Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai nekilnojamojo turto bendrovė pardavė butus ir kitas patalpas Palangoje, tačiau pirkimo – pardavimo sutarčių nesudarė, o patalpas ir toliau apskaitė kaip savo nuosavybę.

Bendrovė nuslėpė gavusi beveik 0,5 mln. litų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, tokiu būdu vengdama padengti įsiskolinimus kreditoriams, tarp kurių – ir valstybė. Bendrovė papildomai deklaravo gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas ir per 85 tūkst. litų PVM.

„Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 9 pirkėjai už numatomus įsigyti butus ir sandėliukus rekonstruotame name Palangos centre įnešė avansus, kurie siekė 90 proc. galutinės turto pardavimo kainos, tačiau praėjus keleriems metams bendrovė nei grąžino gautus avansus, nei oficialiai įformino turto pardavimą. Pasidomėjus situacija paaiškėjo, kad butuose jau senokai gyvenama, naujieji savininkai moka komunalinius mokesčius, taip pat už suvartotą elektros energiją, vandenį, nors parduotas turtas dar tebėra bendrovės apskaitoje kaip jos nuosavybė“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vida Okuličienė.

Mokesčių administratoriui susisiekus su avansus įnešusiais pirkėjais, šie patvirtino, kad patalpos Palangoje, kuriose jie jau gyvena, faktiškai priklauso jiems, o bendrovė delsia įforminti nekilnojamo turto pardavimo - pirkimo sutartis. Įmonės vadovas teisinosi, kad sutarčių įforminti negalėjo, nes tuo metu buvo apribotos įmonės teisės disponuoti minėtu turtu dėl nepadengtų milijoninių skolų kreditoriams. Kad gautos lėšos pardavus patalpas neatitektų kreditoriams, jas delsta apskaityti ir deklaruoti.

To paties mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad minėta bendrovė, pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatyme numatytą pardavimo PVM apskaičiavimo tvarką, nebuvo įforminusi PVM sąskaitos faktūros už atliktus 451 tūkst. litų vertės remonto darbus. Sąskaitą minėtai sumai suskubta išrašyti iškart po to, kai mokesčių inspektoriai apsilankė bendrovės rekonstruojamame pastate, kuomet ir paaiškėjo, kad remonto darbai užbaigti, o PVM sąskaitos faktūros vis dar nėra. 

Valstybinė mokesčių inspekcija pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymui šiemet skiria didžiausią dėmesį. Kaip ir planuota, vykdomi tęstiniai projektai „Ar moki PVM?“, „Ar pagrįsta PVM permoka?“, taip pat atlikus išsamią analizę dėl PVM prievolių vykdymo, vykdomi tiksliniai vizitavimai atsirinktose įmonėse. Jų metu mokesčių administratoriaus aiškinasi, kodėl pasirinktose įmonėse mažėja pardavimai šalies viduje ir taikant 0 proc. PVM tarifą, bet tuo pačiu didėja atskaita; kodėl kai kuriose auga PVM atskaita; ar pagrįstai įmonės taiko 0 proc. PVM tarifą; kodėl vienose įmonėse ženklai sumažėjo PVM prievolė, o kitos nemažina savo PVM skolų. Taip pat aiškinamasi, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas importo PVM.
Klaipėdos AVMI primena, jog apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) savaitgalį, vizituodama viešojo maitinimo įstaigas Neringoje, keturiose iš jų aptiko oficialiai neįdarbintų darbuotojų.

Pačiame Nidos centre veikiančiame kinų restorane visas virtuvės ir klientus aptarnaujantis personalas dirbo nelegaliai, nes į užsienį išvykęs įmonės savininkas nė vieno darbuotojo oficialiai neįdarbino, nors įstaigą vasaros sezonui ir atidarė.

Pasak visokių situacijų mačiusių mokesčių inspektorių, toks įžūlus atvejis pasitaikė pirmąkart, kai viešojo maitinimo įstaigoje nerasta nė vieno legalaus darbuotojo: patiekalus gamino kinų tautybės virėjas ir jo padėjėja, klientus aptarnavo padavėja, prie baro dirbo įmonės savininko sūnus, o viskam vadovavo savininko žmona, tačiau nė vienas iš jų, „Sodros“ duomenimis, patikrinimo metu įmonėje oficialiai nedirbo.

Situaciją bandė švelninti virėjo padėjėja, teigdama, jog tik geranoriškai padeda kaimynystėje gyvenančiam verslininkui, o padavėja, kaip įprasta tokiais atvejais, tikino, kad dirba tik pirmą dieną.

Pirmas tądien buvo ir mokesčių inspektoriams patikrinimo metu restorane duotas kasos aparato kvitas. Nors buvo pietų metas, iki to laiko kaso aparatu nebuvo apskaityta nė lito pajamų, bet kasoje iš viso rasta keli tūkstančiai litų.

Pasak įmonės savininko sutuoktinės, grynieji kasoje užsiliko iš anksčiau, nes nebuvo inkasuoti. Už nustatytus pažeidimus restorano savininkui gresia administracinė atsakomybė – teismo sprendimu, už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį darbdaviui gali būti skirta nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda.

Tokio dydžio baudos gresia ir kitų trijų Nidos viešojo maitinimo įstaigų, kuriose buvo rasta nelegalių darbuotojų, vadovams. 

„Viešojo maitinimo, taip pat ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų kontrolei pajūrio kurortuose, atsižvelgiant į šio regiono specifiką, skiriamas padidintas dėmesys ir tai atsispindi rezultatuose – kasmet auga minėtų veiklos sektorių deklaruojami pardavimai ir mokėtini mokesčiai, teigiamai kinta ir kiti rodikliai.

Kita vertus, mokestinių pažeidimų, iš kurių dažniausi - pajamų neapskaitymas, apskaitos dokumentų neišdavimas ir apskaitos taisyklių pažeidimai, nustatoma nuolat, ir tai vertinama principingai. Norint išvengti tokių situacijų, patarimas - visais atvejais laikytis mokestinės drausmės“, - sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Vida Okuličienė.

Pasak V. Okuličienės, praėjusio sezono metu kontroliuotų mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių suma išaugo 65 proc., t.y., 2,8 mln. litų, įmonių pardavimai išaugo 8,6 mln. Lt; įmonėse 15 proc. padidėjo darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis per mėn. buvo didesnis nei 800 litų, skaičius. 

Turimi rezultatai tik patvirtinta nuostatą, kad tiek kontrolės veiksmai, tiek pastovi mokesčių mokėtojų stebėsena dėl pajamų apskaitymo, ypač periodiškai atliekama mokesčių mokėtojų veiklos rodiklių analizė turi tiesioginės įtakos mokesčių mokėtojų veiklos rezultatams ir jų mokestinei drausmei.

Įvairaus pobūdžio pasiteisinusios priemonės kompleksiškai taikomos ir šiemet: bendradarbiaujama su mokesčių mokėtojais dėl pastovios informacijos apie veiklos rezultatus teikimo, vykdomas VMI skiriamąja apranga vilkinčių darbuotojų koordinuotas stebėjimas, taip pat ir griežtoji kontrolė.

Pažymėtina, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus pajūrio kurortuose sulaukiama ir gyventojų pranešimų, pranešama apie galimai nelegaliai teikiamas nuomos paslaugas, dėl viešojo maitinimo, prekybos ir kitų paslaugų.

Klaipėdos AVMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.