Vasario 12 d. projekto vystytojai Kauno rajono savivaldybės vadovams pristatė poveikio aplinkai vertinimo planą (PAV) ir aptarė infrastruktūros ir galimos partnerystės klausimus sprendžiant vietos bendruomenės problemas.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad tokių parkų steigimas atliepia nacionalinę politiką ir globalaus pasaulio iššūkius,  pabrėžė būtinybę verslui aktyviai komunikuoti su vietos bendruomene ir reaguoti į jos lūkesčius. „Tikiuosi, kad naudą pajus visi: verslas, gyventojai ir valstybė“, – kalbėjo meras.

Projektą vystantis verslininkas Arvydas Čėsna patikino, kad elektrinės bus statomos jautriai atsižvelgiant į gyventojų poreikius, gamtinį karkasą, kultūros paveldą, kraštovaizdį.

„Rinkomės kuo nuošalesnę, mažiau vaizdingą vietą, vertinome galimas rizikas. Mūsų projektas padės efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą, mažinti elektros kainą, kurs naudą ne tik privačiam sektoriui, bet ir gyventojams, valstybei“, – tvirtino A. Čėsna.

Statant parką bus pagerinta kelių infrastruktūra, o jį pastačius vietos gyventojai naudosis pigesne elektros energija, bus sukurta naujų darbo vietų.

Parkas bus išskirtinis tuo, kad jame bus įrengtas elektros energijos kaupimo įrenginys (EEKĮ), todėl net jeigu saulės ir vėjo elektros energijos gamyba sutaps ir viršys tinklo pralaidumą, jis neleis prarasti pagamintos energijos.

Parką vysto „Cesna Capital“ lietuviško kapitalo įmonių grupės bendrovė „A-GeoInvest“. Pagrindinės įmonių grupės veiklos – gamyba, logistika, nekilnojamojo turto vystymas, investavimas, naujų, žalias idėjas ir žiedinę ekonomiką skatinančių projektų kūrimas. Operacinę naujojo parko veiklą vykdo Sigitos Čėsnaitės ir Kęstučio Sinkevičiaus vadovaujama bendrovė VORH.

Vasario 14 d. Zapyškio seniūnijoje vyko elektrinių parko pristatymas visuomenei, į jį kviesti ne tik Zapyškio, bet ir Alšėnų, Ringaudų, Ežerėlio seniūnijų gyventojai. „Vertinome įvairius projekto aspektus: triukšmą, šešėliavimą, infragarsą, elektromagnetinį lauką, vibracijas“, – aiškino PAV planą rengianti Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto direktorė Rosita Milerienė.

Planuojamas vėjo elektrinių parkas nepatenka į šalies vertingiausių kraštovaizdžių lauką, artimiausia regykla – Pyplių piliakalnis – yra nutolęs 8,3 km atstumu.

Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas antradienį balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 30 susilaikė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau sakė, kad projektas yra antra atsinaujinančios energetikos proveržio dalis.

Pataisomis įteisinamos pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos. 

Tai daroma po to, kai KT lapkritį paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nes jėgainių plėtra viršijus nustatytus ribojimus turi būti apibrėžta įstatymu, be to, Konstitucijai prieštarauja ir pernai birželį įstatymais įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo.

Pasak D. Kreivio, Vyriausybės nutarimo nuostatas į įstatymą buvo būtina perkelti dar šioje parlamento sesijoje – nespėjus to padaryti iki gegužės 2 dienos – prieš oficialiai įsigaliojant KT sprendimui – gali sustoti gaminančių elektros vartotojų plėtra. 

Pernai birželį priimtos įstatymo pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti.

„Vėjo elektrinių plėtra visoje Lietuvoje vyksta aktyviai, Marijampolė nėra išimtis“, – išplatintame pranešime cituojamas Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

Pasak vėjo elektrinių parko projektą vystančios bendrovės „Evecon“, šiuo metu yra ieškoma vietų, kuriose nebūtų daromas reikšmingas poveikis aplinkai.

„Tiriame 48 potencialias vietas vėjo turbinoms, bet esame nusimatę pastatyti iki 35 elektrinių plačiai išdėstytų 7000 hektarų teritorijoje, kuri Šiaurėje ribojasi su automagistrale Marijampolė–Kaunas, Pietuose – su keliu Marijampolė–Prienai, Rytuose – su Varnabūdės mišku, Vakaruose – su LEZ ir geležinkelio trasa“, – teigė bendrovės „Evecon“ projektų vadovas Aidas Gelbūda.

„Visos preliminarios vėjo malūnų vietos yra atokiai nuo gyvenamųjų pastatų, šiuo metu esame sutarę dėl žemės nuomos vėjo malūnams su 90 proc. žemės savininkų toje teritorijoje“, – pridūrė jis.

Kasmet po 2 mln. eurų į savivaldybės biudžetą

Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 kilometrų spinduliu bei sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurį nustato savivaldybė. Taip pat, pasak Marijampolės savivaldybės, projektą įgyvendinus pilna apimtimi, pigesne elektra galėtų naudotis mokyklos, darželiai ir ligoninės.

„Marijampolės savivaldybėje šie mokesčiai, jeigu projektas bus įvykdytas pilna planuojama apimtimi, kasmet sudarys apie 2 mln. eurų: 1 mln. eurų iš NT mokesčio į savivaldybės biudžetą ir 1 mln. eurų bendruomenės fondui. Tai yra biudžetas, už kurį galime nutiesti ne vieną kilometrą asfalto, statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus, plėsti gatvių apšvietimo tinklą, vaikų žaidimų ir rekreacines erdves bendruomenei“, – pabrėžė P. Isoda.

„Negana to, projektą vystanti bendrovė Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigoms, Marijampolės ligoninei įsipareigoja skirti 5 GWh, kas yra 5 mln. kWh, per metus elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kWh. Taip pat projektą vystanti įmonė atnaujins ir sutvarkys apie 15 kilometrų kelių parko teritorijoje“, – pridūrė meras.

Anot projekto vadovo A. Gelbūdos, svarbu ir tai, kad visų sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 metrų spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams bus mokama po 100 eurų už hektarą kasmetinės kompensacijos.

„Šios kompensacijos bus periodiškai mokamos nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol numatyta elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota“, – patikino A. Gelbūda.

„Tiek šioje zonoje, tiek kitose zonose, žemės ūkio veikla tęsis kaip buvo, mat tai neriboja jokios ūkinės ar komercinės veiklos. (...) Svarbu ir tai, kad žmonės, kurių gyvenamosios paskirties sodybos stovės 680 metrų spinduliu, gaus apie 2000 kWh nemokamos elektros per metus, o sodybos, esančios 680–1000 metrų spinduliu, elektrą gaus lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kilovatvalandę, neįskaičiavus ESO perdavimo mokesčio“, – pridūrė jis.

P. Isodos teigimu, kuo pigesnė bus elektra, tuo savivaldybė bus patrauklesnė investuotojams, kurie joje nori steigti gamybos įmones.

„Tai lems daugiau darbo vietų, didesnes žmonių pajamas ir laimingesnius žmones. Ir turbūt šiandien svarbiausias argumentas vėjo energetikos plėtrai yra energetinis nepriklausomumas: jei galėsime elektrą sau gamintis patys, būsime nepriklausomi nuo jokių kaimynų“, – pažymėjo Marijampolės meras.

Šiuo metu Vyriausybė savo planuose yra numačiusi, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus įrengta 3600 MW galios vėjo jėgainių sausumoje.

Pasak jos, 2020 metais tokios elektros dalis galutiniame suvartojime turėjo pasiekti 30 proc., tačiau 2022 metais ji tesiekė 25,5 procento.

Taip nutiko dėl neišnaudoto šių išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl pandemijos sutrikusios technologijų tiekimo grandinės, pranešė Valstybės kontrolė.

Anot jos, Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir planavimo dokumentuose 2030 metams numatyti skirtingi siektini elektros gamybos iš saulės ir vėjo rezultatai – jų nesuderinus nebus užtikrinta kryptinga plėtra.

Auditorių teigimu, šiuo metu daugiau nei pusė elektros skirstomųjų linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatė, kad skirstomųjų tinklų operatorės ESO 2018–2021 metais gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. eurų viršijo nustatytą dydį.

Teigiama, jog vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, o 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po 10 metų. Nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui, teigia kontrolieriai.

„Lietuvai stiprinant energetinę nepriklausomybę, užbaigtas dar vienas reikšmingas jūrinio vėjo energetikos plėtros etapas – patvirtinta antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Per dvejus metus atlikti svarbūs tyrimai ir stebėjimai Baltijos jūroje, parengtos išvados ir parko vystymo alternatyvos, surengti pristatymai visuomenei, interesų grupėms ir užsienio valstybių atstovams“, – ministerijos pranešime spaudai teigė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pasak D. Garbaliauskaitės, jūrinio vėjo jėgainių parkas bus vystomas 2 km atstumu nuo saugomos „Natura 2000“ teritorijos ribos, o naudojami vėjo elektrinių modeliai gali siekti 350 m aukštį.

Anot pranešimo, patvirtinta, kad planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko vizualinis poveikis bus nereikšmingas, taip pat numatytas poveikio mažinimo priemones ir veiksmus, kuriuos vystytojas turės įgyvendinti ir užtikrinti jūrinio vėjo elektrinių parko statybos ir eksploatavimo laikotarpiu.

Jūrinio vėjo parkų PAV ataskaitos tarpvalstybiniame vertinime dalyvavo Lenkija, Latvija, Suomija, Švedija ir Danija.

Energetikos ministerija planuoja du 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus Lietuvos Baltijos jūroje. Per metus šie parkai galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Antrajam 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parkui, kuriam Europos Komisija patvirtino 193 mln. eurų vertės valstybės paramos schemą, numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136,39 km2. Parkas nuo kranto bus nutolęs apie 30 kilometrų.

Konkursą 700 megavatų (MW) galios parko vystytojui atrinkti planuojama skelbti kitų metų sausio 15 dieną. Tokiam Energetikos ministerijos pasiūlymui dar turi pritarti Vyriausybė.

Paskolas gaus tie, gamins elektros energiją savo vartojimo reikmėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Šiomis paskolomis būtų finansuojami visi atsinaujinančios energijos elektrinių įrengimo etapai: nuo infrastruktūros pritaikymo, elektrotechninės įrangos ir elektros kaupimo įrenginių įsigijimo iki elektrinių montavimo ir statymo darbų“, –  pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Dėl paskolų atsinaujinančios energijos elektrinėms įrengti gali kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės (MVĮ) ir didelės įmonės bei ūkininkai. Maksimali teikiamos paskolos trukmė – 10 metų. Vienam gavėjui gali būti suteikiamos kelios paskolos, tačiau bendra suma neturi būti didesnė nei 10 mln. eurų.

Vienas iš turbinos bokštų (...) nuvirto. Žmonių aukų ir sužeistųjų nėra“, – teigia įmonė.

„Enefit Green“, bendradarbiaudama su turbinų tiekėjos „General Electric“ ir statybos bendrovės „Merko statyba“ atstovais, sieks įvertinti žalą ir nustatyti incidento priežastis.

„Į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ir policija. Aplink sugriuvusį turbinos bokštą nustatytas saugos perimetras, o nukentėjusi turbina atjungta nuo tinklo“, – nurodoma pranešime.

Įmonė taip pat teigia, kad kol kas visų jos vėjo elektrinių darbas Akmenės rajone yra sustabdytas.

„Enefit Green“ šioje vietoje stato 85 mln. eurų vertės 75 MW galios Akmenės jėgainių parką.

„Per artimiausius metus Latvijoje mes planuojame investuoti apie 700 milijonų eurų ar daugiau. Daugiausia vėjo ir saulės energijos gamyboje, kad pasiūlytume aplinkai ir visuomenei žemiausias energijos kainas regione“, – Latvijos nacionalinei televizijai teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Taip pat skelbiama, kad „Ignitis“ planuoja sukurti didžiausią elektromobilių įkrovimo tinklą Baltijos šalyse.

„Manome, kad Baltijos šalims svarbu turėti stiprų elektromobilių įkrovimo tinklą. Kelis tūkstančius įkrovimo punktų turėsime ir Latvijoje“, – teigė D. Maikštėnas.

Tikimasi, kad būsimi saulės ir vėjo parkai gamybą pradės nuo 2025 metų, o 2030 metais jų pagaminama energija padidės iki 2,5 gigavato (GW).

„Apie trečdalis mūsų plėtros portfelio yra Latvijoje, kadangi mes tikime, kad Latvija turi stiprų potencialą pagaminti gerokai daugiau žaliosios energijos“, – teigė D. Maikštėnas.

„Ignitis grupės“ akcininkės Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad „Ignitis grupės“ investicijos Latvijoje bei Lenkijoje leidžia sumažinti elektros kainas ir Lietuvos vartotojams.

Pernai skelbta, kad „Ignitis grupės“ antrinė bendrovė „Ignitis renewables“ įsigijo dvi Latvijos bendroves, vystančias vėjo ir saulės projektus, taip pat iš Švedijos kapitalo tarptautinės miškų pramonės grupės „Sodra Group“ išsinuomavo žemės sklypą, skirtą vėjo jėgainių parkui Latvijoje. 

„Tikėtasi, kad jėgainės patenkins visą bendrovės elektros poreikį, tačiau skaičiavimai rodo, kad patenkinti turėtų tris ketvirtadalius poreikio“, – BNS teigė „Žemaitijos pieno“ Teisės skyriaus vadovas Arnas Matuzas.

Apie tolesnius bendrovės planus vystant atsinaujinančią energetiką jis teigė neturintis informacijos.

„Žemaitijos pienas“ ketvirtadienį pranešė, jog iš vokiečių gamintojo „Enercon“ už 10 mln. eurų (be PVM) įsigys dviejų vėjo jėgainių įrangą. A. Matuzas teigė, jog ši suma apima įrangos įsigijimą bei visišką jėgainių įrengimą, išskyrus kelių bei kabelių  tiesimo darbus.

Įmonės vėjo jėgaines, kurių bendra galia sieks 8,4 megavato (MW), Telšių rajone planuojama įrengti iki 2024 metų pabaigos.