– Judėjimas vandenyje visada naudingas. Vandens terpė priverčia eikvoti daugiau energijos, įdėti daugiau pastangų ne tik plaukiojant, bet ir paprasčiausiai žaidžiant, tad raumenynas stiprėja.

Plaukimui, kaip fizinei aktyvumo formai, galioja tos pačios taisyklės, kurias yra suformulavusi Pasaulinė sveikatos organizacija: ne mažiau kaip valanda kasdienės fizinės veiklos suaugusiajam. Vaikams 30 minučių plaukimo pamoka tris kartus per savaitę duos pastebimos naudos – tiek fiziškai tobulėti, tiek emocinei būklei ir socializacijai.

– Žmogus – sausumos gyventojas ir plaukimas nėra jo natūrali fiziologinė būsena. Vadinasi, gebėjimą plaukti būtina skatinti ir ugdyti. Ką būtina mokėti bet kuriam einančiajam į vandenį?

– Kalbant apie savisaugą vandenyje – plūduriavimas įvairiose padėtyse yra labai svarbus. Tiek ant krūtinės, tiek ant nugaros, tiek horizontalioje, tiek ir vertikalioje padėtyse reikia mokėti plūduriuoti, kad, atsidūręs ekstremalioje ir pavojingoje situacijoje, sugebėtum kiek galima ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje nepanikuodamas ir duoti ženklų, kad tau reikia pagalbos. Dar svarbus gebėjimas judėti į saugią vietą – įvertinti aplinką, nustatyti, į kurią pusę turi judėti, kur galėtum saugiai išlipti į krantą. Ir, žinoma, kvėpavimo kontrolė, kai gali sulaikyti kvėpavimą, pasinerti po vandeniu, ritmingai kvėpuoti pakėlęs galvą, nuleidęs veidą į vandenį iškvėpti. Visa tai padėtų išlikti ištikus nelaimei.

– Jeigu žmogus realiai įvertina situaciją būdamas prie vandens telkinio, kad plaukioti jis negalės, tai ką jis gali vandenyje dėl savęs nuveikti?

– Bet kurie žaidimai vandenyje tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms yra naudingi, o žaidimų galima prisigalvoti įvairių. Galima kamuolį pamėtyti, galima raketes panaudoti stovint iki pusės vandenyje – esi priverstas judėti sunkesnėmis sąlygomis. Vėlgi – mankštos pratimai. O ir paprastas pasipliuškenimas naudingas dėl to, kad vanduo veikia visą kūną kaip natūralus masažas.

Labai svarbi taisyklė – neplaukti gilyn į jūrą. Jeigu norime paplaukioti atvirame vandenyje, reikia plaukti išilgai kranto linijos.

Bėgiojimas vandenyje, regbio žaidimas, vandens tinklinis – visi šie užsiėmimai, be abejonės, yra naudingi. Paviršinis nardymas, kai plaukiame su vamzdeliu, su kauke ant veido ir stebime dugną – judame į priekį ir patiriame tam tikrą fizinį krūvį. Ši veikla ypač smagi tose jūrose, kur vanduo skaidrus ir matome labai gražų povandeninį pasaulį.

Vandens aerobikos pratimus, kuriuos atliekame baseine, galime taikyti ir atviruose vandens telkiniuose, o papildomas svoris gali būti paprasčiausi buteliukai su vandeniu. Galima panaudoti kamuoliukus ar pripučiamas priemones ir pabandyti jas nuspausti po vandeniu – tam reikia daugiau raumenų jėgos.

Tad ne tik plaukimas, bet ir kita veikla vandenyje yra puikus būdas prisijaukinti sportą, aktyviai ir smagiai praleisti laiką. Tai vienas geriausių būdų pagerinti organizmo tonusą, savijautą.

Butauto Barausko nuotr.

– Žodžiu, nereikėtų piktintis karščiais – jais galime pasinaudoti geresnės savijautos labui?

– Taip. Bet reikia atminti, kad vandenyje turime elgtis atsargiai, nepervertinti savo galimybių. Maudytis saugiausia ten, kur įrengti paplūdimiai, budi gelbėtojai. Negalima paleisti vienų vaikų prie vandens telkinių. Mažamečiai nesupranta to pavojaus, labai drąsiai elgiasi prie vandens, tad nuolatinė tėvų priežiūra būtina.

Kita vertus, net ir suaugusiesiems į vandenį vertėtų eiti ne po vieną, o bent dviese, kad vienas kitam galėtų suteikti pagalbą ištikus netikėtai situacijai vandenyje.

Kalbant apie plaukimą atvirame vandenyje, ypač – jūroje, yra labai svarbi taisyklė – neplaukti gilyn į jūrą. Jeigu norime paplaukioti atvirame vandenyje, reikia plaukti išilgai kranto linijos.

Norėdami suteikti pagalbą kitam, visada turime įvertinti savo galimybes, ar tikrai esame pajėgūs tai padaryti. Skęstančio žmogaus gelbėjimas – sudėtingas darbas, reikalaujantis tiek didelių fizinių pastangų, tiek ir žinių, ką ir kaip daryti.

Plaukimo nauda organizmui

Grūdina

Vandens šilumos imlumas ir laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje 25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla. Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.

Gerina medžiagų apykaitą

Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 °C temperatūrai, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 minučių, o esant 12 °C temperatūrai – per 4 minutes. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita. Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.

Stimuliuoja kvėpavimo sistemą

Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta ir jos paslankumas, plaučių tūris.

Ramina nervų sistemą

Sudirgindamas nemažai receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinę nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina įtampą. Plaukioti rekomenduojama ir ilgai buvus nejudriam, po stresų.

Masažuoja

Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis vandens poveikis, besikeičiantis kraujo pritekėjimas į kūno paviršių – visa tai yra natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek odą, tiek raumenyną.

Teigiamai veikia judėjimo aparatą

Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuotis. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. Nesvarumo būklė padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų.

Didina sąnarių paslankumą

Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja šių gebėjimų tobulėjimą. Dėl to didėja lankstumas, sąnarių paslankumas.

Higieninis poveikis

Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Reguliariai plaukiojant organizmas pamažu netenka nereikalingų riebalų.

Oficialiuose šaltiniuose galima rasti, kad pagrindinės vasaros pramogų vietos Kauno mieste – tai dvi maudyklos šalia Kauno marių, Lampėdžių karjeras ir Nemunas šalia Panemunės. Suprantama, tai tik oficialų statusą turinčios ir savivaldybės oficialiai prižiūrimos poilsio zonos.

Kaip matyti iš reguliariai maudyklų kokybę tikrinančio ir viešai duomenis skelbiančio Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenų rinkinių, šiais metais šių maudyklų vandens kokybė tikrinama du kartus – mėnesio pirmą ir priešpaskutinę savaitę. Formalius teisės aktuose nustatytus normatyvus kol kas atitiko visų maudyklų vanduo, nors gegužę Lampėdžiuose žarninių lazdelių rodiklis buvo gana aukštas.

Ar keturiose vietose stebimi ir tik du kartus per mėnesį tiriami kokybės rodikliai yra pakankamas rūpinimasis saugiu vasaros poilsiu prie vandens – klausimas atviras. Juk visi žinome, kad poilsiaujama iš esmės palei visą bent kiek didesnį vandens telkinį. Ką jau kalbėti apie įvairius paplūdimius ar vandens pramogas Kulautuvoje, taip pat aktyviai pramogaujama prie Drąseikių, Vaišvydavos karjerų.

Visko tarsi yra po truputį, tačiau pažvelgę į bendrą paveikslą pamatysime, kad baltų plotų vis dar per daug.

Tačiau vandens kokybė – tik vienas iš daugelio kokybišką poilsį garantuojančių veiksnių. Vis dažniau kauniečiai išbando įvairias vandens pramogas. Jau bene pusę amžiaus Kauno marios yra buriavimo centras, kur kaupiama patirtis, ugdomas jaunimas, vyksta varžybos ir organizuojamos pramogos. Žemiau elektrinės Nemune irgi vyksta aktyvi pramoginė laivyba. O kur dar jėgos aitvarai, burlentės ar vaikų (ir ne tik) mėgstami vandens batutų parkai. Visą šį vasaros pramogų kompleksą aptarnauja dešimtys maitinimo įstaigų – nuo pavienių prekybos taškų iki tinklinių kavinių.

Visa tai plėtojasi, auga, keičiasi pasiūla. Tačiau Kaunas gali ir turi turėti aiškią plėtros viziją – joje svarbu ne tik vienas ar kitas parodomasis objektas, o visos sistemos veikimas. Negali atsitikti taip, kad visos pramogos tampa mokamos. Negali būti ir kito kraštutinumo, kai už viską sumoka miestas.

Ir nors vasara neatsiejama nuo vandens pramogų, tačiau Europos kultūros sostine pretenduojantis tapti miestas negali užmiršti kitų vasaros sezono laisvalaikio formų. Negali kartotis klaidos, kai vasaros sezono metu iš miesto nebegalima išvykti dėl nuolatinių spūsčių. O gražiausi pažintiniai takai dėl nepriežiūros uždaromi kaip tik tada, kai į juos plūste plūsta lankytojų minios. Ir net jeigu karantinas smarkiai riboja kultūrinių renginių galimybes, tai neturėtų tapti esmine kliūtimi juos planuoti, organizuoti ir įtraukti didelę dalį kauniečių.

Ar visa tai turime šiandien? Iš dalies – taip. Visko tarsi yra po truputį, tačiau pažvelgę į bendrą paveikslą pamatysime, kad baltų plotų vis dar per daug. Ypač jei pagalvotume apie tuos mūsų kaimynus, kuriems ir judėti sunkiau, ir lėšų mažiau, ir poreikiai netradiciniai.

„Senukų“ ekspertai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis baseinus, bei atskleidžia, kaip tinkamai juos prižiūrėti.

Patiems mažiausiems plaukikams

Pripučiami baseinai skirti patiems mažiausiems vandens pramogų mėgėjams, juos nesunku įrengti, o vandeniu galima pripildyti per kelias minutes.

Pasak Elonos Uckutės, „Kesko Senukai“ atstovės, ieškant geriausio varianto mažiesiems, specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į baseinų gylį. Dvimečiams rekomenduojama rinktis iki 30 cm gylio baseinus, trimečiams – iki 38 cm. 6-erių metų amžiaus vaikai gali maudytis ne gilesniame kaip 76 cm baseine. Tokio gylio baseine jau įmanoma nardyti, tad rekomenduojama ten leisti žaisti vaikams, dėvintiems pripučiamas liemenes ar rankų plaukmenis.

Dar daugiau emocijų vaikams suteikia pripučiamos vandens žaidimų aikštelės. Jose vaikai gali čiuožti vandens čiuožykla, kopti į bokštelius, išdykauti po vandens kriokliais ar taškytis vandens patrankomis. Tokia pramoga ne tik linksma, tačiau ir lavina mažųjų įgūdžius.

Vis tik vaikams pramogaujant net ir negiliuose baseinuose, ekspertai ragina tėvus išlikti budrius – negalima palikti mažųjų žaidžiančių vandenyje be priežiūros.

Baseinai šeimoms

Vyresniems vaikams ir didesnėms šeimoms labiau tinkami erdvesni, patvaresni – karkasiniai baseinai. Jų sienos tvirtos, kai kurių modelių netgi sustiprintos plieniniais rėmais, todėl gali išlaikyti didesnį vandens spaudimą. Tokį baseiną galima įrengti per porą valandų, o gerai prižiūrint, jis naudojamas visą karštąjį sezoną.

Karkasinių baseinų skersmuo gali siekti ir daugiau nei 5 m, tad vienu metu jame telpa ir 10 ar daugiau žmonių. Jei baseinas bus statomas sklypo kampe, žinovai pataria rinktis ne apvalų, o stačiakampio ar ovalo formos baseiną.

„Pastebime, kad rinkdamiesi baseinus, gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į jų dydį ir funkcionalumą. Itin svarbus ir baseinų dizainas – pirkėjai jį derina prie savo kiemo aplinkos. Tiems, kam klasikinės šviesiai mėlynos spalvos baseinas kieme netinka, tiek elektroninėje, tiek fizinėse parduotuvėse renkasi pilkos, rudos spalvos baseinus, derančius prie plytelių ar kitų dekoratyvinių sodo elementų. Taip pat klientai domisi baseinais, imituojančiais medienos ar pinto pluošto paviršių“, – vardija E. Uckutė.

Jos teigimu, šį sezoną taip pat populiarios ir pripučiamas sūkurinės vonios, leidžiančios tiesiog savame kieme mėgautis masažuojančiomis procedūromis.

Svarbu tinkamai prižiūrėti

Ekspertai akcentuoja, kad norint išlaikyti sveiką ir subalansuotą vandens sudėtį baseine, jį reikia kruopščiai prižiūrėti. Lauko baseinai yra puiki dirva visų rūšių mikroorganizmams. Maudantis juose, į vandenį patenka įvairių pašalinių medžiagų, tokių kaip prakaitas, kremo nuo saulės likučiai. Visa tai prisideda prie dumblių ir bakterijų dauginimosi. Todėl baseiną reikia prižiūrėti, kad jis būtų švarus ir tinkamas naudoti.

Jeigu neįeina į baseino rinkinį, profesionalai rekomenduoja įsigyti vandens valymo filtrus, baseinų priežiūros priemonių bei chemijos. Kad vanduo išliktų švarus ir chemija tinkamai veiktų, itin svarbu sureguliuoti vandens pH. Maudymosi vandens pH turi būti 7,2–7,6, tad atsižvelgus į naudojamo vandens pH lygį, reikia naudoti priemones, mažinančias arba didinančias šį rodiklį.

Dar viena svarbi baseinų vandens priežiūros priemonė – daugiafunkcės tabletės, padedančios pašalinti bakterijas, virusus ir mikroorganizmus. Jos taip pat užkerta kelią dumblių vystymuisi, todėl vanduo išlieka skaidrus ir švarus.

„Senukų“ ekspertai pataria nenaudojamą baseiną uždengti – tai padės ne tik vandenį išlaikyti švaresnį, bet ir apsaugos vaikus bei gyvūnus nuo įkritimo. Taip pat verta pasirūpinti ir specialiu termometru, taip bus lengviau sekti temperatūrą bei žinoti, kada vanduo labiausiai tinka maudynėms.

Pats laikas patikslinti: veiksmas vyko prieš penkiolika metų, ir nei po penkerių metų, nei šiandien nemojuojame praplaukiantiems laivams. Ką ten laivams! Su euforija išlydėjome į vasaros reisus vienintelį laivą – inžinieriniu stebuklu vadinamą 56-erių metų "Raketą". Siekis atkurti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą Kaunas–Nida Nemuno vandens kelyje liko žydra svajone. "Raketa" šauna tiesiai į Nidą, ir nei mobiliųjų prieplaukų, nei turizmo paslaugas teikiančių įmonių Nemuno pakrantėje nepridygo.

Tačiau tai – kita ir plati tema, o šįkart – apie pinigus. Investicijos į šį maršrutą siekė per 100 tūkst. eurų, todėl besipiktinantieji reguliaria bilieto kaina (kelionė asmeniui į vieną pusę kainuoja 49 eurus, vieta prie lango – 59 eurai) galėtų tiesiog pasiskaičiuoti, per kiek laiko, būdami verslininkų vietoje, tikėtųsi, kad atsipirks?

Iš visų pusių sklindantys raginimai atostogauti Lietuvoje pasibaigia šauktuku, o vartotojai, pabandę užsisakyti vietelę pajūryje ar prie ežero, nuplaukti su šeima į Nidą, deda daugtaškį.

Ir tai pagirtina, kad, sureagavę į kritiką dėl kainos šuolio, "Raketos" savininkai birželį paskelbė nuolaidų akciją: iki Joninių bilietus galima įsigyti už 29 eurus (tokia reguliarioji kaina buvo žadėta pernai). Tik naivus pasirodė laivo valdytojų prašymas "būti socialiai atsakingais tų, kurie gali sau leisti pirkti bilietą visa kaina, ir leisti didelėms šeimoms, senjorams, neįgaliesiems įsigyti bilietus pirmiesiems". Pigieji bilietai ištirpo per kelias pirmąsias valandas. Į pinigų kalbą išversta socialinė atsakomybė reiškia du dalykus: pirkėjas renkasi tai, kas jam palankiau, pardavėjas, jei nori paskatinti išvardytas grupes, taiko joms nuolaidas.

Iš visų pusių sklindantys raginimai atostogauti Lietuvoje pasibaigia šauktuku, o vartotojai, pabandę užsisakyti vietelę pajūryje ar prie ežero, nuplaukti su šeima į Nidą, deda daugtaškį. Čia turbūt irgi reikia socialinės atsakomybės suprasti verslininkus? Suprantame: vilkas geras, kai sotus. Karantino nugręžti verslininkai maža tegalvos apie mūsų pinigines. Tad jei taip labai norite su šeima pasiplaukioti gražuoliu Nemunu, palaukite, kol atgaivins iki 1960-ųjų tarp Kauno ir Jurbarko plaukiojusius anglimi kūrenamus, mentračiais varomus garlaivius.

„Yra dvi vietos patvirtintos: Prūdelio tvenkinyje ir Talkšos ežere. Bet su Talkšos ežeru yra problema, nes per mėnesį tikimės pasirašyti rangos sutartį dėl Talkšos ežero prieigų sutvarkymo. Kitaip tariant, ten vyks statybos, tai sunku būtų vykdyti tą veiklą statybų aikštelėje“, – BNS sakė Šiaulių mero pavaduotojas Domas Griškevičius.

„Kai žinosime sutvarkymo darbų nugalėtoją, su juo derinsime. Jei bus galimybė, tai ir tą vietą paleisime“, – pridūrė jis.

Talkšos ežero prieigos, anot savivaldybės, bus tvarkomos mažiausiai pusantrų metų.

Su vandens pramogas teiksiančia įmonė savivaldybė turėtų pasirašyti trejų metų sutartį. Konkurso nugalėtoja už leidimo išdavimą savivaldybei turės mokėti mėnesio rinkliavą, siekiančią 1,7 euro už vieną kvadratinį metrą užimamo ploto.

Pasak D. Griškevičiaus, kokį plotą galėtų užimti vandens pramogas teiksianti įmonė, nėra aišku, todėl taip pat nėra žinoma, kokią sumą kas mėnesį gautų savivaldybė.

„Mes pažymime tą vietą potencialiai, kur gali būti kompleksas, bet atėjęs paslaugos teikėjas taip pat sprendžia, kokio ploto reikia, mes jo neapribojame. (...) Tikslo uždirbti nėra“, – teigė Šiaulių mero pavaduotojas.

Pirmą kartą konkursą, kuriuo sudarytos sąlygos teikti vandens pramogas Prūdelio tvenkinyje ir Talkšos ežere, Šiauliai paskelbė pernai. Tačiau norinčiųjų jame dalyvauti neatsirado.

Anot D. Griškevičiaus, nuo Talkšos ežero verslininkus atbaidė planuojami prieigų tvarkymo darbai. Kodėl nedalyvauta konkurse dėl Prūdelio teritorijos, neaišku.

„Sunku pasakyti. Būna taip kartais. Tokių vietų Lietuvoje pakankamai nemažai, kur galima teikti vandens pramogų paslaugas. (...) Ir dabar niekas nesako, kad tikrai ateis“, – kalbėjo Šiaulių mero pavaduotojas.