Socialdemokratų partija (PSD) gavo apie 46 proc. balsų, paskelbė rinkimų komisija, suskaičiavusi 99 proc. balsų.

Antroje vietoje, surinkusi kiek daugiau kaip 20 proc. balsų, liko centro dešinės Nacionalinė liberalų partija (PNL), o ją palaikant sąjunga „Gelbėkime Rumuniją“ (USR), kurią neseniai įkūrė aktyvistu tapęs vienas matematikas, sulaukė 9,3 proc. rinkėjų palaikymo.

5 proc. slenkstį įveikė ir į parlamentą pateko tikėtina PSD koalicijos partnerė, liberali partija ALDE, taip pat – buvusio prezidento Traiano Basescu (Trajano Besesku) Liaudies judėjimo partija (PMP).

Praėjus 27 metams po komunistinio diktatoriaus Nicolae Ceausescu (Nikolajės Čiaušesku) egzekucijos ir jo režimo žlugimo rinkėjus yra apėmusi apatija – per šiuos rinkimus jų aktyvumas tebuvo 39,5 procento. Tai daugiau kaip 2 proc. mažiau nei per 2012 metų parlamento rinkimus.

Po 2015 metų spalio 30-ąją 64 žmonių gyvybes nusinešusio gaisro, tarp kurio priežasčių minėta valdininkų korupcija, premjeras Victoras Ponta (Viktoras Ponta) ir jo Socialdemokratų partijos (PSD) vyriausybė buvo priversta atsistatydinti.

Nuo V. Pontos atsistatydinimo Rumunija buvo vadovaujama laikinosios vyriausybės ir jos lyderio technokrato Daciano Cioloso(Dačano Čološo) – 47 metų buvusio ES komisaro.

PNL ir USR sakė, kad sutiktų su tolesniu D. Cioloso vadovavimu. Jis sakė, kad mielai dirbtų, bet nori likti nepriklausomas ir žada toliau laikyti griežtos biudžeto drausmės.

Tuo tarpu PSD nori, kad premjeru taptų 54-erių metų partijos pirmininkas Liviu Dragnea (Liviju Dragnia).

Tačiau L. Dragnea dar nesibaigęs lygtinės bausmės už rinkimų klastojimą laikotarpis, todėl jis teisiškai negalėtų vadovauti vyriausybei. Be to, 57-erių metų prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) atsisakė paskirti premjeru bet kokį teisinių problemų turintį veikėją.

Tokiu atveju užkertamas kelias grįžti 44-erių metų V. Pontai, kurio byla šiuo metu nagrinėjama. Šis procesas dėl įtariamo mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo buvo pradėtas dar jam dirbant premjero poste, bet politikas visus jam metamus kaltinimus neigia.

Papirkti pareigūnai

Kai naktinį klubą „Colectiv“ pernai nuniokojo didžiulis gaisras, pareigūnai buvo kaltinami korupcija ir priešgaisrinės saugos pažeidimų ignoravimu. Be to, aukų skaičių padidino prastas medikų darbas.

Daugeliui rumunų ši tragedija tapo paskutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę – jie išėjo gatves reikalauti, kad Rumunija apsivalytų.

Nacionalinis antikorupcinis direktoratas (DNA) buvo labai aktyvus ir matomas: jo taikiklyje atsidūrė kai kurie ministrai, senatoriai, įstatymų leidėjai ir kiti pareigūnai.

Neseniai atlikta apklausa rodo, kad 95 proc. rumunų nori, kad kova su korupcija būtų naujos vyriausybės prioritetas.

Tačiau baiminamasi, kad to nebus, jeigu į valdžią grįš PSD.

Apsivalymo pastangos „neproporcingai smogė Rumunijos kairei“, – sakė analitinio centro „Eurasia Group“ ekspertė Cveta Petrova.

„Dėl to, jeigu į valdžią ateitų kairiųjų vadovaujama koalicija, ji stengsis sulėtinti šią kampaniją“, – aiškino ji.

Vis dėlto PSD vis dar yra tvirtai palaikoma vyresnio amžiaus rumunų ir šios pietryčių Europoje šalies, turinčios 20 mln. gyventojų, kaimiškose vietovėse.

Praėjus 27 metams po komunistinio diktatoriaus Nicolae Ceausescu (Nikolajės Čiaušesku) egzekucijos ir jo režimo žlugimo rinkėjus yra apėmus apatija – per šiuos rinkimų jų aktyvumas buvo tik apie 40 proc.

Per rinkimų kampaniją abi stovyklos svaidėsi įžeidimais ir vengė rimtų politinių diskusijų, tačiau it susitarusios žadėjo įspūdingai didinti atlyginimus ir pensijas, taip pat mažinti mokesčius.

Tokie pažadai, net jeigu niekada nebus įgyvendinti, atrodo patrauklūs šalyje, kur daugiau kaip pusė namų ūkių kaimuose neturi vandentiekio, o ketvirtadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Dar trys milijonai rumunų yra emigravę.

Visgi ši šalis pasižymi savais ypatumais: nacionalistinė ir prieš ES nukreipta retorika, išpopuliarėjusi kitose šio regiono narėse, tarp jų Vengrijoje ir Lenkijoje, neturi stiprių pozicijų Rumunijoje.

„Mūsų Rumunija visiškai sugriauta. Nebegalime čia gyventi. Nėra darbo, žmonės išvyksta į užsienį“, – naujienų agentūrai AFP skundėsi Marin Oana, balsavusi neturtingame pietiniame Singurenio kaime.

„Tikiuosi, kad (politikai) suvoks, kokių problemų esama mūsų visuomenėje ir investuos į sveikatos apsaugą ir švietimą“, – sakė to paties kaimo rinkėja Denisa Grajdan (Denisa Graždan).

„Atimame daktaro titulą, suteiktą ponui Pontai Bukarešto universiteto“, – sakoma pranešime, pasirašytame švietimo ministro Mirceos Dumitru (Mirčios Dumitru).

Ministerijos komisija praeitą mėnesį patvirtino išvadą dėl „plagiato“, atliktą trijų ekspertų grupių 2012 metais.

Trečdalis 2003 metais V. Pontos apgintos disertacijos apie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) veiklą buvo žodis žodin nukopijuota iš kitų šaltinių, nustatė ekspertai.

V. Ponta anksčiau neigė kaltinimus ir laikė juos „politinėmis atakomis“.

Atėjęs į valdžią 2012 metais V. Ponta paleido vieną komisiją, paskirtą tikrinti skundus dėl plagijavimo, o į kitos sudėtį įtraukė žmones, palaikančius jo poziciją.

Šiuo metu V. Pontai yra  didesnių rūpesčių nei skandalas dėl disertacijos. Ekspremjeras pateko į kelių korupcijos tyrimų akiratį ir atsistatydino pernai lapkritį po niokojančio gaisro viename Bukarešto naktiniame klube, nusinešusio 64 žmonių gyvybes.

Šiuo metu nagrinėjamos bylos, kuriose jis kaltinamas sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu.

Buvęs Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Dacianas Ciolosas (Dačianas Čiološas) antradienį paskirtas naujuoju Rumunijos ministru pirmininku, atsistatydinus praėjusią savaitę Victorui Pontai (Viktorui Pontai) po masiškų protestų prieš vyriausybę po baisaus gaisro naktiniame klube.

„Aš skyriu Dacianą Ciolosą į ministro pirmininko postą“, – pareiškė prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) po pasitarimų su politinėmis partijomis dėl vyriausybės formavimo.

„Mums reikia nepriklausomo ministro pirmininko, arba vadintino technokratu principingo asmens, neįsivėlusio į jokius skandalus ir pademonstravusio, kad gali suvaldyti komplikuotas situacijas“, – pasakė K.Iohannisas.

Tūkstančiai rumunų išėjo į gatves dalyvauti masiniuose protestuose prieš vyriausybę po spalio 30 dieną Bukarešto naktiniame klube „Colectiv“ įvykusio tragiško gaisro, per kurį žuvo 46 žmonės, dar daug sužeista, 15-os sužeistųjų būklė tebėra kritinė.

Daugelio nuomone, nepakankamas saugumo standartų laikymasis šiame klube atspindi vienos neturtingiausių Europos Sąjungoje šalies didesnes problemas, ypač dėl klestinčios korupcijos.

Rumunijos prezidentas sekmadienį paprašė protestuotojų palaikymo reformuojant šalį, bet buvo pasitiktas minios skanduojamais šūkiais ir švilpimu, kai aplankė „esminių pokyčių“ reikalaujančius demonstrantus Universiteto aikštėje Bukarešto centre, tapusioje jau beveik savaitę nesiliaujančių protestų židiniu.

Premjeras Victoras Ponta (Viktoras Ponta), kuris kelias savaites anksčiau patyrė spaudimą dėl jam iškeltos korupcijos bylos, atsistatydino trečiadienį, sakydamas, kad aukščiausio rango pareigūnai turi prisiimti atsakomybę dėl tos tragedijos.

D.Ciolosas, ES žemės ūkio komisaru buvęs nuo 2010 iki 2014 metų, nuo liepos dirbo specialiuoju Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) patarėju maisto tarptautinio saugumo srityje.

46-erių D.Ciolosas yra buvęs ir Rumunijos žemės ūkio ministru centro dešiniųjų vyriausybėje 2007-2008 metais.

Rumunijos premjeras Victoras Ponta (Viktoras Ponta) atsistatydino trečiadienį, kai viename sostinės klube praeitą savaitgalį kilęs pražūtingas gaisras išprovokavo masines demonstracijas, tačiau dešimtys tūkstančių žmonių vėl išėjo į Bukarešto gatves.

43 metų premjeras per televiziją paskelbė paleidžiantis vyriausybę, sakydamas, kad aukščiausi pareigūnai turi prisiimti atsakomybę dėl praeitą penktadienį įvykusios tragedijos klube „Colectiv“. Per tą gaisrą žuvo 32 žmonės, o dar beveik 200 buvo sužeisti. Daugelio nukentėjusiųjų būklė išlieka kritinė.

Vis dėlto šis žingsnis nesustabdė apie 30 tūkst. žmonių išeiti į gatves vėliau trečiadienį, antrą protestų dieną, ir reikalauti „esminių pokyčių“ vyriausybėje.

Daugiau negu 20 tūkst. protestuotojų susirinko Universiteto aikštėje Bukarešto centre, kuri tradiciškai rengiami mitingai prieš vyriausybę. Demonstrantai reikalavo surengti pirmalaikius rinkimus ir užtikrinti geresnį valdymą.

Ragindami kitus žmones dėtis prie protestų, jie skandavo „Išeikit iš namų, jeigu jums rūpi!“ ir „Nebijokit, šalis kyla!“

Vėliau demonstrantai nužygiavo prie parlamento rūmų.

„Žmonės nori pokyčių sistemoje; dalinių priemonių nepakanka, – sakė muzikantas Marius Matache (Marius Matakė), prisidėjęs prie eitynių. – Mūsų draugus klube „Colectiv“ pražudė netikusi sistema. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę.“

Apie 10 tūkst. protestuotojų taip pat išėjo į gatves keliolikoje kitų didžiųjų miestų, tarp jų Kluže, Timišoaroje ir Konstancoje.

Trečiadienį demonstrantų susirinko netgi daugiau negu ankstesnį vakarą Bukarešto Pergalės aikštėje, prie kurios yra vyriausybės būstinė. Tąsyk buvo raginamas atsistatydinti V.Ponta ir vidaus reikalų ministras Gabrielis Oprea (Gabrielis Opria).

Premjerui paskelbus apie pasitraukimą, V.Ponta ir jo Socialdemokratų partija susitiko su koalicijos partneriais ir paskyrė gynybos ministrą Mirceą Dusą (Mirčią Dušą) laikinai vadovauti vyriausybei.

Prezidentas Klausas Iohannis (Lausas Johanis) dabar turės paskirti nuolatinį premjerą, kurio vyriausybės sudėtį turės patvirtinti parlamentas. Jeigu to nepavyks padaryti, bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Rumunijos Europos politikos centro analitikas Ciprianas Ciucu (Čiprianas Čiuku) sakė, kad V.Pontą atsistatydinti paskatino ankstesnis kyšininkavimo skandalas ir spaudimą padidinęs įtūžis dėl tragedijos naktiniame klube.

„Ponta ieškojo išeities; jo vyriausybė artėjo prie pabaigos“, – naujienų agentūrai AFP aiškino C.Ciucu.

Rumunijos vyriausybės vadovas Victoras Ponta (Viktoras Ponta) trečiadienį paskelbė, jog atsistatydina dėl pražūtingo gaisro naktiniame klube, nusinešusio 32 žmonių gyvybes.

Premjeras sprendimą trauktis iš pareigų priėmė kitą dieną po didžiulio mitingo Bukarešte, kuriame jo atsistatydinimo reikalavo daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

„Traukiuosi iš ministro pirmininko posto, - sakė V.Ponta, per televiziją kreipdamasis į visuomenę. - Viliuosi, kad vyriausybės atsistatydinimas patenkins žmones, išėjusius į gatves.“

„Grąžinu savo mandatą ir, suprantama, savo vyriausybės“, - pridūrė jis.

Premjeras sakė, jog teisinga atsakomybę dėl penktadienio tragedijos prisiimti ne tik klubo „Colectiv“ vadovams, bet ir aukščiausiems valstybės pareigūnams.

„Turiu pripažinti teisėtą žmonių pyktį“, - pažymėjo jis.

Antradienį vakare daugiau negu 20 tūkst. žmonių susirinko Bukarešto gatvėse į spontanišką protestą reikalauti premjero, vidaus reikalų ministro Gabrielio Oprea (Gabrielio Oprios) bei rajono, kuriame įsikūręs klubas „Colectiv“, mero atsistatydinimo.

Protestuotojai skandavo „Ponta, atsistatydink!“ ir „Žudikai!“, o kai kurie mojavo skylėtomis nacionalinėmis vėliavomis, tapusiomis prieš 25 metus įvykusios revoliucijos, per kurią buvo nuverstas komunistinis diktatorius Nicolae Ceausescu (Nikolajė Čiaušesku), simboliu.

Šalyje jau kurį laiką tvenkėsi visuomenės pyktis dėl vyriausybės, kurią nemaža dalis rumunų laiko korumpuota, o penktadienio tragedija, regis, perpildė žmonių kantrybės taurę.

Prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) antradienį vėlai vakare savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė: „Suprantu, ko prašoma ir ko tikimasi, ir jie teisūs, kažkas privalo prisiimti politinę atsakomybę“.

„Kitą žingsnį turi žengti politikai, negalintys ignoruoti šios sukilimo nuotaikos“, - pridūrė jis.

K.Iohannisas spaudė atsistatydinti 43 metų V.Pontą, kurį jis įveikė pernai lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose.

Jei nebūtų atsistatydinęs, socialdemokratas V.Ponta būtų tapęs pirmuoju Rumunijos vyriausybės vadovu, kuris būtų teisiamas tebeeidamas pareigas.

Rugsėjį V.Pontai buvo iškelta byla dėl sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo. Tie kaltinimai susiję su V.Pontos veikla 2007-2011 metais, kai jis dirbo teisininku. Premjeru jis tapo 2012 metais.

V.Pontos pasitraukimas gali paskatinti politinių jėgų persigrupavimą Rumunijoje, kur daugumą parlamente turi trijų partijų koalicija.

Prezidentas K.Iohannisas, kuris yra buvęs opozicijos lyderis, sakė, kad jo tikslas yra atvesti į valdžią liberalus, kuriems anksčiau vadovavo.

V.Ponta anksčiau ne kartą atmetė raginimus atsistatydinti ir žadėjo dirbti visą kadenciją - iki 2016 metų pabaigos, kai turėtų įvykti eiliniai parlamento rinkimai.

Rumunijos parlamente antradienį nepakako balsų pareikšti nepasitikėjimą korupcija įtariamam vyriausybės vadovui Victorui Pontai (Viktorui Pontai), pranešė šaltiniai.

V.Ponta yra pirmasis Rumunijos vyriausybės vadovas, kuriam teks stoti prieš teismą tebeeinant premjero pareigas.

Visų trijų partijų, priklausančių V.Pontos valdančiajai koalicijai, deputatai nebalsavo.

Opozicijoje esantiems liberalams, kurie vylėsi, kad jiems pavyks palenkti į savo pusę kažkiek perbėgėlių iš valdančiųjų stovyklos, nepavyko užsitikrinti 275 balsų, reikalingų premjerui nušalinti, nurodė šaltiniai.

„Opozicijos siūlymas pareikšti nepasitikėjimą nebuvo patvirtintas. Nė vienas deputatas iš valdančiųjų partijų nebalavo“, - telefonu iš parlamento sakė valdančiosios koalicijos įstatymų leidėjas, pageidavęs neviešinti savo pavardės.

Kitas šaltinis parlamente nurodė: „Balsavimas dėl nepasitikėjimo pareiškimo žlugo. Mes visi susilaikėme“.

Rumunijos vyriausybės vadovui Victorui Pontai (Viktorui Pontai) teks stoti prieš teismą dėl korupcijos, ketvirtadienį pranešė korupcijos bylas tiriantys prokurorai.

42 metų socialdemokratų lyderis, griežtai neigiantis jam pareikštus kaltinimus, bus pirmasis Rumunijos vyriausybės vadovas, kurio teismo procesas vyks jam tebeeinant premjero pareigas.

V.Ponta kaltinamas sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu 2007-2011 metų laikotarpiu, kai dar neužėmė premjero posto, į kurį buvo paskirtas 2012-aisiais.

Premjero teisinės problemos išprovokavo naują krizę Rumunijoje, kuri yra antra skurdžiausia Europos Sąjungos narė.

Šalies prezidentas Klausas Iohannisas ( Klausas Johanisas) ir opozicija reikalavo, kad į tyrėjų taikiklį patekęs premjeras nedelsiant atsistatydintų.

Rumunijos prokurorai penktadienį pranešė pradėję baudžiamąjį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo, kuriais įtariamas vyriausybės vadovas Victoras Ponta (Viktoras Ponta).

Prašys naikinti neliečiamybę

Prokuratūra oficialiai prašys parlamento panaikinti premjero teisinę neliečiamybę, sakoma antikorupcinės agentūros DNA pranešime.

Vietos žiniasklaida parodė reportažų, kuriuose V.Ponta matomas penktadienio rytą įžengiantis į DPA biurą.

„Atėjau į DNA kaip normalus žmogus, – sakė V.Ponta žurnalistams. – Aš nepateikiau jiems jokio pareiškimo.“

Paklaustas, ar neplanuoja atsistatydinti, premjeras atsakė: „DNA (biure) mes nedarome politikos.“

Rumunijos, kuri yra viena iš neturtingiausių ir labiausiai korupcijos varginamų  Europos Sąjungos šalių, prokurorai pastaraisiais mėnesiais suėmė virtinę įtakingų veikėjų.

V.Pontos vyriausybės finansų ministras kovą atsistatydino dėl jam iškeltos korupcijos bylos, o jo uošvis ir virtinė aukšto rango įstatymų leidėjų taip pat atsidūrė tyrėjų akiratyje.

Prezidentas reikalauja atsistatydinti

Rumunijos centro dešiniųjų prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) penktadienį pranešė paprašęs atsistatydinti premjero Victoro Pontos (Viktoro Pontos), kuris atsidūrė antikorupcinės agentūros tyrimo akiratyje.

Įtakingos kovos su korupcija agentūros DNA sprendimas pradėti tyrimą dėl numanomo V.Pontos pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo stumia šalį į „neįmanomą situaciją“, sakė K.Iohannisas po susitikimo su premjeru, kuris yra socialdemokratas.

Tuo tarpu V.Ponta pareiškė neatsistatydinsiantis, pabrėždamas, kad jį iš posto pašalinti gali tik parlamentas.

Rumunijos prokurorai penktadienį pranešė pradėję baudžiamąjį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo, kuriais įtariamas vyriausybės vadovas.

Prokurorai pateiks oficialų prašymą parlamentui, kad būtų panaikinta premjero teisinė neliečiamybė – tuomet pareigūnai galėtų tęsti tyrimą, sakoma DNA pranešime.

Vyriausybės vadovas yra įtariamas „dokumentų klastojimu ... (ir) dalyvavimu mokesčių slėpime“ bei pinigų plovime, kai jis dirbo teisininku 2007 metais, nurodė agentūra, kuri yra pavaldi prokuratūrai.

Ši byla susijusi su kitu korupcijos tyrimu dėl V.Pontos politinio sąjungininko Dano Sovos – parlamento nario, kuris 2014 metais nuo kovo iki birželio vadovavo Susisiekimo ministerijai.

„Mano požiūriu, padėtis yra aiški: politiką nustato ne DNA, o parlamentas“, – sakė V.Ponta po anksčiau penktadienį įvykusio susitikimo su prokurorais.

Šis tyrimas yra naujausias iš virtinės antikorupcinių bylų, iškeltų dideles galias turinčios agentūros, dėl kurių per kelis pastaruosius mėnesius iš pareigų buvo pašalinti keli įtakingi Rumunijos veikėjai.

V.Pontos vyriausybės finansų ministras kovą atsistatydino dėl jam iškeltos korupcijos bylos, o jo uošvis ir virtinė aukšto rango įstatymų leidėjų taip pat atsidūrė tyrėjų akiratyje.

Rumunijos ministras pirmininkas Victoras Ponta (Viktoras Ponta) pareiškė,kad jo šalis paviešins visą turimą informaciją apie slaptus CŽV sulaikymo centrus, kurie, kaip įtariama, veikė Rumunijoje, nors jo vyriausybė jau sakė neturinti „jokių įrodymų“ apie tokius kalėjimus.

„Vyriausybė bus visiškai atvira ir suteiks visą informaciją, kurią galima rasti archyvuose, kad padėtume prokuratūrai, parlamentui arba žiniasklaidai išsiaiškinti, ar kas nors vyko, ar ne“, – sakė V.Ponta žurnalistams.

Bukareštas kaltinamas, esą jame veikė vadinamasis „juodasis centras“, kuriame CŽV kankino įtariamuosius, kurie, kaip manoma, buvo susiję su rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais.

Nors praėjusią savaitę paviešintoje JAV Senato ataskaitoje apie vykdytą žiaurų įtariamųjų kankinimą tisiogia nenurodoma, kuriose šalyse veikė tokie centrai.

„Mūsų pareiga informuoti visuomenę apie viską, ką mes žinome iš praeities, – kalbėjo V.Ponta. – Nuo tada, kai pradėjau vadovauti vyriausybei (2012 metais), niekada nebuvau susidūręs su informacija, kuri tai (tardymo centrų egzistavimą) patvirtintų“.

Premjeras taip pat paragino išrinktąjį prezidentą Klausą Iohannisą (Klausą Johanisą), kuris nugalėjo V.Pontą valstybės vadovo rinkimuose praėjusį mėnesį, pasirūpinti gauti necenzūruotą JAV Senato ataskaitos kopiją.

Nors Rumunijos vyriausybė niekada nepripažino ką nors žinojusi apie šalies teritorijoje veikusius CŽV kalėjimus, Rumunijos prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino tikrinanti vieno įtariamojo parodymus, esą jis buvo laikomas viename tokių centrų.

Tyrimas pradėtas dėl 2012 metų gegužę gauto skundo iš Abd al Rahimo al Nashirio (Abd Rahimo Neširio), kuris Senato ataskaitoje minimas kaip kankinimų auka. Dėl atakos Jemene prieš JAV karo laivą „USS Cole“ 2000 metais įtariamas sumanytojas tvirtina, kad nuo 2003 metų iki 2006 metų buvo slapta kalinamas Rumunijoje.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija šią savaitę pakartojo neturinti „jokių CŽV sulaikymo centrų egzistavimo Rumunijoje įrodymų“ ir medžiagos, patvirtinančios, jog Rumunijos oro uostai būtų naudoti teroro išpuoliais įtariamų belaisvių transportavimui ar sulaikymui.

Nors ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose skelbta, kad CŽV centrai veikė Rumunijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Tailande ir Afganistane.

Rumunijos išrinktasis prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) antradienį prognozavo, kad artimiausiomis savaitėmis premjero Victoro Pontos (Viktoro Pontos) valdančiąją koaliciją gali palikti pakankamai įstatymų leidėjų, kad dabartiniam ministrų kabinetui tektų atsistatydinti ateinančiais metais.

55 metų Transilvanijos etninis vokietis K.Iohannisas, per savo kampaniją pasisakęs už kovą su korupciją, netikėtai įveikė 42 metų V.Pontą per anksčiau šį mėnesį vykusius prezidento rinkimus.

Duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“, K.Iohannisas prognozavo, kad prezidento rinkimų baigtis išprovokuos pokyčius 65 proc. parlamento daugumoje, kurią kontroliuoja V.Pontos Socialdemokratai ir jų sąjungininkai.

„Visi nori būti laiminčioje pusėje. Taigi tikėtina, kad per artimiausias savaites arba mėnesius įvyks pokyčių parlamente“, – K.Iohannisas sakė savo Nacionalinės liberalų partijos būstinėje Bukarešte.

„Tikėtina, kad 2015 metais įvyks poslinkis, kuris gali suteikti daugumą Nacionalinei liberalų partijai, o ji tai panaudotų, kad pakeistų vyriausybę“, – pridūrė jis.

Su korupcija žadantis kovoti K.Iohannisas, kuris tapo vienu iš populiariausių Europos politinių lyderių socialiniame tinkle „Facebook“, tikino pasieksiantis, kad V.Pontos vyriausybė atsistatydintų.

Prezidentu tapęs K.Iohannisas įgis galimybę skirti naują premjerą, jeigu V.Ponta pralaimės balsavimą dėl nepasitikėjimo, tačiau tai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu dešimtys įstatymų leidėjų paliks valdančiąją koaliciją iki visuotinių rinkimų 2016 metais. V.Pontos socialdemokratai yra užsitikrinę svarią daugumą kartu su dviem vidutinio dydžio partijomis ir keliomis mažomis frakcijomis.

Po prezidento rinkimų V.Ponta sakė, kad koalicija yra stabili ir atmetė savo atsistatydinimo galimybę.