-
Svarbi naujovė Kaune: bus pilnai finansuojamas prisijungimas prie miesto vandentiekio ir nuotekų 10
Šimtaprocentinė kompensacija
Iki šiol didelį dėmesį skyrusi „Svajonių kiemo“ bei Paveldotvarkos programoms, Kauno miesto savivaldybė imasi naujos iniciatyvos. Skaičiuojama, kad ji aktuali beveik pustrečio tūkstančio namų ūkių, kurie vis dar neprisijungę prie miesto tinklų ar neturi nuotekų valymo įrenginių.
Pagrindinis tikslas – padėti miestui galutinai atsikratyti taršos šaltinių, kuomet į aplinką patekusios buitinės nuotekos daro tiesioginę žalą pro Kauną tekantiems upeliams bei kitoms teritorijoms. Be to, siekiama prisidėti prie bendro gyventojų gerbūvio, sudarant galimybes naudotis išvystyta ir kokybiška paslauga mieste.
Naujai startuojanti Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa praėjusią savaitę sulaukė vieningo Kauno miesto tarybos pritarimo.
Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skirs iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – iki 1500 eurų. Programoje numatyti ir nuotekų siurblio pirkimo bei montavimo darbai, jeigu tai reikalinga. Vieno prietaiso įrengimui gali būti skiriama iki 300 eurų.
Programą numatyta įgyvendinti per artimiausius dvejus metus. Šiems metams miesto biudžete suplanuoti 600 tūkst. eurų, o kitąmet sumą ketinama didinti beveik keturiskart – iki 2,2 mln. eurų.
Per artimiausius kelis mėnesius planuojama paskelbti kvietimus būstų savininkams dalyvauti programoje ir teikti paraiškas finansavimui gauti. Apie tai gyventojai bus informuoti internetu ir žiniasklaidoje. Įvertinus pateiktus dokumentus ir priėmus palankų sprendimą dėl kompensavimo, toliau seks rangovų paieškos. Galiausiai savivaldybė finansuos atliktus darbus.
Kontrolė davė rezultatų
Per pastaruosius kelerius metus Kauno mieste išskirtinis dėmesys skirtas būtent upelių taršai – atlikta gerokai virš pusantro tūkstančio reguliarių ir neplaninių patikrų. Nustatyta nemažai atvejų, kuomet gyventojai aplaidžiai tvarko nuotekas, nenaudoja valymo įrenginių.
Nuo 2020-ųjų pavasario specialistų akiratyje atsidūrė per 4 tūkst. savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų. Šiuo metų jų skaičius sumažėjęs beveik perpus.
Tvarkytis kauniečius paskatino reguliarios vietinių nuotekų sistemų ir valymo įrenginių patikros, neplaniniai apsilankymai būstuose ir netgi požeminė žvalgyba georadaru. Rezultatas: virš tūkstančio gyventojų prašymų dėl prisijungimo prie miesto centralizuotų tinklų, kiti – sudarė sutartis su legaliais nuotekų išvežėjais.
Paprastai tariant, savivaldybės kolegos beldžiasi ne tik į gyventojų namų duris, bet ir sąžinę.
„Amalės, Girstupio ir Gričiupio upelių, Nemuno bei Neries tarša – dešimtmečio ekologinė problema. Jau kelerius metus miestas ją intensyviai sprendžia. Ligšioliniai rezultatai nuteikia pozityviai, tačiau, norint dar didesnio proveržio, reikia papildomų veiksmų. Būtent tam skirta Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa. Tai miesto paskatinimas ir pilnavertiškas prisidėjimas, kad ateities Kaune gyventume švariau. Paprastai tariant, savivaldybės kolegos beldžiasi ne tik į gyventojų namų duris, bet ir sąžinę“, – sako Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis, pabrėždamas pristatomų naujovių paprastumą ir patrauklumą.
Pasak vicemero, užfiksavus piktybiškus atvejus, aplinkos teršėjai neišvengdavo administracinės atsakomybės. Vis dėlto šiandien Kaune vingiuojantys upeliai jau kur kas skaidresni nei buvo prieš kelerius metus – jų krantuose nebejaučiamas aitrus tvaikas.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Parama arba patikrinimai
Savivaldybės specialistai sako, kad savarankiškai nuotekas tvarkantiems kauniečiams teliks dvi išeitys: pasinaudoti miesto investicijomis ir jungtis prie centralizuotų tinklų arba susitaikyti su nuolat organizuojamais reguliariais patikrinimais.
Nustačius neatsakingo elgesio atvejus ir įvertinus žalą aplinkai, už privačioje valdoje netinkamai veikiančius valymo įrenginius ar nederamai utilizuojamas nuotekas gresia administracinė atsakomybė – iki 600 eurų. Didesnio masto nusižengimai perduodami aplinkosaugininkams, o piniginė baudos gali siekti ir 1,5 tūkst. eurų.
Problematiškiausi taškai Kauno mieste – senos statybos namų kvartalai Šančiuose, Gričiupyje, Vilijampolėje, Panemunėje bei Aleksote. Čia išaiškinta kelios dešimtys piktybinių atvejų, kai gyventojai „taupė“ gamtos sąskaita. Patikrų metu rasta į upelių šlaitus išvestų nuotekų vamzdžių, netinkamai įrengtų srutų duobių, betoninio dugno neturinčios talpyklos tapusios tiesioginiu dirvožemio ir aplinkos taršos tašku.
Gamtos ir upelių teršėjų paieškos vykdomos kiekvieną savaitę. Pasirinktas teritorijas žvalgo savivaldybės Aplinkos apsaugos ir Viešosios tvarkos skyrių specialistai, seniūnijų atstovai bei gamtosaugininkai.
-
Dėl arimais tapusio kelio Klaipėdos rajone žmonės rengiasi protestui 19
Gyventojai – ne gyvuliai
Skundų atakos tiek rajono savivaldybei, tiek Dovilų seniūnijai ir įmonei "Klaipėdos vanduo" jau tęsiasi kelias savaites.
"Anksčiau seniūnija bent atsakydavo, kada numato greideriuoti kelią, o dabar iš viso atsakymų negauname. Į prieš Vėlines įmonei "Klaipėdos vanduo" siųstus laiškus atsakymų taip pat negavome. Telefonų ragelių niekas nekelia. Kaip suprasti tokį elgesį? Su mumis elgiamasi kaip su gyvuliais – ir toliau murdykitės purvyne", – šiurpo Kulių gyventoja Laura.
Moteris užklausas dėl Laukų gatvės, kuri kelių registre yra pažymėta kaip vietinės reikšmės kelias, priklausantis Dovilų seniūnijai, įmonei "Klaipėdos vanduo" siuntė dar spalio 17 d.
Įklampino: vandentvarkos projektas Kuliuose turėjo būti baigtas šį rudenį, tačiau su rangovais sutartis nutraukta. Gyventojai pyksta matydami, kaip jų gatvelėmis zuja rangovų technika, tačiau statybos įmonė kelių greideriuoti nebenori. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Taip ir negavusi vandentiekininkų atsakymo po savaitės laišką siuntė Dovilų seniūnei Nijolei Ilginienei.
Ši atsakė, kad gyventojos skundą persiuntė Klaipėdos rajono savivaldybei.
"Tai kas turi prižiūrėti kelią? Kol vyko vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai, pati seniūnija skelbė, kad kelią privalo prižiūrėti rangovai. Kelias, kaip statybos aikštelė, esą perduotas rangovams. Tačiau sužinojome, kad sutartis su rangovais nutraukta. Vadinasi, kelias jau niekieno?" – klausė gyventoja.
Atsakingųjų nėra?
Dienraštis "Klaipėda" situaciją apie nutrauktą sutartį su rangovais aprašė publikacijoje "Vietoj vandentiekio – išraustos sodų gatvės" (2021 10 13).
Gyventojų klausimus, kas turėtų prižiūrėti išraustus sodų kelius, dienraštis siuntė tiek įmonei "Klaipėdos vanduo", tiek ir rajono savivaldybei.
Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyresnysis patarėjas Algirdas Ronkus aiškino, kad savivaldybė laukia, kol kažkas pašalins defektus.
"Kol kelias Laukų g. (statybvietė) neperduotas seniūnijai, už jo priežiūrą atsako projekto užsakovas, tai yra įmonė "Klaipėdos vanduo". Spalio 19 d. su įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovais savivaldybės atstovai įvertino būklę, išsakė trūkumus ir laukia defektų pašalinimo. Daugiau informacijos gali pateikti Dovilų seniūnija arba įmonė "Klaipėdos vanduo", – gyventojus pas vandentiekininkus siuntė A.Ronkus.
Realijos: gyventojas, gavęs dozę purvino vandens nuo pravažiuojančio automobilio, nerinko žodžių – "reikėtų sušaudyti". (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Šį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojo atsakymą dienraštis išsiuntė įmonei "Klaipėdos vanduo".
"Informuojame, kad Laukų gatvė Kulių kaime patenka į projekto "Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Kulių k., Dovilų mstl., Klaipėdos raj." 4 etapo apimtis. Rangos darbai šioje gatvėje baigti 2020 metais. 2020 metų rugpjūčio 10 d. rangovas įmonė "Techsis" gavo pažymą iš Dovilų seniūnijos ir sodų bendrijos "Obelėlė" pirmininko. Ji patvirtina, kad dangos 4 etape (įskaitant ir Laukų g.) atstatytos į ne blogesnę būklę nei buvo iki statybos darbų pradžios. Po šios pažymos gavimo nei rangovas, nei įmonė "Klaipėdos vanduo" nebėra atsakingi už Laukų gatvės Kulių k. priežiūrą. Pagal mūsų turimą informaciją šios gatvės priežiūrą atlieka Dovilų seniūnija", – aiškinama dienraščiui "Klaipėda" pateiktame įmonės "Klaipėdos vanduo" atsakyme.
"Gautas atsakymas šokiruoja. Išeina, kad niekas nesiskundžia, ir kelias yra tiesiog puikus? O sodų bendrijos "Obelėlė" pirmininkas esą yra patenkintas jo būkle?" – stebėjosi Laukų gatvės gyventojai.
Tiesa, informaciniuose stenduose bendrijos "Obelėlė" pirmininkas Romualdas Barysas buvo pakabinęs siųsto rašto kopiją. Rugsėjį rengtame laiške įmonei "Klaipėdos vanduo" buvo reiškiamos pretenzijos ir klausimai dėl nebaigtų darbų.
Tačiau sodų pirmininko rašte, siųstame Klaipėdos rajono savivaldybei spalio 25 d., prašoma tvarkyti tik Gėlių gatvę ir šešis jos skersgatvius, apie Laukų gatvę pirmininkas net neužsimena.
Trūko kantrybė
Kuliai su keliomis sodininkų bendrijomis nuo Dovilų yra nutolę vieną kilometrą, iki Gargždų miesto ribos – vos keli šimtai metrų.
"Tačiau institucijos elgiasi taip, lyg mūsų čia net nebūtų. Iš Dovilų seniūnės N.Ilginienės teko girdėti, kad Kulių kaime gyvena arti tūkstančio gyventojų. Tikslūs gyventojų surašymo duomenys bus skelbiami šį gruodį. Tai yra didesnė bendruomenė nei Ketvergiuose ar bet kurioje kitoje rajono gyvenvietėje, kur vis dėlto atsiranda asfaltas, apšvietimas ir šaligatviai. Gyvenu čia penkiolika metų ir mano kantrybė baigėsi. Dėl arimais virtusių žvyrkelių teko ne kartą keisti priekines automobilio spyruokles, vyrui tris kartus teko keisti priekinės pakabos šakę, šarnyrus, traukes. Šį pavasarį trūko automobilio sankabos trosas. Norint įveikti 500 metrų iki pagrindinio kelio, sankabos pedalą tenka minkyti dešimtis kartų – ne kelias, o duobė ant duobės", – piktinosi Laukų gatvės gyventoja.
Laukų 5-ojoje gatvėje gyvenanti Inesa antrino kaimynei ir tikino, kad prastesnės Laukų gatvės būklės dar nėra regėjusi.
"Kulių kaime Laukų 5-ojoje gatvėje gyvenu daugiau nei šešerius metus. Dabartinė kelių būklė yra prasčiausia per visą šį laiką. Auginu du mažamečius vaikus. Už kiemo ribų išeiti neįmanoma. Darbų rangovai neprisiima atsakomybės dėl kelio būklės atstatymo, ją meta kitiems. O dėl šios situacijos kenčia didelė žmonių bendruomenė", – piktinosi Inesa.
Šalia esančios Laukų 6-osios gatvės gyventoja tikino, kad spalio 26 d., grįždama į namus po operacijos, patyrė tikrą košmarą.
"Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta operacija. Išleista namo su susiūtomis žaizdomis nugaroje patyriau košmarą pakeliui namo. Laukų gatvė buvo tokios būklės, kad automobilis tiesiog šokinėjo per duobes. Tokios patirties nelinkėčiau niekam – norėjosi kaukti iš skausmo", – pasakojo moteris.
Tiesa, kitą dieną, spalio 27-ąją, Laukų gatvėje pasirodė greideris.
"Tačiau iš to greideriavimo jokios naudos. Dar vienur kitur kruopščiau palyginta, o ties aikštele, kur sunkiasvorę techniką laiko vandentiekio tiesėjai, kelias jau po dienos buvo baisus. Ir toliau važinėjame arimais", – pasakojo priešais rangovų aikštelę gyvenantys žmonės.
Ruošiasi mitinguoti
Dienraščio "Klaipėda" žurnalistams, trečiadienį kalbinusiems Kulių gyventojus, ir vėl užfiksuoti sunkiasvore technika Laukų gatve pirmyn ir atgal laigantys vandentiekio tiesėjai.
Sustabdžius rangovų automobilį ir paklausus, kodėl sunkiasvorė technika ir toliau gadina Laukų gatvę, darbininkai ėmė aiškinti, kad jie turi neužbaigtų darbų Kulių kaime.
Galutinai aišku – per ilgai tyliai ir mandagiai mes visi elgėmės. Nes su mumis niekas nesiskaito.
"Su rangovu yra nutraukta sutartis. Ne, už kelią mes neatsakingi. Raštus rašo gyventojai? Tai tegul rašo toliau. O mums kas? Darome darbus, kurių nepabaigėme, iš Laukų gatvės grįžtame", – pareiškė rangovų ekipažas ir nudūmė pro susirinkusius vietinius gyventojus.
Čia kantrybė trūko ir įpykę žmonės nusprendė rinkti parašus peticijai, o jei ir ji nepadės, teigė ruošis piketui po rajono valdininkų langais.
"Be peticijos, manau, nieko nepasieksime. Jau įsitikinome, kad kiekvienas, po vieną rašydami raštus savivaldybei, mes nieko nepasiekėme. Fotografavau kelią ir siunčiau įmonei "Klaipėdos vanduo". Net atsakymo negavau. Vyras rangovus už skvernų tempė į Rožių 4-ąją gatvę, rodė smegduobę. Mes bijojome vaiką išleisti į lauką, kad neįkristų į tą duobę", – kalbėjo Kulių gyventoja Aistė.
Šeimą tą kartą pribloškė rangovų atsakymas.
"Jie pareiškė, kad kita įmonė ir kita komanda atliko darbus šioje vietoje. Esą tai buvo kitas etapas. Kaip žinome, viena bendrovė iš rangos sutarties jau pasitraukė. Tai ar ne likusi dirbti bendrovė turėtų vis tiek tvarkyti paliktą broką? Ne, jie tiesiog įžūliai nusikratė. Sakėme, būkite vyrai, sutvarkykite smegduobę, nes tikrai nutiks nelaimė. Viskas veltui. Galutinai aišku – per ilgai tyliai ir mandagiai mes visi elgėmės. Nes su mumis niekas nesiskaito", – piktinosi Aistė.
Pakvies ir kaimynus
Romualdas:
– Netvarka tokia, kokios dar nebuvo. Gyvenu Liepų gatvėje daugybę metų, šia Laukų gatve esu priverstas važiuoti kiekvieną dieną. Bet juk čia šimtai žmonių gyvena, ne aš vienas važiuoju. Valdžia negalvoja apie žmogų. Jie dabar galvoja tik apie koronavirusą.
Benediktas:
– Labai blogas kelias, nuolat lūžta mašinos. Neįmanoma tokiu keliu važiuoti. Ne taip seniai amortizatorius keičiau. Jie ir vėl dabar pažeisti. Kas man atlygins tūkstančio eurų išlaidas už BMW automobilio remontą? Ir po peticija pasirašysiu, ir į piketą eisiu.
Sandra:
– Labai blogai. Penkiolika metų dantis sukandus važinėju. Daugybę mašinų pakeičiau. Nebeįmanoma gyventi. Kokiu būdu mums iš namų išvažiuoti, kai toks kelias? Visur tvarko, asfaltus kloja, o čia – užmirštas kampelis. Niekam nerūpi. Kažkada buvo kalba, kad Laukų gatvėje atsiras asfaltas. Bet kažkas nusprendė, kad jo nereikia. Absurdas.
Vaida:
– Aš čia negyvenu, bet važiuoju į parduotuvėlę, kuri yra Laukų gatvėje. Tikrai yra baisu. Kada mus išgirs valdžia? Mielu noru į piketą pakviesiu dar ir visą savo gatvelę.
Judita:
– Gyvenu Šienpjovių gatvėje. Iki namų važiuojame tokiu pat purvynu kaip ir čia, Laukų gatvėje. Girdėjau, kad Gargždų miesto teritorijoje kelias sodų bendrijų gatves buvo nuspręsta išasfaltuoti. Tokios pat sodų bendrijos ir mes esame, tačiau kažkodėl ten asfaltas klojamas, o čia ne. Nelygybė. Mašinos nespėju remontuoti. Trečius metus čia gyvename ir brendame per purvą ir pelkes.