Šventėse dainuojanti Gabija Kardauskaitė pasakoja, kad vien už gyvą muziką ceremonijos metu žmonės sumoka kelis šimtus eurų, o vakarinėje dalyje kainos gali siekti ir tūkstantį ar daugiau.

„Tos kainos tikrai yra nemažos. Kalbant apie mano paslaugą nėra kažkokios bendros kainos, nes viskas labai priklauso nuo to, ar man reikės dainuoti ceremonijoje, ar vakarinėje dalyje, o galbūt tik prie vaišių stalo“, – teigė atlikėja G. Kardauskaitė.

Atlikėja pripažįsta jaučianti apmaudą, kad ne kiekviena pora gali sau leisti svajonių vestuves, tad ji ėmė ieškoti išeičių, kaip jauniesiems padėti sutaupyti ir surengė akciją. Tiesa, tokių laimingųjų – tik viena pora.

„Dar mes neįvykdėme šios idėjos, kurią dabar planuojame. Kai pavyks ir pavyks gerai, tai galėtų būti kiekvienų metų tradicija ir būtų graži idėja surengti kažką panašaus“, – kalbėjo G. Kardauskaitė.

Visiems kitiems už šeimos šventes, vestuves, krikštynas, jubiliejus tenka pakloti tūkstančius eurų. Vestuvių planuotojai įsitikinę, pigiai surengti šventę įmanoma, bet be 30 tūkst. eurų išties gražios šventės tikėtis neverta.

„Jeigu kviečiate 60 svečių ir norite tokių dekorų, kokius matote „Pinterest“ ir garsių atlikėjų, vedėjų, tai iliuzijų, kad įtilpsite į mažesnę sumą, nereikėtų“, – aiškino vestuvių planuotoja Laura Vagonė.

Anot verslininkų, iš visų švenčių vestuvės Lietuvoje – brangiausias malonumas. Tačiau gimtadienių, krikštynų, mergvakarių ar bernvakarių išlaidos tuoktuvėms menkai nusileidžia. Už jas neretai žmonės sumoka ir po 10 tūkst. eurų.

„Malonumas visada kainuoja, geri dalykai visada kainuoja“, – šypsojosi vestuvių planuotoja, dekoratorė Inga Smigelskienė.

Vis dėlto, savo vestuves beveik prieš metus kartu su planuotoja pradėję organizuoti jaunavedžiai Paulina ir Dominykas, 30 tūkst. eurų savo šventei neišleido. Planavo tilpti į 9 tūkst. eurų, tačiau brango maistas, gėrimai ir šventė atsiėjo tik keliais tūkstančiais brangiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Infliacija vis tiek savo padarė ir pasijuto ji, bet džiaugiamės, kad vis tiek turėjome šventę, kokią turėjome ir nesigailime nė vieno išleisto euro“, – komentavo jaunavedžiai Paulina ir Dominykas Norkai.

Užsakymų skaičius yra rekordinis, palyginus su praėjusiais metais.

Renginių organizatoriai tikina, kad pastaraisiais metais pinigai lietuviams nebekelia tokių didžiulių problemų. Esą, vis daugiau žmonių renkasi ne sutaupyti, o surengti ištaigingą šventę.

„Užsakymų tikrai daug ir visi dar sezono pradžioje sakė, kad užsakymų skaičius yra rekordinis, palyginus su praėjusiais metais, kur tikrai atrodė, kad yra daug švenčių“, – tikino L. Vagonė.

„Šventės vyksta, šventės vyksta didelės. Jei prieš trejus metus buvome apsistoję prie 50–60 žmonių vestuvių, dabar jos vėl grįžo labai didelės, su daug svečių“, – sakė I. Smigelskienė.

Nors kainos didelės, vestuvinių paslaugų užimtumą pastebėjo ir Paulina su Dominyku. Šventę teko perkelti į darbo dieną, nes savaitgaliai jau buvo užimti.

„Buvo gana sunku atrasti mums tinkančią datą ir kad būtų laisvi paslaugų teikėjai, nes daug kas iš po koronaviruso atsikėlė savo šventę į šią vasarą. Todėl ir gavosi, kad mes savo šventę darėme ketvirtadienį, nes ten, kur norėjome daryti, jau nebebuvo laisvų savaitgalių“, – teigė P. Norkienė.

Švenčių organizatoriai pastebi, kad dalį gyventojų baugina neaiški ekonomikos ateitis. Žmonės nerimauja dėl galimos recesijos ir išlaidauti vengia. Vis dėlto, per pandemiją daugelis lietuvių sukaupė santaupų.

„Žmonės nekeliavo, neturėjo kur išleisti daug pinigų, todėl gali sau leisti skirti toms šventėms“, – sakė I. Smigelskienė.

Praeitais metais Lietuvoje susituokė beveik 17 tūkst. porų.

Ir tiara, ir tortas

"Visada svajojome apie kažką neįprasto, todėl, kai sulaukėme prašymo surengti šunų vestuves, net pašokome nuo kėdžių", – šypsosi vestuvių planavimo paslaugas teikiančios įmonės "Baltos avelės" darbuotojos, prisiminusios praėjusių metų rudenį.

Tąkart surengti vestuves savo augintiniams Ceres ir Yukiui paprašė jų šeimininkai, kuriuos pačius suartino šunų draugystė.

Ibizos veislės Ceres ir rusų kurto Yukio meilės istorija užsimezgė jiems lakstant Santakos parke. Šeimininkai pasakojo, kad tarp augintinių įvyko kažkokia chemija – kai bėga, net žemė dunda, kai dūksta, net žolė kilnojasi. Jų šeimininkams neliko nieko kito, kaip tik priimti augintinių duodamus ženklus ir įprasminti gražią istoriją.

Nors vestuvių planuotojos nebandė atkartoti žmonių vestuvių modelio, o siekė sukurti specialią šventę šunims, pagrindinius akcentus ji vis tiek atspindėjo.

"Nuotakos kaklą puošė rankomis gaminta gėlių tiara, o jaunikis buvo padabintas antkakliu su kutukais", – detales atskleidžia Gintarė.

Kaip ir visos vestuvės, šios neapsiėjo be svečių ir skanėstų stalo. Iš Vilniaus atvyko šunų veisėjas, kuris atsivežė nuotakos ir jaunikio giminaičių. Visas būrys šunų, linksmai lakstančių aplink gardumynais nukrautą stalą, galėjo vaišintis maistu iš specialiai jiems sudaryto valgiaraščio.

"Pačios kepėme tortą šuniukams, pirkome ekologišką riešutų sviestą, viso grūdo miltus, dekoravome kepta šonine. Gaminome kepenėlių putėsius. Pirkome specialiai jiems pagaminto nealkoholinio jautienos ir vištienos skonio alaus, kuris, beje, jaunikiui labai patiko", – šypsosi Gintarė ir Skirmantė.

Lyg smagus žaidimas

Paklaustos, kiek kainavo tokia puota, pašnekovės nusijuokia: "Šunų vestuvės kainuoja pigiau nei žmonių. Čia nereikia vedėjo, nakvynės ar gyvo garso grupės. Šunys ir patys moka pasilinksminti."

Šunų vestuvės kainuoja pigiau nei žmonių. Čia nereikia vedėjo, nakvynės ar gyvo garso grupės. Šunys ir patys moka pasilinksminti.

Planuojant vestuves kiekviena smulkmena yra svarbi, net jei tai šunų vestuvės. Joms pasirengti prireikė kelių savaičių, tačiau, nepaisant to, buvo staigmenų. "Mes įsivaizdavome, kad viskas bus labai paprasta. Galvojome, papuošime jaunuosius, o jie ramiai sau patupės. Vis dėlto jie turėjo savo ketinimų", – prisimena Gintarė.

Šventės akimirkas saugo filmuota medžiaga. Joje galima išvysti ceremoniją, būrį uodegas vizginančių svečių, valgomas stalo dekoracijas.

"Daug dalykų liko už kadro. Pavyzdžiui, nuotaka tupi, jai rišamas gėlių vainikas, o už kadro esame mes. Aš atsigulusi prie jos kojų ir laikau letenas, kad tik nepabėgtų. Labai romantiškas vaizdas, kol nematai atsigulusios vestuvių planuotojos, su uodega gaunančios per veidą, – juokiasi Skirmantė, prisimindama neįprastos šventės užkulisius. – Mums nebuvo svarbus tobulas vaizdo įrašas, norėjome, kad būtų smagu ir patiems šuniukams. Jie ėdė tortą, lakstė ir tiesiog džiaugėsi. Tai buvo smagus žaidimas."

Filmuojant sudėtingas scenas, keturkojai jaunieji buvo paperkami jų labai mėgstamu varškės kremu. Net ir simbolinis šuniukų bučinys įvyko tada, kai abiejų nosys buvo juo pateptos. Atėjus lemiamai akimirkai, pas jaunąjį Yukį nuotaka Ceres nubėgo tiesiu taikymu.

"Šią sceną nufilmavome iš pirmo karto. Viskas vyko natūraliai, nes šuniukai visada nori būti kartu. Vos tik paleidome jaunąją, ši iškart bėgo pas jį. To nesuvaidinsi, tai yra magija", – šventės užkulisius atskleidžia vestuvių planuotojos.

Šuniukų vestuves suorganizavusios pašnekovės dabar svajoja apie katinų vestuves su specialiai jiems pagamintu vynu. Taip pat nepaleidžia minties apie avelių vestuves ar bent jau fotosesiją, kuri puikiai atspindėtų planuotojų komandos pavadinimą ir originalų požiūrį į vestuves.

Tenka būti psichologėmis

Iššūkių ir įdomybių nestinga rengiant ir žmonių vestuves. "Dabar vyksta vis daugiau pagoniškų vestuvių. Poras gali sutuokti pagonių žiniuonė, tokia santuoka yra oficiali", – pasakoja Skirmantė.

"Pagoniškų vestuvių metu kuriamas aukuras deivei, ceremonijos metu geriamas midus, valgomas medus. Yra baltiška grupė, kuri atlieka specialius muzikinius kūrinius" , – pagoniškos šventės ypatumus vardija Gintarė.

Poras gali sutuokti ir laivo kapitonas, turintis įgaliojimą įteisinti santuoką. Tad sužadėtinių svajonės apie vestuves ne tik ant jūros kranto, bet ir jūroje nesunkiai įgyvendintos.

"Viena jaunavedžių pora paprašė surasti baleriną, kuri surengtų pasirodymą vidurnaktį. Visko būna, – sako vestuvių planuotojos. – Pavyzdžiui, pasitaikė nuotaka, kuri paniškai bijo vorų. Tad jos noras buvo prieš šventės dieną išgaudyti visus vorus. O jeigu vyksta bohemiškos stilistikos šventė, kurios puošyboje dominuoja augalai, vorų tikrai bus."

Praėjusią vasarą organizuodamos piršlybas, "Baltos avelės" darbuotojos turėjo apsimesti Botanikos sodo lankytojomis. Vaikštinėdamos tarsi turistės parodė kelią savo merginai pasipiršti ketinančiam vaikinui, žinoma, ir iškylą surengė.

Pasitaiko ir nenumatytų situacijų. "Kartą, vežant tortą žvyruotu keliu, nukrito jo antras aukštas. Uždėjome jį atgal, šaukšteliu pataisėme, pritepėme kremo, prismaigstėme gėlių – kaip naujas buvo, – kurioziškas situacijas prisimena Skirmantė. – Buvo ir taip, kad atsakingas už palapinės statymą tiekėjas pavėlavo, o tada labai lijo. Atsiklaupusi meldžiau Dievą pagalbos. Jis mane išgirdo: kai išėjome, tik silpnai krapnojo, todėl puikiai išsisukome su skėčiais."

Vestuvių planuotojoms tenka pabūti ir psichologėmis: ir nuraminti jaunuosius, ir paguosti, nes pasitaiko atvejų, kad dar planuojant santuoką poros išsiskiria.

"Nuotakų mamoms atrodo, kad mes esame nepatikimi žmonės, todėl dažnai reikia įrodyti priešingai. Psichologinis darbas laukia ir su tėveliais, kurie per šventę patiria didžiulį stresą", – dalijasi Gintarė.

Tokiame arbe nėra nieko pastovaus ir nieko – pagal planą, bet tai ir yra smagiausia, tikina pašnekovės.

Pasaulyje – ne naujiena

Keturkojų vestuvės rengiamos jau seniai. 2010 m. Didžiojoje Britanijoje įvyko dviejų kurtų veislės šunų – Pete ir Zoe – vestuvės. Sutuoktuvių ceremonija surengta gyvūnų prieglaudoje Kembridžšyro grafystėje. Pitas ir Zoja buvo rasti gatvėje, nuo tada gyveno prieglaudoje ir buvo neišskiriami. Šventės rengėjai tikėjosi, kad tai atkreips žmonių dėmesį į šiuos šunelius ir padės surasti jiems šeimininkus. 2011 m. Limoje įvyko masinės šunų vestuvės. Deramai ta proga papuoštus keturkojus į tuoktuvių vietą vedė šventinio jaudulio apimti jų šeimininkai. Ceremonija įgavo teisinį pagrindą, kai šunų poros ant vedybų dokumentų padėjo letenų atspaudus. Australijoje 2015 m. įvyko dviejų mopsų vestuvės, per kurias nuotaka buvo aprengta suknele, atsiėjusia 1,2 tūkst. Australijos dolerių (apie 2 tūkst. JAV dolerių). Šios vestuvės buvo labdaros akcijos dalis. Per jas surinkti pinigai paskirti benamiams šunims.

Sankt Peterburge neužsibuvo

– Mokykloje, kurią lankėte, dirbo jūsų mama. Ar mokytojos vaikui buvo keliami didesni reikalavimai?

– Kai mama – mokytoja, yra nelengva, nuolat buvau po padidinamuoju stiklu. Šiuolaikinei vaikų kartai pažymiai nėra tokie svarbūs, mano dukra Amelija kur kas paprasčiau žiūri į gautus įvertinimus. Man pažymiai buvo labai svarbūs, visada buvau pirmūnė, nepraleidinėdavau pamokų. Nebent tais retais atvejais, kai nesinorėdavo eiti į mokyklą. Jei "nerimtos" pamokos, mama leisdavo patingėti. Kadangi ji – teatro režisierė, atlikdavau įvairius, pagrindinius ir antraeilius, vaidmenis.

– Klaipėdos universitete studijavote viešąjį administravimą, tačiau pagal įgytą specialybę nedirbate. Kas jus pastūmėjo į renginių organizavimo sritį?

– Tai įvyko mamos dėka. Būdama keturiolikos padėdavau jai koordinuoti vestuves, atlikdavau smulkiuosius darbus. Žmonės tuokiasi visada, todėl mama mane ragino mokytis švenčių organizavimo amato. Iš pradžių priešinausi, nes kelerius metus kiekvieną vasaros savaitgalį turėjome daugybę vestuvių. Baigusi mokyklą išvykau į Sankt Peterburgą, studijavau žurnalistikos fakultete. Tačiau gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai sužinojau, kad laukiuosi – teko sugrįžti namo. Buvau sutrikusi, jaučiausi silpna tiek fiziškai, tiek emociškai, norėjosi artimųjų palaikymo.

– Kaip gyvenimas klostėsi sugrįžus į Klaipėdą?

– Pagimdžiau dukrytę. Kai Amelijai suėjo metukai, įstojau į Klaipėdos universitetą. Studijuodama viešąjį administravimą sykiu dirbau laivų statybos įmonėje. Gyvenimas užvirė – mažas vaikas, dieninės studijos, darbas ir dar vestuvės. Kai mama pasitraukė iš vestuvių verslo, su drauge perėmėme jį į savo rankas. Mums sekėsi, kartu išdirbome daug metų, tačiau vėliau keliai išsiskyrė. Likome draugėmis, tiesiog nebedirbome kartu. Apsisprendžiau, kad labiau noriu planuoti, o ne vesti vestuves, todėl Ukrainoje baigiau vestuvių organizavimo kursus. Pasisėmusi patirties Minske, kur dalyvavau dideliame vestuvių renginyje, nusprendžiau ką nors panašaus padaryti ir Lietuvoje. Ir per du mėnesius man pavyko. 2016-aisiais Palangoje įvyko Lietuvos vestuvių verslo kongresas, susirinko apie šimtas dalyvių-pranešėjų iš visos šalies. Ir pati vedu vestuvių koordinavimo kursus. Dauguma naujokų įsivaizduoja, kad vestuvės tėra kaspinėlių rišimas ir gėlyčių kompozicija. Nieko panašaus. Force majeure aplinkybių nesuplanuosi, todėl labai svarbu nepasimesti netikėtose situacijose, neparodyti jaudulio, nes jis persiduoda.

Vestuvės pagal W.Shakespeare'ą

– Kalbant apie netikėtumus, kas labiausiai įsiminė?

– Vienose vestuvėse teko tramdyti muštynes. Vestuvininkai turėjo keistą tradiciją: sveikinant jaunavedžius, visiems svečiams reikėjo išgerti po stikliuką stipraus gėrimo. Paprastai svečiai su gėlėmis ateina, o čia – su stikliuku. Vėliau paaiškėjo, kad jaunųjų šeimos nesutaria. Identiška Romeo ir Džuljetos istorija. Įkaušę vestuvininkai pradėjo aiškintis santykius, vienas kitą pastūmė. Apkūnus vaikinas nukrito nuo laiptų – atviras kojos lūžis, visur pilna kraujo. Sodybos šeimininkas atlėkė valyti kraujo, atvažiavo greitoji, žodžiu, tokio spektaklio dar nebuvau mačiusi. Tokių dalykų nepaslėpsi, pasistengėme, kad bent jau nuotaka kilusios sumaišties nematytų. Svarbiausia, kad toji šeima iki šiol laimingai gyvena, turi du vaikučius. Kolegė iš Rusijos pasakojo, kad vieno iš jaunavedžių mamai sakant tostą sustojo širdis.

Tokie dalykai reti, kur kas dažniau plyšta suknelės. Laimei, turime stebuklingą lagaminą, kuriame yra visko – klijai, žirklės, adatos, amoniakas. Dar nebuvo tokių vestuvių, kad ko nors neprireiktų. Kartais praverčia net karštų klijų pistoletas. Apie viską pagalvojame, nuo makiažo iki gėlių, dekoracijų, pakvietimų ar fotosesijos. Jauniesiems tereikia ateiti į vestuves. Lyjant, šąlant ar siaučiant audrai, visada esame paruošę du scenarijus. Vestuvės – nepigus malonumas, tačiau planuodamas vienas išleisi daugiau nei su organizatoriaus pagalba.

– Kada paprastai žmonės pradeda planuoti vestuves?

– Dažniausiai likus metams iki šventės, bet kartais planai keičiasi. Štai, likus pusmečiui iki vestuvių, nuotaka pasakė, kad laukiasi, gimdymas – maždaug per vestuves. Nutarėme nieko nekeisti ir tą pačią programą perkelti į kitus metus. Taip ir atsitiko – jaunosios entuziazmas, gimus vaikeliui, nedingo, ir šventė įvyko. Kartą pora atsisakė šventės dėl išlaidų. Jie jau buvo įteisinę savo santuoką, bet norėjo puotos. Kai sužinojo, kiek kainuos, nusprendė geriau įsigyti butą.

Kai sužinojo, kiek kainuos, nusprendė geriau įsigyti butą.

– Turbūt vienintelis dalykas, kurio negali suplanuoti jaunavedžiai, yra oras.

– Mano vyras juokauja, kad jis gali užsakyti gerą orą. Kainuoja 100 eurų. Jeigu lis, pinigus grąžins.

– Ar katalikų ir stačiatikių vestuvės skiriasi?

– Tik šiek tiek. Poros, norinčios susituokti katalikų bažnyčioje, turi lankyti jaunavedžių kursus. Stačiatikiams to nereikia, tačiau pati ceremonija cerkvėje trunka ilgiau – apie 40 min. Vis dėlto katalikai labiau religingi, jie, kitaip nei rusai, dažniau tuokiasi bažnyčioje.

40 žmonių – pusė butelio

– Ar tiesa, kad dabar vestuvininkai alkoholį geria saikingiau?

– Kartą dalyvavau vestuvėse, kuriose apie 40 žmonių išgėrė tik pusę butelio brendžio ir gal vieną butelį vyno. Nepaisant to, buvo labai linksma. Alkoholio kiekis tam neturi reikšmės. Dar pastebiu, kad vis dažniau poros atsisako vedėjų; žaidimai, konkursai, ilgi tostai – jau atgyvenęs reikalas. Žmonės nori, kad juos linksmintų, užsisako muzikinę grupę, šou programą.

– Ar pati kada nors svajojote apie dideles vestuves?

– Jei atvirai, prisižiūrėjau tiek vestuvių, kad tikriausiai tokių nebenorėčiau. Jeigu reikėtų tuoktis dabar, turbūt išvažiuotume į Tailandą, prie jūros.

– Ar tiesa, kad geriausia dovana – "vokelyje"?

– Nebūtinai, pasiturintys žmonės nori, kad dovana liktų atsiminimui. Dažnai vietoje gėlių jaunavedžiai prašo knygų į savo asmeninę biblioteką arba minkštų žaislų vaikų globos namams, šunų ir kačių maisto gyvūnų prieglaudoms. Gražu pradėti šeiminį gyvenimą nuo gerų poelgių.

– Ką veikiate šaltuoju metu, kai neorganizuojate vestuvių?

– Antrasis mano darbas yra susijęs su grožio mokykla. Kadangi žiemą nuobodžiavau, nusprendžiau įkurti studiją. Pati makiažo nedarau, bet organizuoju pamokėles, makiažo kursus, renginius, gimtadienius. Susirenka įvairaus amžiaus merginos ir moterys, joms išdalijama kosmetika, pasikviečiame mokytoją, fotografuojamės, valgome tortukus. Taip pat kartu su mama užsiimame visuomenine veikla. Mūsų darbo vaisius – sausio 20-ąją vyksiantis tradicinis Metų Snieguolės konkursas.

Rinks Metų Snieguolę

– Kuo prasmingas šis renginys?

– Lietuvoje jis neturi analogų, nes yra ne tik talentų, bet ir grožio konkursas. Čia merginos pademonstruoja daug gabumų – vokalo, choreografijos, viešo kalbėjimo. Tai emociškai sunkus konkursas, juolab kad jo dalyvės yra mokinės nuo 15 iki 18 metų.

– Ar tarp mergaičių tvyro didelė konkurencija?

– Kartojame, kad visos jos jau yra laimėtojos. Juk pirmiausia mergaitės nugali savo baimes. Mes neauginame konkurencijos, stengiamės, kad dalyvės draugautų. Žinoma, tą minutę, kai skelbiama nugalėtoja, merginų akyse pasirodo ašaros, jos jaudinasi, kartais net ištinka isterija. Normalu, juk tai – konkursas. Taip pat raginame merginas būti atviras, nuoširdžias ir nebijoti pripažinti padarius klaidą. Svarbu viską daryti iš širdies, o žiūrovai ir komisija tikrai įvertins pastangas. Šiemet išrinkome aštuonias geriausias merginas. Trys jų – iš Kaliningrado. Konkursas įgijo tarptautinį statusą, anksčiau turėjome dalyvių iš Latvijos, Rusijos, kitąmet mergaitės atvyks iš Baltarusijos, Ukrainos. Mums padeda Klaipėdos rusų bendrija "Lada", kuri bendradarbiauja su baltarusiais, ukrainiečiais ir kitomis Lietuvai artimomis šalimis. Pati vedu šį renginį jau penkiolika metų ir labai tikiuosi, kad ateityje mane pakeis dukra Amelija, kuriai – keturiolika, pas močiutę lanko teatrą, vaidina spektakliuose.

– Matyti, kad mylite gyvūnus. Ar jūsų namuose yra keturkojų?

– Auginame pudelį ir pinčerį, pastarasis – nelabai draugiškas, kartais susipeša dėl mūsų dėmesio. Neseniai įgyvendinome įdomų projektą – su merginomis iš studijos sukūrėme kalendorių, kuriame įsiamžinome su šuniukais iš prieglaudos. Pardavėme 50 kalendorių ir uždirbtus 500 eurų padovanojome "Linksmosioms pėdutėms". Kiek žinau, du šuniukai jau atrado naujus namus. Mūsų tikslas ir buvo, kad žmonės juos pamatytų.

– Ką veikiate, kai norite pailsėti nuo darbų ir visuomeninės veiklos?

Kokios atostogos, jei namuose plauni langus?

– Su šeima stengiamės kur nors išvažiuoti, likusi Klaipėdoje negalėčiau atitrūkti nuo darbų. Kokios atostogos, jei namuose plauni langus? Todėl stengiamės ištrūkti į Druskininkus ar kur toliau, į šiltus kraštus.

– Kuo užsiima jūsų vyras?

– Jis – IT specialistas, inžinierius. Ką bedaryčiau, visada mane palaiko, skatina, padeda. Kartu su juo įrengėme grožio studiją, į šį reikalą įtraukiau ne tik vyrą, bet ir senelį, mamą.

Vizitinė kortelė

Gimė 1984 m. spalio 23 d. Klaipėdoje.

Mokėsi Klaipėdos "Žaliakalnio" gimnazijoje.

Klaipėdos universitete baigė viešojo administravimo studijas.

Vestuvių studijos "Wedding Dream" vadovė.

Grožio mokyklos "Beauty Business" vadovė.

Turi dukrą Ameliją.

Tačiau išeitis yra – įsimintinos šventės organizavimą patikėti šios srities profesionalams.  O kaip tokį išsirinkti, konsultuoja net trys vestuvių planuotojos: Laura Vagonė, Kristina Kaikarienė ir Ramunė Simonaitienė. 

Visos trys moterys vienbalsiai teigia: „Vestuvės – ypatinga diena. Ji reikalauja ne tik didelių pastangų, lėšų, bet ir laiko bei kantrybės. Svarbu nepasimesti. O kad viskas būtų taip, kaip norite, nepamirškite vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklėmis“.

„Mano manymu, vestuvių planuotoja nėra geros šventės garantas. Jei tik turit laiko, noro, organizacinių gebėjimų, paslaugių draugų ir idėjų – taip, vestuves galima susiorganizuoti ir be profesionalo pagalbos. Jeigu vis tik trūksta bent vieno iš šių komponentų, kreipkitės į specialistą. Patikėkit – pasilengvinsite sau ir artimiesiems gyvenimą. Bent šventės dienos koordinavimą patarčiau atiduoti į žmogaus, žinančio, ką daro, rankas.  Kas yra profesionalas? Tai žmogus, nuolat besisukantis šitoje sferoje. Žinantis, kokie pokyčiai vyksta rinkoje, žengiantis koja kojon su laiku bei nuolat besidomintis savo srities naujovėmis. Taip pat – augantis, kūrybingas ir psichologiškai stabilus. Beje, dažnai ir gana brangiai kainuojantis. Į tokį patariu kreiptis tada, kai reikia ne tik pagalbos dekoro klausimais, o tuomet, kada iš visų pasaulio kampų atvykstančių svečių skaičius nemenkas, nežinote, kaip susitvarkyti su šventės lokacija, neturite idėjų, o laikas ne bėga, bet lekia šuoliais. Tada taip – skambinkite vestuvių planuotojai. Ir tai padarykite jau šiandien. Paskambinkite ne vienai. Pakalbėkite telefonu. Jei jaučiate, kad „sutampa laukai“, susitikite. Tada jau bus lengva išsirinkti. Garantuoju“, – kalbėjo L. Vagonė.

„Sutinku – visuomet sakau, jog svarbi žmogaus kompetencija ir jau įgyvendinti darbai. Atkreipkite dėmesį, kad vienas žmogus negali „padaryti visko“. Juo labiau, viską daryti kokybiškai. Jei išsirinkta vestuvių planuotoja teigia, kad pati dekoruos, pati fotografuos ar ruoš valgius – bėkite. Tokių žmonių nebūna, nebūna ir vienos tobulai viską atliekančios komandos. Tikiu, jog reikia kreiptis į skirtingų sričių profesionalus – tik tada sulauksite geriausio rezultato. Taip pat pasidomėkite, ką apie būsimą vestuvių planuotoją atsiliepia žmonės, buvę klientai. Pasižiūrėkite ir buvusių švenčių vizualus. Žinoma, tai neperteiks tikrojo vaizdo, tačiau bent galėsite įsivaizduoti, su kuo „turite reikalų“. O esminis patarimas – pabendraukite bent su keliomis vestuvių planuotojomis. Visų organizatorių stiliai skirtingi, skirtingi darbo papročiai, skirtingi sprendimai,. Todėl itin svarbu, kad jūsų „auros sutaptų“. Juk tą dieną ir taip daug streso. O šventės planuotoja kartais tampa ne tik psichologe, bet ir seserimi ar mama. Rinkitės atsakingai, drąsiai reiškite norus, prieštaraukite, jei manote kitaip, ir jūsų šventė bus nepakartojama“, – šypsojosi K. Kaikarienė.

Moterims pritarė ir „RVšventės“ vestuvių ir renginių organizatorė R. Simonaitienė. „Pirmiausia patariu atkreipti dėmesį į natūralumą. Nepamirškite, kad su planuotoja bendrausite gan ilgai ir per tam tikrą laiką atsivers visos asmeninės savybės. Antra – į patirtį. Visi mes kažkada pradedame, bet patirtis yra labai svarbus aspektas, norint išvengti streso ir netikėtumų. Trečia – bendraukite gyvai. Prieš pasirinkdami šventės organizatorių susitikite. Gyvas pokalbis niekada neatstos elektroninių laiškų. Svarbu ne tik išgirsti, bet ir pamatyti žmogaus išvaizdą. Beje, tai dažnai byloja apie jo charakterį, skonį. Priimtinas vidus ir išorė, kalbėjimo maniera, mintys – viskas gerai, tai jūsų žmogus. Be to, nebėgiokite, neišsekite nuo pasirinkimo gausos, nesistenkite susitikti su kuo daugiau žmonių. Paklausykite savo norų ir minčių. Organizuojant šventę tereikia susikaupimo. Jei nusprendėte viena, likite prie pirmojo sprendimo. Neišbarstykite savęs. Tai jūsų šventė, jūsų pasirinkimai ir vizija. Planuotojo darbas tai įgyvendinti. Tad tiesiog pasimėgaukite procesu“, – dėstė Ramunė.

Klasika, bohema ir žaluma

„Pastebiu kelis vyraujančius stilius – prabangios klasikinės ir subtilios, kuklios vestuvės. Tarp karaliaujančios baltos spalvos įsimaišys pelenų rožinė ar melsva. Vieta taip pat nenukonkuruojama – dvarai. Juokauju, jog reiktų ir patiems tokį atsidaryti ir vestuves ten švęsti nuo pirmadienio iki sekmadienio. Kaip ir kasmet, dominuoja gėlės, stalo papuošimai. Tik jokiu būdu nepersistenkite. Jei internete pamatyta nuotrauka sužavėjo, pagalvokite apie praktiškumą. Dažniausiai dekoras pateikiamas tik nuotraukai, o ne realiam stalui. Juk savo artimuosius sėdinčius priešais norite matyti, tiesa?“, – juokavo Kristina.

„Tiesa. Tebebus populiarus prašmatnusis „chic“ ir „urbanistinis“ stilius. Grįžta ir pūstos „princesiškos“ ir „undinėlės“ tipo suknelės. Tarp vestuvinių suknelių sau vietą bando rasti spalvos. Ypač švelniai rožinė. Dekore karaliauja aukso, sidabro, balta ir žalia. Žymiai mažiau taip nuotakų pamėgtos violetinės. Tačiau atsiranda geltona, „ant bangos“ oranžinė, žydra. Juvelyrika pati įvairiausia, nuo balto matinio iki blizgaus raudonojo aukso“, – dėstė R. Simonaitienė.

„Visiškai sutinku. Aš taip pat pastebiu, jog po truputį į miestus grįžta vestuvės. Tai jau buvo pastebima prieš porą metų, 2017 metais tokių švenčių tik daugės. Su miesto vestuvėmis susijusi ir minimalistinio dekoro kryptis, monochromatiniai elementai, daugiau baltos, švarumo, metalo spalvos. Taip pat visur vyraus jau minėta žaluma. Siūloma tema kitiems metams – stebuklinis miškas ar paslaptingas sodas. Taip pat daug dėmesio skiriama apšvietimui. Norintiems laisvės – bohemiškos vestuvės. Jokio protokolo, įdomios spalvos, kilimai, skaros, vainikai, jausmai, vynas, geras maistas,  palaidi, vėjo kedenami plaukai, nevaržanti judesių suknelė, pašėlę šokiai basomis žolėje, prasegti marškiniai, plunksnos, oda, gėlės, juostos, voratinklio plonumo nėriniai. Žodžiu, kaip supratote – viskas įmanoma. Telieka išsirinkti“, – papildė L. Vagonė.

O apie kokias vestuves svajojate jūs?

Vestuvių planuotojai įsitikinę, jog medaus mėnesio kelionė planavimo ir pasiruošimo reikalauja beveik tiek pat kiek ir pati šventė. Tad ką turėtų žinoti susiruošusieji kopinėti medų tam, kad kelionė nepažertų nemalonių staigmenų?

Povestuvinę kelionę planuokite prieš 6 mėn.

Vestuvių koordinatorė Agata Tomaševskaja būsimiems jaunavedžiams, galvojantiems apie medaus mėnesį svetur, pataria neatidėlioti sprendimų ir jokiu būdu nepalikti visko paskutinei minutei. Pusė metų iki svarbiosios dienos – prieš tiek laiko reikėtų pradėti planuoti medaus mėnesio kelionę. „Kuo ankščiau imsitės organizavimo, tuo mažiau streso patirsite ir galėsite viską surikiuoti pagal savo norus“, – sakė A. Tomaševskaja.

Vestuvės – iš daugybės smulkmenų susidedanti šventė, o planuojant kelionę į užsienį būtina tiksliai suderinti vestuvių ceremonijos ir medaus mėnesio pradžios datas. „Kai šio darbo imamasi per vėlai, lieka mažesnis šalių, viešbučių ir datų pasirinkimas, o tai automatiškai reiškia, kad bus gaunama ne tai, ko norisi ir apie ką svajota, ko tikėtasi, o tai, ką tiesiog pavyko rasti“, – sakė vestuvių koordinatorė.

A. Tomaševskaja patarė pirmiausia rezervuoti santuokos ceremonijos datą, o tuomet planuoti visa kita, taigi ir medaus mėnesio kelionę: „Prisirišimas prie konkrečios datos visam planavimo procesui suteikia daugiau aiškumo, stabilumo“.

Liepą-rugpjūtį – didžiausia paklausa

Vasara – ne tik pats vestuvių ir povestuvinių kelionių įkarštis, bet ir atostogų metas apskritai, todėl iš anksto nepasirūpinę medaus mėnesio kelione vėliau susiduria ir su didžiule vasarotojų konkurencija. „Ir tarp jaunavedžių, ir tarp kitų atostogaujančiųjų patys paklausiausi mėnesiai yra liepa ir rugpjūtis“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Lietuvoje Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Beje, medaus mėnesio kelionėms visuomet taikomos nuolaidos, todėl šio fakto, jog tai – ne šiaip kelionė, o medaus mėnesio, labai rekomenduojama neslėpti nei kelionių agentūroje, nei užsisakant kelionę internetu. Be to, dažnas viešbutis ką tik susituokusiems pažeria malonių staigmenų, tad pasidalinti gerąja žinia su aplinka išties verta. „Jei paminėsite, kad neseniai atšokote vestuves, tikėtina, kad viešbučio personalas pasiūlys išskirtinių paslaugų jauniesiems bei skirs ypatingą dėmesį pildydamas jų norus, pavyzdžiui, suorganizuos romantišką vakarienę ant jūros kranto“, – šypsojosi I. Aukštuolytė.

Aiškiai išsakykite savo norus ir lūkesčius

Su būsimais jaunaisiais vestuvių, medaus mėnesio detales aptarianti vestuvių koordinatorė pastebi, jog paprastai medaus mėnesio planavimą lydi ilgi pokalbiai siekiant išsiaiškinti lūkesčius – tam, kad medaus mėnuo būtų vienodai saldus ir jai, ir jam.

A. Tomaševskaja pastebi, kad povestuvinių kelionių pasirinkimas – labai platus, nuo populiariausių krypčių, tokių kaip Turkija, Graikija, Ispanija iki egzotiškų salų atokiausiuose pasaulio kampeliuose. Pavyzdžiui, itin madinga medų kopinėti Tailande, taip pat Maljorkoje, Sardinijoje, Italijos Neapolyje, Kipre, Ispanijos Fuerteventuros saloje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Išsiaiškinus jaunųjų norus galima parinkti juos tiksliausiai atitinkančią šalį, viešbutį ir pramogas, – svarbu kalbėtis ir neslėpti savo norų, lūkesčių ir nesitikėti, kad kažkas juos tiesiog atspės.

„Kaip kad kiekvienų vestuvių scenarijus yra skirtingas, taip ir povestuvinės kelionės – labai individualu“, – pastebėjo vestuvių koordinatorė.

Apie savo povestuvinę kelionę Turkijoje pasakojanti projektų vadovė Ieva Petrauskienė atskleidžia, kad tai buvo ne tik medaus mėnuo, bet ir pirmoji išvyka į užsienį su vyru Ramūnu apskritai. „Turėjome aiškią medaus mėnesio viziją. Pagrindiniai mūsų reikalavimai buvo saulė, šilta jūra, geras maistas ir daug poilsio. Rinkomės pasyvias atostogas su „viskas įskaičiuota“ paketu, kurioms biudžetą buvome numatę iš anksto, todėl Turkija pateisino visus mūsų lūkesčius“, – sakė I. Petrauskienė.

Prisimindama savo medaus mėnesį, I. Petrauskienė patarė būtinai išbandyti viešbučiuose siūlomas SPA paslaugas dviem. „Turkiška pirtis, atpalaiduojantis masažas leido pailsėti ir atgauti jėgas, kurių prireikė ir per vestuves, ir jas organizuojant. Be to, SPA malonumai yra ir puikus būdas skirti vienas kitam daugiau dėmesio“, - pasakojo I. Petrauskienė.

Pasirūpinkite tvarkingais dokumentais

Planuojant povestuvinę kelionę svarbi kiekviena detalė – nuo lagaminų turinio iki dokumentų tvarkymo. Kaip pastebi vestuvių koordinatorė A. Tomaševskaja, Lietuvoje dar neprigijo mada išvykti į kelionę iškart po tuoktuvių ceremonijos, todėl jaunieji turi daugiau laiko pasiruošti kelionei, susitvarkyti reikiamus formalumus.

„Pasitaiko atvejų, kai medaus mėnesio planai sugriūna dėl pase ir dokumentuose nesutampančių pavardžių. Todėl perkant kelionę jaunoji turėtų nurodyti tą pavardę, kuri bus jau vykstant į kelionę. Tam labai svarbu pasidomėti visais dokumentų keitimo formalumais ir jų trukme, o dar svarbiau – pasirūpinti, kad asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai galiotų“, - įspėjo ir „Tez Tour“ atstovė.

Taip pat svarbu iš anksto patikrinti ar sutvarkyti visi reikalingi dokumentai, pasirūpinti kelionės draudimu bei svarbiausiais medikamentais, kurių gali prireikti kelionės metu netikėtai sunegalavus, apsauga nuo saulės. O kad galėtumėte įamžinti gražiausias savo medaus mėnesio akimirkas, nepamirškite fotoaparato įkroviklio ar papildomų elementų.

Pasak I. Aukštuolytės, kraunant lagaminą reikėtų nepersistengti ir įsidėti tai, ko reikia pagal kelionės kryptį ir scenarijų. „Kadangi medaus mėnesį įprasta leisti šiltuose kraštuose, daug vietos užimančių storų megztinių jums tikrai neprireiks. Ypač jei planuojate didžiąją laiko dalį būti prie baseino ar paplūdimyje, – šypsojosi I. Aukštuolytė. – O štai įsigyti kažką savo bendriems namams ar parsivežti medaus mėnesį priminsiantį daiktą tikriausiai norėsis ir tai turės tilpti į lagaminą“.

Vis dėlto šalia lengvų vasarinių drabužių įsimeskite ir keletą puošnesnių – pamaloninti savo išrinktojo ar išrinktosios akį.

Tikėtina, jog per medaus mėnesį planuosite savo būsimą gyvenimą, dalinsitės bendromis svajonėmis, tad praverstų su savimi pasiimti užrašų knygelę ir rašiklį. Šis užpildytas sąsiuvinis ar net dienoraštis vėliau bus įkvėpimo šaltinis visoms vestuvių metinėms ir kitoms bendroms šventėms.

Populiarios medaus mėnesio lauktuvės – ne tik bendrų namų interjero detalės, bet ir juvelyriniai dirbiniai. Turkija, JAE garsėja aukso turgumi, kur išsirinksite papuošalą, priminsiantį medaus mėnesio įspūdžius.

Mėgstamiausia pajūrio gyventojų tuoktuvių vieta tampantis Olando Kepurės skardis netrukus virs tarsi mūšio lauku. Mat nuo liepos 10-osios čia galės tuoktis kas tik panorėjęs. Tačiau pokylių organizatoriai jau dabar tikina, kad jiems tenka nueiti kryžiaus kelius, kol įveikia biurokratinę suderinimų sistemą, o ateityje už tai gali tekti susimokėti.

Vargina leidimų sistema

Vestuvių planuotojai pamena atvejį, kai kilo aistros dėl tuo pačiu metu į Klaipėdos rajone esančią Olando Kepurę tuoktuvių ceremonijos atvykusių dviejų vestuvininkų pulkų.

"Kartais net bandome atkalbėti jaunuosius nuo idėjos tuoktis šioje vietoje. Siūlome kitus variantus. Bėda ta, kad valstybinės institucijos reikalauja daugybės suderinimų ir leidimų", – pasakojo vestuvių planuotoja Dailė Docienė.

Klaipėdos rajono savivaldybė tik ką parengė leidimų sistemą, tačiau ji, pasak renginių organizatorių, atsiduoda absurdišku biurokratizmu.

"Norint surengti vestuves ant Olando Kepurės skardžio, pirmiausia reikia kreiptis į Gargždų metrikacijos skyrių. Tada tenka rašyti prašymą Kretingalės seniūnijai dėl leidimo rengti ceremoniją. Šioji, patvirtinusi, kad neprieštarauja tuoktuvėms, raštą siunčia Pajūrio regioninio parko direkcijai. Ši taip pat duoda sutikimą, parašydama, kad neprieštarauja. Po to raštas keliauja atgal į Metrikacijos skyrių", – pasakojo klaipėdietė D.Docienė.

Leidimas privačiam renginiui

Pasak pašnekovės, kol rankiojami parašai, gaištamas laikas.

"Tai nebūtų bėda, jei leidimų sistema ceremonijoms būtų paprastesnė. Dėl privalomos vieno sutuoktinių registracijos poros nuspręsdavo santuoką įregistruoti kitų savivaldybių teritorijoje, o pajūryje surengdavo tik šventę. Tam tereikėjo gauti Pajūrio regioninio parko direkcijos leidimą fotosesijai. Bet nuo šiol reikės gauti Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus leidimą. Nuvykau jo gauti ir išgirdau nuostabos pilną klausimą – viešas ar privatus tai renginys? Jei tai ne viešas renginys, kokių dar leidimų reikia?" – stebėjosi D.Docienė

Pažeidinėja taisykles

Vasarą pliažuose vestuvininkams pokylių rengėjai net nerekomenduoja rengti tuoktuvių, nes pajūrį okupuoja besideginantys poilsiautojai.

"Todėl belieka Olando Kepurės skardis. O čia koją kiša leidimų sistema ir tai, kad ceremonijai tinka tik dvi vietos", – pastebėjo D.Docienė.

Renginių organizatoriams leidimų privačiai šventei reikėtų tik dėl to, kad nebūtų nubausti už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

"Juk ceremonijai reikalingos įrangos nusinešti neįmanoma, tenka važiuoti per mišką automobiliu apie kilometrą. Vienas fotografas nespėja mokėti baudų už ženklo pažeidinėjimą. Todėl mėginame apsidrausti ir vargstame dėl leidimų", – tikino D.Docienė.

Mokestis – 100 eurų?

Moteris pasakojo, kad pajūryje vestuves suruošti nėra taip paprasta. Trūksta net biotualetų, jie yra už pusės kilometro.

"Kaltinimai, kad vestuvininkai palieka šiukšlių ir dėl to vertėtų įvesti rinkliavą, nėra teisingi. Atvykę prieš ceremoniją valandą renkame visoje teritorijoje poilsiautojų paliktas šiukšles, niekas nenorėtų tarp jų tuoktis. Po šventės dar valandą tvarkome aplinką, išsinešame savo mantą", – prisiminė klaipėdietė.

Savivaldybės užmojis tokiems renginiams išduoti tik valandą galiojantį leidimą taip pat stebina vestuvių planuotoją.

"Neįmanoma spėti tokios šventės suruošti per vieną valandą", – pastebėjo specialistė.

Siūlymas įvesti apie 100 eurų mokestį vestuvininkams D.Docienės neatgraso.

"Gal būtų ir protingas sprendimas. Tai sureguliuotų srautus, sumažėtų norinčiųjų. Gal geriau būtų imti mokestį už valandas nei už ceremonijos dalyvių skaičių", – nuomonę išsakė renginių organizatorė.

Kunigui neleido tuokti

Panašu, kad biurokratizmo viršūnė buvo pasiekta tuomet, kai nebuvo leista tuoktuvių ceremonijos atlikti baptistų kunigui.

"Kretingalės seniūnija patikino, kad neturi dėl ko prieštarauti, nes jie nesikiša į Bažnyčios veiklą. Tačiau Pajūrio regioninis parkas neleido suderinti ceremonijos, nes nebuvo seniūnijos sutikimo. Buvo paaiškinta, kad tuoktuvių ceremonijas gali atlikti tik Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai. Esą toks įsakymas. O apie kunigus nekalbama. Nusprendėme, kad bus lengviau perrašyti prašymą dėl fotosesijos nei dėl tuoktuvių ceremonijos", – pasakojo D.Docienė.

Ji tikino patekusi į biurokratines girnas ir nuskubėjo į Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyrių leidimo privačiam renginiui.

Abejoja kontrolės nauda

"Atsimenu tą istoriją. Pasakiau: "Dieve mano, jei galiu padėti žmogui neprieštaraudamas, galiu ir neprieštarauti". Bet man tokia sistema kelia daug klausimų. Kam reikia tokių biurokratinių dalykų?" – stebėjosi Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis.

G.Bareikis taikliai pastebėjo, kad bet kokios rūšies leidimais turėtų rūpintis leidimų skyrius.

"Mes išduodame leidimus renginiams, kurie vyksta viešosiose teritorijose. O čia juk privatus reikalas. Man keistoka Pajūrio regioninio parko pozicija. Leidimų sistemos ir rinkliavos idėja kyla iš ten. Iškeltas klausimas dėl to, kad žmonės eina, fotografuojasi, šiukšlių palieka. Bet apmokestinti už tai, kad atvažiuoja vestuvininkai pasifotografuoti, mažų mažiausiai yra keista", – atvirai stebėjosi G.Bareikis.

G.Bareikis pastebėjo, kad egzistuoja atsakomybė už šiukšlinimą, už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pseudokontrolės įvedimas vestuvininkams, jo manymu, kvepia absurdu.

"Jei aš norėčiau su draugais gimtadienio proga nusifotografuoti ant Olando Kepurės, kodėl kažkas man turėtų neleisti arba leisti tai daryti?" – retoriškai klausė G.Bareikis.

Nori daugiau tvarkos

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Karbauskas tikino, savivaldybės sudaryta komisija parengė tvarką, kuri turėtų suvaldyti vestuvininkus, besiveržiančius į pajūrį.

"Bus išduodami vienos valandos trukmės leidimai. Be leidimo tuoktis bus pažeidimas. Dar kalbama, kiek tų vietų bus numatyta, panašu, kad dvi. Leidimus renginiui išduoda Kultūros skyrius", – aiškino S.Karbauskas.

Jis pastebėjo, kad dėl privalomosios registracijos jaunavedžiams rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę kelios dešimtys gyventojų.

"Mūsiškiai moka apeiti įstatymus", – tikino administracijos vadovas.

Nuo liepos 10-osios neliks reikalavimo, kad santuoka gali būti registruojama vieno besituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigose. Vakar Seimas pritarė Civilinio kodekso pataisoms.

S.Karbauskas tikino, kad jaunavedžiai, gavę iš Kultūros skyriaus leidimo blanką, jame turės surinkti kitų institucijų parašus – Pajūrio regioninio parko ir Kretingalės seniūnijos.

"Mokesčio nusprendėme dar neimti. Norint rinkliavą įvesti, reikia turėti nuosavybę. Olando Kepurę nebent išsinuomotumėme iš valstybės, tada atsirastų galimybė imti pinigus. O leidimų sistemos reikia, kad būtų aišku, kas yra renginio organizatorius, kad būtų daugiau tvarkos. Bet jei tai nepasitvirtins, grįšime prie senos tvarkos", – aiškino S.Karbauskas.

Tuokia ir vandenyje

Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dalia Freigofaitė tikino, kad Civilinio kodekso pakeitimai, kurie atriš rankas visiems norintiems tuoktis prie jūros, kažin ar turės įtakos vestuvininkų srautams.

"Ne tiek jau daug norinčiųjų ten tuoktis. Pernai tik 21 santuoka ant Olando Kepurės įvyko. Užpernai buvo 13 ceremonijų, šiemet – 20. O štai kaimo turizmo sodybose įvyko 41 ceremonija. O kad vestuvininkai užsispyrę nori tokios vietos, nieko nepakeisi. Yra daug visokių kitų vietų", – pasakojo D.Freigofaitė.

Rečiausiai jaunavedžiai renkasi piliakalnius – viena ceremonija rengta ant Gargždų piliakalnio, viena – Skomantuose.

"Vienos keisčiausių vestuvių įvyko, kai teko sutuokti vandenyje. Jaunavedžiai norėjo tuoktis vandenyje. Na, ką, ir man teko nusiauti batus. Jaunavedžiai pageidavo žiedus sumainyti prie akmens jūroje", – prisiminė D.Freigofaitė.

Komentaras

Darius Nicius

Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius

Leidime mes pažymime, kad ceremonijos organizatoriai turi laikytis aplinkosaugos taisyklių, neteršti, nešiukšlinti. Tačiau dauguma jų nesilaiko šių nurodymų. Renginys vyksta tam nepritaikytoje teritorijoje. Vestuvės išauga į nedidelį renginį, pikniką, statomos stoginės, palapinės, nešamos kėdės. O tai tampa masiniu reiškiniu. Žmonės net fiktyviai registruojasi Klaipėdos rajone, kad galėtų tuoktis. Lankyti ir fotografuotis nedraudžiame. Bet teritorija naudojama privačiam renginiui, o tam turi atsirasti tvarka. Todėl turi būti numatytos konkrečios vietos. Vienoje jų mes esame įrengę nedidelę terasą ir medinius laiptus. Vestuvininkai nutrypia miško paklotę. Nebūtų tai pasaulio pabaiga, bet atsiveria smėlis ir jį nupusto vėjas. Teritorijos priežiūrai turėtų atsirasti rinkliava. Jei savivaldybė neįves rinkliavos, mes, kaip parko direkcija, svarstysime tokio mokesčio įvedimą. Teoriškai kunigas tuokti negali, gali tik Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas. Jei būtų oficialiai numatyta vieta, ji įtvirtinta, galėtų ceremonijas atlikti ir kunigas.