Kapitalinio remonto metu numatomi likusių viaduko konstrukcijų ardymo darbai, laikančiųjų perdangos elementų pakeitimas naujais, naujų deformacinių pjūvių, turėklų ir atitvarų, prieigų prie viaduko įrengimas ir kt.

Kaip skelbia bendrovė „Via Lietuva“, šiuos darbus už 1,2 mln. eurų su PVM atliks įmonė „Tilsta“.

Trakų viaduko remontas buvo inicijuotas jau pernai, tačiau darbų vykdymo metu, atlikus paruošiamuosius ir pakloto ardymo darbus, nustatyta, jog viaduko būklė bloga, visiškai nusidėvėję ir savo funkcijų neatlieka pakloto elementai, o laikančiosios konstrukcijos yra smarkiai pažeistos. Tam, kad viaduką kertantiems eismo dalyviams būtų užtikrintas maksimalus saugumas, numatyta, jog viaduko atnaujinimui reikalingi didesnės apimties darbai.

Panašu, kad minėto praėjusio penktadienio ryto masinio susidūrimo Akmenės rajone dalyviai skubėjo į darbus. Šis eismo įvykis užregistruotas prasidedant rytinio piko valandoms – 6.41 val.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinėse apie išskirtiniausius praėjusios paros įvykius pranešama, kad viskas prasidėjo nuo automobilio „Citroen C5“, kurį vairavo 54-erių moteris, atsitrenkimo į viaduko, priklausančio keliui Naujoji Akmenė – Venta ir esančio ties įvažiavimu į Ventą iš Akmenės pusės, atitvarus.  Į šį „Citroen“ dar trenkėsi ir „Mercedes-Benz B 180 CDI“, kurio 62-ejų metų vairuotoją, panašu, kad pavedė reakcija.

Pasak vietinių policijos pareigūnų, po šios įvykių grandinės viadukui tapus nepravažiuojamu, nes kelią užblokavo sudaužyti automobiliai, kitiems vairuotojams taip pat teko priverstinai sustoti ir spręsti, ką daryti toliau. Tuomet į tris iš jų – „Jeep Compas“, „Land Rover“ ir „Volvo V60“ bei jau prieš atitvarus taranavusį „Citroen“ dar atsitrenkė sunkvežimis „Scania“ su puspriekabe, kurio 59-erių vairuotojas nespėjo laiku sustabdyti savo transporto priemonės.

Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinėje akcentuojama, kad šio eismo įvykio metu snigo.

Anot Akmenės rajono ugniagesių gelbėtojų, važiavusių likviduoti šio masinio susidūrimo padarinių, traukti vairuotojų iš apdaužytų automobilių jiems nereikėjo, nes šie nebuvo prispausti.

Nepaisant to, pranešama, kad „Citroen“ vairuotoja atsidūrė Mažeikių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje.

Medikų pagalbos prireikė ir mersedeso vairuotojui, nespėjusiam laiku sureaguoti į kolegei iš „Citroen“ nutikusią nelaimę. Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinėje teigiama, kad susidūręs su „Citroen", jo automobilis taip pat atsitrenkė į atitvarus. Tačiau mersedeso vairuotojas, suteikus pirmąją medicinos pagalbą, išleistas gydytis ambulatoriškai. 

Kodėl neatidaromas viadukas?

Analogiška situacija yra tiek įvažiuojant į Klaipėdos miestą nuo magistralės Vilnius–Klaipėda ties susidūrimu su Šilutės plentu, tiek išvažiuojant iš Baltijos prospekto.

Piko valandomis po pusvalandį ir daugiau spūstyje įstrigę žmonės keiksnoja valdžią. Žvelgia į jau baigtą statyti, bet vis dar uždarytą viaduką virš Šilutės plento ir mąsto, ką veikia valdžia, jei baigtas kelias nenaudojamas, o žmonės priversti gaišti laiką.

Aplink viaduką statybininkų jau beveik nebesimato. Tik po viaduku keli mechanizmai pilsto žemes, atlieka aplinkotvarkos darbus.

Nesuprantama vairuotojams ir tai, kad įprastai, kai remontuojami keliai ir nutiesiama nauja asfalto juosta, ja jau yra "paleidžiamas" transportas. Ant viaduko virš Šilutės plento asfaltas paklotas seniai, vizualiai darbai atrodo baigti, nes sudėti ženklai, nubrėžtos juostos, bet mašinoms neleidžiama važiuoti.

Kodėl „marinuojamas“ laikas ir neatidaromas naujai įrengtas kelias? Gal dar trūksta kokiems nors darbams pinigų? Gal viaduko negalima pradėti naudoti, kol neatlikta jo perdavimo procedūra? Gal atsirado kokių nors naujai pastatyto viaduko klaidų? Kol kas žmonės priversti stumdytis eilėse, spraustis tiek įvažoje, tiek išvažoje iš dviejų juostų žiedinėje sankryžoje po jo pertvarkymo atsiradusią vieną juostą.

Nesusipratimas: viadukas užbaigtas – linijos subraižytos, ženklai sustatyti, bet jis lieka uždarytas, šalia jo formuojasi spūstys. / V. Matučio nuotr.

Kamšatys mieste ir uoste

Vienas sunkvežimio vairuotojas skundėsi, kad ne tik piko valandomis, maždaug nuo 16 iki 18 val., bet ir ryte nuo 7 iki 9 val., taip pat per pietus automobilių eilės prie įvažos į Klaipėdą nutįsta vos ne iki Jakų žiedo.

Per Baltijos prospekto ir Šilutės plento sandūrą, kuri šiuo metu, ko gero, yra pati konfliktiškiausia Klaipėdos eismo vieta, eina vienintelis kelias į Centrinio Klaipėdos terminalo jūrų perkėlą.

Sunkvežimio vairuotojas teigė užfiksavęs, kad piko metu atvežti puspriekabę į uostą, palikti aikštelėje prie kelto ir išvažiuoti atgal per Baltijos prospekto ir Šilutės plento sandūrą užtrukęs dvi valandas. Per tą laiką nuolat dirbo sunkvežimio dyzelinis variklis, kuris lėtai judant eilėms, kai trūkčiojama po 1–2 m, paskleidęs didžiulį kiekį teršalų.

Didžiausia šiuo metu „žaizda“ tapo Klaipėdos centrinė įvaža, kur bent iš dalies situacija galėtų palengvėti, jei miesto šeimininkas pasakytų – užteks grūstis eilėse – atveriame viaduką.

Pasak vairuotojo, dar viena chaotiška įvažiavimo vieta – Centrinio Klaipėdos terminalo jūrų perkėlos vartai. Sistema, jo teigimu, čia esanti sugalvota gera, nes sunkvežimis bet kuriuo paros metu gali įvežti į uostą priekabą ar paimti ją.

Problemos susidarančios piko metu, kai prieš pakrovimą į keltus iš visos Lietuvos suvažiuoja sunkvežimiai. Tarp atvažiavusių vairuotojų yra nemažai žmonių iš Vidurio Azijos šalių. Jie sunkiau orientuojasi, kokius kodus suvesti, kad automatinės vartų sistemos atsidarytų. Kartais vienas vairuotojas prie vartų „krapštosi“ ir po 10–15 minučių, o laukiantieji nervinasi.

„Viskas būtų žymiai paprasčiau, jei piko valandomis prie vartų budėtų terminalo specialistai, kurie padėtų greičiau susigaudyti į automatines uosto vartų sistemas lyg į kosminį laivą žvelgiantiems kai kuriems vairuotojams“, – pastebėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad matantis ir geresnę perspektyvą, nes diegiami dar du nauji įvažiavimai, ir tikėtina, kad ateityje netgi piko metu didesnių eilių prie uosto vartų nebebus.

Pikas: toks įvažiavimo į Klaipėdą vaizdas vyrauja kiekvieną darbo dieną. / V. Matučio nuotr.

Pinigai nusavinami iš uosto

Kai Klaipėda rinko meru Arvydą Vaitkų, vieni stipriausių jo programos punktų buvo sutvarkyti įvažas į Klaipėdos miestą, jo pramonės zonas ir uostą.

Sutapimas ar ne, bet kai kas A. Vaitkui jau esant meru pajudėjo. Sutvarkyta Pramonės gatvė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

Didžiausia šiuo metu „žaizda“ tapo Klaipėdos centrinė įvaža, kur bent iš dalies galėtų palengvėti, jei miesto šeimininkas pasakytų – užteks grūstis eilėse – atveriame viaduką.

Daugumą Klaipėdos miesto ir uosto įvažiavimo problemų išspręstų pietinis uosto išvažiavimas, sutvarkytas kelio Klaipėda–Šilutė ruožas bent nuo Jakų žiedinės sankryžos iki Šernų viaduko. Tam galėtų būti panaudojami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uždirbti pinigai, kuriuos dabar valdžia paima iš uosto ir „pravalgo“.

Lietuvos valdžia Klaipėdai lieka skoloje ir dėl to, kad niekaip negali užbaigti tvarkyti Jakų žiedinės sankryžos su atskiromis išvažomis iš Klaipėdos link Palangos ir nuo magistralės link Šilutės kelio.

Be abejo, Klaipėdoje yra ir daugiau probleminių gatvių, bet tai jau miesto galvos skausmas.

Svarbu, kad prioritetiniais būtų laikomi pagrindiniai keliai į Klaipėdos uostą. Nieko nenutiktų, jei Lietuvos valdžia 2–3 metų Uosto direkcijos pajamų dalį, kuri pervedama į biudžetą, numatytų įvažiavimo keliams į uostą per Klaipėdos miestą tvarkyti.

Su „Kavesta“ pasirašytą sutartį LAKD vienašališkai nutraukė liepos 9-ąją, todėl bendrovė teismo prašė pripažinti sprendimą neteisėtu bei stabdyti jo galiojimą, o kol ginčas bus išspręstas – uždrausti naują pirkimą.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 14-ąją įmonės prašymą atmetė, nes jo tenkinimas būtų naudingas tik jai, o visuomenės interesas nukentėtų.

„Uždraudus viešojo pirkimo procedūras, sustabdžius vienašališką sutarties nutraukimo galiojimą, būtų sudarytos prielaidos proporcingumo reikalavimams pažeisti ir būtų padaryta didesnė žala visuomenei nei ieškovės („Kavesta“ – BNS) interesams ir jo apsaugai“, – teigiama nutartyje, kurią dar galima skųsti.

Be to, dėl blogėjančios kelio Eglynai–Dauparai viaduko būklės jį reikia remontuoti kuo skubiau, todėl būtina skelbti naują pirkimą, nurodė teismas.

„Jeigu atsakovei (LAKD – BNS) būtų uždrausta sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį, ji patirtų itin didelių išlaidų – viaduko būklė nuolat blogėja ir būtina imtis kuo skubesnių jo remonto darbų, nes priešinga situacija lemtų kapitalinio remonto būtinybę, o šių darbų įsigijimui ir jų atlikimui gali prireikti ir dvejų metų, kas visiškai prieštarautų ekonomiškumo principui ir viešajam interesui“, – skelbia nutartis.

Viadukas yra už 7 km į rytus greitkelyje nuo Klaipėdos link Gargždų.

Pagal 2022 m. liepą pasirašytą ir viešai skelbiamą LAKD ir „Kavestos“ sutartį įmonė turėjo už 0,25 mln. eurų (su PVM) iki šių metų kovo 15-osios atlikti viaduko remonto darbus.

Kaip BNS nurodė Kelių direkcija, sutartis su įmone buvo nutraukta pastarajai nevykdant įsipareigojimų. „Kavestai“ buvo suteikta laiko pateikti paaiškinimus ir kitą informaciją, tačiau bendrovė to nepadarė.

Direkcija šiuo metu ruošiasi skelbti naują konkursą.

Pasak jo, finansavimo tikimasi artimiausiu metu, dėl šiuo metu trūkstamų lėšų kol kas nekyla grėsmė, kad projektas vėluos.

„Poreikis yra šiems metams pusantro milijono iš valstybės biudžeto, iš Susisiekimo ministerijos asignavimų, tai ypatingos grėsmės galbūt nėra, aš manau, kad tokią sumą ministerija vis tiek suras“, – pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Vaitkus.

Šių metų pradžioje iš valstybės biudžeto rekonstrukcijai skyrus 4 mln. eurų ministerija teigė, kad lėšų turėtų užtekti visiems darbams, kurie suplanuoti šiais metais.

Trūkstamų lėšų poreikis jau aptartas su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, jas tikimasi gauti rugsėjį, sako uostamiesčio meras.

Ministras kvietė rugsėjo mėnesį atvykti ir ieškoti kartu lėšų, kurių trūksta šios sankryžos projekto užbaigimui.

„Ministras kvietė rugsėjo mėnesį atvykti ir ieškoti kartu lėšų, kurių trūksta šios sankryžos projekto užbaigimui“, – teigė A. Vaitkus.

40 mln. eurų vertės darbus darbus atlieka bendrovė „Kauno tiltai“, sankryžos rekonstrukcija pradėta 2020 metais ir turėtų būti baigta 2024-ųjų pirmąjį ketvirtį.

Iš Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos šiam projektui iki šiol skirti 22,9 mln. eurų, rekonstrukciją taip pat finansuoja Klaipėdos uosto direkcija, Klaipėdos savivaldybė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Klaipėdos vicemero Algirdo Kamarausko teigimu, savivaldybė ir Klaipėdos uostas savo finansinius įsipareigojimus šiam projektui vykdo be vėlavimo.

Sankryžoje statomi du apie 400 metrų ilgio viadukai, jungiantys Vilniaus plentą su Baltijos prospektu, rekonstruojama Šilutės plento dalis nuo Dubysos gatvės iki pietinio įvažiavimo į prekybos centrą „Banginis“, žiedinė sankryža pertvarkoma į „turbožiedą“ su požeminėmis pėsčiųjų perėjomis, pėsčiųjų ir dviračių takais.

„Tai buvo bene blogiausios būklės tiltas visų tiltų ir viadukų sąraše, dėl to džiaugiuosi, kad šis ne vienerius metus atidėliotas saugumo klausimas pagaliau išspręstas. Iki metų pabaigos dar bus sutvarkyta pervaža ir pradėtas tvarkyti šalia esantis prastos būklės Alesninkų viadukas per geležinkelį. Tokiu būdu užtikrinant Vievio gyventojų ir svečių saugumą dešimtmečiams į priekį. Nuosekliai judame naikindami šias piktžaizdes visame tiltų ir viadukų tinkle“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus patarėjo Remigijaus Lipkevičiaus, įgyvendinus šio transporto mazgo rekonstrukcijos projektą, susisiekimas dabar patogesnis ir saugesnis visiems eismo dalyviams. Vievio miesto ar Vievio apylinkių gyventojams nuo šiol kelionės taip pat tapo trumpesnės, nes nebereikia naudotis apylankomis, kuriomis eismas buvo kreipiamas vykdant viaduko rekonstravimo darbus.

Naujojo Vievio transporto mazgo (dviejų lygų sankryžos) projektas įgyvendintas mėnesiu anksčiau, nei buvo numatyta sutartyje, o viaduko prieigose esančiais jungiamaisiais keliais ir naujai įrengtomis žiedinėmis sankryžomis vairuotojai galėjo naudotis jau nuo pernai metų gruodžio.

2021 m. pabaigoje senasis viadukas buvo pilnai nugriautas, o vietoj jo iškilo naujas, šiuolaikinius standartus atitinkantis statinys. Visuomenės patogumui rekonstruoti jungiamieji keliai, įrengti takai pėstiesiems ir dviratininkams, triukšmo slopinimo užtvaros (akustinės sienos), apšvietimas, buvusios sankryžos rekonstruotos į saugesnes, žiedines sankryžas. Viso projekto vertė siekia 11,8 mln. eurų.

Pradėjus vykdyti projektą, senojo viaduko būklė buvo prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle, juo galėjo važiuoti tik riboto svorio sunkiasvoris transportas. Kelių direkcijos parengtame kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų, tunelių), esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinės eilės sąraše, pagal kurį atliekamas minėtos infrastruktūros tvarkymas, šis viadukas buvo pirmoje eilės vietoje.

Šiais metais taip pat planuojama pradėti kapitališkai tvarkyti valstybinės reikšmės kelyje Nr. 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai 0,78 km esantį viaduką (Alesninkų) per geležinkelį. Tvarkant šį blogos būklės viaduką eismas bus leidžiamas viena puse, kol bus remontuojama kita viaduko pusė. Kai bus sutvarkyta viena pusė, ja bus leidžiamas eismas, kol bus tvarkoma likusi viaduko pusė. Planuojama, kad šiais metais pradėjus tvarkymo darbus, jie bus baigti 2024 m.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklauso 1547 tiltai ir viadukai. Iš jų 72 vertinami kaip blogos būklės. 2022 m. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo sutvarkytas 41 tiltas bei viadukas, šiemet planuojama sutvarkyti 27, o 2024 m. – 35 tiltus ir viadukus.

„Informuojame, kad jau leidžiamas eismas Vievio (Paparčių) viaduku. Kaip rašėme vakar (ketvirtadienį – BNS), oficialus atidarymas bus 16 dieną, bet eismas jau vyksta nuo šiandien“, – BNS penktadienį teigė direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Direkcijos atstovas Evaldas Petrikas anksčiau sakė, kad naujo viaduko itin laukė Vievio ir jo apylinkėse gyvenantys žmonės.

2021 metų pabaigoje pradėjus dviejų lygų sankryžos, kur susikerta magistralė Vilnius–Kaunas bei krašto kelias Vievis–Aukštadvaris, pertvarką, senasis viadukas buvo nugriautas, o vietoj jo už 11,8 mln. eurų pastatytas naujas. Eismas juo iš dalies keisis dėl jungiamuosiuose keliuose įrengtų naujų žiedinių sankryžų.

Paparčių viaduko būklė buvo prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle.

„Pusė kelių nevalyta. Skaičiuojame išlaidas, kad iki 4–5 mln. eurų gyventojams kainuos vien degalai, jei 200 dienų visiems reikės važiuoti lankstais“, – sakė vienas iš protesto organizatorių Aurimas Maldūnas.

Lankstai čia atsidaro, kai nuo seniausio Lietuvoje viaduko dėl prasidėjusio remonto krito pirmieji betono luitai. Šie laikinai sustabdė ne tik automagistralės eismą, bet ir iki dabar padalijo miestą į dvi dalis.

Vis plačiau piniginę varsto nuo 7 iki 10 tūkst. gyventojų. Jų nuostoliai dar labiau išaugo dėl nesusikalbėjimo uždarius ir geležinkelio pervažą. Anksčiau ji buvo virtusi alternatyva viadukui.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Statybos leidimus, mano supratimu, išdavė vietinė valdžia tiek Lietuvos geležinkeliams, tiek Lietuvos automobilių kelių direkcijai daryti projektus. Kažkas laiku neprisėdo ir nepažiūrėjo, kad laikai persidengia“, – tęsė A. Maldūnas.

Gyventojai jaučiasi bejėgiai ir stojo priešais susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio langus. Atvežė parodyti ištuštėjusius degalų bakus, meldžia pagalbos ir tikisi, kad įteikta Kalėdų dovana – gyventojų parašai – padės suprasti bėdas.

Rangovas dar rudenį prašė papildomų 400 tūkst. eurų ir tiltas jau būtų baigtas. Tačiau Automobilių kelių direkcijų jų nerado.

Padariniai tokie, kad, neduok Dieve, įvyks kokia nelaimė ir jie užtruks, nes jie irgi turi lankstais važiuoti.

Vis dėlto metalinis viadukas Vievyje išdygo dar rudenį, bet eismas juo nevyksta. Reikia baigti asfalto darbus, o šie dėl orų atidėti bent iki pavasario.

„Jis jautrus šalčiui, konstrukcija visa peršalus, jeigu nepadarysime arba blogai atliksime bandymus, kas atsakys už galimus padarinius?“ – retoriškai klausė Automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Tačiau gyventojai atkerta, kad skaudžių padarinių jau yra.

„Kol neturime greitosios pagalbos ir ugniagesių sraigtasparnių, tol jie važiuoja. Padariniai tokie, kad, neduok Dieve, įvyks kokia nelaimė ir jie užtruks, nes jie irgi turi lankstais važiuoti“, – pažymėjo Aurimas.

Automobilių kelių direkcijai siūlyta statytis specialias palapines ir šildyti viaduką. Tačiau bandymų net ir uždėjus jas atlikti negalima, tiltas vis tiek lauktų šilumos.

„Jeigu oras leis, tai mėnesių klausimas ir tada jau dešimtmečiams jokių problemų nebus“,  – žadėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.

Elektrėnų savivaldybė skaičiuoja, kad vien autobusų parko patirti nuostoliai per metus siekia keliasdešimt tūkstančių eurų. Tikisi, kad išgelbės prezidentas Gitanas Nausėda arba premjerė Ingrida Šimonytė, mat šią savaitę kreipėsi pagalbos į juos.

Tačiau gyventojai kelia klausimus dėl degalų kompensacijų.

„Nežinau analogo, kad Lietuvoje būtų tokia situacija, jog valstybė dengtų nuostolius tokiu atveju“, – sakė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius.

Viaduko prieigos eismas jau atidarytas, tačiau, pagal rangovo planus, Vievio viaduku judėti bus galima tik birželio pabaigoje. Pervažos darbai baigsis tik rudenį.

Viadukas, esantis virš pagrindinės Lietuvos transporto arterijos – magistralės A1 – yra kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė jungiamasis statinys. Tai šalies kelių infrastruktūrai svarbus objektas, tačiau jo dabartinė būklė – prasta. Viaduko deformaciniai pjūviai – nesandarūs, šiuo metu yra apirę perdangos sijų galai, trūkusi tarpinės atramos rėmo sija, susidėvėjusi dangos konstrukcija.

Vykstant kapitalinio remonto darbams, statinio būklė pasikeis. Bus nuardomas senas dangos paklotas, sustiprinama tarpinės atramos rėmo sija, pakeičiami atraminiai guoliai. Taip pat numatyti įrengti nauji deformaciniai pjūviai, turėklų blokai, šalitilčių plokštės.

Bendrovė atnaujins ir kelio dangą, privažiavimuose sumontuos pereinamąsias plokštes, įrengs šlaitų tvirtinimą, vandens nuvedimo sistemą. Iš viso, vykdant projektą, bus suremontuota apie vieno kilometro ilgio kelio atkarpa. Kovo mėnesį pradėtus darbus planuojama baigti 2023-ųjų lapkritį.

„Tęsdami pietvakarių Lietuvos kelių infrastruktūros atnaujinimo darbus, siekiame gerinti eismo saugumą ir didinti judėjimo patogumą. Modernizuoti keliai ir juos jungiantys objektai užtikrina efektyvesnį susisiekimą tarp itin svarbių šalies miestų – Žemaitijos krašto centrų. Vykdant darbus šiame kelyje eismas nebus nutraukiamas, tik apribojamas“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ rekonstruoja rajoninį kelią Kretingalė–Plikiai–Smilgynai, vykdo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Meldikviršiai–Sartininkai–Žemaičių Naumiestis pietvakarinėje Lietuvos dalyje ir krašto kelio Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus ruožų kapitalinio remonto darbus. Bendrovė taip pat rekonstruoja tiltą per Eketės upę rajoniniame kelyje Klaipėda–Radailiai–Kretinga, atlieka kelio Pėžaičiai–Švėkšna ruožo Šilutės rajone kapitalinį remontą, vykdo Taurakalnio ir Arimo gatvių Klaipėdoje rekonstrukciją, rajoninio kelio Dituva–Priekulė–Dreižiai ruožo rekonstrukciją, įrenginėja skirtingų lygių geležinkelio ir automobilių sankirtą Lentvaris–Vievis, įgyvendina specializuotas eismo saugumo priemones Vilniaus mieste, planuoja Kunigiškiai–Palanga ruožo remonto darbus.