Taip pat darbo grupės posėdyje nuspręsta nesvarstyti ir rinkimų kartelės mažinimo klausimo. Todėl grupė toliau dirbs ties Rinkimų kodekso rengimu, kurio tikslas yra į vieną konstitucinį įstatymą sutalpinti įvairių Lietuvoje vykstančių rinkimų reglamentavimą.

Siūlymą svarstyti vienmandačių atsisakymo idėją darbo grupės posėdyje aktyviausiai palaikė Laisvės frakcijai atstovaujantis Vytautas Mitalas. Jis kalbėjo, kad politologai ne kartą yra pabrėžę, jog šiuo metu Lietuvoje galiojanti mišri sistema išryškina tiek rinkimo pagal partijų sąrašus, tiek balsavimo vienmandatėse sukeliamus trūkumus.

„Lietuvos politinė sistema pasižymi dviem bruožais, kurie abudu yra ne iki galo geri: ir Seimas fragmentuotas, ir atstovavimas netobulas. Laisvės partija nusprendė, kad tas atstovavimas gali būti geresnis ir proporcinis sąrašas yra ta alternatyva, už kurią pasisakytumėme“, – darbo grupės posėdyje kalbėjo V. Mitalas.

Visgi Laisvės frakcijos narys teigė suprantąs, kad dabartiniame Seime nebūtų palaikymo tokiai idėjai, todėl jis darbo grupei tiesiog pasiūlė suformuoti poziciją dėl dabar galiojančios rinkimų sistemos trūkumų, kuria galėtų pasinaudoti ateityje į Seimą išrinkti politikai.

„Suprantu, kad politinės daugumos šitam pasiūlymui dabartiniame Seime tikriausiai nesurinksime. Tik aš galvoju, kad mums būtų svarbu kalbant apie rinkimų sistemų ateitį, grupės darbo pabaigoje priimti tam tikrą konstatuojamąją dalį, apie tai, kad dar darbo grupė įžvelgia tuos dalykus, jog viskas nėra iki galo tvarkoje su Lietuvos rinkimų sistemomis. Jeigu patys nenuspręsime, paliktumėme laišką, kapsulę ateities kartoms“, – siūlymą pateikė V. Mitalas.

Konservatoriai pasisakė už rinkimų sistemos stabilumą

Posėdyje taip pat dalyvavęs Tėvynės Sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis tvirtino, kad konservatoriai priėmė sprendimą palikti šiuo metu galiojančią rinkimų sistemą, kai dalis renkama daugiamandatėje apygardoje, dalis vienmandatėse, kadangi tokia sistema esą apsaugo nuo radikalesnių politinių jėgų įsitvirtinimo parlamente, o tarp rinkėjų susiformavęs įprotis užtikrina, kad sistema balsuojantiems žmonėms yra suprantama.

Lietuvos politinė sistema pasižymi dviem bruožais, kurie abudu yra ne iki galo geri: ir Seimas fragmentuotas, ir atstovavimas netobulas.

„Matome, kad dabartinė rinkimų sistema iš principo atlieka tam tikrą balansavimo efektą. Tikrai suprantame, kad vienmandatėse apygardose yra tam tikrų iššūkių, tačiau balansavimo elementas svarbus, nes užtikrina pusiausvyrą tarp tradicinių ir radikalesnių jėgų, ir tai matyti paanalizavus duomenis“, – teigė M. Prievelis.

Atsižvelgė, kad nėra politinės valios

Darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas atsižvelgė į tai, kad partijų pozicijos dėl Seimo rinkimų tvarkos išsiskyrė, todėl jis pasiūlė tiesiog suformuoti grupės rekomendaciją dėl problemų rinkimų sistemoje, tačiau vienmandačių atsisakymo idėjos toliau nebesvarstyti.

„Siūlau pabandyti eiti tokiu keliu: pabandyti priimti poziciją, kad Seimo rinkimų sistemos iš esmės nekoreguojame, kitaip tariant, neatsisakome mišrios Seimo rinkimų sistemos. Tačiau, kai darbo grupė neš savo darbo rezultatus, pabandytumėme suformuluoti tokį laišką ateities kartoms, išsakant, kur tos problemos yra“, – grupės poziciją suformavo A. Vyšniauskas.

Atsisakė ir kartelės mažinimo idėjos

Darbo grupėje dirbantiems parlamentarams taip pat nepavyko rasti sutarimo dėl Seimo rinkimuose taikomos minimalios kartelės, kuri reikalinga partijai siekiant patekti į Seimą, mažinimo. Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Rita Tamašunienė siūlė vienu procentu sumažinti ir taikyti 4 proc. barjerą. Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos partijai priklausančios politikės, dėl šiuo metu taikomos ribos esą yra išmetama apie 20 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių balsų, nes jie pasirenka rinkimų kartelės nepasiekiančią partiją.

„Būtų mažiau prarastų balsų, jeigu taip iliustratyviai, tai mums pritrūko iki 5 proc. apie 2 tūkst. balsų, o tuo tarpu 46 tūkst. balsų skirstant mandatus buvo prarasti, neįskaityti“, – sakė R. Tamašunienė.

Visgi tokio siūlymo neparėmė nei konservatoriai, nei Laisvės partija ar liberalai, todėl A. Vyšniauskas, argumentuodamas tuo, kad buvo pasiūlyta nekeisti Seimo rinkimų tvarkos, darbo grupei rekomendavo nesvarstyti ir kartelės mažinimo klausimo.

Planuoja diskutuoti dėl rinkimų debatų organizavimo tvarkos

Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė ketvirtadienį planuoja dar vieną posėdį, kuriame numatytame diskutuoti dėl Seimo ir savivaldos rinkimų metu organizuojamų debatų tvarkos.

„Ketvirtadienį turėsime pokalbį apie debatus, kaip reglamentuoti ir sutvarkyti debatų tvarką“ – Eltai darbo grupės planus pristatinėjo A. Vyšniauskas.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės pradžioje pranešė siūlą nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Tačiau, nepaisant viešo paskelbimo apie sugrįžimą, po savaitės vykusiame posėdyje nė viena LVŽS atstovė nepasirodė. Kaip tuomet Eltai aiškino R. Baškienė, frakcija nebuvo Seimo valdybai pateikusi jokio oficialaus rašto, kuriuo informuotų apie sugrįžimą, todėl ji tuomet vykusiame posėdyje net negalėjo dalyvauti.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Idėją Lietuvoje palikti tik proporcinę rinkimų sistemą savo programoje įrašę socialdemokratai išsakė pastabas dėl konservatorių ryžto stokos. Ne itin entuziastingai tokį TS-LKD sprendimą vertina ir koalicijos partneriai Laisvės frakcijoje.

Seime suburtos rinkimų sistemos darbo grupėje Laisvės frakcijos pozicijai atstovaujantis Vytautas Mitalas teigia, kad koalicijos partnerių TS-LKD sprendimas nebepalaikyti vienmandačių atsisakymo idėjos jo paties nenustebino, kadangi dėl šio klausimo parlamentinių politinių jėgų nuomonės kardinaliai skyrėsi ir dėl šios iniciatyvos konservatoriai susilaukė daugybės kritikos strėlių.

„Tiesą sakant, toks konservatorių sprendimas manęs nenustebino, nes matant visą poliarizaciją ir nuomonių išsiskyrimą, kuris matomas dabartiniame Seime, tai plataus pritarimo, kad reikia keisti rinkimų sistemą, aš, tiesą sakant, nesitikėjau“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Seimo narys Vytautas Mitalas, M. Morkevičiaus/ ELTOS nuotr.

Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas mano, kad dalis TS-LKD politikų vienmandačių apygardų atsisakymo idėją iškėlė dar būdami opozicijoje, tačiau atsidūrus valdančiojoje daugumoje kritika dėl šios iniciatyvos jiems buvo nenaudinga ir būtent todėl konservatoriai išsižadėjo šios idėjos.

„Matyt, yra pragmatiniai išskaičiavimai ir, kadangi tai yra partinis dalykas, tai dažnai atskirų asmenų iniciatyvos būdavo gal ir neblogai sutinkamos, o kai būni opozicijoje, šneki viena, bet, pasikeitus situacijai ir atėjus į valdžią, pradedi galvoti kitaip, tai čia toks pastovus politikų nuomonės keitimas gavus valdžią“,– sakė A. Sysas.

Vis dar tikisi pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos

V. Mitalas mano, kad TS-LKD, išgirdę kritišką poziciją dėl daugelio jų iniciatyvų, dalies jų išsižadėjo, siekdami susikoncentruoti ir įgyvendinti bent kai kurias iš jų.

Šneki viena, bet, pasikeitus situacijai ir atėjus į valdžią, pradedi galvoti kitaip, tai čia toks pastovus politikų nuomonės keitimas gavus valdžią.

„Gal jie, išgirdę kokius nors argumentus, savo nuomonę pakeitė ir dabar nebenori siūlyti tiek pokyčių, kiek planavo anksčiau. Turime pakankamai plačią diskusiją dėl tiesioginių merų rinkimų, kur konsensusą nebus lengva pasiekti, tai gal jie pagalvojo, kad ties tuo ir pakanka apsiriboti šiuo metu“,– teigė V. Mitalas, pažymėdamas, kad, nepaisant konservatorių atsitraukimo, toliau diskutuoti apie Seimo rinkimų sistemos reformą vis vien yra būtina.

„Manau, yra pagrindo, kad tokią sistemą reikėtų tobulinti. Jeigu ne dabar, tai reikėtų nusistatyti kažkokią kryptį ilgesnei reformai. Laisvės partija buvo priėmusi sprendimą, kad reikėtų atsisakyti vienmandačių ir palikti proporcinę sistemą, taip pagerinant atstovavimo procesą“,– sakė Laisvės frakcijos narys.

Idėjos pereiti vien prie proporcinės rinkimų sistemos, kuomet Seimo nariai būtų renkami vien pagal partijų sąrašus, neišsižada ir socialdemokratai. A. Sysas vylėsi, kad didžiausios parlamentinės frakcijos inicijuotoje rinkimų sistemų peržiūros darbo grupėje idėja išsižadėti vienmandačių bus rimtai apsvarstyta, tačiau dabar, konservatoriams atsitraukus, reikės iš naujo apgalvoti, kokiais būdais būtų galima įgyvendinti šią idėją.

„Šiuo metu yra skirtingos nuomonės frakcijoje, bet mes visada pasisakėme, kad reikėtų pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, tai būdavo įrašyta ir mūsų programoje. Bet kadangi dabar mes delegavome Julių Sabatauską į tą darbo grupę, tai mes laukiame ir tikėjomės, kad iniciatyva, kurios ėmėsi konservatoriai, įgaus kažkokį pagreitį. Tai dabar iš naujo reikės svarstyti, ką mes čia galime daryti“,– svarstė socialdemokratų frakcijos seniūnas, akcentuodamas, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti mišri rinkimų sistema yra taikoma tik mažumoje ES valstybių.

„Mes turime rytietišką rinkimų sistemą, kuri egzistuoja Rusijoje ir Baltarusijoje. Europos Sąjungos valstybėse tokių sistemų beveik nėra. Akivaizdu, kad tai sukelia be galo daug problemų, ir pačių rinkimų antras turas kainuoja mokesčių mokėtojams“,– tvirtino A. Sysas.

Ketvirtadienį per dar vieną susitikimą rinkimų sistemų peržiūros darbo grupės nariai pasiskirstė atsakomybės sritimis ir per savaitę planuoja peržiūrėti bei įvertinti įvairių suinteresuotų pusių pateiktus konkrečius pasiūlymus, kurie vėliau bus aptariami visų grupės narių. Kartu su socialdemokratu J. Sabatausku būtent už Seimo rinkimų tvarkos pokyčių siūlymus atsakingas V. Mitalas tikina, kad jis vis vien rekomenduos visiems darbo grupės nariams apsvarstyti idėją atsisakyti vienmandačių apygardų.

„Manau, kad, kai įvyks preliminarus darbas ir viskas grįš į grupę, pasiūlymą dėl vienmandačių atsisakymo vis tiek verta teikti ir formaliai išsiaiškinti nuotaikas“,– sakė V. Mitalas.

Seimo narys Algirdas Sysas, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Konservatorių išsakyti argumentai A. Syso neįtikina

Seime suburtai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas, komentuodamas TS-LKD partijos prezidiumo sprendimą atsitraukti nuo vienmandačių apygardų naikinimo idėjos, aiškino, kad toks sprendimas priimtas įvertinus tai, jog, pakeitus balsavimo tvarką ir parlamentarus renkant vien pagal partijų sąrašus, būtų pakenkta politinės sistemos stabilumui, kadangi tuomet daugiau mandatų į Seimą iškovotų tokios radikalios politinės jėgos, kaip „Drąsos kelias“ ar Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija-tautininkai.

„Dabartinė sistema būtent dėl vienmandačių apygardų apsaugo partinę ir politinę sistemą nuo labai radikalių politinių jėgų. Jeigu žiūrime į buvusių rinkimų rezultatus, kaip sekdavosi tokioms radikalioms politinėms jėgoms 2016 metais, tai jiems vienmandatėse sekėsi ganai sunkiai, o jeigu būtų vien proporcinė sistema, tai jie būtų turėję dvigubai, o kartais net daugiau mandatų, kas atitinkamai būtų jų politinį svorį padidinę“,– Eltai yra sakęs A. Vyšniauskas.

Dabartinė sistema būtent dėl vienmandačių apygardų apsaugo partinę ir politinę sistemą nuo labai radikalių politinių jėgų.

Visgi LSDP frakcijos seniūno A. Syso šie konservatorių argumentai neįtikino. Socialdemokratas tikina, kad būtent proporcinė rinkimų sistema leistų sustiprinti ir stabilizuoti partinę sistemą, kuri, pasak parlamentaro, yra visos Europos demokratijos pagrindas. Maža to, aiškinimai, kad rinkimų sistema gali apsaugoti nuo vienų ar kitų asmenų išrinkimų, A. Syso taip pat neįtikina, kadangi būtent „išmetami“ balsai ir skirtingų nuomonių atstovavimo mažinimas slopina ir pačių rinkėjų aktyvumą.

„Aš manau, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje. Tauta yra pagrindinis sprendėjas. Mes visokiais būdais stengiamės tuos mūsų rinkėjus ir mus pačius nukelti nuo politikos. Pavyzdžiui, kodėl aš pasisakau prieš kadencijas: jeigu žmonėms patinka Živilė Pinskuvienė Širvintose, ją renka, vadinasi, jiems taip priimtina. Jeigu mes norime įtraukti daugiau žmonių į politiką, tai duokim teisę tiems žmonėms daugiau spręsti. O kai vienmandatėse išmetame krūvą balsų, nors žmonės ir atėjo, tai žmogus ir galvoja: ko man ten eiti“,– konservatorių argumentus kritikavo A. Sysas.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Apie pasitraukimą iš šios grupės, dar prieš pradedant jos darbą, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet „valstiečiai“ tvirtino, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį pranešė siūlantys nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“. Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, „valstiečių“ frakcija grįžta į Seimo darbo grupę dėl rinkimų sistemos tobulinimo.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

„Tokio projekto nėra, svarstymai ekspertų lauke, gretose – jie pasigirsta nuolat, tai yra natūralu. Tokia akademinė diskusija turėtų vykti, nes svarbu analizuoti, kokie yra pliusai ir minusai mūsų rinkimų sistemos. Tačiau tam reikia didelės politinės valios ir šiandien, mano vertinimu, tokios politinės valios pereiti prie kitokios rinkimų sistemos nėra“, – LRT radijui trečiadienį teigė Seimo vadovė, paklausta, ar ketinama naikinti vienmandates apygardas.

Rinkimų sistemos peržiūrą inicijavo didžiausia valdančioji Seimo konservatorių frakcija, jos siūlymu Seimo valdyba sudarė darbo grupę, ji iki rudens turi parengti pasiūlymus.

Tam reikia didelės politinės valios ir šiandien, mano vertinimu, tokios politinės valios pereiti prie kitokios rinkimų sistemos nėra.

Konservatoriai siūlo diskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime. Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus.

Konservatorių teigimu, šie metai yra tinkamiausias laikas keisti rinkimų sistemas, nes iki artimiausių rinkimų – savivaldos – yra dveji metai.

Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija prieš mėnesį pranešė, kad traukiasi iš šios darbo grupės, nes mano, kad konservatoriai pertvarka siekia sukurti savo partijai palankesnę sistemą.

M. Jastramskio teigimu, Lietuvoje veikia mišri rinkimų sistema, kuri išryškina tiek proporcinės, tiek mažoritarinės (kai parlamentarai renkami vienmandatėse apygardose) rinkimų sistemos trūkumus. Pasak politologo, gerai veikiančios rinkimų sistemos bruožais gali būti laikomas rinkėjų balsų pasiskirstymo proporcingumas arba maža parlamento fragmentacija.

Tačiau Lietuvoje, pasak politologo, galima matyti didelį balsų neproporcingumą, kai didelės dalies rinkėjų balsai yra neatstovaujami Seime, bet tuo pačiu matoma ir didelė Seimo fragmentacija, kai išrenkama daug skirtingų politinių partijų, o tai, teigia M. Jastramskis – mažina parlamento darbo efektyvumą.

„Jeigu mes fiksuojame, kad pagrindiniai rinkimų sistemos efektai yra arba geras atstovavimas, arba geras valdžios efektyvumas – iš principo mes Lietuvoje neturim nei vieno, nei kito. Mūsų ir „iššvaistytų“ balsų, neproporcingumo rodiklis yra gana aukštas ir, kita vertus, mūsų parlamentinė fragmentacija yra didesnė negu ES vidurkis“,– antradienį darbo grupės klausymuose sakė M. Jastramskis.

Jis pabrėžė, kad proporcinė rinkimų sistema gali funkcionuoti regionų pagrindu, kai skirtingose šalies teritorijose partijos pateikia skirtingus kandidatų sąrašus. M. Jastramskis pažymi, kad visuose Lietuvoje vykusiuose Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose buvo išrenkama mažiau moterų, lyginant su partijų sąrašais į Seimą patekusių moterų skaičiumi.

Politologas M. Jastramskis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Vienmandatės apygardos tam tikrų visuomenės grupių atstovavimą „patempia žemyn“. Tai tam tikras paradoksas, nes tikrai dažnai žmonės sako, kad jie nori tiesioginio atstovavimo ir rinkimų“,– tvirtino VU TSPMI docentas, pridurdamas, kad būtent pagal partijų sąrašus parlamentarus renkančiose valstybėse galima matyti didesnį rinkėjų aktyvumą.

„Vidutiniškai didesnis rinkimų aktyvumas būna proporcinėse rinkimų sistemose, nes mažoritarinėse rinkimų sistemose dalis rinkėjų negauna savo atstovų“,– teigė M. Jastramskis.

Tuo tarpu R. Tučas, dirbantis su vienmandačių apygardų ribų nubraižymu prieš Seimo rinkimus, pažymi, kad dėl Lietuvos regionuose besikeičiančio rinkėjų skaičiaus nuolatos reikia peržiūrėti vienmandačių apygardų ribas. Jis taip pat akcentuoja, kad vienmandatėse apygardose „iššvaistoma“ daugiausiai rinkėjų balsų.

„Absoliučios daugumos (mažoritarinė) rinkimų dalis mažina rinkėjų atstovavimą, nes „iššvaistoma“ gerokai daugiau balsų nei taikant proporcinę rinkimų sistemą“,– darbo grupės susitikime kalbėjo R. Tučas. Todėl jis siūlo svarstyti apie proporcinio atstovavimo sistemos taikymą.

„Proporcinio atstovavimo sistema yra gerokai pranašesnė už daugumos, nes užtikrina ne tik proporcingą, bet ir geresnį rinkėjų atstovavimą, labiau atliepia Konstitucijos normoms, yra mažiau manipuliacinė ir mažiau kainuojanti“,– tvirtino R. Tučas.

Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Jis pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.

Praėjusį penktadienį darbo grupė susitiko su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte.

Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS-LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), Andrius Kupčinskas (TS-LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Iškreipia rinkėjų lūkesčius

Diskusijos dėl rinkimų tvarkos tobulinimo paprastai kyla likus nedaug laiko iki Seimo rinkimų. Jas dažnokai inicijuoja politikai, manantys, kad vienoks ar kitoks rinkimų tvarkos pakeitimas pagerins esamą situaciją ir bus teisingas demokratijos požiūriu. Tačiau Seimo rinkimų išvakarės nėra tinkamas metas diskusijoms dėl rinkimų tvarkos, nes dažnai argumentuose slypi trumpalaikiai savanaudiški siekiai. Bet vienus pradžiuginę, o kitus nuvylę, 2020 metų Seimo rinkimai jau praeityje, tad, kol rinkiminės aistros vis dar nenurimo, prasminga įvertinti susikaupusią patirtį ir teikti pasiūlymus.

Seimo rinkimų tvarka nėra tobula. Prieštaraujant „vadovėlinėms tiesoms“, daugumos (mažoritarinė) jos dalis ne tik neužtikrina didesnio šalies partinės sistemos ir Seimo sudėties stabilumo, bet, kaip patvirtina politologų atliekamos porinkiminės studijos, Seimo fragmentaciją tik padidina. O tai reiškia, kad balsuojant vienmandatėse apygardose išrinktų kandidatų įvairovė pagal juos delegavusias politines jėgas yra netgi didesnė, nei proporcinėje Seimo rinkimų dalyje.

Vienmandatėse išrinkti Seimo nariai tik iškreipia rinkėjų lūkesčius, mažindami ir taip vis dar menką Lietuvos piliečių pasitikėjimą savivaldybių institucijomis.

Daugumos sistema turi ir daugiau trūkumų. Pirmiausia, kaip teisingai yra pastebėjęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kyla abejonių, ar ji dera su Konstitucijos normomis. Juk Seimo nario prievolė yra dalyvauti įstatymų leidime, formuojant Vyriausybę ir prižiūrint jos veiklą, tvirtinant biudžetą, tačiau ne sprendžiant vietos klausimus. Vietos klausimai – savivaldybių tarybų ir jų merų kompetencija.

Vienmandatėse išrinkti Seimo nariai tik iškreipia rinkėjų lūkesčius, mažindami ir taip vis dar menką Lietuvos piliečių pasitikėjimą savivaldybių institucijomis. Vargu, ar vienmandatėse išrinktų Seimo narių bičiuliavimasis su savivaldybių valdžios atstovais, vietos problemų sprendimas valstybės lygiu yra tai, ko šiandien iš tiesų reikia Lietuvai. Be to, demografiškai nykstančių regionų vienmandatės apygardos sparčiai plečiasi dažnai apimdamos ne tik dviejų, bet jau ir trijų savivaldybių dalis. Bendradarbiaujant su Vyriausiąja rinkimų komisija teko rengti 2016 ir 2020 metų Seimo rinkimų vienmandačių apygardų projektus, tad man situacija puikiai žinoma. Kelias savivaldybes apimančių apygardų skaičius ir toliau neišvengiamai augs, o jose išrinktiems Seimo nariams bus vis sudėtingiau atstovauti apygardos rinkėjams.

Pigiau ir paprasčiau

Taip pat aktualus ir rinkimų organizavimo išlaidų argumentas. Abejonių nekyla, kad Seimo rinkimai, naudojant paralelinę rinkimų sistemą, valstybės biudžetui kainuoja žymiai brangiau, nei kad Seimas būtų renkamas naudojant tik proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą. Juk nereiktų organizuoti antrojo turo, taip pat naujų Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose, jose išrinktam Seimo nariui nepasibaigus kadencijai atsisakius Seimo nario mandato. Pakaktų kartą per ketverius metus surengti rinkimus ir, atsižvelgiant į gautų balsų proporcijas, sąrašams paskirstyti mandatus.

Taip pat būtų išvengta valstybei kainuojančio ir rinkėjus, savivaldybių administracijos darbuotojus bei politikus erzinančio prieš kiekvienus Seimo rinkimus atliekamo vienmandačių apygardų ribų tikslinimo, kuomet ne tik keičiamos vienmandačių apygardų ribos, bet gyventojus sparčiai prarandančiuose regionuose naikinamos, o demografiškai augančiuose regionuose (ypač – Vilniuje) kuriamos naujos apygardos. Vadovaujantis konstituciniu lygios rinkimų teisės principu, Seimo rinkimų įstatyme numatytas 10 proc. leistinas rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo rinkėjų skaičiaus visose šalies vienmandatėse apygardose vidurkio. Rinkėjų skaičiui peržengus šią ribą, t. y. apygardai tapus per maža ar per didele, jos ribos turi būti peržiūrėtos.

Daugumos rinkimų sistema yra ir mažiau demokratiška, nes garantuoja žymiai mažesnį rinkėjų atstovavimą nei proporcinė. Sutinku, kad dviejų turų daugumos sistema užtikrina daugumos rinkimuose dalyvavusių piliečių interesus – jų atstovai išrenkami į Seimą. Britiška „pirmas prie finišo“ (angl. first past the post) vieno turo rinkimų vienmandatėse tvarka daugiapartinės sistemos atveju, t. y., ir Lietuvoje, neužtikrintų net daugumos rinkimuose dalyvavusių piliečių atstovavimo, nes galimai tik truputį daugiau rinkėjų balsų nei kiti vienmandatės apygardos kandidatai gavę politikai iš karto patektų į Seimą, tačiau už juos būtų balsavę tik nedidelė dalis rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tad bandyti taupyti išlaidas rinkimams paliekant vienmandates apygardas, bet atsisakius antrojo turo demokratijos požiūriu būtų itin klaidingas sprendimas.

Neteisūs ir tie, kurie teigia, jog balsavimas už partijų sąrašus atima galimybę rinktis norimus kandidatus.

Toks atvejis Lietuvos istorijoje jau buvo – tai 2000 metų Seimo rinkimai, kuriuose šios nedemokratiškos reformos iniciatoriai netikėtai gavo gerokai mažiau mandatų, nei jų oponentai... O proporcinė rinkimų sistema užtikrina ne tik daugumos valdžią, bet ir mažiau gausių visuomenės grupių atstovavimą. Kaip tik tai ir yra modernios XXI amžiaus demokratijos siekiamybė. Dėl šios priežasties tik proporcinė rinkimų sistema taikoma Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, visose Skandinavijos regiono šalyse. Ją demokratiniai mūsų kaimynai jau seniai pasirinko, ir neteko girdėti, kad norėtų kažką keisti. Į ką mes lygiuojamės? Manot, į britus? Tikrai ne. Panašu, kad į Rytų kaimynus. Juk tik daugumos ar į mūsiškę panašios paralelinės rinkimų sistemos taikomos Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje.

Tad renkant Seimą naudojame visai ne vakarietišką rinkimų sistemą. Neteisūs ir tie, kurie teigia, jog balsavimas už partijų sąrašus atima galimybę rinktis norimus kandidatus. Lietuvoje sąrašai „atviri“, tad prašom – reitinguokite, rinkitės jums priimtinus politikus. Proporcinėje rinkimų sistemos dalyje rinkėjų politinių preferencijų proporcingumą gautų mandatų skaičiui šiek tiek iškreipia leidimo atstovauti barjeras, kuris Seimo rinkimuose yra 5 proc. partijoms ir 7 proc. jų koalicijoms. Tikrai didokas – jo sumažinimo klausimas taip pat turėtų būti svarstomas. Daugumoje demokratijų jis yra mažesnis, kai kur (pavyzdžiui, Nyderlandų Karalystėje) jo iš viso nėra, tačiau tai jau kita tema.

Taip rinko tarpukariu

Taigi išvada labai aiški – paralelinės rinkimų sistemos būtina atsisakyti, ir Seimą rinkti naudojant tik proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą. Tačiau čia taip pat galimi keli variantai. Vienas iš jų – mums jau įprasta tvarka, kai valstybėje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda. Tačiau toks variantas turi savų trūkumų ir yra mažiau populiarus, nei šalies padalijimas į kelias daugiamandates apygardas. Tokia tvarka taikoma ir pas mūsų kaimynes: Latvijos teritorija padalinta į penkias daugiamandates apygardas, Estijos – į dvylika, gerokai didesnė Lenkijos teritorija – į 41, kuriose proporcingai jų rinkėjų skaičiui renkama nuo 7 iki 15 Lenkijos parlamento narių.

Kaimyninėse demokratijose taikoma jų parlamentų rinkimų tvarka ir Lietuvai nėra svetima. Juk tarpukariu Seimas buvo renkamas naudojant tik proporcinę rinkimų sistemą. 1920–1926 metais Lietuvos teritorija buvo padalinta į šešias (Marijampolės, Kauno, Raseinių, Telšių, Panevėžio ir Utenos), vėliau, prijungus Klaipėdos kraštą – į septynias (renkant 1926 metų Seimą) daugiamandates rinkimų apygardas, kuriose renkamų parlamento narių skaičius varijavo nuo 9 iki 24. Dėl demografinių priežasčių keičiantis rinkėjų skaičiui, apygardų ribų peržiūrėti nereikėdavo, pakakdavo tiesiog patikslinti apygardoms tenkančias mandatų kvotas. Iš tiesų buvo suformuotos dar keturios daugiamandatės apygardos (Vilniaus, Lydos, Balstogės ir Gardino), tačiau joms priskirtos tuo metu Lenkijos okupuotos teritorijos, tad šiose apygardose Seimo rinkimai nevyko. Ši tvarka buvo pakeista sovietmečiu – SSRS okupacijos metais „rinkimai“ Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų Sąjungoje, buvo vykdomi taikant daugumos rinkimų sistemą – Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai formaliai buvo „renkami“ vienmandatėse apygardose. Panašu, kad ši okupantų primesta tvarka taip prigijo Lietuvoje, kad iki šiol jos nenorima atsisakyti.

Taigi Seimo rinkimų tvarkos pakeitimą pereinant prie grynai proporcinės rinkimų sistemos, šalies teritoriją padalijant į kelias daugiamandates apygardas, istoriniu požiūriu taip pat reikėtų vertinti kaip Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų tvarkos restituciją.

Viena ar kelios apygardos

Svarbu apsispręsti, kiek gi daugiamandačių apygardų reikėtų Lietuvai? Ar jų pakaktų tik kelių, kaip yra kaimyninėje Latvijoje, ar keliolikos, pavyzdžiui, sutapatinant su apskritimis, atskirai dar išskiriant Vilnių, Kauną, panašiai kaip į daugiamandates apygardas padalinta Estijos teritorija. Tam įvertinti pirmiausia aktualu nustatyti suformuotų daugiamandačių apygardų rinkėjų skaičiaus proporcijas, kurios lemtų Seimo mandatų kvotų pasiskirstymą. Tarpukario Lietuvoje taikyta puiki tradicija daugiamandates apygardas formuoti sujungiant kelias to meto apskritis, o rinkimų apylinkės atitikdavo valsčių ribas. Tokia tvarka tikrai geresnė nei dabartinė, kai formuojant vienmandates apygardas skaldomos savivaldybės, o rinkimų apylinkių ribos ne visuomet dera su seniūnijų ribomis.

Kaip pasiskirstytų mandatų kvotos paliekant dabartinį Seimo narių skaičių (141), jei daugiamandatėmis apygardomis taptų dabartinės Lietuvos apskritys (10), matome pateiktoje pirmojoje lentelėje. Joje registruotų rinkėjų skaičius, kurio pakanka vienam mandatui gauti, nustatytas 2020 metų Seimo rinkimų į sąrašus įrašytą rinkėjų skaičių (2 457 722) padalijus iš Seimo mandatų skaičiaus (141) – 17 431 rinkėjas.

Taip formuojant Seimo rinkimų daugiamandates apygardas didžiausia mandatų dalis – 38 atitektų Vilniaus apskričiai, mažiausia – 5 mandatai – Tauragės. Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai galėtų turėti savo daugiamandatę apygardą, tačiau šiuo metu jai būtų priskirti tik du mandatai. Ateityje ir toliau augant užsienyje balsuojančių rinkėjų skaičiui, o ypač įvedus balsavimą internetu Pasaulio lietuvių daugiamandatei apygardai skirta mandatų kvota proporcingai išaugtų.

Daugiamandates apygardas sutapatinant su apskritimis taptų aktuali minimalaus barjero atstovauti problema, nes mažosiose apygardose nebūtų įmanoma taikyti šiuo metu nustatyto 5 proc. partijoms ir 7 proc. jų koalicijoms barjero. T. y., „natūralus barjeras“ būtų ženkliai aukštesnis už Įstatymu nustatytą. Toliau neišvengiamai mažėjant rinkėjų skaičiui mažosiose apskrityse: Tauragės, Utenos, Telšių, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio, daugiamandatėms apygardoms rinkėjų kvota būtų mažinama, o augančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apygardose – didinama. Tai gerokai iškreiptų rinkėjų politinių preferencijų ir partijų gautų mandatų skaičiaus proporcijas, nes ne tik neįtakingiausios, bet ir labiau populiarios politinės jėgos, kurios šiandien sėkmingai įveikia 5 proc. barjerą, mažosiose daugiamandatėse apygardose neįstengtų gauti mandatų.

Minėtus trūkumus galima pašalinti pritaikius tarpukario Lietuvos patirtį – daugiamandates apygardas formuoti apjungiant mažesnes apskritis. Antroje lentelėje ir žemėlapyje pateiktas optimaliausias apskričių jungimo į daugiamandates apygardas variantas. Daugiausia rinkėjų turinčias Vilniaus ir Kauno apskritis tikslinga palikti kaip atskiras daugiamandates apygardas, o likusias (8) sujungti po dvi.

Pavyzdys. Siūlomas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandačių apygardų žemėlapis.

Antrasis, septynių daugiamandačių apygardų, projektas neabejotinai yra geresnis, nes ženkliai sumažėja rinkėjų skaičiaus skirtumai tarp didžiausių (Vilniaus, Kauno) ir mažiausių (Alytaus-Marijampolės ir kt.) daugiamandačių apygardų, išsprendžiama leidimo atstovauti barjero suvienodinimo problema, kartu užtikrinant galimybę gauti mandatų ne tik pačioms įtakingiausioms partijoms. Apygardos tampa panašesnės ir užimamu plotu bei jas sudarančių rinkimų apylinkių skaičiumi.

Svarbus tokiu principu suformuotų daugiamandačių apygardų privalumas – jų derinimas su Lietuvos administraciniu suskirstymu. Dėl demografinių priežasčių kintant rinkėjų skaičiui apygardose, nebereiktų peržiūrėti jų ribų, o lygios rinkimų teisės principas būtų įgyvendintas periodiškai perskaičiuojant mandatų kvotas. Taip būtų išvengta galimų manipuliacijų (džerimanderingas) prieš kiekvienus rinkimus perbraižant vienmandačių apygardų žemėlapius. Tokia Seimo rinkimų tvarka būtų teisinga, paprasta, efektyvi ir reikalaujanti gerokai mažiau biudžeto išlaidų. Panašia tvarka yra renkamas mūsų kaimynės Latvijos Saeima, panašia tvarka buvo renkamas ir tarpukario Lietuvos Respublikos Seimas. Tad kodėl jos netaikyti šiandien?

Patvirtinimo procedūra buvo pradėta apie vidurdienį, tačiau procesas užtruko iki maždaug vienuoliktos vakaro, nes komisija nusprendė perskaičiuoti visus Panerių-Grigiškių apygardos, bei Deltuvos pietinėje apygardoje esančios Upninkų apylinkės balsus.

Perskaičiavus balsus, vienoje iš Panerių-Grigiškių apygardos apylinkių – Trakų Vokės – nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų buvo neįskaičiuoti ar įskaičiuoti netinkamai, kitose apylinkėse esminių pažeidimų nepastebėta. Dėl netinkamo darbo užtikrinant faktiškai teisingus rinkimų protokolus VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką.

Galutiniai pirmojo turo rezultatai vienmandatėje apygardoje nepasikeitė – antrajame ture dalyvaus konservatorė Agnė Bilotaitė ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė. Artimiausią savaitę VRK taip pat imsis dar kartą perskaičiuoti visų šioje daugiamandatėje apygardoje atiduotų pirmumo balsų.

Perskaičiavus balsus Upninkų apylinkėje irgi nustatyta neatitikimų – užfiksuota gerokai daugiau negaliojančių biuletenių, nei nurodyta protokoluose. Taip pat nustatyta, kad į vienos partijos sąrašą įtraukta daug neantspauduotų biuletenių, kurie laikytini negaliojančiais. Dalis šių biuletenių įtraukti ir į tos pačios partijos kandidato vienmandatėje apygardoje sąrašą.

Nors ir nustatyta, kad komisija šioje apylinkėje dirbo aplaidžiai, tačiau galutinių rezultatų tai nepakeitė. Deltuvos pietinėje apygardoje antrajame ture kovos „valstietis“ Kęstutis Mažeika ir konservatorius Vaidas Šalaševičius.

Aptarus situaciją Panerių-Grigiškių apygardoje ir Upninkų apylinkėje, VRK bendru sutarimu patvirtino visų 68 vienmandačių apygardų rezultatus pirmajame Seimo rinkimų ture.

Kiek anksčiau sekmadienį VRK jau patvirtino ir trijų vienmandačių apygardų, kuriose kandidatai į Seimą pateko  pirmajame ture, rezultatus.

Pirmajame ture į Seimą buvo išrinkti konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. rinkėjų balsų Antakalnio apygardoje, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatai Beata Petkevič su 59 proc. rinkėjų balsų Šalčininkų apygardoje ir Česlavas Olševskis su 52,77 proc. Medininkų apygardoje.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Antrajame ture varžosi du daugiausiai balsų pirmajame surinkę kandidatai. Jau pirmajame ture kandidatas išrenkamas surinkęs daugiau kaip pusę rinkėjų balsų.

Išankstinis balsavimas antrajame ture prasideda pirmadienį ir tęsis iki ketvirtadienio 20 valandos.

Pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 24,8 proc. rinkėjų balsų, antra liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 17,5 proc. balsų.

Darbo partija gavo 9,47 proc. balsų, Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc., Laisvės partija – 9,02 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 6,79 proc. balsų.

Tai – Vilniaus Antakalnio apygardoje kandidatavusi konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. rinkėjų balsų, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatai Beata Petkevič su 59 proc. rinkėjų balsų Šalčininkų apygardoje ir Česlavas Olševskis su 52,77 proc. Medininkų apygardoje.

Už šias rinkimų apygardas atsakingos Komisijos narės teigė, kad dokumentai šiose apygardose buvo pateikti tvarkingai ir be trūkumų, esminių skundų dėl rinkimų pažeidimų nebuvo sulaukta.

Rezultatai šiose apygardose patvirtinti bendru visų posėdyje dalyvavusių narių sutarimu.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Pirmasis Seimo rinkimų turas vyko spalio 11 dieną, daugiamandatėje apygardoje jį laimėjo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 24,8 proc. rinkėjų balsų, antra liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 17,5 proc. balsų.

Darbo partija gavo 9,47 proc. balsų, Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc., Laisvės partija – 9,02 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 6,79 proc. balsų.

Daugiau partijų 5 proc. rinkimų barjero neįveikė, už borto liko dabartinės valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Antrasis rinkimų turas vyks spalio 25-ąją. Jame vienmandatėse apygardose bus išrinkti dar 68 Seimo nariai.

Tai – Vilniaus Antakalnio apygardoje kandidatavusi konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. rinkėjų balsų, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatai Beata Petkevič su 59 proc. rinkėjų balsų Šalčininkų apygardoje ir Česlavas Olševskis su 52,77 proc. Medininkų apygardoje.

VRK taip pat svarstys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) skundą, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje.

Rinkimų barjero neperžengusi LLRA-KŠS laikosi pozicijos, kad dėl „Laisvės TV“ kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Pasak VRK vadovės Lauros Matjošaitytės, skundas bus išnagrinėtas iki galutinių Seimo rinkimų rezultatų tvirtinimo.

„Aptarsime gautą skundą, kokie veiksmai komisijos jau atlikti, kur kreiptasi, o skundas išnagrinėtas iš esmės bus po dviejų savaičių, prieš galutinį rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje tvirtinimą“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

VRK pirmininkė pažymėjo, kad skundas nekoreguoja sprendimo dėl rinkimų rezultatų datos – daugiamandatės apygardos rezultatai patvirtinami jau po antrojo turo. Per savaitę po pirmojo turo reikia patvirtinti rezultatus tose vienmandatėse apygardose, kur atstovai į Seimą jau išrinkti.

„Įprastai daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatai tvirtinami jau pasibaigus rinkimams, po rinkimų antrajame ture“, – sakė L. Matjošaitytė.

Pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 24,8 proc. rinkėjų balsų, antra liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 17,5 proc. balsų.

Darbo partija gavo 9,47 proc. balsų, Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc., Laisvės partija – 9,02 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 6,79 proc. balsų.

Daugiau partijų 5 proc. rinkimų barjero neįveikė, už borto liko dabartinės valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Seimo narys Č. Olševskis Medininkų apygardoje surinko beveik 53 proc. balsų, antroje vietoje palikęs socialdemokratų kandidatą Robertą Duchnevičių su 14 proc. palaikymu.

Šalčininkų rajono vicemerė B. Petkevič sekmadienį išrinkta Seimo nare Šalčininkų-Vilniaus apygardoje.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ji gavo beveik 60 proc. rinkėjų balsų.

Antroje vietoje likusi Darbo partijos kandidatė Alicija Ščerbaitė surinko apie 18 proc. rinkėjų balsų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąrašo pirmasis numeris Seimo rinkimuose parlamentarė I. Šimonytė Seimo narės mandatą iškovojo Vilniaus Antakalnio apygardoje. Čia ji pelnė apie 61 proc. rinkėjų palaikymą.

Pagal įstatymą, kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų.

Vėl dominuoja vyrai

Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbtus duomenis, Klaipėdos mieste, keturiose vienmandatėse rinkimų apygardose – Marių, Pajūrio, Danės ir Baltijos – dėl keturių Seimo nario mandatų konkuruoja 46 kandidatai, tarp jų dvylika moterų politikių.

Beje, praeitą kadenciją nė viena dailiosios lyties atstovė vienmandatėse rinkimų apygardose Klaipėdoje rinkimų nelaimėjo, tik trys jų – tuometė socialdemokratė Irena Šiaulienė, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Irina Rozova ir konservatorė Agnė Bilotaitė pateko į Seimą pagal partijų sąrašus.

Tad kai kurios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai), Liberalų sąjūdis, Darbo partija, socialdemokratai ar partija "Lietuva – visų" per šiuos rinkimus vienmandatėse apygardose moterų net nedelegavo.

Lygiateisiškiausia šiuo klausimu yra Lietuvos žaliųjų partija, kurios dvi atstovės Liudvika Kuzminčiūtė (Danės apygardoje) ir Jolanda Bagdonienė (Baltijos apygardoje) sieks Seimo nario mandato.

Taip pat Socialdemokratų darbo partija, delegavusi lygiai vyrų ir lygiai moterų Klaipėdos vienmandatėse apygardose. Čia Pajūrio apygardoje balotiruojasi Neringa Aleksandrovienė, o Baltijos – I. Šiaulienė.

Po dvi moteris delegavo partija "Laisvė ir teisingumas" (Sandrą Sirutienę Marių apygardoje bei Liną Šukytę-Korsakę Baltijos apygardoje) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (I.Rozovą – Marių apygardoje bei Tamarą Šukliną – Pajūrio apygardoje).

Po vieną damą vienmandatėse rinkimų apygardose atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (Ligita Girskienė Marių apygardoje), Krikščionių sąjungai (Olia Stulgaitienė Pajūrio apygardoje), Laisvės partijai (Birutė Andruškaitė taip pat Pajūrio apygardoje) bei Centro partijai (Nina Puteikienė Baltijos apygardoje).

Arenoje – parlamentarai

Marių apygardoje, kur balotiruojasi 13 kandidatų, į parlamentą pageidautų grįžti du dabartiniai Seimo nariai I. Rozova ir Algimantas Kirkutis, tik šįkart politikas prisijungė prie Krikščionių sąjungos.

Tarp vienmandačių apygardų kandidatų į Seimą nemažai ir Klaipėdoje žinomų žmonių.

Praeitą kadenciją A. Kirkutis su "valstiečių" vėliava Seimo mandatą iškovojo Baltijos apygardoje, nurungdamas A. Bilotaitę.

Pajūrio rinkimų apygardoje, kur balotiruojasi 11 kandidatų, praėjusių rinkimų sėkmę bandys pakartoti dar du Seimo nariai – Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas (Danės apygardoje nusileidęs centristui Nagliui Puteikiui ir į parlamentą patekęs pagal partijos sąrašą) bei "valstiečiams" ištikimas Dainius Kepenis (praeitą sykį Marių apygardoje nurungęs liberalą Edmundą Kvederį).

Danės apygardoje vėl rungsis dar vienas dabartinis Seimo narys, centristas N. Puteikis, o Baltijos – dabar jau Socialdemokratų darbo partijos narė I. Šiaulienė ir liberalas Gintaras Vaičekauskas, praeituose rinkimuose sėkmingai pasirodęs ir laimėjęs parlamentaro mandatą Pajūrio apygardoje prieš konservatorių Arūną Barbšį.

Siekia politinės karjeros

Šįkart Seimo rinkimuose dalyvauja ir nemažai Klaipėdos miesto tarybos narių – liberalai Saulius Budinas (Danės apygardoje) bei E. Kvederis (Marių apygardoje), "valstietė" L. Girskienė (Baltijos apygardoje), konservatorius Audrius Petrošius (Baltijos apygardoje), taip pat jo partijos kolega, Klaipėdos mero pavaduotojas A. Barbšys (Pajūrio apygardoje) ir Lietuvos centro partijos atstovė N. Puteikienė (Baltijos apygardoje).

Pajūrio apygardoje konkuruos ir dar vienas politikas – socialdemokratas, Neringos tarybos narys Vaidas Venckus.

Dar kartą mėgins sėkmę politikoje buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Mindaugas Žilys (Marių apygardoje), iškeltas kandidatu partijos "Lietuva – visų", taip pat partijos "Laisvė ir teisingumas" atstovė L. Šukytė-Korsakė (Baltijos apygardoje), Lenkų rinkimų akcijos atstovė T. Šuklina, jos partijos kolega, buvęs Klaipėdos savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas, taip pat buvęs Seimo narys, konservatorius, dabar Krikščionių sąjungos kandidatas Evaldas Jurkevičius.

Tarp šių metų vienmandačių apygardų kandidatų į Seimą nemažai ir kitų žinomų žmonių.

Kandidatas: Klaipėdoje Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuojantis pats jauniausias politikas N. Vitkauskas, VRK puslapyje prisistatantis kanapių įteisinimo aktyvistu, ne vieną rinkėją nustebins ne visai įprastu Seimo nariui įvaizdžiu. / VRK nuotr.

Konservatoriai Marių apygardoje delegavo buvusį aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, o Danės apygardoje – kariuomenės generolą ir diplomatą Arvydą Pocių.

Socialdemokratams Danės apygardoje atstovauja buvęs ilgametis Klaipėdos respublikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.

Centro partija Marių apygardoje delegavo mokslininką Vytautą Dubrą, o "valstiečiai" – dar vieną akademinio pasaulio atstovą Antaną Kontautą (Danės apygardoje).

Vienintelis teistas dukart

Tarp kandidatų yra ne tik mokslininkų, jūrininkų, dizainerių, sportininkų ir šiaip bedarbių ar pensininkų.

Vis dėlto tik pavieniai pretendentai į Seimą, kurie balotiruojasi Klaipėdoje, yra nebaigę aukštojo mokslo, kai kurie turi po du ar tris aukštojo mokslo diplomus.

Yra kandidatų, baigusių kelis universitetus užsienyje.

Ir tik vienintelis pretendentas Simas Galdikas, žinomas krepšininkas, Darbo partijos kandidatas Baltijos apygardoje, buvo dukart teistas Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

2008 m. už sunkų sveikatos sutrikdymą (135 str. 1 dalis), o 2010 m. – už viešosios tvarkos pažeidimą (284 str. 1 dalis) ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 str. 3 dalis).

Tačiau, kaip kandidato anketoje prisipažįsta pats S. Galdikas, "gimus jo vyresniajai dukrai, sustiprėjo šeimos vertybės" ir jis pradėjęs suvokti ateinančių kartų svarbą pasauliui.

"Naujos idėjos atvedė mane į šv. Lozoriaus korpusą Lietuvoje, pradėjau skirti savo laiką darbui su specialiųjų poreikių vaikais. Visuomeninė veikla aiškiai parodė, kad ne savanorių pusėje yra svertai, kaip kompleksiškai spręsti šalyje esančias problemas, todėl nusprendžiau pasukti politiko keliu", – rašoma S. Galdiko VRK pateiktoje anketoje.

Labiau nei žinomo sportininko teistumas rinkėjus savo neįprastu įvaizdžiu veikiausiai turėtų stebinti jauniausias Klaipėdoje kandidatas į Seimą – 27-erių Laisvės partijos atstovas Nerijus Vitkauskas (Danės apygarda).

Jaunasis politikas prisistato Žaliojo žiedo draugijos nariu, o prie visuomeninės veiklos įvardijo, jog yra kanapių įteisinimo aktyvistas, protestų organizatorius.

Didžiosios politikos naujokai

Be jau minėtų kandidatų, Marių apygardoje balotiruojasi Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Žydrūnas Banevičius, "darbietis" Tomas Burkauskas, "socdarbietis" Juozas Girčys, socialdemokratas Kęstutis Mickevičius bei Laisvės partijos atstovas Vaidas Šukys.

Pajūrio rinkimų apygardoje jėgas sumanė išbandyti ir "socdarbiečių" atstovė N. Aleksandrovienė, centristas Audrius Stankus, Laisvės partijos atstovė Birutė Andruškaitė, Krikščionių sąjungos kandidatė – O. Stulgaitienė bei Darbo partijos atstovas Aleksandras Voronovas.

Danės apygardoje rinkėjų teismui nusiteikę "socdarbietis" Rimvydas Kairys, Darbo partijos atstovas Giedrius Binza bei Žaliųjų partijos kandidatė L. Kuzminčiūtė.

Baltijos apygardoje, be jau minėtų politikos žvaigždžių, balotiruojasi Lenkų rinkimų akcijos atstovas Michailas Andrijanovas, "valstietis" Mindaugas Bastakis, socialdemokratas Mindaugas Prialgauskas bei Laisvės partijos atstovas Mindaugas Tarnauskas.

Kažkur sąrašo gale

Daugiamandačiuose partijų sąrašuose yra ir dar daugiau klaipėdiečių, nors jų vietos labai kuklios.

Iš klaipėdiečių į "valstiečių" sąrašą 132 numeriu įtrauktas Klaipėdos tarybos narys Arūnas Andziulis.

Darbo partijos sąraše 92 numeriu įrašytas buvęs ilgametis Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.

Centristų sąraše 31 numeriu įtrauktas jau kurį laiką Klaipėdoje gyvenantis žinomas laidų vedėjas Sigutis Jačėnas.

Klaipėdietis advokatas Vaclovas Janušauskas "socdarbiečių" sąraše į Seimą įrašytas 106 numeriu.

Žinomas Klaipėdos universiteto istorikas Vacys Vaivada – Krikščionių sąjungos sąraše – 56-as, o buvęs uostamiesčio tarybos narys Saulius Liekis Liberalų sąjūdžio sąraše – 93.

"Valstiečių" atstovas Konstantinas Lotiukas įrašytas 80-u numeriu, o partijos "Laisvė ir teisingumas" atstovas klaipėdietis Svajūnas Škimelis rinkimų sąraše yra 69.

Tačiau, kaip rodo praktika, vieta politinio sąrašo gale dar nieko nereiškia, yra buvęs ne vienas atvejis, kai kandidatas iš kone paskutinės vietos buvo išreitinguotas į patį viršų ir laimėjo Seimo nario mandatą.