Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę elektros kainos reikšmingai augo visame regione. Viena pagrindinių priežasčių – daugiau nei perpus mažėjusi vėjo generacija. Taip pat nežymiai sumažėjo saulės elektrinių gamyba, o vėl atvėsus orui šiek tiek ir išaugo elektros suvartojimas. Regione sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai, daugiau gamino brangesnės šiluminės elektrinės“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba per savaitę mažėjo 58 proc.

 

Jos teigimu, Suomijos 1,6 gigavato (GW) galios Olkiluoto trečio branduolinio reaktoriaus remontas vis dar vėluoja dėl techninių problemų, o Švedijoje šiuo metu atliekami kasmetiniai dviejų 2,5 GW suminės galios reaktorių remonto darbai.

Anot A. Krasauskienės, visi šie reaktoriai turėtų būti įjungti gegužę.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 225 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 56 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 125 GWh elektros – 26 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba per savaitę mažėjo 58 proc. iki 39 GWh.

Saulės elektrinių gamyba mažėjo 6 proc. iki 29 GWh, hidroelektrinių – 9,5 proc. iki 19 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba augo 84 proc. iki 24 GWh. Kitos elektrinės pagamino 14 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 23 proc., hidroelektrinės – 15 proc., šiluminės elektrinės – 19 proc., o kitos elektrinės – 11 procentų.

Skelbiama, kad 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis augo 4 proc. iki 137 GWh. 67 proc. elektros buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 21 proc. iš Lenkijos, o likę 12 proc. – per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 62 proc. iki 22 GWh, 2 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 41 proc. į Latviją, o likę 57 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

„Rengiame dokumentus, kad visa įranga ir privačioje investicijoje, kuri daugiau nei 100 kW generavimo, negalėtų naudoti jokios kiniškos programinės įrangos “, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys, paklaustas, ar Lietuva turėtų atsisakyti kiniškų technologijų šalies energetikos sistemoje.

„Tą planuojama padaryti. Manau, kad tie sprendimai, kuriuos padarysime, problemą išspręs“, – teigė ministras.

Energetikos ministras pabrėžė, kad diegti Kinijoje pagamintą programinę įrangą jau uždrausta valstybės institucijoms.

D. Kreivio teigimu, daugėjant buitinių gaminančių vartotojų grėsmės dėl per didelio kiniškos įrangos naudojimo jų  įrenginiuose šiuo metu nėra.

„Kadangi rizika nėra aukšta, riboti gyventojų pasirinkimo šiai dienai turbūt nėra tikslinga“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kovo pabaigoje sakė, kad tiek Lietuvoje, tiek Europoje diegiant atsinaujinančios energetikos pajėgumus dažnai naudojama kiniška programinė įranga. Jis siūlė ieškoti lėšų, kad kiniškos technologijos jau įrengtose elektrinėse būtų pakeistos į vakarietišką įrangą.

Cechuose prie Alslebeno sumontuotos galingos mašinos. Jos gabalais smulkina supjaustytas senų vėjo turbinų mentes. Tam, kad būtų pagaminta nauja žaliava.

„Vos per valandą kelias tonas sverianti mentė paverčiama smulkiomis granulėmis, vadinamosiomis „novofleikes“, o jos galiausiai panaudojamos terasinėms lentoms gaminti“, – pasakojo RTL reporteris Tobias Kollig.

Kartu su mediena, plastiku ir dažais maži menčių gabalėliai aukštoje temperatūroje paverčiami į masę, o tada presuojami į formą.

„Iš mentės dangos išeina tikrai perdirbama medžiaga, kurią po 20-30 metų naudojimo galima vėl paversti šiuolaikine lenta, fotovoltinių elementų pagrindu ar kitais įdomiais dalykais“, – aiškino „Novo-Tech“ generalinis direktorius Holger Sasse.

Visas  LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ši strategija vadinama „nuo pradžios iki pradžios“. Idėja – bent du ciklai, per kuriuos niekas neprarandama. Panaudojus gaminį, jis tampa žaliava kažkam naujam, o atliekų faktiškai nelieka.

„Mes vienintelė gyva būtybė, kuri gamina atliekas, o kai jų pridarome, visas pasaulis tampa sąvartynu. Dabar galima permąstyti visus daiktus taip, kad jie būtų vėl naudingi ir mažiau kenksmingi“, – kalbėjo H. Sasse.

Dabar dauguma panaudotų menčių vis dar deginamos cemento gamyklose, dėl to išmetamas anglies dioksidas. Kitos metų metus guli laukuose, kol pamažu yra.

„Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 metų per metus susidarys 20 tūkst. tonų menčių atliekų. Po to jų bus net 50 tūkst. tonų per metus. Tačiau senos rotorių mentės neturi tapti probleminėmis atliekomis“, – teigė RTL reporteris T. Kollig.

Žiedinė ekonomika bus pranašesnė už linijinę, tada turtas taps vertingesniu. 

Šiuo atveju, jos padarys terasines lentas dar tvirtesnes ir atsparesnes atmosferos poveikiui. Tokių lentų kol kas galima įsigyti tik iš specializuotų pardavėjų ir jos brangesnės nei, pavyzdžiui, įprastinės lentos iš Kinijos. Tačiau kainos turėtų sumažėti. Jų išradėjas įsitikinęs, kad viskas pasikeis.

„Žiedinė ekonomika bus pranašesnė už linijinę, tada turtas taps vertingesniu. Bet, kad tai pasiektume, mums reikia iš tiesų išlaikyti šias medžiagas gamybos cikle, jos neturi būti prarastos“, – sakė H. Sasse.

Tam, kad įvairios medžiagos būtų panaudotos dar kartą, svarbu ne tik jų atitikimas pirminiam tikslui. Reikėtų, kad jos iš karto būtų projektuojamos ir gaminamos taip, kad pasibaigus pirmo ciklo eksploatacijai, jas nesunkiai būtų galima panaudoti dar kartą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 9 val. ties Palėpšų kaimu, laukuose, pastebėta, kad perpjautas ritėje suvyniotas elektros kabelis, skirtas vėjo jėgainėms. Nuostolis – 100 tūkst. eurų.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas balsavo tik 64 Seimo nariai. Norint įstatymą priimti reikėjo bent 71 balso. Pataisų priėmimą blokavo opozicija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad projektas yra antra atsinaujinančios energetikos proveržio dalis.  

D. Kreivys anksčiau teigė, jog Vyriausybės nutarimo nuostatas į įstatymą būtina perkelti dar šioje parlamento sesijoje. Jo teigimu, nespėjus to padaryti iki gegužės 2 dienos – prieš oficialiai įsigaliojant KT sprendimui – gali sustoti gaminančių elektros vartotojų plėtra.

Pataisomis įteisinamos pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos. 

Tai daroma po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) lapkritį paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nes jėgainių plėtra viršijus nustatytus ribojimus turi būti apibrėžta įstatymu, be to, Konstitucijai prieštarauja ir pernai birželį įstatymais įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo.

Pernai birželį priimtos pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti. 

Seimas pataisomis sudarė sąlygas tęsti iki 2022 metų liepos 8-osios pradėtus vėjo parkų projektus, kurių vystytojai nespėjo jų suderinti su vietos gyventojais.

Verslui leista taikyti grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelį, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu saulės elektrines turintiems gyventojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ir parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo vėjo jėgainių vystytojams taikyti 0,05–2 proc. tarifo „žirkles“, o ne 0,05–4 proc., kaip pritarė Seimas. Konkretų mokestį nustatytų savivaldybės.

Šiuo metu vėjo elektrinėms galioja 0,5–3 proc. tarifas, bet Seimas po svarstymo yra pritaręs maksimaliai 4 proc. ribai. 

Pataisas teikiantys parlamentarai sako, kad 2021–2022 metais dauguma savivaldybių taikė iki 1 proc. tarifą, bet pastebima tendencija, kad kasmet vis daugiau jų nustato didžiausią galimą tarifą – 3 proc.

D. Kreivio ir K. Starkevičiaus siūlymą Seimas svarstys kitą savaitę.  

Naujuosius NT mokesčio tarifus ir apmokestinimo tvarką Seimas tvirtins lapkričio 26-ąją – tai numatyta paskelbtoje kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkėje.

Rūta Bilkštytė sako, kad tokią vertę paprastai nustato Registrų centras, nebent mokesčio mokėtojas siekia individualaus įvertinimo.  

Tuo metu kai kurie parlamentarai priekaištauja, kad Vyriausybės siūlomu NT mokesčiu (0,5 proc.) apmokestinus vėjo jėgaines, taupydamos jos sieks susimažinti vertę.

„Sumažinamos vertės bus siekiant mokėti kuo mažesnį mokestį“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė „valstietis“ Valius Ąžuolas.

„Kodėl kuriate tokias schemas, atimat iš savivaldybių galimybę susirinkti iš vėjo jėgainių gan ženklią sumą?“ –  pridūrė jis.  

Finansų viceministrė pabrėžė, kad dažniausiai NT mokestis mokamas pagal Registro centro nustatytą statinio mokestinę vertę. Tačiau, pasak jos, atskirais atvejais mokesčių mokėtojai gali kreiptis dėl atskiro vertinimo ir individualios vertės nustatymo.   

„Mokestinė vertė nustatoma Registrų centro. Gali atlikti individualų vertinimą ir jeigu vertė nustatyta mažesnė, tada būna mažesnė ir mokestinė vertė“, – tvirtino R. Bilkštytė. 

Anot jos, dabar mokestinė vertė nustatoma kas penkerius metus, tačiau siūloma šį terminą sutrumpinti iki trijų.

„Kad kuo aktualiau atitiktų realią rinkos kainą. Tikimės, kad po kažkiek metų tas skirtumas tarp mokestinės ir rinkos vertės nebebus toks didelis, kuris susidarė dėl istorinės situacijos, kai pakankamai didelis šešėlis nekilnojamojo turto rinkoje ir sandoriai registruoti mažesne verte nei rinkos kaina“, – sako viceministrė. 

Darome klaidą, kad jūrinio vėjo parkai iš vis nepatenka į jokį NT apmokestinimo schemą.

 

Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė siūlo leisti savivaldai ginčyti turto vertę, kai ji įtars, kad savininkas ją nepagrįstai sumažina.

„Tą ginčą galėtų daryti ir savivaldybė, jeigu ji mato, kad turto vertė nepagrįstai sumažinta, nes dabar ginčai paprastai vyksta, kai vertė padidinta“, – tvirtino ji. 

R. Bilkštytė mano, kad dėl šio siūlymo galima diskutuoti, nes dabar mokestinę vertę gali ginčyti ne tik pats mokesčio mokėtojas, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija.  

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė taip pat siūlo nenumatyti NT mokesčio išimčių vėjo elektrinėms.

„Tai yra verslas, bendruomenės daug kur stipriai priešinasi jų (vėjo jėgainių – BNS) atsiradimui. Atsižvelgiant į tą gyventojų jautrumą ir užtikrinant, kad pajamos iš mokesčio pateks į savivaldos biudžetą ir eis jų pačių gerbūviui, infrastruktūros tvarkymui, nebūtų teisinga daryti išimtį ir numatyti tokį minimalų tarifą“, – komitete sakė R. Žakaitienė.  

Pasak jos, dabar savivalda vėjo elektrinėms gali nustatyti nuo 0,5 proc. iki 3 proc. tarifą ir tai pasiteisina.

Pasak Akmenės rajone į Seimą išrinkto V. Ąžuolo, šioje savivaldybėje yra 20 vėjo jėgainių, kurios apdraustos 100 mln. eurų suma.

„Jeigu nuo tos sumos bus sumokėtas 3 proc. (Vyriausybės siūlomas maksimalus komercinio NT tarifas, kuris negaliotų vėjo jėgainėms – BNS) NT mokestis, savivaldybė gautų 1,5 mln. eurų pajamų“, – kalbėjo jis. 

Parlamentaro teigimu, sumažinus vėjo jėgainių vertę, savivaldybės pajamos besiektų 180 tūkst. eurų. 

Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys priekaištauja, kad Vyriausybės inicijuojamoje NT mokesčio pertvarkoje nenumatytas jūrinio vėjo jėgainių apmokestinimas.

„Darome klaidą, kad jūrinio vėjo parkai iš vis nepatenka į jokį NT apmokestinimo schemą“, – tvirtino jis.

R. Bilkštytės teigimu, jūrinio vėjo parkų siūloma neapmokestinti NT mokesčiu, siekiant skatinti žaliąją energetiką. 

„Danijoje, Olandijoje, kur yra vėjo jėgainės jūrose, ten yra taikomas atleidimas nuo NT mokesčio“, – sakė ji.

Finansų ministerija siūlo nustatyti minimalų 0,5 proc. NT mokesčio tarifą taikyti vėjo jėgainėms, kurios dabar jo nemoka.

Rugsėjo 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje mažėjo 21 proc. ir siekė 106 eurus.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, dėl vėjuotų ir lietingų orų elektros kainos iki rekordinių žemumų nukrito ir Skandinavijoje.

„Elektros perteklius buvo toks didelis, jog visas septynias savaitės dienas formavosi neigiamos valandinės elektros kainos – tai vykdavo pučiant stipriam vėjui naktį arba vidurdienį šviečiant saulei. Neigiamos elektros kainos yra signalas rinkai, kad sistemoje yra didelis generacijos perteklius ir negalint padidinti suvartojimo, elektros generacija turi būti sumažinama, siekiant išlaikyti gamybos ir vartojimo balansą“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Be to, šeštadienio naktį po beveik tris savaites trukusio remonto buvo įjungta „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, o sekmadienį  kitos paros (angl. day-ahead) prekybos rinkoje buvo išparduota 97 proc. jungties pralaidumų importui iš Skandinavijos.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 0,5 proc. ir siekė 201 gigavatvalandę (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 102 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje augo daugiau nei du kartus iki 50 GWh, hidroelektrinių – apie 15 proc. iki 10 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo apie 60 proc. iki 18 GWh, saulės elektrinių – 22,7 proc. iki 17 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 17 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.

49 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas augo 7 proc. iki 116 GWh. 13 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. iš Lenkijos, 48 proc. per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 81 proc. iki 8 GWh. 96 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją, o likę 4 proc. – į Latviją.

Klaipėda konkuruos su Paldiskiu

Šiuo metu savo planus dėl vėjo jėgainių terminalų statybos uostuose yra pagarsinusios kelios Lenkijos kompanijos.

Daugiafunkcio terminalo statybos su vėjo jėgainių aptarnavimo infrastruktūra planus prieš kurį laiką pristatė Estijos Paldiskio uostas.

Tokio terminalo statybos planus rengia ir Klaipėdos uostas. Vėjo jėgainių surinkimo ir krovos infrastruktūrą planuojama įrengti buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje. Šiuo metu toliau vyksta senosios jūrų perkėlos ardymo darbai.

Paraleliai yra rengiami vėjo jėgainių terminalo Klaipėdoje dokumentai. Vėjo jėgainių surinkimo ir krovos terminalą Klaipėdoje planuojama įrengti 21 ha teritorijoje prie 149, 150 ir 151 krantinių. Bendras krantinių ilgis po rekonstrukcijos siektų  per 340 m. Prie jų būtų 10 m gylis su galimybe ateityje gilinti iki 16,5 m.

Perspektyva: būsimojo Estijos Paldiskio daugiafunkcio terminalo su vėjo jėgainių krovos infrastruktūra schema. KVJUD nuotr.

Iš dalies galima teigti, kad Klaipėdoje būtų statomas daugiafunkcis terminalas, kurį galima pritaikyti nė tik vėjo jėgainėms surinkti ir krauti. Šį terminalą Klaipėdos uoste planuojama įrengti iki 2026 m. Jis bent kol kas iš esmės prisitaiko prie tų terminų, kurie būtų numatyti dėl Lietuvos pakrantėje planuojamų statyti vėjo jėgainių parkų.

Kol kas yra kalbama apie du vėjo jėgainių parkus jūroje maždaug už 30–40 km nuo Būtingės–Palangos kranto linijos. Bendra jų galia siektų 1,4 gigavato.

Pastaruoju metu vis labiau kaista vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje rinka, ryškėja jos konkurencinės tendencijos. 

Latviams estai įdomesni

Klaipėdos uosto vadovybė buvo užsiminusi, kad vėjo jėgainių terminalas buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje galės aptarnauti ir kitų šalių vėjo jėgainių statybas jūroje. Labai panašu, kad tai gali neišsipildyti.

Visos aplinkinės šalys, išskyrus Latviją, turės savo vėjo jėgainių terminalus. Ar latviai, kai statys vėjo jėgaines jūroje, prašys, jog jų aptarnavimas vyktų iš Klaipėdos uosto? Tikimybė maža.

Latviai greičiausiai prašytų, kad būsimus jų vėjo jėgainių statybos parkus aptarnautų Estijos Paldiskio uosto daugiafunkcis terminalas. Bent jau tą deklaruoja Talino jungtinio jūrų uosto administracija, kuriai priklauso Paldiskio uostas.

Tam būtų kelios priežastys. Visi Latvijos vėjo jėgainių parkų statybos jūroje planai yra susiję su Rygos įlanka. Iš Paldiskio iki Rygos įlankos yra 2–3 kartus arčiau nei iš Klaipėdos.

Rygos įlankoje vėjo jėgainių parkus planuoja statyti ir Estija. Gali būti, kad ji, statydama parkus, kooperuotųsi su Latvija. Pastarieji keleri metai įrodė, kad latviai jūrinio verslo srityje lengviau suranda bendrą kalbą su estais nei su Lietuva.

Dar viena priežastis yra tai, kad daugiafunkcį terminalą Paldiskio uoste planuojama pastatyti maždaug vieneriais metais greičiau, nei tai numatė Klaipėda. Tai reiškia, kad Paldiskio uosto daugiafunkcis terminalas galės anksčiau nei Klaipėda pradėti vilioti klientus.

Šiomis dienomis Paldiskio uostas su Latvijos kompanija BMGS kaip tik pasirašė šio terminalo krantinių statybos sutartį.

Estai planuoja daugiafunkcį terminalą, skirtą ir vėjo jėgainėms krauti, įsirengti iki 2025 m. vasaros. Paldiskio terminalo statyba, kurios bendra vertė per 56 mln. eurų, gautų maždaug 20 mln. eurų paramą iš ES karinio mobilumo programos. Tai reiškia, kad terminalas iš dalies būtų skirtas ir karinėms reikmėms.

Planas: Klaipėdoje vėjo jėgainių surinkimo ir krovos terminalą planuojama įrengti buvusioje jūrų perkėloje. KVJUD nuotr.

Lenkai renkasi savo bazes

Galbūt Klaipėdos uostui pavyktų įsiterpti į milžinišką vėjo jėgainių statybų rinką Lenkijoje? Ši šalis planuoja didelę dalį savo pakrančių tiek Gdansko įlankoje, tiek Baltijos jūroje apstatyti vėjo jėgainių parkais.

Šiuo metu Lenkijos kompanijos, kurios su partneriais iš kitų šalių rengiasi statyti vėjo jėgainių parkus, jau ieško pakrantės vietų, kur būtų surenkamos vėjo jėgainės, kraunamos į specialius laivus ir gabenamos į jų statybos vietas.

Viena būsimųjų Lenkijos vėjo jėgainių parkų statytojų grupių jau susirado tokią vietą Danijoje. Kita grupė jau paskelbė, kad vėjo jėgainių parko surinkimo ir krovos terminalą statys Svinouisčio uoste.

Tris vėjo jėgainių parkus „Baltic I“, „Baltic II“ ir „Baltic III“, kurių bendra galia 3 gigavatai, planuojančios statyti kompanijos „Equinor“ ir „Polenergia“ aptarnavimo uostu skelbia pasirinksiančios Lebą. Numatyta, kad aptarnavimo bazė Leboje bus įrengta iki 2025 m. antros pusės. Leboje šiomis dienomis kaip tik atidarytas Lenkijos vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje informacinis centras.

Iš Lebos gali būti aptarnaujami ir Gdansko įlankoje planuojami statyti vėjo jėgainių parkai. Pačioje Lenkijoje yra didelė konkurencija dėl vėjo jėgainių aptarnavimo infrastruktūros statybos. Norą įsirengti vėjo jėgainių surinkimo ir aptarnavimo bazę yra pareiškusi ir Gdynės uosto administracija.

Yra didesnė tikimybė, kad lietuviai nesugebės įsisprausti į Lenkijos vėjo jėgainių statybos jūroje rinką, nes ji itin įdomi patiems lenkams. Yra ir kita tikimybė, kad lenkai mėgins užimti vėjo jėgainių statybos rinką ir Lietuvoje. Lenkijos kompanija „Polenergia“ neseniai viešai paskelbė, kad kartu su partneriais rengiasi dalyvauti Lietuvos vėjo energetikos parko statybos jūroje aukcione. „Polenergia“ ketinanti analizuoti ir kitas investavimo galimybes į Lietuvos energetikos rinką.

Vystymo mokesčio pasiūlymus dalyviai nuo liepos 7 dienos 9 val. iki liepos 10 dienos 14 val. teiks Registrų centro svetainėje www.evarzytyne​s.lt.

Aukcioną laimės dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.

Pasak konkursą organizuojančios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), potencialus konkurso laimėtojas bus žinomas jau liepos 11 dieną, tačiau laimėtoju jis bus paskelbtas tik jei atitiks nacionalinio saugumo interesus –  tai būtų tikrinama apie 60 dienų.

Planuojama, kad konkurso laimėtojas bus paskelbtas rugsėjo pradžioje.

Apie savo dalyvavimą konkurse anksčiau patvirtino valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“.

Rinkoje spėjama, kad konkurse dalyvauja ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinį. Jos atstovas BNS yra teigęs, kad tai susiję su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą, tačiau neatskleidė, ar koncernas ketina dalyvauti šiame aukcione.

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.