Lengva mylėti Tėvynę kaip idėją. Vėliavytėmis per šventes pamosuoti, šventiniame koncerte himną sugiedoti, patriotišku įrašu prie dar patriotiškesnės nuotraukos socialiniuose tinkluose pasidalyti – tuomet meilė per kraštus liejasi. Tik net ir teoriškai primatuota ne tokioje patogioje situacijoje toji meilė gerokai apmąžta. O jei, kaip Ukrainoje, reikėtų už Tėvynę krauju pasirašyti? Ginti ją ne tik kaip idėją, bet kaip tautos namus? Kiekvieną jų centimetrą.

Savotišku jausmomačiu yra tapęs Pilietinės visuomenės instituto atliekamas tyrimas. Pastaroji Pilietinės galios indekso apklausa parodė, kad tokiu atveju, jei Lietuva būtų užpulta kitos šalies, meilė pusei tautiečių išgaruotų. Mat ginti Tėvynę pasirengę 50 proc. šalies gyventojų, 13 proc. – pasitrauktų iš Lietuvos, 15 proc. – laikytųsi nuošalyje, o likę 22 proc. nežino arba neatsakė, kaip elgtųsi tokioje situacijoje.

Tokie mylėtojai į savo meilės receptą neįdeda įsipareigojimo, pasiaukojimo, ištikimybės, prisirišimo, o be šių ingredientų meilė prėska.

Žinoma, tie 13 proc., kurie išneštų kudašių, irgi dievagotųsi mylį Tėvynę – per nuotolį, iš Ispanijos pajūryje šluojamų būstų. Tokie mylėtojai į savo meilės receptą neįdeda įsipareigojimo, pasiaukojimo, ištikimybės, prisirišimo, o be šių ingredientų meilė prėska. Patriotiška meilė Tėvynei – sunki. Mat čia, kaip ir sutuoktinių santykiuose prieš Dievą, – ir džiaugsme, ir varge.

Vasario 16-ąją turime prabangą švęsti Lietuvą džiaugsme. Galime nesislapstydami ir išdidžiai kelti trispalvę. Galime didžiuotis savo tautos namais, nes per Nepriklausomybės metus pastatėme juos saugius, jaukius, patikimus. Be tikros meilės tai nebūtų pavykę. Tegul jos užtenka ir rytojui!

„Gražiai“, – atsakė per šventę budėjusios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pamainos vyresnysis. Tačiau greitai paaiškėjo, kad jis ironizavo. „Kaip visada, šventė lietuviai,“ – po trumputės pauzės patikslino pareigūnas, nuramindamas tik tuo, kad kažkokių didelių kriminalų penktadienį neužregistruota. Ir ne tik Kaune, bet ir visoje Kauno apskrityje.

„Daugiausia turėjome viešosios tvarkos pažeidimų, bet ne per renginius, ir buitinių konfliktų, susijusių su alkoholiu,“ – pasakojo budėjusios policijos pamainos vyresnysis. Anot jo, norint patekti pas kai kuriuos užsišventusius, tradiciškai teko prašyti ir ugniagesių gelbėtojų pagalbos.

Neapsieita ir be neblaivių prie vairo. Per praėjusią parą Kauno apskrityje demaskuoti du vairuotojai, pripūtę į alkoholio matuoklį daugiau kaip pusantros promilės alkoholio, už ką jau gresia baudžiamoji atsakomybė. Vienas iš jų – Kaune.

Tačiau kol kas dar neaišku, ar dirbo per šią šventę ilgapirščiai, nes ilgajam savaitgaliui iš namų išvykę kauniečiai galės apie tai pareigūnams papasakoti tik baigiantis sekmadieniui.

Šiandien ryte budėjimą baigianti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovė į jau minėtą portalo kauno.diena.lt klausimą atsakė nevilties kupinu balsu: „Gėrė, geria ir dar gers!“. Ir čia pat paaiškino savo šokiruojantį pastebėjimą: „Matėsi, kad žmonės švenčia, bet dar nemoka to daryti. Tai pranešimas, kad kažkas neblaivus nukritęs, tai – kad nuo pergėrimo prasidėjo traukuliai, tai – kad susimušė... Kai kurie davėsi visą vakarą ir net naktį.“

Gėrė, geria ir dar gers!

Šį kartą šokiravo ir šventinę parą budėjusios greitosios medicinos pagalbos atstovės pastebėjimas, kad šitaip šventė labiau vyresnio amžiaus žmonės negu jaunimas, – ir vyrai, ir moterys.

Pašnekovė džiaugėsi tik tuo, kad po šio savo budėjimo negali iš šių iškvietimų gausos išskirti kažko pasibaigusio tragiškai.

Tik Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budėtojų vyresnysis, šiandien ryte baigdamas šventinę pamainą, netikėtai pradžiugino, kad per šį jo budėjimą neužregistruota nė vieno gaisro. O visa kita buvo panašiau į kasdienį budėjimą – pagalba padėti išnešti sunkiasvorius ligonius bei policijai patekti į butus. Tiesa, pastaraisiais atvejais šį kartą užtekdavo tik pasirodyti nurodytu adresu ir visos problemos išsispręsdavo.

Išgirsti kažko netikėto čia renkasi visi. Tačiau niekas negalėjo pagalvoti, kad iš Signatarų namų balkono nuskambės tai, kas privers braukti ašarą.

„Turiu pasidalyti žiauria, reikšminga žinia. Tolimoje žmogėdrų šalyje, jos katorgų kankinystėje visai neseniai mirė Aleksejus Navalnas“, – kalbėjo Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Rusijos opozicionierius ir kitos V. Putino aukos pagerbiamos tylos minute.

„Stipriai netikėta“, – teigė vyras.

Anot V. Landsbergio, bene žymiausio V. Putino oponento mirtis – daugiau nei vieno žmogaus netektis. Esą Kremliuje nebėra varianto, kas bus po V. Putino.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Lieka tik kraujas, tik mirtis“, – šnekėjo V. Landsbergis.

Tačiau V. Landsbergis teigė, kad kariaujama ir Lietuvoje.

„Galime sau leisti visokias tarpusavio peštynes“, – nurodė V. Landsbergis.

Kritikos strėlės skrido į valdžios koridorius – Gitanui Nausėdai ir ministrams.

„Lietuvos prezidentai ir ministrai, ar galėtumėte susiėmę už rankų stoti į Baltijos kelią? Nejau misija neįmanoma?“, – klausė V. Landsbergis.

Net ir pabarimo sulaukę artimiausi bendražygiai, panašu, kritikos nesibaidė.

Lietuvos prezidentai ir ministrai, ar galėtumėte susiėmę už rankų stoti į Baltijos kelią? Nejau misija neįmanoma?

„Kiekvienas žodis toks gilus, toks prasmingas“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Jis kalba kaip laisvas žmogus. Jis mažiausiai saistomas politikos, visuomenės reitingų ir viso kito“, – šnekėjo Seimo narys (TS-LKD) Linas Slušnys.

O prieš ateinančius Seimo rinkimus V. Landsbergis mato.

„Lietuvos valgytojų partija yra begalinė narių skaičiumi ir kąsnį kanda dešimtimis milijonų. Bendru sutarimu, kaip kolūkio valdyboje“, – tvirtino V. Landsbergis.

Pasiklausyti G. Landsbergio kalbos rinkosi minios. Kai kuriems vietą teko užsiimti dar likus valandai iki renginio pradžios. Bet atėję sakė, kad išgirsti kalbą buvo verta.

Kaip ir kasmet, minint valstybės atkūrimo metines, šešiolika simbolinių laužų buvo uždegti Gedimino prospekte.

ELTA primena, penktadienį Lietuvoje vyksta Vasario 16-ajai skirti minėjimo renginiai. Šventinis minėjimas prasidėjo 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų pagerbimu Rasų kapinėse.

Vėliau Prezidentūroje už nuopelnus ir Lietuvos vardo garsinimą buvo apdovanoti 89 Lietuvos ir 13 užsienio valstybių piliečių. Tarp apdovanotųjų – ir pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska bei Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Vidurdienį prie Prezidentūros esančioje Simono Daukanto aikštėje buvo iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Į susirinkusius vilniečius ir sostinės svečius kreipėsi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Taip pat buvo laikomos Šv. Mišios Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.

Netrukus po jų Vasario 16-osios minėjimas tesėsi prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje. Iš Signatarų namų balkono tradiciškai į tautą kreipėsi pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

„Šiandien išmatuotas naujas šilumos rekordas. Tokios aukštos temperatūros vasario 16-ąją Lietuvos teritorijoje dar nebuvę“, – pranešė tarnybos atstovas Gytis Valaika.

Skelbiama, kad penktadienį dalyje šalies oras sušilo virš 10 laipsnių šilumos. Labiausiai šilo Pagėgiuose – iki 12,2 laipsnių.

Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas prieš penkerius metus Jurbarke, kai 2019-ųjų vasario 16 dieną sušilo iki 10,7 laipsnių.

Šeštadienio dieną prognozuojama iki 3–8 laipsnių šilumos, tačiau daug kur palis, vakare kai kur su šlapdriba. Anot tarnybos, dar vieno šilumos rekordo neturėtų būti – vasario 17-osios rekordas pasiektas 2020 metais, kai temperatūra siekė 13 laipsnių.

Penktadienį užfiksuotas šilumos rekordas yra pirmasis šiemet. 2023 metais tokių buvo 17, 2022 metais – 13, o 2021 metais – šeši.

Eitynių dalyviai penktadienį vakare rinkosi prie Vasario 16-osios Akto signataro Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki Lukiškių aikštės.

Dauguma jų rankose nešėsi deglus, Lietuvos trispalves, Vyčio, Ukrainos, tautinę Baltarusijos ir kitas vėliavas, buvo pasipuošę tautine simbolika. Žmonės dainavo tautines dainas.

Į tradicinę eiseną daugelį metų ateinantis pensininkas, buvęs inžinierius Valdemaras Lukošius sakė, kad tai viena iš laisvės išraiškų.

„Tas turėjo atsirasti, ir buvo, bet visada su baime. Pradžia būdavo, kai eidavom su baime. (...) Čia yra traumos gydymas, kai visko bijojom, atsimenam gerai tą baimę. Šiandien tokia forma yra viena iš laisvės išraiškų“, – BNS sakė V. Lukošius.

Pirmą kartą renginyje dalyvaujanti psichoterapeutė Austėja Tapinienė sakė, kad jaučianti pasididžiavimą valstybe: „Pasididžiavimas savo valstybe. Jaučiuosi džiugiai, pakylėtai, šventinė diena“.

Į eiseną atvyko ir grupė baltarusių, kurie teigė norintys parodyti savo vaidmenį nepriklausomybės kovose.

„Šventės reikšmė didelė mums, nes mūsų protėviai irgi kovojo už nepriklausomą Lietuvą, nors ir su sostine Kaune, bet vis tiek baltarusiai irgi dalyvavo Lietuvos valstybės kūrimo procese“, – BNS sakė bendruomenės atstovas Janas Lisas.

Eitynes su deglais surengė jaunimo organizacija „Pro Patria“. Nuo 2018 metų jos vyksta Vilniuje, anksčiau būdavo rengiamos Kaune.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sveikino kraštiečius Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga.

„Ačiū mūsų bendruomenei, svečiams, Kultūros centrui, meno ir muzikos kolektyvams už nuostabią šventę. Švęsti Lietuvos gimtadienio į Palangą suvažiavo visa Lietuva“, – feisbuke rašė Š. Vaitkus.

„Ir tegul niekada nepristinga drąsos ginti, nepaliaujamai mylėti, saugoti ir rūpintis Lietuva“, – gražios šventės linkėjo Palangos meras.

„Ši ceremonija – tarsi valstybingumo derliaus šventė, kurios metu galime pasigrožėti ir įvertinti, kas gražaus buvo nuveikta Lietuvos naudai, o taip pat padėkoti ryškioms asmenybėms, kurios savo talentu, darbštumu ir idėjomis nušviečia mūsų kasdienybę“, – prieš teikiant valstybinius apdovanojimus kalbėjo Prezidentas G. Nausėda.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanota kretingiškė muziejininkė Vida Kanapkienė, už reikšmingą indėlį plėtojant regionų muziejinę kultūrą ir renovuojant bei įveiklinant Kretingos dvaro rūmų kompleksą.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu įvertinta klaipėdietė Aurelija Lipskė – „Lietuvos Carito“ koordinatorė.

Jai apdovanojimas įteiktas už aktyvią ir jautrią pagalbą vargstantiems, vienišiems, senyvo amžiaus žmonėms, jaunimui, nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, už pastangas stiprinti ir auginti socialiai atsakingą bendruomenę.

„Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotas Klaipėdos žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, už Vakarų Lietuvos istorijos, archeologijos, paveldo tyrinėjimą ir sklaidą, už visuomenines akcijas ir iniciatyvas, už kuršių genties kultūros, karybos papročių rekonstrukciją bei gyvensenos populiarinimą.

Vasario 16-osios šventė Klaipėdoje prasidėjo mišiomis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kur tikintieji meldėsi už Tėvynę ir jos geradarius.

Vidurdienį Atgimimo aikštėje gausiai susirinkus šimtams klaipėdiečių, pasipuošusių lietuviška atributika, buvo sugiedota Tautiška giesmė ir pakelta Lietuvos valstybinė vėliava, kurią garbė šįkart pakelti buvo suteikta Arvydui Urbiui.

„Tegul 1918-aisiais suskambėjęs laisvės varpas primena apie lemtingą posūkį valstybingumo link, simbolizuojantį mūsų tautos stiprybę ir pilietiškumą. Ši diena tepažadina kiekvieno mūsų širdyse įkvėpimą didžiuotis šalies istorine praeitimi, kovotojais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, – kalbėta Atgimimo aikštėje.

Kaip ir kasmet iškilmingoje ceremonijoje „Už metų darbą Klaipėdai“ buvo įteiktas miesto simbolis – uostamiesčio vėliava.

Ši diena tepažadina kiekvieno mūsų širdyse įkvėpimą didžiuotis šalies istorine praeitimi, kovotojais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Šįkart jos nusipelnė verslininkas Augustinas Jankevičius ir paramos fondo „Augustus“ vadovas A. Urbis, kurių pastangomis buvusiame Klaipėdos dujų fabriko pastatų komplekse atgimė du išskirtiniai pastatai, o viename jų įkurtas istorinių automobilių muziejus.

Sunykusį kompleksą ėmėsi globoti miesto istorijai neabejingi piliečiai, negailėję asmeninių lėšų ir pastangų.

„Linkiu mums visiems būti labiau vieningais. Žodžiai „Vienybė težydi“ – yra mūsų mūsų himne. Mūsų vienybė visai neseniai, prieš kelis dešimtmečius leido atsikovoti laisvę. Linkiu mums visiems tausoti ir mylėti lietuvių kalbą, kuri yra mūsų turtas ir mūsų valstybės identitetas“, – Atgimimo aikštėje susirinkusiems klaipėdiečiams kalbėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Tradiciniai akcentai

Vasario 16-ąją minėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje – neišsenkanti tradicija, tad ir šiais metais ši erdvė subūrė savo šalies laisve besidžiaugiančius kauniečius ir miesto svečius.

Prieš pietus į miesto centrą atžygiavo kauniečių eisena, prasidėjusi ties Prisikėlimo bažnyčia. Taip trispalvių upė įsiliejo į kitų susirinkusiųjų gretas. Tuoj pat užgrojo ir Kauno kariljonas, kuriuo su Valstybės atkūrimo diena sveikino Austėjos Staniunaitytės-Proietta koncertas.

Vidurdienį laukė dar viena tradicija – Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams. Tarpukariu sukurta, o 1991 m. atgaivinta tradicija Kaune tapo neatsiejamu valstybingumo, laisvės ir pagarbos simboliu. Jį valstybinių švenčių metu atlieka Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė.

„Vasario 16-ąją mes prisimename, kad nepriklausoma Lietuva kūrėsi ir augo Kaune. Ir čia jau niekas nesupyks. Kaunas – tikra Lietuvos širdis. Šiandien dažnai sakome: „Kaunas tiesia tiltus“. Kalbu ne vien apie statybas tarp didžiųjų upių krantų. Kaunas sujungia mūsų tautos praeitį, dabartį ir ateitį. Kaunas yra tvirčiausias tiltas su šiuolaikinės valstybės istorija“, – šventinėje sveikinimo kalboje sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, reikia džiaugtis, kad pasikeitęs miestas vis ryškiau matomas ir pripažįstamas pasaulyje. Tai liudija ir tai, kad Kaunas yra UNESCO paveldo dalis.

„Tikiu, kad mūsų visų nuoseklus darbas taps tvirtu pagrindu klestinčiam miestui ir dideliems laimėjimams. Pagarba kiekvienam už paramą ir palaikymą broliškai ukrainiečių tautai. Nesustokime iki pergalės. Tegul kauniečių vienybė, susitelkimas toliau rodo pavyzdį, kad ir būdama nedidelė, Lietuva visada išliks stipri valstybė“, – pridūrė miesto vadovas.

Pavyzdys vaikams

Dažnas į Vasario 16-osios šventę atvyko su visa šeima. Kalbinti kauniečiai įsitikinę, kad laisvės pojūtį reikia puoselėti nuo mažens, todėl stengiasi nepraleisti nei vieno minėjimo.

„Turime didžiuotis valstybe, skleisti meilę ir patriotiškumą, todėl savo šešiametį atsivedėme čia, kad ir jis širdyje augintų meilę Tėvynei, Lietuvai ir kitiems žmonėms. Jam dar šiek tiek sunkiau sekasi prisiminti himno žodžius, tačiau prižadame iki kitų metų pasitaisyti“, – kalbėjo Romas, už rankos laikydamas sūnų, kurio rankose – trispalvė.

„Atrodo, kad valstybės dienos neįsivaizduojamos be vėliavų, himno, gėlių padėjimo ceremonijos. Man patinka, atrodo, visada žinai kas laukia toliau, viskas tampa pažįstama. Šiaip pats jausmas labai geras. Jaučiuosi pakylėta“, – nuotaika pasidalijo kaunietė Rita.

Dar kiti šventės dalyviai tikino, kad šventinė nuotaika prasidėjo dar namuose. „Pusryčiams paruošiau trispalvių salotų, apsijuosėme geltonos, žalios, raudonos spalvų šalikais. Iki Karo muziejaus atėjome su visa eisena, tad tas emocinis pasididžiavimas tik auga. Aišku, dar ir koncerto paklausysime, o vakare dar lauks koks tradicinės lietuvių virtuvės patiekalas, tik dar neapsisprendžiau, ką gaminsiu“, – savo kuriamos šventės idilę nupasakojo su visa šeima sutikta Jolanta.

Širdį virpina laisvė

Paklausus, ką susirinkusiems reiškia pati Vasario 16-oji, kaip jie supranta laisvę, buvo ir tokių, kuriems gerklėje tarsi gumulas užstrigo, o akyse sužibo ašarėlė.

Atrodo, kad valstybės dienos neįsivaizduojamos be vėliavų, himno, gėlių padėjimo ceremonijos.

„Žinote, tėvai buvo tremtiniai, aš gimiau jiems grįžus į Lietuvą. Tėvai pasakojo, kokiomis baisiomis sąlygomis gyveno, kaip sunku buvo, kai duonos griaužlę reikėjo penkiems asmenims padalyti, – vos žodžius rinkdama kalbėjo ponia Aldona. – Man tėvai visada sakė, kad jei bus laisvė, bus gyvenimas, o jei bus priespauda – tada vargas. Dabar galime džiaugtis, kad esame laisvi, kad galime gyventi“.

„Jau nereikia įsivaizduoti, kad atkursime valstybę. Mes ją turime, todėl džiaugtis turi būti privaloma“, – tarstelėjo Vytas.

„Kas yra laisvė? Pažiūrėkite aplink, kiek žmonių, kiek besišypsančių veidų, kiek vėliavų. Visa tai ir yra laisvė, nes galime švęsti kiekvieną dieną“, – pasisakė minėjime sutikta Evelina.

Atgaiva sielai

Vasario 16-osios proga mieste veikiantys muziejai atvėrė duris lankytojams ir paruošė jiems edukacijų, parodų ir kitų veiklų, kuriose – istorijos vingiai, pažintis su svarbiomis šalies asmenybėmis. Muziejų atstovai tikino, kad toks susitikimas su lankytojais – tikra atgaiva sielai, nes kiekvienas gali atrasti ką nors naujo.

Štai Lietuvos švietimo muziejus pakvietė nemokamai pasivaikščioti po nuolatinę ekspoziciją, aplankyti muziejaus įkūrėjo Vinco Ruzgo memorialinį kabinetą, susipažinti su XX a. pradžioje Lietuvos mokyklose naudotomis vaizdinėmis mokymo priemonėmis.

Istorinė Prezidentūra dėmesį skyrė prezidentui Antanui Smetonai. Minint A. Smetonos metus muziejininkai pakvietė kauniečius prisiminti, o gal ir iš naujo atrasti šią istorinę asmenybę, todėl pristatė ekspoziciją apie prezidento gautas dovanas.

„Pakvietėme susipažinti su A. Smetonos kasdienybės gyvenimo detalėmis tyrinėjant ekspoziciją „Rūmų istorijos“. Joje galima sužinoti, kaip A. Smetona su šeima gyveno Prezidento rūmuose, kiek kambarių užėmė jo šeimos butas, kokie augintiniai bėgiojo Prezidentūros kieme. Taip pat – palyginti, kuo jo rezidavimo laikotarpis skyrėsi nuo kitų prezidentų – Aleksandro Stulginskio bei Kazio Griniaus. Prezidento darbo kabinete lankytojai gali išvysti darbinę A. Smetonos aplinką ir sužinoti, kokia asmenybė kasdien žiūrėjo A. Smetonai pro petį“, – veiklas muziejuje vardijo Istorinės Prezidentūros atstovai.