Taip jis kalbėjo po rudens sesijos darbų aptarimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir kitais Seimo valdybos nariais.

„Reikia toliau laikytos tos politikos, kurią praėjome 2020 metais, – senatvės pensijos turi augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, siekiant, kad senjorai, kurie ypač pažeidžiami infliacijos augimui, turėtų pakankamą atramą ir valstybė turi atiduoti savo skolą tiems žmonėms, kurie savo darbu prisidėjo prie šitos valstybės klestėjimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

Antrąjį šių metų ketvirtį VDU iki mokesčių siekė 1566,4 euro (12 proc. daugiau nei prieš metus), o „į rankas“ – 994,4 euro (11,8 proc.).

Vidutinė senatvės pensija liepą siekė 413,8 euro, o su būtinuoju stažu – 441 eurą.

Vyriausybė žada per artimiausius trejus metus sparčiau didinti pensijas – patobulinus indeksavimą vidutinė pensija jau kitąmet siektų 462, 2023 metais – 499, 2024 metais – 534 eurus, o su būtinuoju stažu – atitinkamai 486, 527 ir 566 eurus.

Prezidentas taip pat pabrėžė, esmines mokesčių sistemos korekcijas reikia daryti dabar, tačiau tai nereiškia, kad juos reikia didinti.

„Daugiau mokesčių teisingumo, daugiau mokesčių proporcingumo, bet toli gražu nebūtinai tie mokesčiai turi būti didesni. Turime dar daugybę netobulumų, kuriuos galime ištaisyti nedidindami mokesčių naštos“, – teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar didelė regionų atskirtis, tam įtakos turi ir tai, jog savivaldybės stokoja finansinio raštingumo.

„Kartais iki absurdo susiauriname jų galimybes priimti sprendimus, nors jos, ko gero, geriausiai žino realią situaciją vietoje ir jų sprendimai galėtų būti sėkmingiausi“, – kalbėjo prezidentas.

„Šiandien savivaldybės yra suvaržytomis rankomis ir negali pasiskolinti tiems investiciniams projektams, kurie tikrai yra savivaldybei ir naudingi ir reikalinga ir duotų didžiulę naudą tiek finansinę, ekonominę ir infrastruktūrinę“, – pridūrė jis.

Be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, jog žemės reformos klausimai taip pat vis dar „sunkiai juda iš vietos“. Anot jo, savivaldybės čia galėtų tarti svaresnį žodį, tačiau to negali padaryti dėl nelanksčios valstybinės žemės sklypų valdymo politikos.

„Tai stabdo investicijas, darbo vietų kūrimą, iš to nelaimi niekas“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas, Seimo pirmininkė ir Seimo valdyba aptarti teisės aktų projektų susitinka dukart per metus, prasidedant pavasario ir rudens sesijoms. Tradiciškai vienas susitikimas rengiamas Seime, kitas – Prezidentūroje.

Į eilinę rudens sesiją Seimo nariai renkasi rugsėjo 10-ąją, penktadienį.

Valstybės pareigūnų argumentas dėl MMA didinimo verčia iš koto – darbdaviai privalo dalintis pelnu su darbuotojais, o šis žingsnis jokios įtakos ekonomikai neturi. Ekonomistai, kurių kompetencija negali abejoti, su tokia logika nesutinka ir savo pozicija grindžia nenuginčijamais faktais: produktyvumas per metus didėja 3–4 proc., o atlyginimų augimas pastaruosius trejus metus siekia beveik 10 proc. Tai perkaitimo ženklas – trumpuoju laikotarpiu atlyginimai gali augti greičiau nei yra sukuriama vertė, o toks atotrūkis ypač mažina eksportuojančių įmonių konkurencingumą, bei prarandamos rinkos. Bet kam tai rūpi, juk po rinkimų dalies tų pažadų dalintojų nebebus, tad po jų kad ir tvanas...

Šiandien reikia apsispręsti, ko mes tikimės ir kokias funkcijas valstybė deleguoja viešajam sektoriui.

Pridėkime sprendimus dėl pensijų reformos ir dėl to kilusį chaosą, kurio dėka daugelis žmonių priėmė sprendimus tiesiog pasiklausę kaimyno; aukštojo mokslo reformą ir kt. Tarptautiniai ekspertai jau ne vieneri metai baksnoja į tas pačias problemas – reikia spartinti švietimo ir sveikatos reformų įgyvendinimą, sprendimų laukia mokesčių sistemos klausimai. Visa tai byloja, kad kai kuriuose sektoriuose mes arba neturime sprendimų problemoms, arba stokojame politinės valios priimti reikiamus sprendimus.

Tad vėl grįžtame prie atsakomybės priimant sprendimus, viešojo sektoriaus kompetencijos ir profesionalumo klausimo. Akivaizdu, kad vystantis valstybei, technologijoms ir globalioms permainoms ateinant į visas be išimties sritis, adekvatus augimas ir permainos labai reikalingi taip pat ir viešajame sektoriuje. Kalbėdami apie profesionalumą ir pokyčius, kur galime rasti verslo ir viešojo sektoriaus sąsajas? Jeigu verslas negebėtų profesionaliai konkuruoti savo produktais ir paslaugomis pasaulyje, tai mes neturėtume tokios apimties eksporto, kuris iki šiol yra pagrindinis mūsų ekonomikos variklis. Verslas jau geba savo produktais konkuruoti pasaulio rinkose, bet reikia kad ir viešasis sektorius neatsiliktų nuo verslo. Ar šiandien neadekvačiai apmokamos viešojo sektoriaus paslaugos atitinka valstybės vystymosi greitį? Ne. Mes turime kelti viešojo sektoriaus profesionalumą, užtikrinti konkurencingus atlyginimus, nes valstybė negali augti ir judėti į priekį pasiremdama tik privataus sektoriaus pažanga.

Be abejonės, nustekendami viešąjį sektorių mes nustekename valstybę – lėtiname valstybės augimo tempą. Verslas jau seniai suprato, kad vienas veikti efektyviai negali, kadangi viešasis sektorius įtakoja verslo aplinką – derinimo ir planavimo procedūros, struktūrinės paramos įsisavinimas ir t.t. Valstybė judės į priekį, jeigu turės kompaktišką ir efektyviai veikiantį viešą sektorių bei investuos į jo kompetencijas. Verslas jau ne pirmi metai ragina vyriausybę atkreipti dėmesį į viešojo sektoriaus efektyvumą, viešųjų paslaugų kokybę, žmonių profesionalumą ir jo skaitmenizaciją.

Šiandien reikia apsispręsti, ko mes tikimės ir kokias funkcijas valstybė deleguoja viešajam sektoriui. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad tas funkcijas atliktų reikiamas kompetencijas turintys žmonės (skaitmeninis raštingumas, savo srities išmanymas, užsienio kalbos – turėtų būti jau ne privalumas, o būtinybė). Aišku, negalime tikėtis, kad už mažą ar vidutinį atlyginimą į viešąjį sektorių prisitrauksime reikiamų kompetencijų ir aukštos kvalifikacijos žmones. Turime suprasti, kad rinkos ekonomikos valstybėje atlyginimus nustato rinka, todėl ir viešojo sektoriaus atlyginimai turi būti konkurencingi.

Valdžia įsipareigojo kitąmet didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, bet ar bazinio atlyginimo pakėlimas 3 eurais išsprendžia sistemines viso viešojo sektoriaus problemas? Viešasis sektorius negali pasigirti dideliais atlyginimais, todėl šis vyriausybės žingsnis yra sveikintinas, bet prieš jį žengiant reikia spręsti esminius klausimus – apsispręsti, kokio viešojo sektoriaus mes norime, ir kokių tikslų siekiame. Klausimas: kokio dydžio jis turi būti, kokias ir kokios kokybės paslaugas jis turi užtikrinti bei kokių kompetencijų žmonės turi dirbti?

Jau kuris laikas kalbama apie tai, kad reikia optimizuoti viešąjį sektorių, bet politinės valios ir strateginio matymo, kaip tą padaryti, iki šiol nėra. Lietuvos viešasis sektorius gerokai lenkia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį – apie 27 proc. visų užimtųjų dirba viešajame sektoriuje, kai EBPO vidurkis yra apie 20 proc. Demografinės prognozės akivaizdžiai rodo, kad gresia darbingo amžiaus žmonių ir mokesčių mokėtojų praradimas, kas įtakos viešuosius finansus ir socialinės apsaugos sistemos tvarumą. Atrodo, visiems turėtų būti suvokiama elementari ekonominė logika, kad mažėjant darbuotojų, lėtės vartojimas, mažės mokesčių mokėtojų, todėl tuštės valstybės biudžetas, mažės galimybių finansuoti viešąsias paslaugas. O pridėkime dar faktorių, kad ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių, mūsų valstybės laukia dar vienas iššūkis – sveikatos ir socialinė sistema. Abu šie sektoriai reikalaus vis daugiau lėšų, išplėtoto priežiūros paslaugų sektoriaus ir t.t. Valstybei kils iššūkis finansuoti konstitucinius įsipareigojimus, todėl valstybės valdyme reikia sparčiau diegti efektyvios vadybos principus ir skaitmeną, padėsiančius optimizuoti procesus ir taupyti lėšas. Matant tokias ateities tendencijas, mums reikia daryti sprendimus dėl viešo sektoriaus optimizavimo. Jis turėtų būti kompaktiškas, efektyvus, progresyvus ir gerai apmokamas.

Klausimų, kaip visada, daug, bet kada juos pradėsime spręsti? Turime didesnį dėmesį skirti apsisprendimui, koks optimalus viešojo sektoriaus modelis reikalingas šiai valstybei. Per tris dešimtmečius nepriklausomybės diskusijos šiais klausimais taip ir neturėjome. Gal todėl, kad iš principo neturime matymo, kokią valstybę mes norime turėti po 10 ar 30 metų? Gal todėl iki šiol mūsų Seime priiminėjamų įstatymo projektų skaičius muša rekordus, dažnu atveju sprendimai priimami visiškai neįvertinant pasekmių, o tik atsižvelgiant į bendruomenių reakcijas ir nuotaikas ar jų gebėjimą rėkti garsiau už visus. Tas pats ir su valstybės įgyvendinamais projektais, kur kaštų ir naudos analizė niekada nebūna pagrindas priimant sprendimus.

Pamenat Moljero pasakymą: „Mes esame atsakingi ne vien už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome“, o kol kas nedaroma labai daug...

Pasak Lino Kukuraičio, MMA susieti su VDU siūlo Trišalė taryba.

„Ar tas surišimas šiemet įvyks? Mes tikimės kad įvyks, ir tokiu būdu  (MMA – BNS) augs su VDU augimu“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras. 

Pasak jo, šiemet dėl MMA didinimo Trišalėje taryboje dar nesiderėta.

Seimas pernai lapkritį priėmė svarstyti „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymą keisti MMA skaičiavimą, šį dydį susiejant su vidutiniu atlyginimu.

Jo inicijuojama Darbo kodekso pataisa numato, kad MMA būtų apskaičiuojama, atsižvelgiant į paskutinių trejų metų VDU – MMA nebūtų mažesnė negu pusė VDU per paskutinius trejus metus.    

Dabar MMA siekia 400 eurų. VDU ketvirtą 2017 metų ketvirtį siekė 690,5 euro „į rankas“.

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis mano, jog pats laikas MMA susieti su vidutiniu atlyginimu, panaikinant politikų įtaką minimalios algos keitimui.

Vyriausybė rugsėjo pradžioje Trišalei tarybai pasiūlė nuo 2018 metų MMA didinti 20 eurų iki 400 eurų. Profsąjungos ir darbdaviai tuomet pareikalavo, kad Vyriausybė pateiktų daugiau argumentų, kodėl minimalią algą reikia kelti būtent tiek.

Premjero patarėjas Lukas Savickas BNS teigė, jog Trišalės tarybos posėdyje ketvirtadienį bus pateiktas argumentuotas pasiūlymas.

„Vyriausybė mano, kad MMA turėtų augti iki 400 eurų, nes toks dydis siektų 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir neviršytų vidutinio atlyginimo augimo prognozių. MMA didėtų 5,3 proc., o numatoma, kad vidutinis atlyginimas kitais metais augs 6,2 procento“, - kalbėjo L. Savickas.

Anot jo, MMA neturi viršyti 50 proc. vidutinio atlyginimo, nes tai sukeltų problemų šalies konkurencingumui.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė mano, kad 400 eurų yra per mažai.

„400 eurų yra tarpinė stotelė. Yra tokia darbo užmokesčio politikos komisija prie Trišalės tarybos ir ji jau seniai konstatavo, kad yra visos prielaidos didinti MMA. BVP ir darbo našumas auga, o nedarbas mažėja. Tie kriterijai įvykdyti (...) Mes suprantame, kad neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) klausimą sprendžia Seimas, bet jam klausimą teikia Vyriausybė. Jeigu NPD bus 380 eurų, tai visai kitaip atrodo minimali alga“, - kalbėjo G. Gruzdienė.

Jos teigimu, profsąjungos taip pat nori matyti planą, kad MMA 2020 metais galėtų pasiekti 500 eurų.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas BNS teigė, jog Trišalės tarybos posėdyje jis neketina pritarti siūlymui MMA kelti iki 400 eurų - norima, kad MMA didinimas taptų nepriklausomas nuo politikų.

„Mūsų mintis yra tokia, kad norime depolitizuoti minimalios algos klausimą ir norime matyti penkerių metų perspektyvą. Artimiausiame posėdyje mes tikrai nepritarsime 400 eurų ne dėl to, kad tai būtų labai daug, bet dėl to, kad norime visą procesą sukonstruoti, kad tai būtų ne politinio intereso, o ekonominio ir socialinio būtinumo mechanizmas“, - tvirtino D. Arlauskas.

Jo teigimu, darbdaviai dar nėra sutarę, kaip galėtų atrodyti depolitizuotas MMA peržiūros procesas.

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis sako, kad MMA keitimo klausimą depolitizuoti galima, MMA susiejant su vidutiniu atlyginimu - ji turėtų siekti maždaug 50 proc. vidutinio atlyginimo ir būtų keičiama vieną kartą per metus.

„Mano nuomone, nereikia čia nei ekonomistų, nei politikų nuomonės šiuo klausimu. Yra daugelyje valstybių atlikti moksliniai tyrimai, koks minimalus atlyginimas nekenkia užimtumui ir valstybės konkurencingumui, o koks jau pradeda kenkti. Ta kartelė, dėl kurios niekas nesiginčija, yra apie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Man keista, kad Lietuva niekaip negali priimti sutarimo, kad nustatytų, jog MMA sudarys 50 proc. praėjusių metų vidutinio užmokesčio“, - BNS sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, toks modelis leistų verslui lengviau planuoti išlaidas, mažiausias pajamas gaunantys gyventojai jaustų, kad jų atlyginimai didėja kartu su ekonomikos augimu, o politikams nebeliktų galimybių daryti įtaką.

Jis pridūrė, kad pasiūlymas MMA kelti iki 400 eurų yra geras, nes iš esmės atitinka 50 proc. vidutinio atlyginimo rodiklį.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 838,7 euro.

Pernai liepą MMA padidėjo 30 eurų iki 380 eurų.

Minimalios ir vidutinės algos susiejimas

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė esantis pasiruošęs diskutuoti su verslininkais ir darbuotojų atstovais dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) susiejimo su vidutiniu atlyginimu. Profesinių sąjungų atstovė mano, jog jog minimali alga turėtų sudaryti 50–60 proc. vidutinės algos. Tačiau tokiam pasiūlymui priešinasi verslo atstovai - anot jų, tai būtų žalinga ekonomikai.

Šį klausimą premjeras trečiadienį Vyriausybėje aptarė su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis.

„Mes šiandien kalbėjome apie principus, kokiu principu tai turėtų būti surišta, galbūt net įtvirtinti procentinę dalį su tam tikru paklaidos ruožu“, – žurnalistams sakė S.Skvernelis.

„Mes galėtumėme sutarti, juo labiau, kad (...) tiek iš profesinių sąjungų, tiek iš verslo atstovų šitam principui yra pritarta šiandien diskusijose, kad tai galėtų būti įtvirtinta aiški proporcija ir aiškūs kriterijai, kaip tai galėtų būti“, – pridūrė jis.

Pasitarime dalyvavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Gražina Gruzdienė sakė, jog minimali alga turėtų sudaryti 50–60 proc. vidutinės algos. Jos teigimu, MMA didinimui labiausiai priešinasi smulkusis verslas.

„Baigtųsi vieną kartą tos spekuliacijos, nes tie, kurie atstovauja smulkiajam verslui, jie visada vilkina procesą, kad paskui galėtų pasakyti, jog verslas nepasirengęs minimalios algos kilimui“, – teigė G.Gruzdienė.

Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus manymu, jeigu MMA sudarys 50 proc. arba daugiau vidutinio atlyginimo, tai bus „žalinga ekonomikai ir žalinga šalies vystymuisi“.

„Mano nuomone, šita riba neturėtų būti peržengta“, – sakė  V. Sutkus.

Kelerius metus sparčiai auganti Kinijos ekonomika augina ir kinų darbo užmokestį. "Nordea" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas kelia prielaidą, kad 2016 metais Kinijos vidutinis darbo užmokestis gali aplenkti Lietuvos vidutinį darbo užmokestį, kurio skirtumas Kinijoje ir Lietuvoje, pasak jo, pernai sudarė apie 15 proc. Ekonomistas siūlo dėl situacijos Kinijoje nei džiaugtis, nei verkti: tiesiog pabandyti išnaudoti atsiradusį privalumą.

"Gali būti, kad valdžia imsis priemonių, tačiau bet kokios priemonės padidins Kinijos nestabilumą, o tai pliusas Lietuvai. Iki šiol Europa buvo kaip koks prakeiksmas, iš kurio kilo problemos, o dar ir Rusija su Ukraina atsirado. Dabar galima sakyti, kad neapibrėžtumai atsirado Kinijoje, todėl investuotojai dar geriau pagalvos, ar eiti į Kiniją", - portalui delfi.lt teigė Ž. Mauricas.

Tuo metu "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tiki, kad lyginti Lietuvos ir Kinijos vidutinius darbo užmokesčius nėra prasmės. N. Mačiulis tiki, kad gamyklose Kinijoje atlyginimai dar ilgai bus mažesni nei Lietuvoje. "Swedbank" ekonomistas mano, kad kalbant apie pramonę po 5-10 metų darbo užmokestis nebelems pramonės konkurencingumo.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad spartus atlyginimų augimas Kinijoje Lietuvai, Kinijos rinką matančiai kaip potencialią eksporto rinką, tai nėra tokia bloga žinia. "Galbūt iš tiesų daugiau gaus darbo tos mūsų įmonės, kurios konkuravo dėl didelių užsakymų ir anksčiau pralaimėdavo Kinijai. Kalbu apie tekstilės pramonę, taip pat baldų gamybą", - svarstė G.Nausėda.

Skirtumas tarp vidutinio vyrų ir moterų atlyginimo Lietuvoje 2013 metais buvo vienas mažiausių iš visų 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas.

Per penkerius metus - 2013 metais, palyginti su 2008 metais - skirtumas tarp vyrų ir moterų  darbo užmokesčio sumažėjo 8,3 punkto iki 13,3 proc., ketvirtadienį pranešė ES statistikos tarnyba. Pernai skelbtais duomenimis, atlyginimų skirtumas šalyje buvo 12,6 procento.

Mažesnis skirtumas buvo Slovėnijoje (3,2 proc.), Maltoje (5,1 proc.), Lenkijoje (6,4 proc.), Italijoje (7,3 proc.), Kroatijoje (7,4 proc.), Liuksemburge (8,9 proc.), Rumunijoje (9,1 proc.), Belgijoje (9,8 proc.) ir Portugalijoje (13 proc.).

Užpernai Estijoje moterys  uždirbo 29,9 proc. mažiau nei vyrai (2008 metais - 27,6 proc.) - tai didžiausias skirtumas visoje ES. Latvijoje darbo užmokesčio skirtumas siekė 14,4 proc. (2008-aisiais - 11,8 proc.).

ES šis rodiklis per penkerius metus sumenko 0,9 proc. ir 2013 metais siekė 16,4 procento.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį parlamentaras Petras Gražulis siūlo apskaičiuoti atsižvelgiant vidutinį darbo užmokestį.

„Tvarkietis“ P.Gražulis Seime užregistravo atitinkamą Darbo kodekso įstatymo pataisą, kuria jis siūlo nustatyti, kad MMA nebūtų mažesnė negu pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.

Parlamentaro teigimu, jeigu vidutinis darbo užmokestis didėtų, augtų ir MMA, o jeigu mažėtų, MMA irgi  būtų atitinkamai koreguojama. MMA pokyčiai būtų koreguojami kartą per metus tvirtinant biudžetą.

Pagal P.Gražulio siūlomą MMA rišimo prie vidutinio darbo užmokesčio idėją, dabar MMA būtų maždaug 1177 litai.

Vidutinis apskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis šalies ūkyje 2014 metų antrą ketvirtį buvo 2355,7 lito, o išmokėtasis (neto) - 1832 litai.

P.Gražulio teigimu, MMA pririšti prie vidutinio darbo užmokesčio ir ją padidinti įmanoma, nors tai biudžetui ir kainuos didelius pinigus.

„Galėtume šiek tiek sumažinti krašto apsaugos finansavimą, o daugiau lėšų jai (krašto apsaugai - BNS) numatyti ateinančiais metais,“ - BNS sakė parlamentaras.

Pavasarį Seime Darbo partijos atstovai buvo registravę pataisas, įpareigojančias Vyriausybę Trišalės tarybos teikimu nustatyti MMA, kuri atitiktų Europos socialinės chartijos ratifikavimo įstatymu Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus. Europos socialinių teisių komitetas yra išaiškinęs, kad MMA, kuri užtikrintų normalų gyvenimo lygį, yra tokia alga, kuri atskaičius mokesčius, negali būti mažesnė nei 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio be mokesčių.

Nuo spalio MMA yra 1035 litai, iki tol ji buvo 1000 litų.

Seimo pirmininkė trečiadienį pareiškė, kad 2015 metų viduryje vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalyje bus maždaug 700 litų didesnis negu dabar - apie 3 tūkst. litų. "Darbietė" Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad minimalios algos (MMA) didinimas lems ir vidutinio uždarbio augimą.

"Kylant MMA, kyla ir vidutinis darbo užmokestis. Tai parodė akivaizdžiai iki 1000 litų MMA pakėlimas - tikrai nei versle, nei valstybinėse institucijose nesusiplokštino atlyginimai ir atitinkamai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams atlyginimai taip pat pakyla, atitinkamai kyla ir šalies vidutinis darbo užmokestis. Tai apie 2015 metų vidurį, esu įsitikinusi, vidutnis darbo užmokestis bus apie 3 tūkst. litų", - trečiadienį po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Pasak jos, pasaulio ekspertų vertinimu ir turint galvoje Europos finansinę situaciją, akivaizdžiai matyti, kad VDU augimo "galimybės bus ženkliai didesnės".

Trečiadienį ryte duodama interviu Žinių radijui, L.Graužinienė teigė, kad MMA turėtų būti didinama etapais, pradžioje ją didinant ne visiems dirbantiesiems.  Iki šiol tikinusi, jog 2015 metais MMA turi būti padidinta iki 1509 litų, trečiadienį ji teigė, jog iš karto MMA padidinti 500 litų būtų nerealu.

2013 metų trečiąjį ketvirtį VDU buvo 2305,3 lito (iki mokesčių). MMA šiuo metu yra 1 tūkst. litų - pernai sausį ji padidinta 150 litų.

Kultūros ministras "darbietis" Šarūnas Birutis viliasi, kad jau nuo kitų metų kultūros darbuotojų atlyginimai bus didinami bent minimaliai.

"Šiandien tikrai niekam nekyla abejonių, kad atlyginimus kultūros darbuotojams reikia kelti, tačiau – iš kur paimti pinigų? Manau, kad artimiausiu metu, padedant ir Seimo nariams, ir premjerui, surasime tas minimalias galimybes. Sakau, minimalias, nes valstybės biudžeto situacija po Konstitucinio Teismo sprendimo yra tokia, kokia yra. Manau, kad ta viltis kitais metais atsiras", - per Lietuvos kultūros politikai skirtą konferenciją Seime sakė ministras.

Jo duomenimis, šalies savivaldybių kultūros įstaigose dirbančių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis yra mažiausias, palyginti su kitais sektoriais.

"Statistiškai kultūros darbuotojo atlyginimo vidurkis nuo vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio skiriasi apie 700-800 litų. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais vidutinis metinis pedagogų darbo užmokestis buvo 2599 litai, o kultūros ir meno darbuotojų – 1614 litų", - teigė Š.Birutis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė "darbietė" Audronė Pitrėnienė taip pat pabrėžė, kad kultūros srities darbuotojų atlyginimai neadekvatūs pagal turimą kompetenciją ir įdedamą darbą.

"Ar šiandien gali geras specialistas dirbti ir gauti atlyginimą, jaustis reikalingas ir svarbus? Deja, šiandien taip nėra", - teigė ji.

Komiteto vadovės teigimu, sprendimus dėl kultūrininkų algų didinimo būtina daryti jau šiandien, nes "paskui gali to nebereikėti".

"49 mln. litų nėra valstybei nepakeliama našta", - sakė A.Pitrėnienė.

Pasak ministro, atlyginimų atotrūkis lemia kultūros darbuotojų migraciją į kitus sektorius. Jo tvirtinimu, dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo negali būti užtikrinamas bibliotekų bei muziejaus paslaugų teikimas, neatsiranda kandidatų į kultūros įstaigų vadovų vietas.

"Tokia situacija grėsmingai didina ir kitas problemas – išyra mėgėjų meno kolektyvai, kyla grėsmės ir į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos Dainų šventės išsaugojimui ir tęstinumui", - pareiškė Š.Birutis.

Bibliotekininkų draugijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje sumažėjo ir bibliotekų, ir jų darbuotojų. Pernai buvo 2633 (61 mažiau nei 2011 metais) bibliotekų, jose dirbo 6130 (52 mažiau nei 2011 metais) profesionalių bibliotekininkų. Tuo metu 45 proc., arba kas antras šalies gyventojas, pernai naudojosi bibliotekų paslaugomis.

Lietuvos muziejų asociacijos duomenimis, muziejuose dirba apie 900 specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį. Pasak ministro, daugelio jų atlyginimai tesiekia 1185-1200 litų atskaičius mokesčius. Nuo šių metų sausio iki 1000 litų padidinus minimalią mėnesio algą, pagrindinių muziejų specialistų atlyginimai priartėjo prie šių įstaigų techninių darbuotojų (valytojų, darbininkų, sargų) atlyginimų.

"Tačiau turiu konstatuoti, kad mūsų kaimynai kultūrai skiria kur kas didesnį dėmesį (...). Kalbant apie kaimynių Estijos ir Latvijos biudžetus, Estija iš biudžeto kultūrai skiria 1,2 proc., Latvija 1,1 procento. Ir reikia pastebėti, kad biudžetas nebuvo mažinamas net ir per ekonominę krizę. Tuo metu Lietuva kultūrai skiria 0,6 proc., o pagal naujausius duomenis matome, kad kultūra uždirba iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Nė vienas kitas sektorius tokio procento Lietuvoje praktiškai nekuria", - tvirtino Š.Birutis.

Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė, vadovaujama kultūros ministro, buvo parengusi kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014-2016 metais programą. Per trejus metus pagal ją siūloma pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų mėnesio darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1732 litai, o kitų darbuotojų darbo užmokestis padidėtų vidutiniškai 45 procentais.

To siūloma pasiekti 2014-2016 metais kasmet didinant finansavimą darbo užmokesčiui dviem bazinės mėnesinės algos dydžiais kiekvienam kultūros ir meno darbuotojui (bazinė mėnesinė alga šiuo metu yra 122 litai). Skaičiuojama, kad tai kasmet papildomai iš valstybės biudžeto pareikalautų po 49 mln. litų. Tačiau kitų metų biudžeto projekte kol kas ši suma nenumatyta.