Taip pat baigiasi nuo gruodžio 15-osios galiojęs draudimas tamsiuoju paros metu žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Žvejojantiesiems lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse primenama, kad šiuo metu žvejyba jose leidžiama turint žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau norint paimti sugautą lašišą arba šlakį privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai.

Nuo sausio 1-osios iki balandžio 30-osios per vieną žvejybą leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį, ne mažesnius kaip 65 centimetrų.

Ataskaitas apie sugautas lašišas ir šlakius privaloma teikti tik tiems žvejams, kurie nepaleidžia sugautos lašišos arba šlakio atgal į vandens telkinį.

„Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 dienos, bet iki sausio 31 dienos“, – pranešė Aplinkos ministerija.

Vėgėlių žvejybos draudimo laikotarpiu taip pat draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta.

Anot pranešimo, vėgėlių išteklių sumažėjimą pajuto ne tik žvejai mėgėjai, daug mažiau šių žuvų sužvejoja ir žvejai verslininkai.

Ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais šių žuvų pagaunama vis mažiau: 2019 metais jų sugauta apie 9,4 tonos, 2020 metais – 13,2 tonos, pernai – 6,6 tonos.

„Pastarasis ženklus vėgėlių laimikių, o kartu ir išteklių pagausėjimas buvo stebimas 1983–1991 metais, kai sugavimai kito 83–158 tonų ribose“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Vėgėlės yra vienintelės menkiažuvių būrio atstovės Lietuvoje, prisitaikiusios gyventi gėluose vandenyse, būtina jų maitinimosi ir neršto sąlyga – pakankamai šaltas vanduo, šiltojo sezono metu jos visiškai neaktyvios.

Nesenai parengtame Verslinės žvejybos taisyklių pakeitimo projekte numatoma dar labiau stiprinti vėgėlių apsaugą.

Planuojama šių žuvų verslinę žvejybą drausti nuo lapkričio 15-osios iki gruodžio 31-osios, 70–80 mm akių dydžio stambiaakių tinklaičių, kuriais sužvejojama daugiausiai vėgėlių, ketinama sumažinti apie 20 procentų.

Taip pat planuojama visiškai uždrausti verslinę žvejybą visais žvejybos įrankiais 2 km atstumu nuo kranto atkarpoje, kur yra visos į Kuršių marias įtekančių upių atšakos – nuo Atmatos iki Skirvytės žiočių.

Draudimas visuose vandens telkiniuose kasmet nuo gruodžio 15 iki sausio 31 dienos įvedamas siekiant apsaugoti šių žuvų išteklius.

Taip pat šiuo metu draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Pasak aplinkosaugininkų, draudimas gaudyti vėgėles – pasiteisina.

„Ankstesniais metais daug pažeidimų fiksuodavome nakties metu, nemažai brakonierių sučiupdavome šių žuvų nerštavietėse. O jau keletą metų galiojant draudimui žvejoti tamsiu paros metu, matome, kad šie draudimai pasiteisina ir duoda gerus rezultatus“, – teigė Šilutės aplinkosaugininkė Laimutė Bulcienė.

Prisiminkite galiojančius draudimus ir į žvejybą ruoškitės atsakingai.

„Prisiminkite galiojančius draudimus ir į žvejybą ruoškitės atsakingai“, – įspėjo ji.

Anot jos, kiekvienas draudimas prisideda prie įvairių žuvų rūšių saugojimo.

Aplinkosaugininkai žada tikrinti, kaip jų laikomasi.

„Primename, kad už bet kokiu būdu iki sausio 31 dienos sugautas vėgėlės bus baudžiama iki 300 eurų bauda, konfiskuojami žvejybos įrankiai, valtys ir kitos žvejybos priemonės. Be to, pažeidėjas turės atlyginti gamtai padarytą žalą – sumokėti po 240 eurų už kiekvieną sugautą vėgėlę“, – kalbėjo L. Bulcienė.

Vėgėlės – gėluose vandenyse gyvenanti vienintelė menkių šeimos žuvis. Ji yra naktinis grobuonis, dienos metu įprastai lindi po akmenimis, tūno dugne ar pasislėpusios tarp augalų, medžių šaknų. Dėl to įprastai žvejojamos naktį.

Lietuvoje vėgėlės aptinkamos Kuršių mariose, taip pat daugelyje ežerų bei upių.

Aplinkosaugininkai primena, kad apie galimus pažeidimus galima pranešti telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.

Draudimas įprastai įsigalioja gruodžio 15 dieną ir trunka iki sausio 15 dienos, tačiau šiemet jis įsigalioja diena vėliau.

„Tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną“, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto – šiemet taip pat įsigalios pirmadienį ir truks mėnesį.  

Ministerijos pranešime teigiama, kad pastaraisiais metais sugaunama mažiau vėgėlių, jos veisiamos ir dirbtiniu būdu, tačiau šių žuvų išteklių būklė negerėja.

„Per pastaruosius penkerius metus vėgėlės beveik nebeneršia Minijos ir Jūros žemupiuose. Pernai versliniai šių žuvų sugavimai Kuršių mariose buvo beveik du kartus mažesni už pastarųjų dešimties metų vidurkį“, – teigiama pranešime.

Viena vėgėlė išneršia apie 1 mln. ikrų, tačiau didžiąją jų dalį sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai, teigia ministerijos specialistai.

Aplinkosaugininkai primena, kad vienos žvejybos metu žvejas turi teisę sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 centimetrų ilgio vėgėles.

Mat tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė (šiemet – sekmadienis), draudimas įsigalioja kitą dieną, praneša Aplinkos ministerija.

Draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto – šiemet taip pat įsigalios nuo gruodžio 16 d. ir tęsis iki sausio 15-osios. 

Aplinkosaugininkai primena, kad vienos žvejybos metu žvejas turi teisę sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, tačiau didžiąją jų dalį sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai.

Pastaraisiais metais tiek verslinės, tiek mėgėjų žvejybos metu vėgėlių sugaunama mažiau ir, nors jos veisiamos ir dirbtiniu būdu, išteklių būklė negerėja. Per pastaruosius penkerius metus vėgėlės beveik nebeneršia Minijos ir Jūros žemupiuose. Pernai versliniai šių žuvų sugavimai Kuršių mariose buvo beveik du kartus mažesni už pastarųjų dešimties metų vidurkį. 

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos mokslininkai, remdamiesi atliktu tyrimu, rekomenduoja riboti vėgėlių verslinę žvejybą stambiaakiais 70 mm tinklaičiais šių žuvų neršto metu, ypač jų migracijai svarbioje teritorijoje Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės žiočių. Taip pat siūloma žvejams mėgėjams leisti paimti ne daugiau kaip tris vėgėles ir griežčiau riboti žvejybą, masalui naudojant žuvelę Kuršių mariose.

Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, šis draudimas galios iki sausio 15 dienos.

Pagrindinėse šių žuvų nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto – naktį apskritai draudžiama bet kokia žvejyba.

Vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, tačiau ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai sunaikina didžiąją dalį ikrelių, todėl šių žuvų ištekliai nėra gausūs. Vykdyti vėgėlių dirbtinio veisimo darbai nedavė teigiamo poveikio šių žuvų ištekliams, todėl natūralių išteklių apsauga yra bene vienintelė alternatyva, norint pagausinti vėgėlių kiekį.

Aplinkos ministerija užsakė mokslinį tyrimą įvertinti vėgėlių išteklių būklę Kuršių mariose, Nemune ir Jūros upėje. Bus nustatytas dabartinis vėgėlių gausumas bei išteklių būklė pagrindinėse vėgėlių buveinėse, migracijos kelyje, nerštavietėse, pateiktos rekomendacijos dėl vėgėlių mėgėjų ir verslinės žvejybos reglamentavimo, jų išteklių gausinimo, kitų apsaugos ir gausinimo priemonių.

Mokslinio darbo ataskaita bus pateikta iki 2019 metų gegužės.

Be to, iki gruodžio 31 dienos taip pat draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius.

Geriausia žvejyba blogu oru

Galima teigti, kad šiuo metu yra įsivyravęs visuotinis įvairių žuvų mažėjimo laikotarpis. Kuršių mariose drastiškai nyksta unguriai. Į Nemuno žemupį vis mažiau atplaukia neršti stintų, šlakių ir kitų lašišinių žuvų. Baltijos jūroje sparčiai mažėja menkių.

O kaip su vėgėlėmis? Beje, jos labai artimos menkėms – yra gėlavandenės jų giminaitės. Lietuvoje vėgėlės gyvena tiek ežeruose, tiek upėse. Jų nėra daug. Daugiau vėgėlių susirenka Nemuno žemupyje, prasidėjus migracijai prieš nerštą. 

Pats geriausias laikas gaudyti vėgėles, kai vandens temperatūra nukrenta žemiau 6 laipsnių. Kitas vėgėlių žvejybos ypatumas – blogas oras. Vėgėlės žvejojamos tik naktimis ir ne prie mėnulio pilnaties, bet lyjant, sningant ir esant vėjuotam orui. Tinka vienintelis žvejybos įrankis – dugninė meškerė su naktiniu slieku, varlyte ar negyva žuvimi, nes vėgėlės masalą rankioja nuo dugno.

Nuolat tiria žuvis

Klaipėdos universiteto mokslininkai iki 2019 m. gegužės atliks išsamų vėgėlių tyrimą Nemune iki Jurbarko, Jūros upėje iki Tauragės, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Tokį užsakymą jiems pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyrius.

Klaipėdos universitetas jau turi žuvų išteklių tyrimų patirties. 2014-2016 m. jis tyrė praeivių ir verslinių žuvų populiacijos būklę Lietuvos vandens telkiniuose. Pagrinde buvo analizuota lašišinių žuvų, tarp jų ir šlakių populiacijos būklė Lietuvoje.

Žuvų tyrimus Klaipėdos universitete atlieka Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras. Tokių tyrimų specialistai yra Nerijus Nika, Andrius Skersonas, Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas ir Edgaras Ivanauskas. Šiandien tai vieni iš labiausiai žinomų žuvininkystės tyrėjų Vakarų Lietuvos regione.

Analizavo tinklų efektyvumą

Šiais metais, nuo pavasario Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrė ir Lietuvos vidaus vandens telkiniuose naudojamų verslinės žvejybos įrankių efektyvumą. Tyrimas turi būti baigtas šiemet iki gruodžio 20 dienos.

Šį tyrimą vykdo jau minėtas Nerijus Nika ir Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslinis bendradarbis Remigijus Sakas.

Buvo analizuojami Kuršių mariose naudojami žvejybos įrankiai – traukiamasis tinklas, įvairių akių statomieji tinklaičiai, gaudyklės su selektyviniais intarpais, stambiaakės gaudyklės, nėginės, stintinės, dyglinės gaudyklės, dreifiniai tinklai, stintų tinklaičiai. Analizuoti ir kituose vandens telkiniuose naudojami žvejybos įrankiai – Nemuno žemupio  stintų žvejybos traukiami tinklai, ungurinės gaudyklės, statomi seliavų žvejybos tinklai, nėgių žvejybos bučiukai, ežeruose naudojami traukiami tinklai.

Kadangi ši paskutinė draudimo diena išpuola sekmadienį, todėl ir tą dieną draudimas nebegalios. Reikėtų nepamiršti, kad galima paimti ne daugiau kaip penkias ir ne mažesnes kaip 45 cm ilgio (matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo) sugautas vėgėles, skelbia Aplinkos ministerija.

Sekmadienį taip pat nebegalios draudimas žvejoti Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu.

Šiuo metu tebedraudžiama masalui naudoti žuvelę (žuvies gabalėlį leidžiama). Šis draudimas galios iki balandžio 20 d. Jis netaikomas žvejybai Kuršių mariose.

Aplinkos ministerija primena, kad draudžiama žvejoti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl jo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nors praėjusią savaitę didelis šaltis sukaustė beveik visus stovinčio vandens telkinius, jų ledo būklė yra nevienoda. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsakingai įvertinti padėtį ir būti atsargiems.

Kadangi 2017 m. sausio 15 d. bus sekmadienis, ši diena į draudimo laikotarpį neįskaičiuojama, todėl sausio 15-ąją vėgėles jau bus galima gaudyti, skelbia Aplinkos ministerija.

Prasidėjus vėgėlių nerštui ir neršto metu – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. – jas draudžiama žvejoti visoje šalyje,  o pagrindinėse jų nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto – nakties metu apskritai draudžiama bet kokia žvejyba.

Vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, tačiau ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai sunaikina didžiąją dalį ikrelių, todėl šių žuvų ištekliai nėra gausūs. Vykdyti vėgėlių dirbtinio veisimo darbai nedavė teigiamo poveikio šių žuvų ištekliams, todėl natūralių išteklių apsauga yra bene vienintelė alternatyva, norint pagausinti vėgėlių kiekį.

Aplinkosaugininkai primena, kad iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius. Nuo sausio 1 d. sykus, lašišas ir šlakius bus galima žvejoti įsigijus žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai.

Nuo sausio 16 d. vėl galima žvejoti vėgėles. Kuršių mariose, kuriose yra pagrindinės vėgėlių žūklavietės, negalioja draudimas masalui naudoti žuvelę. Tačiau ežeruose šiuo metu žvejoti leidžiama tik naudojant žuvies gabalėlį, neturintį gyvybingumo požymių ir negalintį savarankiškai judėti. Taip siekiama apsaugoti lydekų, kurių žvejyba nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama visoje Lietuvoje, išteklius.

Aplinkos ministerija primena, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės leidžia paimti penkias sugautas vėgėles, jos negali būti mažesnės kaip 45 cm, matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.

Vėgėlių nerštas baigėsi ir jos grįžo į Kuršių marias, todėl nuo sausio 16 d. nebegalioja draudimas tamsiu paros metu žvejoti Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.