– LBA vairą perėmėte neeilinėmis aplinkybėmis – ankstesnio prezidento Manto Zalatoriaus pasitraukimas (jis kartu su tuometiniu Verslo konfederacijos vadovu Valdu Sutkumi sulaukė įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams), koronaviruso pandemija. Kokia situacija buvo tuo metu?

– Yra stipri komanda, aš ja labai patenkinta, todėl darbas prasidėjo nedelsiant. Dėl koronaviruso pandemijos darbas vyksta kitaip nei anksčiau, darbuotojai virtualiai dirba iš namų, tačiau darbo intensyvumas net didesnis, kadangi virtualiai galima surengti daug daugiau susitikimų ir tai pastebimai padidino mūsų veiklos efektyvumą.

25 proc. – iki 28 mlrd. eurų pernai padidėjo indėlių skaičius bankų sistemoje.

Situacija bankų sektoriuje taip pat nebloga. Nors verslo paskolų portfelis Lietuvoje, Europos Centrinio banko duomenimis, pernai krito daugiausia euro zonoje, tačiau verslo indėlių augimas buvo vienas sparčiausių. Tai nutiko dėl to, kad įmonės pernai atidėjo savo investicinius planus ir neinvestavo, taip pat buvo gana gausi valstybės pagalba. Lietuvos fizinių asmenų indėliai pernai augo sparčiausiai euro zonoje, o dėl apribotų vartojimo galimybių gyventojai aktyviai pirko naujus būstus, todėl jų kreditavimo augimo tempai taip pat buvo labai ryškūs. Be to, nemažai būstų pernai buvo įsigyjama ir be bankų paskolų.

Tai lėmė, kad bankų sistemoje indėlių kiekis pernai padidėjo 25 proc., iki 28 mlrd. eurų, o bendras paskolų portfelis sumenko tik 4 proc., iki 18,6 mlrd. eurų. Dėl to bankų sistemoje dabar yra daugiau kaip 9 mlrd. eurų laisvų lėšų, kurias galima panaudoti kreditavimui. Bankai tam yra pasiruošę.

Reikia pastebėti ir tai, kad bankų kapitalo ir likvidumo rodikliai išlieka labai stiprūs. Yra šioks toks blogų paskolų atidėjinių padidėjimas, tačiau jis nėra ryškus.

– Kas pernai lėmė spartų verslo indėlių augimą? Ar tikrai tai galima sieti su valstybės parama?

– Kaip jau ir minėjau, vienas labai svarbus veiksnys buvo dėl neapibrėžtos situacijos atidėti investiciniai planai. Tai rodo ir verslo paskolų portfelis, kuris pernai traukėsi, buvo atvejų, kai įmonės atšaukdavo joms suteiktas kredito linijas arba padengdavo paskolų likučius.

– Atidėjinių blogoms paskoloms augimas buvo kuklus. Ar nėra taip, kad dalis įmonių yra tapę savotiškais zombiais, kurių gyvastį palaiko tik valstybės parama, kuriai nutrūkus, sulauksime bankrotų bangos ir blogų paskolų portfelio augimo?

– Visų pirma reikia pastebėti, kad pernai bankrotų skaičius Lietuvoje iš tiesų buvo labai nedidelis. Tačiau bankrotų bangos nebuvo ir kitose ES šalyse, nes toks ir buvo vykdomos politikos tikslas – padėti verslui išgyventi periodą, kol ekonomikos yra uždarytos. Manau, kad tas tikslas, atsiribojant nuo konkrečių paramos detalių, yra teisingas – kol neatidarėme ekonomikos, yra būtina išlaikyti tą verslą, kurio veikla yra sustabdyta valstybės sprendimu. Jam reikia padėti išgyventi, kol įsibėgės vakcinavimas ir bus galima pradėti atidaryti ekonomiką.

– Krizė anksčiau ar vėliau pasibaigs. Kaip tuomet elgsis gyventojai – ar mūsų laukia tam tikras išlaidų sprogimas, ar visgi žmonės bus linkę dar kurį laiką išlikti taupesni, kaip buvo po 2009-ųjų krizės?

– Sausio pabaigoje vykusiuose susitikimuose su Tarptautinio valiutos fondo ekspertais nuskambėjo mintis, kad, krizei pasibaigus, galime ateiti nauji "audringi dvidešimtieji" (ang. roaring twenties, šiuo terminu  apibūdinimas ekonomikos pakilimas trečiąjį 2020-ųjų dešimtmetį). Aš manau, kad jei vakcinacija bus sėkminga, ekonomika atsigaus lengvai ir greitai.

Žiūrint į viso pasaulio ekonomiką, TVF prognozuoja, kad ji augs 5–6 proc. Kai atsidarys dabar užšaldyti tam tikri ekonomikos sektoriai, manau, žmonės eis, bendraus, važiuos, keliaus. To noro vartoti tikrai yra, potencialo ir galimybių tikrai yra, čia net nekyla klausimas, todėl reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip mums seksis su vakcinacija.

Eivilė Čipkutė: vienu metu jau atrodė, kad beliko išrasti vaistus nuo vėžio ir daugiau problemų nebebus, galbūt galėsime imtis net mirties klausimo sprendimo.

– Bankai paskelbė antrąjį paskolų moratoriumą. Ar jis tikrai buvo būtinas?

– Tokio poreikio nematėme, tačiau girdime verslą, neapibrėžtumas vis dar yra, todėl, manau, verslas jaučiasi saugiau, kai turi tokią pagalvę, kuria, esant reikalui, galima pasinaudoti. Tačiau kol kas iš verslo pusės sulaukiame tik vieno kito prašymo atidėti paskolų mokėjimus. Kalbant apie gyventojus, visuose bankuose iš esmės matome tik nulius.

– Kas bankų laukia artimiausiais metais?

– Koronaviruso pandemija kol kas nesitraukia ir toliau keičia ekonomikos modelį, jis ateityje bus kitoks, nei įpratome matyti. Tai daugiausia susiję su ekonomikos žalinimu ir skaitmenizavimu. Iš ES biudžeto ateis labai dideli pinigai – per struktūrinius fondus, ekonomikos gaivinimo fondą, kitas priemone. Tikslas yra, kad visos šios lėšos būtų nukreiptos kryptingai – padėtų ekonomikai žalėti ir skaitmenizuotis.

ES, norėdama išsaugoti ir padidinti savo konkurencingumą, siekia tapti pirmąja klimatui neutralia ekonomika pasaulyje, todėl iki 2050 m. neturėtų likti jokių išmetamųjų dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą. Tam jau naudojamas naujas terminas – taksonomija, kurį teks sutikti vis dažniau ir dažniau. Apskritai, taksonomija yra klasifikacijos sistema, tiesiog formulė, kaip ir, pavyzdžiui, formulė kapitalo reikalavimams apskaičiuoti. Ja naudojantis bus galima apskaičiuoti, kiek verslo veikla yra žalia.

Jau yra parengtos atskiros formulės 65 skirtingoms ūkio šakoms. Todėl dabar investicijų fondas arba bankas jau gali įsivertinti savo portfelį ir investuodamas deklaruoti, kad jo veikla yra tam tikru procentiniu dydžiu žalia. Pirmą kartą rinkos dalyviai viešai skelbti savo žalumo procentą turės jau šių metų pabaigoje. Tai bus privaloma tiems investicijų ar pensijų fondams, kurie investuotojams yra siūlomi viešai, bankams tik tam tikrose srityse kol kas tai privaloma. Tačiau įvairūs emitentai ir valstybės narės taip pat gali taikyti šią metodiką, tai yra skatinama daryti.

Ateityje, matyt, šie reikalavimai persimes ir į kapitalo reikalavimus bankams, nes žalios investicijos bus imlesnės kapitalui.

– Praėjusių metų pabaigoje vėl buvo suaktyvėjusi pinigų plovimo pasinaudojant Baltijos šalyse veikiančiais bankais tema. Lietuvai iki šiol pavyksta išlaikyti tam tikrą distanciją nuo Estijos ir Latvijos, tačiau ar ilgam?

Manau, kad dėl šios krizės požiūris į sveikatos apsaugą ir farmaciją labai pasikeis.

– Tokia Lietuvos pozicija yra pagrįsta, nes pas mus jokio skandalo nebuvo ir jokių tyrimų dėl Lietuvos nėra pradėta. Blogai tai, kad mes suplakami su kaimynais, nes pasaulis mus mato kaip bendrą Baltijos regioną, prie to prisideda ir tai, kad čia dirba toks pačios bankų grupės. Dėl to mes siekiame pozicionuotis kaip atskira šalis, labai daug dėmesio skiriame pinigų plovimo prevencijai, siekdami užtikrinti, kad viskas būtų daroma aukščiausiu lygiu.

Vienas svarbių žingsnių siekiant šio tikslo yra sprendimas steigti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, jis veiklą turėtų pradėti jau kovo mėnesį, šiuo metu vyksta jo vadovo atranka. 60 proc. šio centro veiklos finansuos bankai, 40 proc. – Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Šiame centre bus visi pagrindiniai veikėjai, tai leis bankams efektyviai keistis informacija. Yra keletas šalių, kurios panašius centrus jau turi, bet mes šioje srityje esame vieni iš lyderių.

– Pinigų plovimo rizikų pastaruoju metu kyla ne tik bankų, bei ir kituose finansų sektoriuose. Koks galėtų būti bankų asociacijos vaidmuo šiuo atveju, galbūt bendrų veiksmų koordinavimas?

– Aš manau, kad tą koordinavimą labiau galėtų užtikrinti Lietuvos bankas kaip priežiūros institucija. Mums būtų sunku pasisakyti apie kitus sektorius, tačiau aš neabejoju, kad jie taip pat atsakingai žiūri į šiuos klausimus, nes tai yra ta rizikos, kurių niekas nenori.

– Kaip vertinate Lietuvos banko veiklą, siekiant pritraukti naujų finansų rinkos žaidėjų? Anksčiau iš asociacijos pusės buvo ne kartą deklaruojamas noras, kad visiems rinkos dalyviams būtų taikomos vienodos taisyklės, taip lyg ir suponuojant, kad centrinis bankas yra kiek atlaidesnis mažesniems rinkos žaidėjams, ypač kai tai liečia fintech sektorių.

– Konkurencija yra sveika visiems. Vartotojas gali pasirinkti įvairesnių paslaugų, o tai verčia pasitempti ir bankus, ieškoti modernių ir inovatyvesnių sprendimų, kurie yra ypač įdomūs jaunesniajai kartai, vadinamiesiems mileniumams. O tai, kad taisyklės turi būti vienodos, manau yra visiems suprantamas dalykas.

– Vis dėlto Lietuvos bankų rinka yra labai koncentruota. Ar realu naujų dalyvių pagalba šią padėtį iš esmės pakeisti?

– Čia reikia pažiūrėti į du skirtingus dalykus. Apskritai, aš į fintech žiūriu kaip į bankų sandboxus. Geras to pavyzdys yra "Revolut", kuris veiklą pradėjo kaip fintech, tačiau, norint augti, plėsti paslaugas ir pritraukti daugiau lėšų, reikia natūraliai gauti banko licenciją. Lietuvos bankas pastaraisiais metais dėjo labai daug pastangų tradicinėse bankams kreditavimo ir indėlių rinkose, buvo išduota apie dešimt naujų bankinių licencijų ir šiuo metu yra svarstomos dar penki ar šeši prašymai. Kai kurie iš šių naujų rinkos dalyvių jau yra mūsų asociacijos nariai, tai yra žingsnis į bankų koncentracijos mažinimą, tačiau reikia suprasti, kad tam reikia laiko.

Kalbant apie didžiuosius bankus, reikia pastebėti, kad per pastaruosius penkerius–septynerius metus iš penkių Baltijos šalyse veikusių didelių bankų grupių net trys pasitraukė – "Nordea", DNB ir "Danske". Verta pamąstyti, kodėl jos nusprendė tai padaryti, tačiau reikia pasidžiaugti, kad mes turime dvi stiprias, tarpusavyje konkuruojančias bankų grupes. "Swedbank" pernai suėjo 200 metų, SEB – 160 metų, jie abu dirba Lietuvoje 25 metus. Tai yra stabilios institucijos, kurios žiūri į Baltijos šalis kaip savo namų rinką, ir ne kartą tai yra pabrėžusios. Turime ir Šiaulių banką, kuris dirba jau 28 ar 29 metus.

– Ar matytumėte vietos Lietuvoje dar vienam dideliam tradiciniam bankui?

– Mes visada buvome ir esame atvira ekonomika, todėl durys visada yra atidarytos. Lietuvos bankas taip pat visada buvo atviras licencijų išdavimui, nėra jokių apribojimų čia kam nors ateiti. Todėl pirmiausia reikėtų patiems atsakyti į klausimą, ko Lietuvai reikia, kad ji pritrauktų užsienio investuotojus, kaip padidinti mūsų investicinį patrauklumą, kad čia ateitų dideli bankai.

– Ar iš viso dabartinėmis sąlygomis, kai paslaugų teikimas ES viduje yra neribojamas, yra logikos kalbėti apie didelio tradicinio banko atėjimą į Lietuvą?

– Tai dalis šiuo metu vykstančio skaitmenizacijos proceso. Bankai eina į virtualiąją erdvę, čia vėl geras pavyzdys yra "Revolut" bankas. Nereikia daug materialios infrastruktūros, tačiau reikia labai daug investuoti į IT sprendimus, pinigų plovimo prevenciją, daug dėmesio skirti sukčiavimo prevencijai. Iš esmės keičiasi visos ekonomikos verslo modelis, įskaitant ir finansų sektorių. Mes tą spaudimą ypač jaučiame iš jaunosios kartos, tačiau visiems vis rečiau tenka lankytis bankų skyriuose, realiai beveik viską galima susitvarkyti internetu.

– Prieš kelerius metus buvo nemažai kalbama apie kurio nors Kinijos banko atėjimą į Lietuvą, tačiau dabar, panašu, šių planų atsisakyta. Ar šiems bandymams jau padėtas taškas?

– Čia vėl klausimas labiau Lietuvos bankui ir jei jis nuspręstų, kad kuris nors rinkos dalyvis yra tinkamas dirbti Lietuvoje, kad jo akcininkai gali tinkamai veikti mūsų šalyje, mes mielai jį priimsime į asociaciją. Žvelgiant plačiau, santykių su Kinija klausimas yra aktualus ne tik Lietuvos, bet visos ES mastu. Kinija buvo labai aktyvi praeitos finansinės krizės metu, kai investavo daug į bankus ir į infrastruktūrą, tačiau dabar, panašu, ji daugiau orientuojasi į savo vidaus rinką. Kinija yra vidutinių pajamų šalis, turi daugybę spręstinų vidaus klausimų, todėl dabar nematyti, kad ji bandytų aktyviai investuoti užsienyje.

– Koronaviruso krizė, žinant, kad jos šaknys siejamos su Kinija, galėjo paskatinti šaltesnį požiūrį į Kinijos vykdomą politiką?

– Buvusi JAV administracija labai aktyviai viešojoje erdvėje vykdė diskusiją dėl dominavimo pasaulyje tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Vyksta galių kova tarp JAV ir Kinijos, aišku, ir ES šiuo klausimu turi savo poziciją bei savo skaudulius. Tai labai geopolitinis dalykas, tačiau akivaizdu, kad diskusija šiuo klausimu vyks dar kurį laiką.

– Nemažai kalbama ir apie kritinės, pavyzdžiui, medicinos priemonių, gamybos sugrąžinimą į Europą. Tikriausiai bankai galėtų prisidėti finansuodami šiuos procesus?

– Manau, kad dėl šios krizės požiūris į sveikatos apsaugą ir farmaciją labai pasikeis. Vienu metu jau atrodė, kad beliko išrasti vaistus nuo vėžio ir daugiau problemų nebeturėsime, galbūt galėsime imtis net mirties klausimo sprendimo, tačiau koronaviruso pandemija parodė, kad toli gražu ne viskas taip paprasta. Todėl sveikatos sektorius tikrai sulauks daug investicijų, tai yra labai perspektyvi sritis.

Trumpas E.Čipkutės dosjė

Pastaruosius dvejus metus E.Čipkutė dirbo vyresniąja politikos patarėja Europos investicijų fondo Briuselio atstovybėje, anksčiau dirbo Pasaulio banke Vašingtone, vadovavo Finansų rinkų politikos departamentui, dirbo "Būsto paskolų draudimo" ir "Invegos" valdybose, Europos Tarybos Finansinių paslaugų, Europos Komisijos Europos bankininkystės ir vertybinių popierių komitetuose.

Anot Simono Krėpštos, Gitanas Nausėda tokią idėją iškėlė matydamas, kad Lietuvos bankų sistema yra viena labiausiai koncentruotų visoje Europos Sąjungoje (ES), o kreditavimas verslui – suvaržytas.

„Blogoji dalis yra ta, kad kreditavimas verslui ir ypač smulkiam ir vidutiniam, yra suvaržytas. Net ir geru ekonomikos laikotarpiu pernai skolinimas verslui buvo neigiamas, paskolų portfelis verslui traukėsi, kai būsto paskolų portfelis augo 8 proc.“, – Žinių radijui antradienį sakė S. Krėpšta.

„Akivaizdu, kad šiuo metu, kai ekonomika susiduria su iššūkiais, tas kreditavimas verslui bus dar mažesnis“, – pridūrė jis.

Dėl to, anot prezidento patarėjo, Nacionalinis plėtros bankas turėtų užimti tas nišas, kurių neužima  komerciniai bankai – kredituoti verslą ir gamybą.

„Prezidento manymu, Nacionalinis plėtros bankas turėtų koncetruotis į paskolų teikimą verslui, tokių paskolų, kurios būtų nukreiptos į investicijas, į gamybos pajėgumų stiprinimą, kas yra aktualu šiuo metu, matant COVID-19 situaciją, kai planuojama, jog dalis gamybos bus perkelta iš Azijos arčiau Europos“, – kalbėjo jis.

„Nereikia tikėtis didžiulio banko iš karto. Jis gali užaugti koncentruodamasis į tas vietas, kurios yra nepadengiamos komercinių bankų“, – mano patarėjas.

Pasak jo, Nacionalinis plėtros bankas su 100 mln. eurų kapitalu galėtų turėti apie 1 mlrd. eurų vertės paskolų portfelį.

Be to, prezidentas mano, kad steigiant tokį banką reikia sutarti, kad jo valdyba būtų depolitizuota ir profesionali, pats bankas – kotiruojamas biržoje, siekiant dar labiau padidinti skaidrumą, o strategijoje aiškiai nurodyti, kad jis neužsiims mažmenine bankininkyste.

„Turėtų būti strategija, kad bankas neužsiima mažmenine bankininkyste, didžioji pridėtinė vertė būtų, jei bankas resursus nukreiptų į kreditavimą verslui, gamybinį kreditavimą, žaliuosius, infrastruktūros projektus“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Jo teigimu, bankas galėtų būti steigiamas jau veikiančių įstaigų pagrindu, kaip pavyzdį jis pateikė „Invegą“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.

Seime antradienį bus svarstoma valdančiųjų idėja dėl valstybinio banko.

Seimo opozicija sako, kad valstybinio banko sumanymas tėra priešrinkiminis triukas ir siūlo įvertinti, kas dabar yra svarbiau – skolintos investicijos į tokį banką ar atlyginimų ir pensijų didinimas, tačiau dalis parlamentarų tokiam bankui pritaria ir sako, kad jis sudarys konkurenciją komerciniams bankams, verslui bus prieinamesnės paskolos, o periferijos gyventojams – bankinės paslaugos.

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank“).

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.

„Prekybinio kredito finansavimo problemai spręsti kol kas mechanizmas neveikia. Intensyviai buvo dirbama praeitą savaitę, savaitgalį, tikiuosi, kad šią savaitę bus galima pasiūlyti labai konkrečias priemones, kaip išspręsti prekybinio kredito problemą, kad nepradėtų trūkinėti santykiai, grandys tarp atskirų tiekėjų, pradedant nuo didmenos, baigiant mažmena“, – Žinių radijui sakė Vitas Vasiliauskas.

BNS primena, kad Vyriausybė kovą, jau prasidėjus karantinui, puse milijardo eurų padidino bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą iki 768 mln. eurų.

Vyriausybė pakeitė anksčiau priimtą nutarimą, kuriame nustatytas bendras 267,77 mln. eurų limitas. Taip siekiama sudaryti galimybę šioms institucijoms labiau prisidėti prie verslo subjektų, susidūrusių su apyvartinių lėšų trūkumu, kreditavimo skatinimo koronaviruso krizės akivaizdoje.