Pirmasis Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma parengė ir registravo Seimo nutarimo projektą, kad Europos reikalų komiteto pirmininkas turi septynis pavaduotojus, tačiau realiai paskirti į šias pareigas būtų šeši politikai: konservatoriai Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris, „valstiečiai“ Guoda Burokienė bei Aurelijus Veryga, liberalas Arminas Lydeka, „laisvietis“ Marius Matijošaitis.

Darbo partijos frakcija Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo vietos atsisakė, nes viršija jai priklausančių komitetų pavaduotojų kvotą.

„Buvo viešų priekaištų, kad (V. Gapšys – BNS) paliktas formaliai pavaduotoju. Suprantama, tas kokių nors praktinių finansinių problemų nesukelia, nes priedas už tas pareigas jam nemokamas, bet jeigu žmogus realiai pareigų atlikti negali... Šiuo atveju nereikia 85 balsų panaikinti pavaduotojo statusą“, – BNS sakė J. Razma.

Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino V. Gapšio mandato Seime, nes nepavyko surinkti ne mažiau kaip 85 balsų, palaikančių tokį sprendimą.

J. Razmos teigimu, bet kokiu atveju kalėjime bausmę atliekantis politikas negalėtų pavaduoti komiteto pirmininkės, jeigu to prireiktų.

Parlamento vicepirmininkas taip pat abejojo, kad V. Gapšiui būtų sudarytos sąlygos dirbti nuotoliu iš kalėjimo.

„Man atrodo, kad tema yra baigta. Kalėjimų tarnyba logiškai pasakė, kad jie negali daryti išimčių iš taisyklių priklausomai nuo įkalinto asmens pareigų. Jeigu jie nueitų tuo keliu, ir kiti pradėtų dėstyti visokius argumentas, jog jiems irgi reikia sudaryti išimtis“, – teigė J. Razma.

„Jeigu tam tikru momentu pagal tas taisykles jam bus leidžiama elektroninėmis priemonėmis naudotis, tuo atveju, jeigu tai bus suderinama su komiteto posėdžio laiku, nuotoliniu būdu gal ir galės dalyvauti. Bet, kiek žinau, turi praeiti pakankamai įkalinimo laiko, kad būtų tos sąlygos liberalesnės dėl naudojimosi elektroninio ryšio priemonėmis“, – pridūrė Seimo pirmininkės pavaduotojas.

Anot jo, sprendimas dėl V. Gapšio atleidimo bus svarstomas tik kovo mėnesį, kai prasidės pavasario sesija, nebent būtų nuspręsta surengti neeilinę sesiją.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime. Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

V. Gapšys nuosprendį yra apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ketvirtadienį už jo kandidatūrą vienbalsiai balsavo 103 Seimo nariai.

Pakeisti savo atstovą Seimo Europos reikalų komiteto vadovybėje nutarė opozicinė Darbo partijos frakcija. Į šias pareigas vietoj pasitraukusio iš Seimo „darbiečių“ frakcijos parlamentaro Mindaugo Puidoko ši frakcija delegavo V. Gapšį.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas turi 7 pavaduotojus.

„Darbiečius“ palikęs M. Puidokas tapo Mišrios Seimo narių grupės nariu.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, V. Purlys Vykdomosios tarybos 65-oje sesijoje vicepirmininku išrinktas vienerių metų kadencijai.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija prižiūri 1997 metais priimtos Cheminio ginklo konvencijos įgyvendinimą.

Jos tikslas – siekti visų cheminių ginklų sunaikinimo.

Konvencijai priklauso 193 valstybės narės.

„Aš laikausi nuomonės, kad tikrai mes nuotolinį darbą darom ir tam, kad, jeigu reikėtų, ir pavasario sesijoje dirbti nuotoliu. Aš manau, kad prie dabartinių koronaviruso skaičių nesimato, kad mes galėtumėm labai lengvai susirinkti fiziškai“, – trečiadienį interviu Žinių radijui telefonu sakė V. Mitalas.

„Manau, kad reikia Seimui rodyti pavyzdį, kaip galima dribti nuotoliniu būdu“, – apie kovo 10 dieną prasidėsiančią Seimo eilinę pavasario sesiją sakė V. Mitalas.

Vytautas Mitalas/P.Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Seimas gruodžio pabaigoje įteisino darbą nuotoliniu būdu ir taip buvo surengti paskutiniai pratęstos sesijos posėdžiai sausį. Ne sesijos metu nuotoliniu būdu posėdžiauja Seimo komitetai, komisijos, dauguma frakcijų.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

Už J. Jaručio kandidatūrą Seimo vicepirmininko rinkimuose ketvirtadienį per slaptą balsavimą buvo 90 Seimo narių, 10 balsavo „prieš“ ir 10 parlamentarų susilaikė. Vienas biuletenis rastas sugadintas.

J. Jarutis yra antras „valstiečių“ pasiūlytas kandidatas į Seimo vicepirmininkus. Anksčiau Seimas atmetė „valstiečių“ pasiūlytą kandidatą Aušrinę Norkienę, nors visi kiti teikti pavaduotojai, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, buvo patvirtinti.

Protestuodamas prieš valdančiųjų veiksmus skirstant pozicijas parlamente lapkričio pabaigoje iš Seimo pasitraukė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Noriu padėkoti valdančiosios daugumos koalicijai. Mes visi labai retai atsispiriam pagundom tam tikrom, pasigalynėt, parodyt savo jėgą, bet Rytų filosofai turi tokį posakį, kad stiprus ne tas, kuris gali nugalėti, bet tas, kuris gali išvengti kovos“, – ketvirtadienį prisistatydamas Seime sakė J. Jarutis.

„Aš manau, kad tas vengimas kovos šiandien bus pademonstruotas ir demokratijos šventė įvyks“, – teigė kandidatas.

Seime pateikus kandidatūrą, vyks slaptas balsavimas. Parlamento vicepirmininkai renkami paprasta balsų dauguma.

Aš manau, kad tas vengimas kovos šiandien bus pademonstruotas ir demokratijos šventė įvyks.

J. Jarutis yra antras „valstiečių“ pasiūlytas kandidatas į Seimo vicepirmininkus. Anksčiau Seimas atmetė „valstiečių“ pasiūlytą kandidatą Aušrinę Norkienę, nors visi kiti teikti pavaduotojai, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, buvo patvirtinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teikdama kandidatūrą pažymėjo, kad J. Jarutis taptų septintuoju vicepirmininku, ir jei Seimas pritartų šiam teikimui, „visos opozicinės Seimo frakcijos turėtų atstovus Seimo valdyboje“.

J. Jarutis apie jo kandidatūros teikimą sakė, kad „tai pirmas žingsnis dėl tų pažadų įgyvendinimo“, ir tikėjosi, kad „bus išpildyti kiti opozicijai priklausomi postai“.

Pagal Seimo statutą, opozicijos atstovai yra skiriami į Audito komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos vadovus.

„V. Mitalo kandidatūra sustiprins Seimo vadovybės darbą, turime nemažai idėjų, kaip skaitmenizuoti Seimo darbą, kaip padaryti jį patogesnį ir atsparesnį įvairioms pandemijoms, pasitelkiant moderniausias technologijas“, – BNS sakė partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.

„Vytautas taip pat turi daug patirties vykdomojoje valdžioje, buvo Vilniaus vicemeras, atsakingas už svarbias sritis, politiniame darbe ši patirtis bus svarbi“, – teigė Laisvės partijos vadovė.

Seimo pirmininkė Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad antradienį planuoja teikti visas keturias kandidatūras į laisvas vicepirmininkų vietas.

Du kandidatus teiks konservatoriai, vieną – Laisvės partiją, vieną - opozicija. Seimo vicepirmininkais jau yra išrinkti konservatorius Jurgis Razma nuo valdančiųjų ir Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis nuo opozicijos.

V. Mitalas į Seimą išrinktas pirmai kadencijai, anksčiau jis ėjo Vilniaus vicemero pareigas.

Laisvės partija parlamente turi 11 narių frakciją.

Valdančiąją koaliciją po Seimo rinkimų suformavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

„Susekti Seimo dramą, matyt, visiems yra sunku. Keista, kad nėra kalbama apie būsimo Seimo pirmininko darbus, kokie uždaviniai būtų konkrečiai keliami ir ko iš jo būtų tikimasi. Ciniškai skamba, kuomet vienas vicepirmininkas kainuoja beveik šimtą tūkstančių eurų per metus, visas jo išlaikymas (...) Keliant mokesčius valstybėje, kad ir kokioje nors srityje, būtų geriau nepranešti žinios, kad tuo pačiu mes saviškiui sumokėsime dar šimtą tūkstančių. Tai manau, Remigijų Žemaitaitį atleidus, galėjo ta vieta pabūti ir tuščia. Ne tiek daug laiko liko“, – teigė G. Landsbergis.

Ciniškai skamba, kuomet vienas vicepirmininkas kainuoja beveik šimtą tūkstančių eurų per metus, visas jo išlaikymas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį užimti laisvą Seimo pirmininko pavaduotojo kėdę valdantieji pasiūlė Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovui Kęstučiui Bartkevičiui.

Seimo pirmininko pavaduotojo kėdė liko tuščia, atleidus iš šių pareigų „tvarkietį“ Remigijų Žemaitaitį.

Trečiadienį po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakė, kad sutarta neteikti naujų kandidatų į Seimo vicepirmininko postą.

Šiuo metu yra šeši V. Pranckiečio pavaduotojai – Rima Baškienė, Irena Degutienė, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Jonas Liesys, Arvydas Nekrošius.

Seimo statutas numato, kad Seimo pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.

„Koalicija priėmė sprendimą, bus siūlomas naujos frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovas K. Bartkevičius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams patvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

Seimo pirmininkas Viktoras Prancietis ketvirtadienį prieš Seimo posėdį žurnalistams teigė, jog naujo kandidato neteiks, kaip buvo sutarta susitikime su frakcijų atstovais trečiadienį.

„Vakar su frakcijų seniūnais tarėmės ir aiškiai pasakiau frakcijų seniūnų nuomonę, kad šitos vietos nebūtina užimti“, – sakė V. Pranckietis.

„Statutas numato, kad Seimo pirmininkas, pasitaręs su seniūnais, teikia pavaduotojus. Aš tikrai nemanau, kad turiu teisę ignoruoti Statutą“, – teigė parlamento vadovas.

Anot V. Pranckiečio, sutaupytas Seimo vicepirmininko pareigybės lėšas, apie 100 tūkst. eurų, būtų galima skirti Vyriausiosios rinkimų komisijos papildomiems etatams.

R. Karbauskis tuo tarpu tvirtino, jog parlamento vadovas turės teikti pavaduotoją valdančiosios koalicijos siūlymu.

„Jis (V. Pranckietis – BNS) teiks, yra du Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kodėl Seimo pirmininkas turės tai daryti. Arba jis nežinojo, arba, jei dar sykį pažeidinės Konstituciją, nežinau, ką opozicija su juo darys“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.

Trečiadienį po Seimo pirmininko V. Pranckiečio ir parlamentinių frakcijų atstovų pasitarimo buvo paskelbta, kad septinto vicepirmininko pareigybė liks neužimta.

„Sutarėme taip – kol kas statuto pataisų neteikiame ir naujų pavaduotojų į kandidatus neteikiame“, – po susitikimo žurnalistams tuomet sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė patvirtino, jog šiam sprendimui pritarė visi susitikimo dalyviai.

„Valstiečiams“ pasitarime atstovavo ne frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, o jo pavaduotojas Jonas Jarutis bei Seimo pirmoji vicepirmininkė R. Baškienė.

Seimo pirmininko filosofijos nutarimais dar netampa. Niekas nenutarė. Bus koalicinė taryba ir nutars, kokį Seimo narį iš koalicijos deleguos į pavaduotojus.

R. Karbauskis vėliau žurnalistams po „valstiečių“ frakcijos posėdžio sakė, kad ketvirtadienį koalicinė taryba teiks kandidatūrą į Seimo vicepirmininko vietą.

„Seimo pirmininko filosofijos nutarimais dar netampa. Niekas nenutarė. Bus koalicinė taryba ir nutars, kokį Seimo narį iš koalicijos deleguos į pavaduotojus. Seimo pirmininkui bus tai perduota kaip koalicijos valia ir atitinkamai Seimo pirmininkas galės padaryti tai, ką jis ir ruošiasi daryti“, – teigė R. Karbauskis.

Seimas antradienį valdančiųjų teikimu Seimo narių Mišrios grupės narį R. Žemaitaitį atleido iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Už tai balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė vienas parlamentaras.

Seimo pirmininkas žurnalistams dar iki paskelbiant balsavimo rezultatus sakė, kad R. Žemaitaičio atstatydinimo atveju siūlys naikinti vieną vicepirmininko pareigybę.

Seimo statute įrašyta, kad Seimo pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.

Projektą dėl R. Žemaitaičio atstatydinimo pateikė 44 valdančiųjų atstovai, tarp jų – ir buvę bendražygiai „tvarkiečiai“, argumentuodami, kad jis prarado į pareigas delegavusios frakcijos pasitikėjimą.

„Seimo pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis prarado nemažos Seimo narių dalies, be kita ko – ir jo paskyrimą į Seimo pirmininko pavaduotojus rėmusios visos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pasitikėjimą, vėliai iširo ir jį rėmusi frakcija, ir dėl to jo pareigų ėjimas Seimo vadovybėje apsunkintas“, – rašoma teikime.

Jis penktadienį registruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Pareiškimą dėl R. Žemaitaičio atleidimo pasirašė 44 Seimo valdančiųjų atstovai, tarp jų – buvę bendražygiai „tvarkiečiai“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis žada, jog balsavimas dėl R. Žemaitaičio atstatydinimo tikriausiai bus rengiamas antradienį.

Atstatydinti Seimo vicepirmininką reikia ne mažiau kaip 71 balso. Valdantieji spalio mėnesį nesėkmingai bandė atstatydinti „valstiečius“ palikusį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.

Pagal Seimo statutą, pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

R. Žemaitaitis sako kol kas pats neketinantis pasitraukti iš Seimo vicepirmininko pareigų, nes politinės situacijos nėra apsvarsčiusi partijos taryba, jį į tas pareigas delegavusi.

„Tegu registruoja, mūsų partijos taryba dar nebuvo susirinkusi, nei kongresas, aš laikausi to, kam buvo pritarusi taryba, o jei jie nori, tegu registruoja“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Žemaitaitis, valdančiųjų veiksmus pavadinęs „žaidimais“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga spalio pabaigoje nutraukė valdančiosios koalicijos sutartį su „Tvarka ir teisingumu“.

Rugsėjį visi Seimo „tvarkiečiai“, išskyrus partijos lyderį R. Žemaitaitį, įkūrė naują frakciją „Lietuvos gerovei“. Didžioji dalis šios frakcijos narių pasitraukė ir iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Ši frakcija su valdančiaisiais pasirašė susitarimą dėl bendro darbo Seime.