Skaičiuojamas kaip suminis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, nedarbo lygio ir infliacijos rodiklis, Ekonomikos vargo indeksas leidžia atsakyti į klausimą, kaip gyvena šalies ekonomika.

„Kuo indekso vertė aukštesnė, tuo daugiau sunkumų patiria šalies ekonomika: BVP auga lėčiau, didėja nedarbas ir kyla kainos. Panašiai situaciją galima apibūdinti ir Lietuvoje: mus kamuoja bene didžiausia infliacija Europoje, nedarbo lygis praktiškai nemažėja, ekonomikos augimas išlieka lėtas. Pagal šiuos rodiklius vertinama stagfliacijos rizika“, – teigia LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

2021 m. pabaigoje Lietuvos BVP augo 1,3 proc. ir viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį – 0,5 proc. Šalies nedarbo lygis išlieka stabilus – 7 proc., tačiau didesnis nei vidutiniškai ES – 6,5 proc. Lemiamu nedarbo veiksniu išlieka didėjantys nedarbo spąstai – 106 proc., palyginti su 74 proc. ES vidurkiu. Visgi turime pozityvią atsvarą: didėjantis laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje rodo reikšmingą potencialą spartinti BVP kūrimą ir kartu sulaiko nedarbo augimą. 

Pagrindiniu ekonominio vargo veiksniu tapo kainų augimas, kuris ketvirtą ketvirtį buvo 4 proc., kai europiečiai vidutiniškai patyrė 1,8 proc. infliaciją. „Matome, kad 2022 m. pradžioje ketvirtinis kainų augimas Lietuvoje buvo 6,2 proc. Jei tempas išliktų panašus, metinis kainų augimas pasiektų net 24 proc.“, – sakė LLRI prezidentė. „Nuo stagfliacijos mus kol kas gelbėja ypatingas rinkos potencialas, kuris saugo mus nuo nedarbo augimo ir leidžia kurti daugiau BVP, o galimybės atsitiesti priklausys nuo darbo rinkos atvirumo, sąlygų investuoti ir didinti ūkio produktyvumą“. 

Mažėjant regiono patrauklumui, šios sąlygos, LLRI teigimu, tampa itin svarbios.

Mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys 2021 m. ketvirtajame ketvirtyje buvo Danija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Šveicarija, Vokietija. Kiek didesnį vargą nei Lietuva patyrė Graikija, Ispanija, Italija, Airija ir Latvija. 

Ekonomikos vargo indeksą 1970-aisias sukūrė amerikiečių ekonomistas Arthuras Okunas, o vėliau patobulino taip pat amerikiečiai Robertas Barro bei Stevas Hanke. Į šalies ūkio padėtį jis leidžia pažvelgti iš šalies ir atveria kelią diskusijai, kaip spręsti ją kamuojančias problemas.

Parko ir gretimų gatvių gyventojams trūko kantrybė, jie išsireikalavo, kad savivaldybės Transporto skyriaus vadovas Rimantas Mockus, Miesto tvarkymo skyriaus viršininkė Irena Šakalienė, Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai ir keli kiti valdininkai trečiadienį atvažiuotų į Parko gatvę.

Jų čia laukė didelis būrys žmonių. Kiekvienas galėjo papasakoti, ką yra patyręs dėl parko lankytojų įžūlumo.

Dar viena bėda – poilsiautojų vaikai nesibaimindami mašinų bėga iš tėvų automobilių į parką, keldami grėsmę patys sau ir kitiems.

Pastaruoju metu sutvarkytas parkas tapo didžiuliu traukos centru. Laiką jame praleisti panorę klaipėdiečiai savo automobiliais užkemša greta esančias gatveles, užstatydami net įvažas į privačias valdas.

Namo grįžę gyventojai neturi, kur pasistatyti savo mašinų, diskusijos su poilsiautojais kartais net perauga į atvirą konfliktą.

Šalia parko gyvenantys žmonės esą nebeturi kitos išeities, kaip baksnoti valdininkams, kokios Kelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai jų gatvėse pažeidžiami.

Lenkdami pirštus jie vardijo: atvažiuojantys vairuotojai nepaiso kelio ženklų ir užstato gatves iš abiejų pusių, kai kurie jų manevruodami išverčia gyventojų tvoras, įvažiuoja į jų valdas ir užstato vietos gyventojų kiemų vartus.

Šios gatvelės taip užkišamos automobiliais, kad greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių automobiliams įvažiuoti į jas neįmanoma.

Dar viena bėda – poilsiautojų vaikai nesibaimindami mašinų bėga iš tėvų automobilių į parką, keldami grėsmę patys sau ir kitiems.

"Ilgus metus trunkanti mūsų kova jau verčia į visas taisykles žiūrėti formaliai. Ženklai, nurodantys, kaip statyti automobilius, tik apsunkina mūsų gyvenimą. Virš gatvės krašto eina aukštosios įtampos elektros laidai, teisės aktai neleidžia jokios veiklos 15 m į abi puses nuo jų. Tai reiškia, kad teoriškai čia visai negalima sustoti. Reikalaujame reguliuoti mūsų kvartale automobilių srautus", – dėstė Parko gatvės gyventojas Arnomedas Galdikas.

I. Šakalienė pažadėjo, kad kitais metais bus pasirūpinta šios vietos šaligatviais. R. Mockus ketino jau kitą mėnesį Saugaus eismo komisijoje išklausyti gyventojų pretenzijas ir pasiūlymus.

Vienos momentinės loterijos organizatoriai klaidina žmones. Pirkau bilietą, kuris kainuoja 2 litus.

Kitoje loterijos bilieto pusėje yra nurodyta, kokiais atvejais jis yra laimingas.

Jei nutrynus sluoksnį matomi tam tikri simboliai, laimėjai tam tikrą sumą pinigų. Jei trys "auto", tai laimėjai automobilį. Jei yra žodžiai "tik vyrai", tada laimi žurnalą tik "Tik vyrams".

Būtent tokį užrašą radau nutrynusi savo nusipirktą bilietą. Paskaičiau, kad prizą galima atsiimti kioske. Kad jau laimėjau, nuėjau pasiimti.

Čia ir prasidėjo mano rūpesčiai. Kiosko darbuotoja apie prizo atidavimą net į kalbas nėjo. Paaiškino, kad tokia akcija nėra vykdoma.

Parduotuvėje, kur pirkau bilietą, pardavėjos apskritai nieko nesugebėjo paaiškinti. Pasiūlė paskambinti loterijos organizatoriui. Taip ir padariau.

Atsiliepęs darbuotojas paaiškino, kad aš jiems atsiųsčiau bilietą paštu ir jie man atsiųs prizą. Pikčiausia, kad ant loterijos bilieto viskas parašyta kitaip.

Kai paskaičiuoji, tai koks čia laimėjimas. Pirkau bilietą, dar reikia pirkti voką ir pašto ženklą. Tada aš jau geriau pati tą žurnalą nusipirksiu. Tikra nesąmonė.