Tiek klaipėdiečiai, tiek į Klaipėdą vasarą atvykę svečiai mieste pasigenda viešųjų tualetų. Keletas jų yra pačiame miesto centre, tačiau skundžiamasi, kad jie dažnai neveikia.

Vienas – Liepų gatvėje, į jį patekti gana sudėtinga, kitas – Žvejų gatvėje, dėl jo žmonės skundėsi, esą jame neveikia apšvietimas ir trūksta tualetinių reikmenų.

Artėjant vasaros sezonui, ruošiamasi tualetų skaičių kai kuriose uostamiesčio vietose didinti. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė nurodė, kur ir kiek tualetų netrukus atsiras.

„Vasaros sezonui papildomai bus pastatyta 13 biotualetų (Smiltynėje ir prie Botanikos sodo), tačiau bus nuimta 15 biotualetų, kurie buvo pastatyti žiemos sezonui uždarius stacionarius viešuosius tualetus paplūdimiuose. Šiuo metu mėnesiui vieno biotualeto nuomos kaina siekia 19,47 euro su PVM. Šiais metais planuojama įrengti dar du automatinius viešuosius tualetus Priešpilio g. (Kruizinių laivų terminale) ir Danės skvere“, – pasakojo I. Kubilienė.

Anot jos, šiuo metu Klaipėdoje iš viso yra 74 biotualetai, septyni – automatiniai ir stacionarūs.

„Taip pat vykdomi trijų automatinių tualetų prijungimo darbai Ąžuolyno giraitėje, Vingio skvere, Mogiliovo g. galinėje autobusų stovėjimo stotelėje, pastarasis tualetas bus skirtas autobusų vairuotojams. Dar 11 viešųjų tualetų (2 stacionarūs, 9 konteineriniai) yra paplūdimiuose, žiemos sezonu jie yra uždaryti. Visi viešieji tualetai tvarkomi ir prižiūrimi kiekvieną dieną“, – patikino I. Kubilienė.

O nuo balandžio prasidės kiti darbai – bus statomos šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, dažomi suoliukai, tvarkomi tualetai ir kita paplūdimio įranga.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis pažymėjo, kad pavasaris – ne vienintelis metas, kai paplūdimiuose vyksta tvarkymo darbai.

Tie darbai vyksta ne tik pavasarį, bet ir visus metus.

„Tie darbai vyksta ne tik pavasarį, bet ir visus metus. Po audrų padaugėjo išmestų šiukšlių, iš marių, kaip ir kiekvienais metais, išplaukė daug meldų. Vos ne kas antrą dieną išvežame po priekabą supuvusios medienos, išmestos į pakrantę. Dideli kiekiai ir meldų, ir žaliosios masės atliekų. Šią savaitę ruošiamės „pravažiuoti“ smėlio valymo mašina, gal pavyks tai surinkti, matysime, kaip seksis“, – sakė A. Girdvainis.

Kad paplūdimiuose vykdomi tvarkymo darbai, buvo matyti ir praėjusią savaitę, viename paplūdimyje darbuotojai iš jūros traukė ir į priekabą krovė supuvusią medieną.

Alvydas Girdvainis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Artėja sezonas, balandį priimsime daugiau žmonių ir prasidės didieji tvarkymo darbai. Paplūdimiai bus ruošiami sezonui: suvežami suoliukai, įkasamos šiukšliadėžės. Kaip kiekvienais metais, dažniausiai gegužę“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip pat bus pastatomos persirengimo kabinos, peržiūrimos terasos, laiptai, pagrindiniai takai. Kadangi kai kurie suoliukai, tualetų kabinos apipaišytos grafičiais, juos teks perdažyti.

Tačiau ar paplūdimiuose atsiras daugiau šiukšliadėžių ar kitokios įrangos, kol kas nežinia.

„Miestas turės naujai patvirtinti ribas, gali būti pokyčių, bet dabar nieko negaliu sakyti, kadangi nėra jokių sprendimų. Tiesiog kasdienė rutina. Kaip ir kiekvienais metais, ruošiamės ir dėliojamės savo darbus. Prasidės dažymas, suoliukų atnaujinimas dėl grafičių, tualetų paruošimas. Bus naujai apkalti tualetai, bandysime tuos konteinerinius arčiau gamtos pritraukti, gal nebus tokie neestetiški, šiek tiek medžio apdailos, manome, turėtų vaizdą pakeisti“, – teigė A. Girdvainis.

Savivaldybės atstovų teigimu, vasaros sezonui pajūrio paplūdimiai ir jų prieigos parengti – suremontuoti takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, dušinės.

Paplūdimių prieigose veikia 7 konteineriniai ir 3 stacionarūs viešieji tualetai.

Suremontuoti gelbėtojų postai, stebėjimo bokšteliai, garsinė bei informacinė sistema paplūdimiuose.

Biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“, atsakinga už poilsiautojų saugumą pajūryje, dar iki sezono pradžios įsigijo naujos žmonių gelbėjimo technikos.

Paplūdimių gelbėtojai darbui turi 4 keturračius motociklus, 4 vandens motociklus, 2 katerius, 2 nuotolinio valdymo gelbėjimo plaustus.

Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose šią vasarą dirbs 70 gelbėtojų, 10 bendrosios praktikos slaugytojų, veiks 12 gelbėjimo postų, iš jų 4-iuose veiks ir medicinos punktai.

Vakar, paskelbiant oficialią vasaros sezono pradžią, Smiltynėje ir II Melnragėje iškeltos Mėlynosios vėliavos – tarptautiniu mastu pripažįstamas paplūdimių kokybės ženklas.

Kad paplūdimys būtų apdovanotas Mėlynąja vėliava, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus aplinkosaugos, saugumo ir paslaugų kokybės kategorijose.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui.

Mėlynosios vėliavos programoje Klaipėda su pertraukomis dalyvauja nuo 2007 m.

Šeštus metus iš eilės Mėlynosios vėliavos apdovanojimas suteikiamas Smiltynės ir II Melnragės paplūdimiams.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4 tūkst. paplūdimių 50-yje pasaulio šalių.

Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 m.

„Kurorto šventės renginių maratonas išlieka intensyvus – nuo jau tradicija tapusių teatralizuotų eitynių, žinomiausių Lietuvos atlikėjų koncertų ir gongų terapijos iki Lietuvoje dar nematyto fejerverkų ir lazerių šou ant Druskonio ežero“, – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Šiųmetinės teatralizuotos druskininkiečių ir svečių eitynės skirtos disco temai, o šventės šūkis ragina – „Įkvėpk Druskininkus“.

„Koncertai, muzikinės popietės, sporto turnyrai, pramogos vaikams – visa tai Druskininkai kviečia pamatyti nemokamai“, – sakė Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė.

Koncertai, muzikinės popietės, sporto turnyrai, pramogos vaikams – visa tai Druskininkai kviečia pamatyti nemokamai.

Per iškilmingą šventės atidarymą numatomas vandens skraidyklės (flyboard) meistro Mariaus šokis ant Druskonio ežero, vakare – lazerių, fejerverkų ir pirotechnikos kompozicija „Naktį pateka saulė“. Tuomet į 30 metrų aukštį iškelta speciali metalinė konstrukcija ežerą nušvies kometomis, fontanais, romėniškomis žvakėmis ir kitais pirotechnikos efektais.

Du vakarus dviejose scenose Druskininkuose koncertuos Lietuvos muzikos grandai.

Šeštadienį muzika skambės ir K. Dineikos sveikatingumo parke, norintieji vėl galės dalyvauti gongų terapijoje, pirmą kartą kurorte bus pristatyta Acro joga – žaisminga judėjimo forma, susidedanti iš akrobatikos ir terapijos elementų, atliekamų porose.

Vijūnėlės parke bus žaidžiamas paplūdimio tinklinis, krepšinio 3x3 rungtynės.

Nemuno krantinėje įsikurs pramogų vaikams zona.

Šventė metu Vilniaus alėjoje ir kitose judriose Druskininkų vietose bus galima stebėti šiuolaikinio cirko pasirodymus, virtualios bibliotekos iniciatyvos „Sunku skaityti? Pagarsink knygą“ pristatymą, orientaciniai pasivaikščiojimai siūlys paragauti deguonies kokteilio ar susipažinti su senaisiais Druskininkais, bus rengiamos ekskursijos.

Šiuo metu Klaipėdoje yra įrengtos 24 gertuvės. Jos veikia Tomo gatvėje prie Teatro aikštės, šalia Meridiano, Lietuvininkų aikštėje, Vasaros estradoje, Jono kalnelyje, Ąžuolyno parke, Malūnų parke, Ferdinando skvere bei net 12 gertuvių pastatyta atnaujintame Danės skvere.

„Jau kelinti metai, tradiciškai gegužės pradžioje, šiemet gegužės 7 dieną, mieste pradedamas stacionarių gertuvių vasaros sezonas, taip pat tą pačią dieną įjungiami ir miesto fontanai. Džiaugiamės, kad visuomenė naudojasi viešojo vandens stotelėmis ir renkasi aplinkai draugiškus sprendimus“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Iš mieste įrengtų stacionarių gertuvių galima įsipilti vandens į nešiojamą gertuvę ar kitą daugkartinę tarą, atsigerti tiesiog vietose iš fontanėlio ar pagirdyti augintį. Tai žingsnis, skatinantis visuomenę jungtis prie tvarumo bangos ir gerti vandenį ne iš plastiko buteliukų, o mėgautis ir atsigaivinti tyru bei kokybišku centralizuotu vandeniu, tiekiamu iš Klaipėdos miesto vandenviečių.

„Tai tik mažas žingsnis žengiant tvarumo keliu, kuriuo eiti galime kiekvienas be didelių pastangų – užtenka tik mėgautis tyru, kokybišku vandeniu iš gertuvių atsisakant plastiko. Visos miesto gertuvės yra prijungtos prie vandentiekio tinklo, todėl užtikrinamas tyro ir švaraus vandens tiekimas. Tiek centralizuotai tiekiamas, tiek vanduo stacionariose gertuvėse-fontanėliuose tikrinamas mūsų laboratorijoje, gertuvės prižiūrimos, profilaktiškai dezinfekuojamos ir plaunamos. Praėjusi vasara parodė, kad vis daugiau klaipėdiečių ir miesto svečių atsisako plastiko ir mieliau renkasi šviežią, tik ką iš stacionarios gertuvės įpiltą vandenį“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Skaičiuojama, kad geriant vandenį iš čiaupo ar poilsiaujant renkantis stacionarias gertuves, visuomenė ne tik atsisako plastiko, bet ir mažiau išlaidauja. Vanduo iš čiaupo yra net kelis šimtus kartų pigesnis nei plastiko tarose.

Taip pat bendrovė „Klaipėdos vanduo“ praėjusiais metais skatindama visuomenę atsisakyti plastikinių butelių prisijungė prie akcijos „Vanduo – gyvybė. Dalinkis“ ir ragino Klaipėdos maitinimo įstaigas, barus, restoranus, viešbučius vaišinti klientus vandeniu iš čiaupo. Uostamiestyje prie šios akcijos prisijungė apie 20 įstaigų, kurioms bendrovė „Klaipėdos vanduo“ kompensavo po tūkstantį litrų vandens kiekvieną mėnesį. Šią vasarą akciją planuojama kartoti, taip siekiant verslus ir visuomenę paskatinti žengti mažą, bet labai svarbų žingsnį išsaugojant aplinką ateities kartoms.

Mėlynoji vėliava – tarptautiniu mastu pripažintas paplūdimių kokybės ženklas. Tai taip pat puiki reklama siekiant pritraukti užsienio turistų.

„Klaipėdos paplūdimiams suteikta mėlynoji vėliava siunčia žinią tarptautiniu mastu apie tai, kad mūsų paplūdimiai atitinka aplinkosauginius reikalavimus. Siekiame, kad paplūdimiai turėtų  visą reikiamą infrastruktūrą, kad poilsiautojams mūsų pajūrio ruože būtų saugu ir patogu, kad paplūdimiai taptų sporto ir rekreacijos zona“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui.

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai ir Aplinkosauginio švietimo fondo inspektoriai privalo tikrinti, ar paplūdimiai, kuriems suteikta mėlynoji vėliava, atitinka visus keliamus reikalavimus vasaros sezono metu. Jei randama trūkumų, vėliava turi būti nuleidžiama.

Mėlynosios vėliavos programą vykdo tarptautinis Aplinkosauginio švietimo fondas, kurio koordinatoriai Lietuvoje – visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“.

Mėlynosios vėliavos programoje Klaipėda su pertraukomis dalyvauja nuo 2007 m. Nuo 2018 m. mėlynosios vėliavos apdovanojimas kasmet suteikiamas Smiltynės ir Antrosios Melnragės paplūdimiams.

Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4 tūkst. paplūdimių 50 pasaulio šalių. Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 m.

Ruošiantis artėjančiam vasaros sezonui pajūrio paplūdimiuose remontuojama esama ir įrengiama nauja infrastruktūra (takai, laiptai, apžvalgos aikštelės), ruošiamos persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, dušinės.

Nuo balandžio 28 d. pradėjo veikti paplūdimių prieigose atidaryti viešieji tualetai (7 konteineriniai, 3 stacionarūs). Suremontuoti gelbėtojų postai, stebėjimo bokšteliai, garsinė ir informacinė sistema paplūdimiuose.

Ruošiantis sezonui įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ įsigijo naujos žmonių gelbėjimo technikos. Paplūdimių gelbėtojai darbui dabar naudos jau 4 keturračius motociklus, 4 vandens motociklus, 2 katerius, 2 nuotolinio valdymo gelbėjimo plaustus.

Klaipėdos paplūdimiuose – Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose – šią vasarą dirbs 70 gelbėtojų, 10 bendrosios praktikos slaugytojų, veiks 12 gelbėjimo postų, iš jų keturiuose veiks ir medicinos punktai.

Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, naujokai jau domisi, kokie apmokymai jų laukia.

„Jau užsiregistravo 23 žmonės, keturios merginos, septyni senbuviai, o visi kiti – naujokai. Dažniausiai senbuviai registruojasi gegužės mėnesį. Jie jau žino visą procedūrą. Daug kas iš naujokų rašo, klausia, kaip ten bus, nes neturi patirties. Viskas ateina bėgant laikui, tad visko išmoks per apmokymus, sužinos, ką ir kaip daryti“, – tikino pavaduotojas.

Jis priminė, kad pamokos, kaip gelbėti skęstančiuosius, kaip suteikti pirmąją pagalbą, gali praversti ne tik dirbant gelbėtoju.

Nors tarp užsiregistravusių yra nemažai senbuvių, jiems vis tiek reikės baigti apmokymus, kad prisimintų išmoktas pamokas ir patobulintų žinias.

Pirmoji gelbėtojų atranka planuojama balandžio 21 d., antroji – gegužės 13 d. Po pirmos atrankos formuosis pirmoji gelbėtojų grupė, po to – antroji. Grupę sudarys 30–35 gelbėtojai.

„Svarbiausia – nebijoti, eiti, bandyti savo jėgas. Gelbėtojų saugumas mums – pirmoje vietoje“, – pažymėjo A. Siakki.

Gelbėtojai darbuosis Smiltynėje, Melnragėje, Giruliuose.

„Nuardėme senąjį taką, kur buvo anksčiau, ir ant pagrindo darome naują. Truputėlį pakėlėme, kad jūra matytųsi, žmonės galėtų ant suoliukų atsisėsti. Padarysime geriau ir nenuplaus“, – apie darbus pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ darbuotojas Rimgaudas Pintveris.

Tokią pertvarką, kai laiptai baigsis apžvalgos aikštele ir nuo jos per šoną bus galima nulipti prie jūros, privertė padaryti gamta.

Padarysime geriau ir nenuplaus.

„Čia buvo visa aikštelė, kuri buvo pritaikyta neįgaliesiems, stovėjo suoliukai, buvo labai graži poilsio zona. Tačiau spalį per labai didelę audrą prasidėjo stiprus cirozės poveikis, atsirado skardis, visa infrastruktūra buvo praplauta“, – situaciją paplūdimyje komentavo „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas Olegas Mariničius.

Kopa virto maždaug 2,5 m skardžiu su ant jo pakibusiu taku prie jūros. Jūra išdraskė net dušines. Spėjama, kad ši vieta nukentėjo, kai praėjusios vasaros pabaigoje priekrantė buvo papildyta smėliu iš uosto.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Mokslininkai nustatė, kad šio paplūdimio susiaurėjimui turėjo įtakos pylimo smėlis. Kadangi nuo atmušos platėjo, o čia bangų smūgis buvo didesnis, ir išplovė daug paplūdimio“, – sakė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girvainis.

Dabar paplūdimyje net traktoriui tenka darbuotis.

„Dabar po truputį lyginame, kiek tai įmanoma ir leistina. Lyginame, kad būtų ne skardis, o palaipsniškas nusileidimas prie jūros“, – sakė O. Mariničius.

Darbai paplūdimyje prasidėjo tik atšilus. Ši vieta ne vienintelė, kur yra pertvarkų.

„Šiais metais dar statysime iki sezono pradžios neįgaliesiems apžvalgos aikštelę. Ji bus neįgaliųjų paplūdimyje“, – planus pristatė O. Mariničius.

„Didžiulis projektas dabar bus nuo neįgaliųjų paplūdimio tolyn link 2 Gerulių, link nudistų, lygiagrečiai jūrai bus naujas takas. Bus sujungtas su šiuo“, – pasakojo A. Girdvainis.

Klaipėdiečių taip mėgstama promenada bus 1 km ilgesnė. Ją žadama nutiesti iki gegužės vidurio, o visus darbus baigti iki vasaros sezono pradžios – birželio 1-osios.

Daugelis medinių takų pakeisti jau pernai, tad šiemet darbo šiek tiek mažiau.

Įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis teigė, kad ir be takų atnaujinimo darbų tikrai netrūksta: numatyti konkursai dėl apžvalgos aikštelės neįgaliųjų paplūdimyje, persirengimo kabinų atnaujinimo, naujų suoliukų įrengimo.

„Dabar vyksta konkursai. Veikiausiai iki kovo jau turėtų būti pabaigti visi siūlymai. Nežinia, kokie bus orai, kur atsidurs paplūdimio krantas, kaip jį paveiks vėjas ir audros. Pirmojoje Melnragėje yra apžvalgos aikštelė, ją ruošiamės remontuoti, bet nežinia, ar ji liks toje pačioje vietoje, ar kopos dalies nenuplaus vanduo. Vasaris – rizikingas mėnuo. Pernai balandį buvo didžiulė audra, kai visus paplūdimius užpylė meldais, šiaudais, atliekomis. Sunku prognozuoti. Nepaisant to, dabar vyksta daug pasiruošimo darbų“, – sakė A. Girdvainis.

Pasak jo, nemažai naujų šiukšliadėžių atsiras Smiltynėje. Senos bus pakeistos naujomis, bus pastatyta apie šimtą vienodo dizaino naujų šiukšliadėžių.

„Dabar yra visokių – metalinių, medinių, betoninių. Daugelis jų papuvę, surūdiję. Norime atnaujinti bendrą vaizdą, kad viskas atrodytų estetiškai. Dar bus naujų suoliukų konkursas, juos norime atnaujinti prieš pat sezoną. Ypač Smiltynės paplūdimio prieigose“, – kalbėjo A. Girdvainis.

Naujų šiukšliadėžių atsiras ir Melnragės bei Girulių paplūdimiuose. Taip pat planuojama remontuoti ir gelbėtojų bokštelius.

„Norime atnaujinti taką prie Molo. Po remonto takas suniokotas, tad reikia jį pakeisti. Taip pat planuojame nutiesti naują taką Nudistų paplūdimyje. Planuojame taip, kad sezono metu jokių darbų nebūtų. Pernai jie vyko, tad buvo keblu tiek dirbantiems, tiek ir besiilsintiems. Šiemet iki birželio 1-osios visi konkursai bus baigti ir įvykdyti“, – tvirtino „Klaipėdos paplūdimių“ atstovas.

Nepaisant vykstančių darbų ir atšiaurių orų, į paplūdimius jau dabar, ypač savaitgaliais, traukia daugybė klaipėdiečių. Žaidimų aikštelės tuomet būna pilnos vaikų, o miesto gatvėse – automobilių spūstys.

Vijosi 2019-uosius

Uostamiestis, nors ir nėra kurortas, bet vis dažniau atrandamas poilsį pajūryje mėgstančių žmonių. Ši vasara prasidėjo prastoku oru, todėl birželį Klaipėda nesulaukė net savaitgaliui atvykstančių svečių. Užtat nuo vasaros vidurio, ypač rugpjūtį sulaukta nemažai turistų.

Po dvejų pandemijos metų klaipėdiečius džiugino atsigavusi kruizinė laivyba, vasarą uostamiestyje apsilankė per 50 kruizinių laivų, jų dar sulauksime iki pat spalio.

Tiesa, šiais laivais atvyko kur kas mažiau svečių – laivai buvo nepilni, juose mažiau keleivių. Tai lėmė pandemijos pamokos, stengtasi, kad keliautojai galėtų laikytis didesnių atstumų, dalis kajučių paliekamos tuščios, kad infekcijos proveržio atveju būtų kur izoliuoti susirgusiuosius.

Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Romena Savickienė pasakojo, kad apnakvindinimo paslaugų verslininkai galėjo džiaugtis – gerokai daugiau nei per pastaruosius porą metų sulaukta atvykstančių į miestą ne vienai dienai keliautojų.

Klaipėdoje šią vasarą buvo galima išgirsti daugybę pasaulio kalbų.

"Po pandemijos, kai tikėjomės greito atsigavimo, kilo karas, tai paveikė ir mūsų gyvenimą. Dėl grėsmės Baltijos šalims dalis turistų keitė savo maršrutus, užuot atvykę pas mus, važiavo į kitas šalis. Mums teko imtis skleisti žinią, kad gyvename saugiai, kad čia galima ir ilsėtis, ir keliauti", – pasakojo R.Savickienė.

Po pirmojo šoko dėl karo Ukrainoje, vasarai persiritus į antrą pusę, vokiečiai numojo ranka į rekomendacijas nevažiuoti į Baltijos šalis ir leidosi ilsėtis į mūsų pajūrį. Vasarai baigiantis lėktuvai į Palangos oro uostą leidosi vis pilnesni.

Klaipėdoje daugiausia sulaukta artimiausių kaimynų: latvių, estų, skandinavų, lenkų.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ieško ko nors ypatingo

Pasirodo, pandemijos patirtis Klaipėdai buvo naudinga, nes lietuviai "atrado" uostamiestį kaip poilsiui tinkamą vietą su puikiais paplūdimiais. Anksčiau žmonės mėgo keliauti didesnėmis grupėmis, šiemet tapo aišku, kad vis labiau populiarėja individualus turizmas, kai keliaujama šeimomis.

Vis dėlto 2019 m. lygio pagal atvykstančiųjų į uostamiestį skaičių šią vasarą pasiekti nepavyko.

Atvykėliai labiausiai ieškojo informacijos apie pėsčiųjų takus, orientavimosi parkus, maršrutus, kuriais einant galima gėrėtis gamta ir gyvūnija.

Visi norime pirmų kartų, pabandymų kažko neįprasto ir jaudinančio.

Klaipėdoje ir aplink ją išaugo vandens sporto šakų bei pramogų poreikis. Vis labiau atvykėliai pratinasi prie minties, kad tai prieinama ne tik jauniems ir patyrusiems, bet ir šeimoms. Populiarėja irklentės, banglentės, jėgos aitvarai, pasiplaukiojimas laivais ir laiveliais.

Vis dažniau Klaipėdos TIC darbuotojai išgirsta klausimų apie neįprastas pramogas. Viena tokių jau tapo populiari – tai naktinis pasiplaukiojimas Dangės upe kanojomis, jomis galima plaukti stebėti paukščių.

Kol kas Klaipėdoje dar nėra ko pasiūlyti vadinamojo glampingo mėgėjams – žmonėms, ieškantiems galimybės nakvoti neįprastose vietose, bet su visais patogumais. Jiems galima pasiūlyti tik nakvynę laiveliuose.

"Visi norime pirmų kartų, pabandymų kažko neįprasto ir jaudinančio", – tikino R.Savickienė.

Kainos nebaugino

Palangoje šiemet galima buvo pamatyti automobilių ne tik su kaimyninių šalių valstybiniais numeriais, bet ir su čekiškais, šveicariškais, itališkais, prancūziškais, JAV ir net Pietų Afrikos Respublikos. Rusiškų ir baltarusiškų taip pat buvo galima pamatyti, bet jų buvo keliskart mažiau nei 2019 m.

Didžiąją poilsiautojų dalį sudarė mūsų žmonės, kurie rinkosi paslaugas pagal jiems įkandamas kainas.

Palanga išliko demokratiška, čia pietus buvo galima pavalgyti ir už šimtinę, ir už šešis eurus. Tas pats pasakytina ir apie nakvynės bei paslaugų kainas. Vieni už kelias savaitgalio naktis paklodavo iki tūkstančio eurų, kiti už lovą triviečiame kambaryje, bet su visais patogumais mokėdavo vos 14 eurų.

Palangos TIC vadovė Rasa Kmitienė atviravo, kad kartais su centro lankytojais pokalbis užtrunka ne vieną valandą, kol pavyksta išsiaiškinti, kokių paslaugų ir pramogų jie pageidauja, tačiau neradusių pagal savo kišenę ir poreikius dar nesutiko.

Apie poilsiautojų skaičių R.Kmitienė tikino dar negalinti kalbėti, matematikos ketinama imtis tik pasibaigus rugpjūčiui.

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas tikino, kad paplūdimiai šią vasarą būdavo pilni tik savaitgaliais, o darbo dienomis net puikiu oru poilsiautojų nebuvo labai daug.

Taisyklės: pajūrio gelbėtojams teko nemažai iššūkių saugant nepaklusnių poilsiautojų gyvybes. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Skurdžių visai atsikratė?

Neringos savivaldybė jau ne vienerius metus siekė tapti tik turtingų žmonių kurortu, atrodo, kad šiemet jiems pavyko. Eilių į keltą šią vasarą beveik nebuvo, tik per ilgąjį Žolinės savaitgalį automobiliai ties perkėla rikiavosi uostamiesčio Minijos gatvėje.

Nesiveržė į Neringą ir klaipėdiečiai. Po vakarinio renginio Nidoje ar Juodkrantėje autobusu grįžti nėra galimybės.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus projektų koordinatorė Justė Zavišaitė nepaneigė, kad šią vasarą Neringoje lankytojų buvo mažiau nei ankstesniais metais.

Neringoje vokiečių šią vasarą buvo dar mažiau nei kituose mūsų pajūrio kurortuose. Elektroniniais laiškais jie klausinėjo, ar Lietuvoje vyksta karas, ar leidžiama atvykti į Neringą, ko čia reikėtų saugotis ir kaip pasiruošti galimam rusų antpuoliui.

Kiti atvykėliai turizmo informaciją suteikiančių darbuotojų neretai klausinėjo, ar galima nuvažiuoti prie sienos su Kaliningrado sritimi ir teiravosi, kaip galima patekti į šią Rusijos teritoriją.

Užsieniečiai, kaip ir anksčiau, užsukdavo į Neringą kelioms dienoms ir dažniausiai nakvodavo savo kemperiuose, o vėliau leisdavosi į kelionę po kitas Baltijos šalis.

Egzotiškų potyrių ieškotojai šiemet ypač piktino nacionalinio parko darbuotojus, mat priplaukę laiveliais prie kopų laipiodavo jomis, nepaisydami draudimų.

"Žmonės nori naujų pažintinių takų, ieško nepatirtų potyrių ir nematytų vaizdų. Viena geidžiamiausių pramogų – paukščių stebėjimas net vidurvasarį. Vis dažniau sulaukiame lietuvių, atvykstančių į Neringą savo laiveliais ir jachtomis. Tai verčia galvoti, kaip padaryti, kad galėtume jų priimti kuo daugiau", – pasakojo J.Zavišaitė.

Traukė iš mirties nagų

Kad ir kokių pramogų siūlytų verslininkai bei turizmo organizatoriai, į Klaipėdą, Palangą ir Neringą labiausiai traukia jūra.

Pajūrio gelbėtojai šią vasarą vadina viena sunkiausių. Kai tik liepą atšilo, jūra tapo klastinga ir ypač pavojinga maudynių mėgėjams. Permainingo stiprumo vėjai dažniausiai pūtė iš vakarų, šiaušė bangas, o joms rimstant grįžtamoji banga klastingai traukė nepatyrusius poilsiautojus į gelmę.

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki teigė, kad panašiai be jokio poilsio teko dirbti bene prieš aštuonerius metus. Tada gelbėtojai išsaugojo gyvybes 36 žmonėms. Šiemet iš mirties nagų jie ištraukė 27.

Skendo keturi vaikai, kurių tėvai nė nepastebėjo mirtinos grėsmės.

"Po žiemos audrų netoli kranto buvo išplakta nemažai duobių, pirmoje vasaros pusėje jūros vanduo dėl vakarinių vėjų buvo pakilęs, ir šios naujos duobės kėlė didžiulę grėsmę. Nuo antros rugpjūčio savaitės pasikeitė vėjas, vanduo atslūgo ir grėsmė sumažėjo. Bet ir visiškai ramioje jūroje žmonės skendo, gelbėtojai dirbo išsijuosę, perkaitę saulėje žmonės nesuprato, kad rizikuoja savo sveikata ir gyvybe", – pasakojo A.Siakki.

Troškulys: dažną rytą gelbėtojai Palangos paplūdimyje žadindavo girtus jaunuolius. Palangos gelbėtojų nuotr.

Baltarusis – pats kaltas

Palangos gelbėtojų vadas J.Pirožnikas tikino, kad būtent jo pavaldiniams tenka didžioji darbo krūvio dalis, nes šis kurortas ne be reikalo vadinamas vasaros sostine.

Penkioliktus metus Palangoje dirbantis vyras neabejoja, kad kasmet poilsiautojai darosi drausmingesni, dabar pamatyti pliaže visiškai atvirai girtaujančius žmones – retenybė.

Šią vasarą išgelbėję 21 skendusį žmogų palangiškiai negali sau priekaištauti dėl Baltarusijos piliečio žūties. Vyras buvo įspėtas, žinojo, kad be reikalo dairosi juodos vėliavos, ir net išprašytas iš jūros netrukus vėl bandė plaukti ir nuskendo.

Palangos paplūdimiuose šią vasarą – didžiulė naujiena – gelbėtojai kvietė policininkus ir reikalavo išvesti iš pliažo girtus arba įžūliai nepaklusnius poilsiautojus.

Neringoje net karščiausiomis dienomis skendusiųjų buvo vos keli, visi liko gyvi. Neringiškiai ir šiemet nenustojo stebėtis, kad visų taisyklių savo šalyje paisantys vokiečiai Lietuvos pajūryje tampa vieni nepaklusniausių.

Neringa nebuvo labai svetinga ir važinėjantiems elektromobiliais. Vasaros pabaigoje pasigirdo nusiskundimų, kad greitojo įkrovimo stotelė Juodkrantėje išjungiama. Oficialiai teigiama, kad stotelė sugedo, bet būta įtarimų, kad taip taupoma vis labiau brangstanti elektra.

Pareigūnai laukia atostogų

Policijos pareigūnai džiaugėsi, kad šiemet pajūrį aplenkė brangių automobilių vagys. Šią vasarą tik keliskart buvo pasirodę tūkstančius eurų kainuojančių mašinų detalių vagišiai.

Visose poilsio zonose, neišskiriant ir Neringos, pareigūnai užfiksavo narkotikų vartojimo atvejus. Vyravo kanapės ir kokainas.

Nors kurortuose, kaip ir anksčiau, gausiai girtauta, žmogžudysčių ir sunkių nusikaltimų šią vasarą išvengta.

Pajūryje gyvenantys ir dirbantys pareigūnai laukia vasaros pabaigos, tik tada ir jie galės atostogauti.