Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) Tekstilės katedros inicijuotas projektas "Jaunas – jaunam: tekstilė ateičiai", skirtas profesionalaus meno sklaidai periferijoje, pagrindžia tekstilės kaip vizualiojo meno rūšies, turinčios unikalias savybes kurti žmogiškąjį ryšį, galimybes.

Ne tik funkcionalus menas

Pernai gruodį prasidėjęs ir šį spalį baigtas projektas paskatino keturias jaunosios kartos tekstilininkes Astą Fedaravičiūtę-Jasiūnę, Giedrę Antanavičienę, Liuciją Kostivą ir Donatą Jutkienę susiburti ir kūrybinių dirbtuvių "EtnoJazz" metu perduoti studijuojant įgytą patirtį jaunimui iš šalies periferinių regionų.

"Visos keturios esame iš skirtingų vietovių, pagal jas ir pasirinkome miestus bei juose esančias meno institucijas: Kėdainius ir Janinos Monkutės-Marks muziejų – galeriją, Rokiškį ir Rokiškio rajono Juodupės gimnaziją, Kupiškį ir Kupiškio meno mokyklą, į kuriuos vykome", – pasakojo projekto vadovė D.Jutkienė.

Dirbtuvėse dalyvavo kurti norintys jaunuoliai nuo 13 iki 17 metų. "Mūsų tikslas buvo suteikti jiems naujų žinių, pagilinti suvokimą apie tekstilės mediją, pasidalyti savo patirtimi, taip pat siekėme, kad jie dalytųsi savąja. Visas kūrybines dirbtuves lydėjo bendros mūsų ir moksleivių parodos, prie kurių prisijungė ir dar keletas Tekstilės katedros studenčių. Į jas kvietėme vietos bendruomenes, siekdamos praplėsti jų akiratį", – sakė pašnekovė.

Ji džiaugėsi, kad vietos žmonės domėjosi tekstile, sukurtais kūriniais, užduodavo klausimų ar pasidalydavo savo nuomone. "Norėjome, kad parodų lankytojai suvoktų tekstilę ne tik kaip funkcionalų meną, bet kaip mediją, galinčią turėti įvairias formas ir koncepcijas", – aiškino menininkė.

Kūrybos džiaugsmas

Kūrybinėse dirbtuvėse "EtnoJazz" tekstilės menininkės supažindino jaunuolius su senos, nenaudojamos tekstilės panaudojimo būdais, taikant įvairias marginimo priemones, siuvimo ir deginimo technikas ir sukuriant naujus, funkcionalius ar meninius objektus.

Jie buvo iniciatyvūs ir labai kūrybiškai, išmoningai panaudojo mūsų duotas medžiagas, sukurdami netikėtus, unikalius kūrinius.

"Dirbtuvėse turėdavome ir audimo staklytes, audimo rėmą, ir siuvimo mašiną, atspaudus, skirtus marginti deginimo būdu. Norėjome, kad moksleiviai išbandytų skirtingas tekstilės technikas, todėl suteikėme jiems plačias galimybes", – patirtimi dalijosi D.Jutkienė. Tekstilininkė džiaugėsi: mokiniai nenorėdavo, kad dirbtuvių laikas baigtųsi.

"Jie buvo iniciatyvūs ir labai kūrybiškai, išmoningai panaudojo mūsų duotas medžiagas, sukurdami netikėtus, unikalius kūrinius, o mes buvome tik patarėjos, pagelbėjančios įvaldant tekstilės technikas. Per kūrybą kiekvienas iš jų atsiskleidė, pasijuto laisvas. Tai parodo, kad moksleiviams reikia tokių projektų, kad kūrybinė veikla praplečia jų kasdienybę ir yra naudinga", – projekto prasmę įžvelgė D.Jutkienė.

Kūrybinių dirbtuvių metu tekstilininkės jaunuoliams nesistengė rodyti darbų pavyzdžių, kad jiems nesinorėtų jų atkartoti. Menininkės skatino kurti savitai, be jokių išankstinių nuostatų, kaip tai reikėtų daryti. Tai leido moksleiviams įgyvendinti netikėtas idėjas, intuityviai atrandant joms vizualizuoti geriausiai tinkančias tekstilės technikas ir mėgaujantis pačiu kūrybos procesu, įgyjama nauja patirtimi.

Tekstilininkės pastebėjo: moksleiviai buvo laimingi, eksponuodami savo darbus greta profesionalių menininkių kūrinių, jie pajuto kūrybos prasmę.

Tekstilininkės turėjo progos pabendrauti ir su periferijoje dirbančiomis dailės mokytojomis, kurios pasidalijo darbo su jaunąja karta ypatumais. Perduodamos žinias jaunuoliams, mokytojos turi nuolatos ieškoti ko nors naujo, nes ši karta yra kitokia – aktyvesnė, dinamiškesnė, todėl sunku ją sudominti ir sulaikyti jos dėmesį. "Tikimės, kad kartu su profesionaliomis tekstilininkėmis surengtos parodos parodė moksleiviams, kodėl verta kurti. Jaunuoliai pasijuto įvertinti, be to, atrado, kad parodos įkvepia naujoms kūrybinėms idėjoms", – džiaugiasi projekto kuratorė, VDA KF Tekstilės katedros dėstytoja doc. Monika Žaltauskaitė-Grašienė.

Gyvendami periferijoje neturime daug galimybių išvažiuoti į kitus miestus.

Smalsių moksleivių patirtis

Tekstilininkėms antrino ir dailės pedagogės. "Moksleivius projektas labai sudomino. Jie norėjo išbandyti visas tekstilės technikas, todėl dirbtuvių laikas visiškai neprailgo, netgi reikėjo juos stabdyti, nes joms besibaigiant jie taip išdrąsėjo, išlaisvėjo, kad norėjo šią veiklą pratęsti", – pasakojo Kupiškio meno mokyklos dailės mokytoja – metodininkė Rita Laskauskienė.

Moksleiviams patiko netikėta parodos architektūra, kurioje buvo įdomus kiekvienas profesionalių menininkių kūrinys. Svarbu buvę ir tai, kad parodai pasibaigus moksleiviai galėjo savo darbus pasiimti. "Norėtume sulaukti ir daugiau tokių projektų, nes jaunuoliams labai svarbu ne tik išgirsti, bet ir patiems prisiliesti prie įvairių meno formų", – lūkesčiais dalijosi mokytoja iš Kupiškio.

"Gyvendami periferijoje neturime daug galimybių išvažiuoti į kitus miestus, nes Juodupės socialinis kontekstas yra gana sudėtingas, todėl esame atviri naujoms patirtims ir visada laukiame pas mus atvykstančių svečių", – pasakojo Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos švietimo skyriaus vedėja Virginija Sadauskienė.

Juodupė susikūrė tekstilės fabriko "Nemunas" klestėjimo laikotarpiu, todėl, anot V.Sadauskienės, moksleiviams buvo ypač įdomu savo žinias apie tekstilę pagilinti ir į šią dailės šaką pažiūrėti plačiau, patiems prie jos prisiliečiant. "Tokiuose projektuose kaip šis moksleiviai išmoksta daugybės dalykų ir pasiekia greitų, puikių rezultatų. Tai jiems ypač svarbu. Parodos formatas iš pradžių sulaukė pasipriešinimo, tačiau, išeksponavus jaunuolių kūrinius, matėme, kokie laimingi buvo jų veidai. Be to, į parodos atidarymą atėjo ne tik bendruomenės nariai – sulaukėme platesnės auditorijos susidomėjimo", – sakė pašnekovė ir pridūrė: šio projekto rezultatai nėra apčiuopiami čia ir dabar, tačiau būtent tokie projektai gali pasukti jaunuolio gyvenimo kelią labai gera linkme.

Paskata neapleisti kūrybos

Šis projektas buvo nauja patirtis ne tik jaunuoliams, bet ir jame dalyvavusioms tekstilininkėms. Moksleiviai jas paskatinę mąstyti laisviau. Profesionalėms buvę įdomu stebėti juos, kaip iš nežinomybės būsenos jie panyra į visišką koncentraciją, aiškiai žinodami, ką nori sukurti.

Dirbtuvėse dalyvaudavo 12–14 jaunųjų kūrėjų. "Retai tenka susidurti su tiek skirtingų jaunų žmonių. Tai padėjo suvokti ir suprasti, kokie jie yra, kas jiems aktualu. Kitas svarbus aspektas buvo bendravimas su skirtingose socialinėse terpėse augančiais jaunuoliais, tai buvo tarsi išbandymas ir mums pačioms, patikrinęs, kiek sugebame prisileisti kitą žmogų, kiek jam atsiveriame", – projekto džiaugsmus ir iššūkius vardijo D.Jutkienė.

Bendra veikla projekte paskatino ir pačių tekstilininkių bendradarbiavimą, dalijimąsi kūrybine patirtimi. "Slaptas šio projekto tikslas buvo paskatinti jaunąsias menininkes sukurti naujus meno kūrinius. Baigę studijas, absolventai pradeda dirbti, įsisuka į gyvenimo ratą ir kūrybą palieka nuošalėje. Tekstilės katedra labai nori, kad tiek studijuojančios tekstilininkės, tiek studijas baigusios aktyviau dalyvautų kūrybiniame gyvenime", – sakė doc.M.Žaltauskaitė-Grašienė.

Paveldo komisijos narius sužavėjo visi studentų darbai, bet jie nutarė pasirinkti antrakursės Aurėjos Jucevičiūtės sukurtą logotipą, atspindintį Lietuvos tradicijas. Pasirinktas logotipas yra minimalistinis, jo forma – kvadratas – simbolizuoja žemę, centrą. Pasirinkta tamsiai raudona spalva suteikia iškilmingumo, svarumo. Anot Paveldo komisijos nario Augio Gučo, „logotipas yra aiškus, smagus, informatyvus ir estetiškas.“

Grafinio dizaino katedros studentai nuolat dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienyje, iškovoja aukščiausius apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose, o studentų projektai keliauja net į JAV vykstančias parodas. Paveldo komisija džiaugiasi neatlygintinu VDA KF Dizaino katedros studentų dalyvavimu kuriant logotipą bei dėkoja už pagalbą.

Paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais.

Priekabiavimo dėl lyties istorija Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (VDA KF) pasisuko netikėta linkme. Priekabiautojas, kuriam turėjo būti taikomos nuobaudos, tebedirba, o jo aukai darbo sutartis nepratęsa.

Viešino problemas – nukentėjo

Kitai VDA KF darbuotojai, kuri liudijo tiriant priekabiavimo skundą ir viešino girtaujančių dėstytojų problemą, darbo krūvis sumažintas.

Skandalas dėl priekabiavimo kilo po to, kai VDA KF profesorius tapybos studijų programos vadovas Pranas Griušys po darbo konflikto parodoje eksponavo moterų aktus. Juose nutapytos moteriškosios lyties atstovės turėjo P.Griušio kolegių portretinių bruožų.

Profesorius prie savo paveikslo vedėsi studentus ir neetiškai komentavo, nemalonūs juokeliai buvo laidomi ir darbe.

Viena iš aktuose pavaizduotųjų – dailininkė, tuometė VDA KF lektorė Jūratė Jarulytė – parašė skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT) dėl darbe patiriamos žeminančios, bauginančios atmosferos.

Birželį tarnyba nustatė, kad profesorius priekabiavo dėl lyties ir įstaigos vadovams – VDA rektoriui ir VDA KF dekanui – pasiūlė taikyti P.Griušiui atsakomybę už netinkamą elgesį. Įstaigos vadovai taip pat buvo įpareigoti imtis priemonių, kad darbuotojai darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, o darbuotojai, pateikę skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir jį tiriant liudijantys, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų padarinių.

Aiškėja, kad priekabiavimo ir su tuo susijusias dėstytojų girtavimo problemas viešinusios VDA KF darbuotojos buvo ne tik neapsaugotos nuo tokio elgesio, bet patyrė susidorojimą: skundo autorė atleista iš darbo, tiriant skundą liudijusiai jos kolegei sumažintas darbo krūvis.

Jaučia susidorojimą

Pastaruosius penkerius metus J.Jarulytė VDA KF dirbo pagal terminuotąją darbo sutartį, kuri kiekvienais metais būdavo pratęsiama. Apie tai, kad gegužę pasibaigusi sutartis nepratęsta, pašnekovė sužinojo rugsėjį.

"Man net nebuvo pranešta, kad ji nebus pratęsta, – sakė J.Jarulytė. – Tiesiog tvarkaraštyje rugsėjo mėnesį vietoj manęs jau buvo įrašytas kitas dėstytojas. Dabar pagal mano paruoštus ir VDA patvirtintus programų aprašymus dirba jų neruošęs dėstytojas. Mano darbo krūvis ir įdarbinimo sutartis absoliučiai priklausė nuo P.Griušio, kuris toliau vadovauja tapybos studijų programai ir skirsto darbo krūvius." Pašnekovė pabrėžė, kad skirstyti darbo krūvius P.Griušys turėtų tik pasitaręs su programos komitetu, tačiau to nedaro.

J.Jarulytė įsitikinusi, kad, nepratęsiant darbo sutarties, su ja buvo susidorota kaip su VDA KF problemas viešinusiu žmogumi. Dailininkė prisiminė skundą LGKT parašiusi tik praėjus mėnesiui po pokalbio apie fakulteto problemas su VDA KF dekanu ir pamačiusi, kad situacija nesikeičia.

"Supratau, kad studentai taip pat yra nepatenkinti neprofesionaliu kai kurių dėstytojų elgesiu, bet yra įbauginti. Esamų problemų išsakymas dekanui jiems grįžo blogais pažymiais ir grasinimais. Kaip ir dėstytojoms, kurios toliau siekė pokyčių. Pavyzdžiui, kad vadovaujantys asmenys nevaikščiotų girti darbo metu, kad vyktų tapybos studijų programos komiteto susirinkimai", – sakė J.Jarulytė. Pašnekovės žodžiais, pokyčių reikalingumą fakultete pripažino ir kai kurie vyriškos lyties asmenys, tačiau buvo įvardytas bendras priešas – "jos, moterys".

J.Jarulytė nesiruošia kovoti dėl galimybės būti sugrąžintai į darbą teismo keliu. "Nesu suinteresuota tęsti darbo tokioje neprofesionalioje aplinkoje", – pastebėjo tapytoja.

Sumažino darbo krūvį

Nagrinėjant J.Jarulytės skundą liudijusiai Jovitai Aukštikalnytei-Varkulevičienei darbo krūvis buvo sumažintas nuo pusės etato iki ketvirtadalio.

"Mano vietai buvo paskelbtas konkursas. Konkurso aš neįveikiau – Vizualiųjų menų katedroje beveik visi nubalsavo prieš. Tada buvo balsuojama Vilniuje – ir vėl nubalsavo prieš. Iki tol vienuolika metų dirbau – niekas nebuvo pasakęs, kad blogai dirbu, – prisiminė J.Aukštikalnytė-Varkulevičienė. – Man buvo pasakyta, kad į mano užimamą vietą atsirado kitas žmogus. Nebuvo paaiškinta, kodėl aš netinku tai vietai, nors aš turėjau visus prioritetus laimėti tą konkursą. Parašiau apeliaciją apeliacinei komisijai. Ji pripažino, kad konkurso procedūra vyko netinkamai, ir aš buvau grąžinta į darbą. Tiesa, dirbti ketvirtadaliu etato."

Pasak moters, aiškinant, kodėl jos krūvis mažinamas, jai buvo pateiktos gana objektyvios priežastys. "Svarbiausia priežastis – mažėja studentų. Bet anksčiau studentų mažėdavo taip pat, o man krūvį tik dabar sumažino, – sakė J.Aukštikalynė-Varkulevičienė. – Galbūt užkliuvo mano tiesus būdas, kad aš netylėjau, kėliau girtavimo ir kitas problemas." Vis dėlto ji sakė esanti įsitikinusi, kad tai yra VDA vidinės problemos, kurias aukštoji mokykla gali išspręsti pati.

Skyrė papeikimą

VDA KF dekanas Jonas Audėjaitis nesureikšmino faktų, kad darbo sutartis su J.Jarulyte nepratęsta, o J.Aukštikalnytei-Varkulevičienei darbo krūvis sumažintas. "Aš nesprendžiu to, ką daro katedra samdydama neetatinius, valandinius dėstytojus. Tai ne mano kompetencija, – atsakomybės kratėsi J.Audėjaitis. – Gal kitą semestrą ją vėl pasamdys – tai priklauso nuo programos. O dėl J.Aukštikalnytės-Varkulevičienės – tapybos programa šiemet beveik dvigubai mažiau studentų surinko nei užpernai. Vadinasi, dvigubai sumažėjo krūvis, ir tai atsiliepia dėstytojams."

Dekanas informavo, kad, gavus LGKT išvadą dėl priekabiavimo, P.Griušiui skirtas papeikimas. Pasiteiravus, ar tokia nuobauda šioje situacijoje yra pakankama, J.Audėjaitis atkirto: "O kas turėjo būti dar – fizinė bausmė?"

VDA rektorius Audrius Klimas tikino, kad situacija fakultete pasikeitė: "Turėjome pokalbių su fakulteto darbuotojais, ir su P.Griušiu, ir su J.Jarulyte. Ironiška, iki šiol P.Griušys buvo senato etikos komiteto narys – dabar jis iš ten taip pat pašalintas. Buvo susitikimas su akademinės etikos kontrolieriumi. Ėmėmės priemonių, kad tokie dalykai nesikartotų." Pasak A.Klimo, dabar fakultete vyksta įprastas darbas.

Platina socialiniuose tinkluose

Paaiškėjus faktams, kad VDA KF problemas viešinusios darbuotojos nukentėjo, internete, socialiniuose tinkluose išplatintas pranešimas, kuriame teigiama, kad VDA toleruoja sisteminius etikos pažeidimus ir patyčias. "Vilniaus dailės akademija, turinti ambicijų tapti Baltijos šalių aukštųjų dailės mokyklų lydere ir teigianti, kad turi ilgalaikę nepriekaištingą reputaciją, šiandien rodo didžiausio moralinio degradavimo ženklus: toleruoja sisteminius etikos pažeidimus, patyčias, lytinio priekabiavimo atvejus ir persekioja tokį elgesį patyrusias darbuotojas", – rašoma anoniminiame pareiškime ir primenama visa su priekabiavimo atveju susijusių faktų seka.

J.Audėjaitis šį pareiškimą vertino taip: "Tokie plaukiojantys anoniminiai pamąstymai, kad kažkas, kažkur, kažką, esant dabartinei situacijai, kai mažėjant studentams auga konkurencija ir iš to kyla įvairus nepasitenkinimas vieni kitais – jų neužgesinsi ir nepaaiškinsi."

Laiko liežuvį už dantų?

Paklaustas, kodėl nepratęsė sutarties su J.Jarulyte, P.Griušys atsakė: "Nematau čia jokios keršto akcijos. Jos krūvis ir taip nedidelis buvo. Be to, vieno jos dėstyto dalyko – Kūrybinio projekto – pirmo kurso studentai sakė nelabai supratę, buvo per anksti jiems tai dėstyti. Gal ji ir įsižeidė, bet juk visam pasaulyje taip yra: pakviečia tave metams kitiems, ir viskas." Pasak tapybos studijų programos vadovo, senato sprendimu tik 50–60 proc. VDA darbuotojų gali būti etatiniai, o kiti – pageidautina, kad nuolatos atsinaujintų.

Pasiteiravus, ar po priekabiavimo skandalo padarė išvadas dėl savo elgesio, P.Griušys atsakė: "Anksčiau laisvesnė atmosfera Vizualiųjų menų katedroje buvo – dažnai juokaudavome. Dabar nebejuokauju, komplimentų nesakau. Yra tam tikra įtampa."

Priminus, kad nagrinėjant skundą būta liudininkų parodymų, jog P.Griušys ateina į darbą išgėręs, profesorius nusijuokė: "Šiandien katedroje vyko posėdis – sako, žiūrėkit, koks normalus Griušys. Mėgstu pajuokauti. Kartais, kai leptelėdavau ką, žmonės nesuprasdavo, ar aš truputį paėmęs, ar šiaip linksmai nusiteikęs. Bet dabar jau viskas – laikau liežuvį už dantų."