Pasak Taraso Kačkos, Ukraina ketina teikti Pasaulio prekyboje organizacijoje ieškinį prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją, nes šios trys kaimyninės valstybės ir po rugsėjo 15-os, kai buvo atšauktas Europos Sąjungos lygmens atitinkamas ribojimas, toliau taiko draudimą importuoti žemės ūkio produktus iš Ukrainos.

„Svarbu įrodyti, kad šie veiksmai yra teisiniu požiūriu neteisingi. Todėl rytoj pradėsime teisinius procesus“, – pirmadienį interviu internetiniam leidiniui „Politico“ sakė T. Kačka.

„Mūsų požiūriu, šios priemonės (sprendimas nacionaliniu lygmeniu pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos importo draudimą  – red.) yra visiško nepasitikėjimo Europos Komisija išraiška“, – pabrėžė Ukrainos viceministras.

Jis pridūrė, kad Ukraina svarsto galimybę imtis atsakomųjų ribojamųjų priemonių prieš Lenkiją, jei Varšuva neatsisakys draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus.

„Būtume priversti imtis atsakomųjų priemonių ir uždrausti daržovių bei vaisių importą iš Lenkijos“, – pridūrė T. Kačka.

Europos Komisija praėjusį penktadienį nusprendė nepratęsti kelis mėnesius galiojusio draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus, Kyjivui pažadėjus kontroliuoti savo produkcijos eksportą, bet Lenkija, Vengrija ir Slovakija iškart paskelbė, kad šio sprendimo nepaisys.

Bulgarija nutarė embargo nepratęsti, o Rumunija paskelbė, jog laikysis Briuselio sprendimo, bet ragina Kyjivą užtikrinti deramą šios produkcijos eksporto kontrolę.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija prieš Vengriją pradėjo teisinę procedūrą po to, kai šios šalies premjero Viktoro Orbano vyriausybė balandį nusprendė paleisti kelis šimtus įkalintų neteisėtai žmones gabenusių asmenų ir davė jiems tris dienas išvykti iš šalies.

Tuo metu Budapeštas teigė, kad perpildytuose šalies kalėjimuose laikoma 2,6 tūkst. žmonių iš 73 šalių – 13 proc. visų kalinių, – o tai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams.

„Paleidome 1 468 sulaikytus užsieniečius, nuteistus už neteisėtą žmonių gabenimą“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu pranešė Nacionalinė įkalinimo įstaigų vadovybė.

Migracijai griežtai besipriešinantis V. Orbanas kaltina Briuselį priimant įstatymus, kurie, anot jo, didina migrantų srautus.

„Vengrija turėjo priimti šį sprendimą dėl neteisėtai žmones gabenančių asmenų, nes Briuselis neprisideda prie sienų apsaugos išlaidų, bet baudžia Vengriją, kurios kalėjimai yra perpildyti“, – sakė vidaus reikalų viceministras Bence Retvari (Bencė Rėtvaris).

EK teigia, kad nebuvo įdiegtos jokios sistemos, kuriomis būtų galima stebėti, ar nuteistieji atlieka likusią bausmės dalį savo tėvynėse.

Kaimynės sprendimas ypač papiktino Austriją, kuri sugriežtino pasienio kontrolę.

Vengrija per du mėnesius turi paaiškinti EK, kaip ketina spręsti Briuseliui susirūpinimą keliančius klausimus.

Birželį ES aukščiausios instancijos teismas nusprendė, kad Vengrija nesilaikė bloko įstatymų ir pažeidė migrantų teises, priversdama asmenis, esančius šalyje arba prie jos sienų, pradėti prieglobsčio suteikimo procesą savo ambasadose trečiosiose šalyse.

Jųdviejų derybų darbotvarkėje buvo energetinis saugumas ir Švedijos narystė NATO.

Vengrija vis dar nebalsavo už tai, kad būtų pritarta šios Šiaurės šalies įstojimui į Aljansą, ir drauge su Turkija ilgą laiką blokavo Švedijos narystę, o praėjusį mėnesį atšaukė savo veto.

Šiuo metu abiejų šalių parlamentai atostogauja. „Prie šio klausimo galime grįžti rudens sesijoje, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas). – Sutarėme palaikyti ryšį.“

Abi šalys taip pat aptarė bendradarbiavimo energetikos srityje stiprinimą, atsižvelgiant į tai, kad Vengrija didžiąją dalį dujų jau gauna dujotiekiu „TurkStream“, kuriuo Rusijos dujos transportuojamos per Juodąją jūrą.

Budapeštas ir Ankara taip pat stiprins savo strateginę partnerystę – apie tai bus oficialiai pranešta per gruodį numatytą R. T. Erdogano vizitą.

Turkijos lyderio vizitas yra vienas iš kelių diplomatinių susitikimų, kuriuos V. Orbanas surengė šeštadienį prasidėjusio pasaulio lengvosios atletikos čempionato proga.

P. Szijjarto palankiai įvertino glaudų Vidurio Azijos ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimą, kuris, anot jo, ypač svarbus dėl energetikos krizės.

Jis pridūrė, kad Serbija pažadėjo suteikti reikiamus tranzito pajėgumus, jei Ukraina nuspręs nebeleisti per savo teritoriją transportuoti rusiškų dujų į Europos šalis.

Taip pat buvo pasirašytas susitarimas su Azerbaidžanu dėl 50 mln. kubinių metrų dujų saugojimo Vengrijos teritorijoje.

Vengrija – vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, kuri nuo karo Ukrainoje pradžios palaikė ryšius su Kremliumi – pastaraisiais metais vykdė atsivėrimo Rytams politiką: ne tik Rusijai, bet ir Vidurio Azijai bei Kinijai.

V. Orbanas savaitgalį džiaugėsi galėdamas priimti, kaip jis pavadino, savo politinius draugus. Vengrijos Vakarų partneriai, kurie nuolat kaltina jį autoritarinėmis tendencijomis, nedalyvavo.

Sakydamas kalbą vasaros universitete Beile Tušnado mieste, esančiame Rumunijos regione, kuriame gyvena nemaža vengrų bendruomenė, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderis, ES apibūdinęs kaip federalistinę imperiją, apgailestavo, kad blokas, jo nuomone, „atmeta savo krikščioniškąjį paveldą ir per migraciją organizuoja gyventojų mainus“.

V. Orbanas griežtai pasisako prieš ES prieglobsčio politikos liberalizavimą, teigdamas, kad didesnė migracija paskatins „didžiąją etninių europiečių pakeitimo programą“.

Vengrijos premjeras savo prieštaringomis pažiūromis, prieštaraujančiomis, anot jo, federalistinei Briuselio vyriausybei, kelia susierzinimą Briuseliui. Jis mano, kad ES yra, anot jo, turtingas, bet silpnas blokas, kuris daro klaidą atsiribodamas nuo Maskvos, ypač dėl karo Ukrainoje.

Nuo 2010 metų valdžioje esantis V. Orbanas taip pat supeikė ES įstatymų dėl lytiškumo liberalizavimą – jis dar kartą pasmerkė „ES LGBT+ puolimą prieš šeimai draugiškas Europos tautas“.

Savo auditorijai jis sakė: „Mes neturime kito pasirinkimo. Net jei mums patinka Europa, net ir namuose turime kovoti“, kad apgintume tai, ką jis ir jo šalininkai laiko tradicinėmis krikščioniškomis vertybėmis.

Budapeštas ir Briuselis yra ne kartą susikirtę tokiais klausimais, kaip įstatymų viršenybės principo silpnėjimas ir griežta V. Orbano pozicija dėl migracijos.

Praėjusį mėnesį Europos Teisingumo Teismas (ETT) nusprendė, kad Vengrija nesilaikė bloko įstatymų ir pažeidė migrantų teises, nes „nepagrįstai trukdė“ žmonėms prašyti prieglobsčio.

Budapeštas dėl savo pozicijos teisinės valstybės ir teisių klausimais rizikuoja prarasti milijardus eurų iš ES sanglaudos fondų.

Balandžio mėnesį premjero Viktoro Orbano vyriausybė nusprendė paleisti 700 kalintų kontrabandininkų ir nurodė jiems per tris dienas išvykti iš Vengrijos.

Budapeštas sako, kad šalies kalėjimuose yra 2,6 tūkst. užsieniečių iš 73 valstybių, kad jie sudaro 13 proc. visų kalinių ir labai brangiai atsieina mokesčių mokėtojams.

Tačiau EK sako, kad nebuvo įdiegta jokių sistemų stebėti, ar tie asmenys atliks likusią bausmės dalį savo kilmės šalyse.

Austrija, kuri ypač pasipiktino Vengrijos sprendimu, sugriežtino savo sienų kontrolę tikėdamasi užkirsti kelią nuteistųjų atvykimui.

„Komisija mano, kad tokios sutrumpintos sankcijos (...) asmenims, nuteistiems už kontrabandos nusikaltimus, nėra nei veiksmingos, nei atgrasančios, jomis neatsižvelgiama į aplinkybes“, – sakoma EK pareiškime.

Vengrija dabar per du mėnesius turėtų paaiškinti, kaip ketina reaguoti į Briuselio susirūpinimą. Jei ji to nepadarys, EK gali parengti bylą prieš Budapeštą.

Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pasmerkė šį žingsnį ir pareiškė, jog prekeiviai žmonėmis gali veikti tik todėl, kad Europos Sąjungos įstatymai esą skatina migraciją.

„Vengrijai turi būti aiškiai suvokiamos tokio sprendimo pasekmės viso NATO aljanso, bet ypač Baltijos regiono, saugumui“, – BNS perduotame komentare ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vengrijos parlamentas trečiadienį iki rudens sesijos atidėjo klausimą dėl Švedijos stojimo į NATO ratifikavimo.

Tai greičiausiai reiškia, kad ši Skandinavijos šalis prie Aljanso neprisijungs iki liepą vyksiančio Vilniaus viršūnių susitikimo.

Vengrijai turi būti aiškiai suvokiamos tokio sprendimo pasekmės viso NATO aljanso, bet ypač Baltijos regiono, saugumui.

Budapešto sprendimas yra dar vienas iš jau metus trunkančių atidėliojimų. Šio sprendimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau įtariama, jog tai susiję su Švedijos politikų kritika Vengrijai dėl demokratijos būklės šalyje.

„Tikimės, kad Vengrija labai aiškiai nurodys tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Deja, iki šiol aiškios Vengrijos pozicijos, kodėl delsiama ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą, dar nesame išgirdę“, – sakė G. Landsbergis.

„Lietuvos pozicija aiški ir nekintanti – laukiame Švedijos prie NATO stalo Vilniaus viršūnių susitikime“, – pridūrė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras yra sakęs, kad Stokholmo narystė būtų „pirmasis sėkmės parametras“ Vilniaus viršūnių susitikime.

Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO šalys, dar nepritarusios Švedijos narystei. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius vykdytą neutralumo ir karinio neprisijungimo politiką, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Suomija NATO nare tapo balandį.

Vengrijos valstybės sekretorius tarptautiniams ryšiams Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas) televizijai CNN sakė, kad kariai buvo išlaisvinti Rusijoje, bendradarbiaujant Rusijos Ortodoksų bažnyčiai ir Vengrijos Maltos ordino labdaros ir paramos fondui ir „galėjo laisva valia pareikšti, kad nori atvykti į Vengriją“.

Z. Kovacsas sakė, kad dauguma karių taip pat turėjo Vengrijos pilietybę, o likusieji gavo pabėgėlio statusą Vengrijoje.

Dabar jie yra laisvi asmenys, kurie „gali likti Vengrijoje arba bet kada išvykti iš Vengrijos savo noru“, pridūrė jis.

Kyjivas pirmadienį apkaltino Vengriją nuo jo atribojus 11 Rusijos anksčiau perduotų ukrainiečių karo belaisvių.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pranešė, kad anksčiau šį mėnesį į Budapeštą buvo perkelta grupė vengrų kilmės ukrainiečių karo belaisvių.

Jie yra kilę iš Užkarpatės – su Vengrija besiribojančio vakarinio Ukrainos regiono, kuriame gyvena apie 100 000 etninių vengrų.

Pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad Ukrainos pareigūnams nepavyko susisiekti su grąžintais asmenimis.

„Visi pastarųjų dienų Ukrainos diplomatų bandymai užmegzti tiesioginį ryšį su Ukrainos piliečiais buvo nesėkmingi“, – teigiama užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos pareiškime „Facebook“.

„Iš esmės jie yra izoliuoti“, – sakė jis bei pridūrė, kad belaisviai su giminaičiais bendrauja dalyvaujant tretiesiems asmenims ir negali susisiekti su Ukrainos ambasada.

O. Nikolenka, kuris anksčiau buvo sakęs, jog ukrainiečiai nebuvo informuoti apie Vengrijos ir Rusijos derybas, apkaltino vengrus ignoruojant Kyjivo bandymus užmegzti dialogą.

Dėl ilgalaikių nesutarimų su Kyjivu dėl mažumų teisių Užkarpatės regione Budapeštas taip pat žada stabdyti karo nualintos Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.

Nepaisant Maskvos invazijos, Vengrija siekia su Kremliumi palaikyti glaudžius ryšius.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pranešė, kad anksčiau šį mėnesį į Budapeštą buvo perkelta grupė vengrų kilmės ukrainiečių karo belaisvių.

Kaliniai yra kilę iš Užkarpatės – su Vengrija besiribojančio vakarinio Ukrainos regiono, kuriame gyvena apie 100 000 etninių vengrų.

Pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad Ukrainos pareigūnams nepavyko susisiekti su grąžintais asmenimis.

„Visi pastarųjų dienų Ukrainos diplomatų bandymai užmegzti tiesioginį ryšį su Ukrainos piliečiais buvo nesėkmingi“, – teigiama užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos pareiškime „Facebook“.

„Iš esmės jie yra izoliuoti“, – sakė jis bei pridūrė, kad belaisviai su giminaičiais bendrauja dalyvaujant tretiesiems asmenims ir negali susisiekti su Ukrainos ambasada.

O. Nikolenka, kuris anksčiau buvo sakęs, jog ukrainiečiai nebuvo informuoti apie Vengrijos ir Rusijos derybas, apkaltino vengrus ignoruojant Kyjivo bandymus užmegzti dialogą.

Dėl ilgalaikių nesutarimų su Kyjivu dėl mažumų teisių Užkarpatės regione Budapeštas taip pat žada stabdyti karo nualintos Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.

Nepaisant Maskvos invazijos, Vengrija siekia su Kremliumi palaikyti glaudžius ryšius.

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Turkija ir kita NATO narė Vengrija, kurios abi laikosi palankesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, buvo paskutinės iš 30 Aljanso narių, šiemet ratifikavusių Suomijos narystę.

Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos.

Aljanso šalių vadovai susitiks Vilniuje dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikime, kuris prasidės liepos 11 dieną.

Vengrijos balsavimas dėl Švedijos stojimo yra įtrauktas į dokumentą „Nacionalinės Asamblėjos 2023 metų birželio ir liepos sesijos planas“, kuris anksčiau šią savaitę buvo paskelbtas Asamblėjos interneto svetainėje, tačiau tiksli jo data nenurodyta.

Vengrijos parlamento pavasario sesija baigsis penktadienį, o balsavimas dėl stojimo į darbotvarkę neįtrauktas.

Tačiau po to vyks neeilinė vasaros sesija, kuri, kaip tikimasi, baigsis liepos 7 dieną, naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu pranešė parlamento spaudos tarnyba.

Vengrijos valdančioji dešinioji partija „Fidesz“, vadovaujama ministro pirmininko Viktoro Orbano, skundžiasi, kad Stokholmas neteisingai kritikuoja Vengrijos vyriausybės politiką.

Trečiadienį JAV respublikonų senatorius Jamesas Rischas (Džeimsas Rišas), kaip pranešama, sustabdė 735 mln. dolerių (679 mln. eurų) vertės ginklų, įskaitant raketų paleidimo įrenginius HIMARS, pardavimą Vengrijai dėl jos delsimo ratifikuoti Švedijos narystę ES.

Vengrijos gynybos ministerija šį žingsnį atmetė, teigdama, kad Budapeštas „neketina įsigyti raketų sistemos HIMARS“.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) prieš viršūnių susitikimą taip pat atrėmė didėjantį tarptautinį spaudimą Ankarai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO.