Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, apie 15 val. Vienybės aikštėje, prie pastato, sužalotas mažametis (gim. 2014 m.), kuris, suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai.

Antradienį, po pietų, policija patikslino, kad aiškinantis sužalojimo aplinkybes, mažamečio pasakojimas, kad buvo sužalotas mieste, nepasitvirtinto. Anot Panevėžio AVPK, turima informacija leidžia teigti, kad mažametis, galimai, susižalojo pats, namuose.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo.

Sovietinės stelos

Socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo sklisti pasipiktinimo banga dėl Lietuvos Respublikos paso dizaino. Kiekvieną paso puslapį puošia įvairių lankytinų Lietuvos vietų vaizdai, tačiau viename jų – juntamas sovietinis dvelksmas.

Naujojo paso puslapiuose dėmesys skirtas ir Kaunui. Deja, pasirinkta iliustracija sukėlė pasipiktinimą, nes joje matyti Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Vienybės aikštėje anksčiau stovėjusi stela, šlovinanti sovietinius laikus.

Jau 33 metai praėjo nuo „nubalvonėjimo“ ir stelos nebestovi Vienybės aikštėje, tačiau išlikusios naujuose pasuose.

„Gavau naują pasą. Biometrika, holografija, visokie permatomi langeliai, žodžiu, XXI amžius, o Kauno nuotrauka – dar su tarybiniais balvonais. Jau 33 metai praėjo nuo „nubalvonėjimo“ ir stelos nebestovi Vienybės aikštėje, tačiau išlikusios naujuose pasuose“, – naujo paso nuotrauka pasidalijo Nadia, pasiūliusi nufotografuoti atnaujintą Vienybės aikštę, kurioje seniai nėra jokių sovietinių akcentų, ir būtent atnaujintos erdvės nuotraukas naudoti asmens tapatybės dokumentuose.

Iš tiesų Vienybės aikštėje nuo sovietinių laikų stovėjo trys stelos: „Darbas“, kurtas skulptoriaus Juozo Kėdainio, Roberto Antinio su sūnumi kurta „Taika“ ir „Revoliucija“, kurios autorius – Kazys Švažas. Būtent vienas šių darbų ir matomas naujuose asmens tapatybės dokumentuose.

Tačiau stelos iš Vienybės aikštės buvo iškeltos dar 2017 m., prieš aikštės rekonstrukciją. Atnaujinus šią erdvę, sovietiniai reliktai nesugrąžinti, todėl dabar ir bendras vaizdas gerokai pasikeitęs.

„Stelos šiuo metu laikomos Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. Jų iškėlimas iš Vienybės aikštės – projektuotojų kūrybinis sumanymas. Dabartinėje aikštėje jos ne tik architektūriškai ir vizualiai nederėtų, bet ir sugrąžinimas į buvusias vietas techniškai neįmanomas – ten sumontuoti požeminiam parkingui funkcionuoti reikalingi įrenginiai. Konkrečių planų dėl stelų pastatymo naujoje vietoje nėra“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Priminė: S. Rimas teigė, kad 2017 m. iš aikštės pašalintos stelos iki šiol saugomos Aleksoto aerodrome. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Netoleruotina klaida

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl naujuose pasuose naudojamos tokios senos ir šio laikmečio neatitinkančios miesto nuotraukos. Taip pat teiravomės, ar sovietinius laikus menantys akcentai pasuose nekelia dviprasmybių.

„Tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio tapatybę patvirtinančiame dokumente šmėžuoja sovietiniai simboliai, – netoleruotina klaida, kurią būtina ištaisyti“, – tikino vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičiaus.

Jis nurodė, kad už LR piliečio paso grafinio dizaino, eskizo ir šio dokumento technologinius reikalavimus atsakinga Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba (VDTAT) prie Finansų ministerijos. Šiai tarnybai pakeitus nuotrauką, Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos galės užsakyti naują pasų partiją.

„Jei kalbame apie paso su nauja nuotrauka išdavimą, tai galėtų įvykti maždaug po šešių mėnesių, kai bus išnaudoti jau pagaminti ar baigiami gaminti 250 tūkst. pasų su dabartiniu dizainu“, – apie tai, kad dar tūkstančių gyventojų pasuose bus matomi sovietiniai paminklai, apgailestavo A. Abramavičius.

Dizainas: viename naujojo paso puslapyje matyti Karo muziejus, o šone – sovietinių laikų stela. (Feisbuko nuotr.)

Dizaino subtilybės

Asmens tapatybės dokumentus išduodantis Migracijos departamentas pasų dizaino nekuria, todėl nieko nekomentavo ir pasiūlė kreiptis į kitas institucijas. VDTAT direktoriaus pavaduotojas Leonas Stankevičius „Kauno dienai“ sutiko pakomentuoti, kodėl naudojama tokia sena Kauno nuotrauka.

„Atsižvelgiant į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) rekomendacijas, kelionės dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės ir kt.) turėtų būti atnaujinami kas dešimt metų. Pastarąjį kartą LR pasas atnaujintas 2018 m. Šiuo metu yra rengiamas naujo LR paso grafinis projektas, tad artimiausiu metu bus pakeisti ir tam tikrų puslapių vaizdai“, – teigė pašnekovas.

Tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio tapatybę patvirtinančiame dokumente šmėžuoja sovietiniai simboliai – netoleruotina klaida, kurią būtina ištaisyti.

Jis pažymėjo, kad 2017 m. pradėta Vienybės aikštės rekonstrukcija baigta tik po trejų metų, t. y. 2020 m., o LR pasas atnaujintas 2018 m.

„Paso eskizas buvo suderintas su Lietuvos heraldikos komisija, Valstybine kultūros paveldo komisija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Kadangi tuo metu buvo vykdomi aikštės rekonstrukcijos darbai, naudotos ankstesnės nuotraukos“, – komentavo L. Stankevičius.

VDTAT atstovas aiškino, kad LR paso vidinių puslapių dizaino motyvai atspindi Lietuvos valstybės nacionalinę ir etninę informaciją. Paso kiekvieno puslapio fone – įžymios skirtingos Lietuvos vietos. Pase Kaunui yra skirti keturi puslapiai, kuriuose vaizduojama Kauno pilis ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.

„Vytauto Didžiojo karo muziejaus vaizdavimas šiuo kampu pasirinktas, nes pastatą iš kitos pusės užstoja medžiai. Čia vaizduojamas būtent Vytauto Didžiojo karo muziejus, nesistengiant akcentuoti Vienybės aikštės ir joje esančių objektų. Kadangi aikštė yra rekonstruota, atnaujinant LR pasą bus pakeistas ir puslapio vaizdas“, – žadėjo L. Stankevičius.

Istorija: stelos Vienybės aikštėje stovėjo nuo sovietinių laikų iki 2017 m., kai pradėta aikštės rekonstrukcija. (Akvilės Snarskienės nuotr.)

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pasų vidinių lapų asociatyvios nuotraukos naudotos technologinės apsaugos priemonėms – apsauginiam fonui ir apsauginiams tinkleliams suformuoti, pavyzdžiui, vietoj dangaus vaizduojami Lietuvos Respublikos tradiciniai audiniai, prie Kauno pilies pavaizduotas stovintis stumbras, kaip dizaino elementas“, – pridūrė pašnekovas.

„Tamsiuoju ir šaltuoju laikotarpiu dovanoti šviesą didžiausiems Lietuvos ir kitų Baltijos šalių miestams jau tapo gražia tradicija. Kaip atskleidė mūsų užsakymu atliktas tyrimas, beveik trečdaliui Lietuvos gyventojų daugiausia džiaugsmo teikianti Kalėdų tradicija yra šventiškai išpuoštos gatvės. Nuo šiandien visą savaitę galėsime pasidžiaugti labiau spindinčia ir šviečiančia Vienybės aikšte Kaune“, – sakė bendrovės „IKEA Lietuva“ rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.

Iš Kauno žvaigždė vėliau keliaus į Klaipėdą, o vėliau sugrįš į Vilnių. Toks pat projektas šventiniu laikotarpiu vyksta ne tik Lietuvoje. Žvaigždė puošia miestų erdves Rygoje ir Taline.

Tamsiuoju ir šaltuoju laikotarpiu dovanoti šviesą didžiausiems Lietuvos ir kitų Baltijos šalių miestams jau tapo gražia tradicija.

Žvaigždės aukštis siekia beveik 4 m. Didžiulės šviečiančios dekoracijos formą įkvėpė viena populiariausių bendrovės IKEA kalėdinių dekoracijų – šviestuvo gaubtas STRÅLA. Tačiau tai dar ne viskas – paspaudus prie jos esantį mygtuką, pasigirs specialiai šių metų šventėms sukurta poema.

„Ši poema – tai eiliuota istorija apie tai, kaip per Kalėdas skamba namai. Ji primena paprastą šeimos buvimą kartu: kažkas kepa, kažkas kramto, kažkas pakuoja dovanas ar juokiasi ir žaidžia. Juk būtent namai, pilni namiškių ir svečių skleidžiamo šventinio šurmulio, susiliejančio į bendrą skambesį, ir yra tikrasis Kalėdų grožis“, – sakė J. Juodzevičienė.

Kauno kultūros mugė – tai Kauno menininkų namų Kultūros infocentro organizuojamas renginys be mugėms įprastų „laimės spurgyčių“, kuriuo skatinama kultūros atstovų ir visuomenės bendrystė.

Vienybės aikštėje įrengtame paviljone po vienu stogu susibūrė Kauno kultūros organizacijos ir iniciatyvos, kurios supažindina lankytojus su savo veiklomis, naujo sezono planais bei kviečia įsigyti įvairių kultūros paslaugų, bilietų į spektaklius, parodas, festivalius, kitus pasirodymus ar veiklas.

„Prisipažinsiu, kad esu maloniai nustebinta, – šyptelėjo kaunietė Antanina, į Kultūros mugę atėjusi su drauge. – Mes pensininkės, abi kaunietės, bet kai kurių kolektyvų nežinojome. Tai ne tik apsišvietėme, o ir įsigijome bilietus, užsiregistravome į kai kuriuos nemokamus renginius“.

„Sunkiausia buvo išsirinkti, kur lankysimės, o labai norėjome įsigyti bilietus, nes mugės metu į kai kuriuos spektaklius taikomos pensininkams, na, žinoma, ne tik pensininkas, palankios nuolaidos“, – Antaninos įspūdžius papildė draugė.

J. Lasauskaitės nuotr.

Kiti mugės lankytojai neslėpė šiais metais atėję, todėl, kad pernai į mugėje girdėtus pasiūlymus reagavo skeptiškai, o vėliau gailėjosi. „Teko pirkti brangesnius bilietus, nors apie renginį išgirdome jau mugėje, todėl šiais metais taip kvailai nesielgiame ir perkame. Tik labai sunku išsirinkti, kai viskas vienoje vietoje, tada visko ir nori“, – juokėsi studentas Šarūnas.

Kultūros mugės dalyviai sutiko, kad visai kitaip, kai gyvai žmogui gali papasakoti apie savo organizaciją ir numatytus renginius ar spektaklius. Štai Kauno šokio teatrą „Aura“ pristatanti mergina netingėjo kartoti, kad pirkdamas vieną bilietą nušauni du zuikius ir dar už mažesnę kainą, nes vieno renginio metu ir koncertas, ir „Auros“ šokėjų pasirodymas.

Tango kultūros erdvė viliojo pasiūlymu apsilankyti unikaliame autentiškame muziejuje, o kaip garantą priminė neseniai Kauno rajone, Obelynėje vykusią tango naktį po žvaigždėtu dangumi.

Čia pat ant sėdmaišių sukritę mažyliai pasinėrė į Vaikų literatūros muziejaus jiems parengtą vaizdinę pasaką, o Kauno apskrities viešoji biblioteka pristatė „Kvepiančių knygų saloną“.

Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Kaune veikiantys teatrai – Nacionalinis, dramos teatras, Kamerinis teatras, improvizacijos teatras, Kauno valstybinė filharmonija ir kitos organizacijos.

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ tik Kultūros mugės metu pristatė naują idėją – kino seansus Kauno modernizmo pastatuose ir pasiūlymą bendruomenei pačiai susiorganizuoti kino vakarą, kuriam filmą galėtų parūpinti festivalio atstovai.

Mugėje taip pat vyksta scenos programa, kurioje atėjusieji kviečiami susipažinti su teatrų, šokio, cirko ir kitais pasirodymais, bei kultūros operatorių vizitų iš kitų Lietuvos miestų programa.

Tai nereiškia, kad scenoje pristatomas visas spektaklis nuo pradžios iki pabaigos. Tačiau pagal ištrauką lankytojai gali spręsti domina juo šis pasirodymas ar ne.

Kultūros mugėje – galimybė koncentruotai, vienoje vietoje susipažinti su itin skirtingu, mieste kuriamu kultūriniu turiniu, bei susiplanuoti kultūrinių veiklų bei renginių maršrutus į priekį.

Kultūros mugė vyks ne tik šeštadienį, todėl nespėjusieji apsilankyti tai gali padaryti ir sekmadienį.

Vienybės aikštę užpildys daugiau nei 20 miesto kultūros organizacijų, kurios lankytojus supažindins su įdomiausiomis ir aktualiausiomis naujo kultūrinio sezono naujienomis.

Mugės lankytojai išvys ištraukas iš teatro ir šokio trupių spektaklių, klasikinės bei gospelo muzikos koncertų, scenoje bus organizuojamos interaktyvios dirbtuvės, pranešė rengėjai.

„Scenos programoje bus galima susipažinti su Kaune veikiančių scenos menų organizacijų artėjančio sezono naujienomis. Scenos programos pagrindinis tikslas – priartinti kultūrą prie visuomenės, pakviesti miestiečius ir miesto svečius pažinti pasirodymus visiems gerai žinomoje miesto aikštėje“, – sakė scenos programos kuratorė Aušrinė Petrauskaitė.

Mugėje bus galima įsigyti bilietų į įvairius kultūros renginius, spektaklius.

Įvairiaskonė kultūra mieste ir rajone

Pirmajam savo gimtadieniui ir antrajam sezonui besiruošianti mugė pasiūlys pasimėgauti įvairiaskone kultūros asorti. Kultūros asorti – metafora, skirta spalvingam kultūros laukui, besidriekiančiam po Kauno miestą ir rajoną. Mugėje miestiečiai ir miesto svečiai galės pabendrauti ir susipažinti su kultūros atstovais, įsigyti bilietus, abonementus ir kitus kultūros produktus bei išvysti nemokamą scenos programą.

„Nuo tradicinio teatro iki šiuolaikinio šokio, nuo aviacijos istorijos iki savilaidos studijos, norime, kad kiekvienas galėtų pažinti, kokį platų asortimentą kultūrinių patirčių siūlo Kaunas ir Kauno rajonas. Kiekviena įstaiga į šią mugę atsineša tarsi „mėginėlį“ savęs – tai, kas jie yra, ką siūlo, kuo gali pradžiuginti eilinius praeivius ar užsigrūdinusius kultūros mylėtojus. Tikimės, kad čia atvykę lankytojai, prisirinkę leidinių ir skrajučių bei „paragavę“ įvairiausios kultūros, iš mugės grįš susirinkę savo asmeninį asorti. Kultūros bendruomenei tai galimybė kitu koncentruotu formatu pristatyti savo veiklas, sutikti naujas auditorijas, praplėsti savo potencialių lankytojų srautus“, – pasakoja Kauno menininkų namų Kultūros infocentro vadovė Gabrielė Krapikaitė.

Kultūros operatorių vizitų programa

Vienas pagrindinių mugės tikslų – tinklaveika, kuri skatina kultūros organizacijų ir iniciatyvų atstovus bendradarbiauti. Tinklaveika atlieka svarbų vaidmenį kultūros sektoriaus augimui. Ji įkvepia išbandyti naujas idėjas ir sprendimus, priimti naujus iššūkius. Todėl šio renginio metu vyks speciali kultūros operatorių vizitų programa, kuri suburs kultūros atstovus iš įvairių Lietuvos miestų ir vietovių.

„Kauno kultūros mugėje vyks jau antrus metus organizuojama tinklaveikai skirta programa, sutelksianti kultūros profesionalus pokalbiui. Veikdami kaip tarpininkai, į vizitų programą užsiregistravusiems kultūros operatoriams, sudarome sąlygas susitikti su Kaune veikiančių kultūros organizacijų ir iniciatyvų atstovais bei aptarti ateities planus, galimas partnerystes, pasidalinti gerąja patirtimi ar pasikonsultuoti dominančiais klausimais. Šia programa skatiname Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, miesteliuose, bendruomenėse, veikiančių kultūros darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimą, ryšių mezgimą ir stiprinimą. Kartu suteikiame ir gilesnį žvilgsnį į kultūros pasiūlą Kaune“, – teigia vizitų programos koordinatorė Julija Selezniova.

Organizatoriai tikisi, kad šis, jau antrus metus vyksiantis nemokamas renginys, taps nauja tradicija Kaune ir kiekvienais metais sukvies vis daugiau lankytojų bei dalyvių.

Praėjusiais metais festivalyje „ConTempo“ soliniu pasirodymu žiūrovų dėmesį prikausčiusi kūrėja šiemet atidaryti šiuolaikinio meno šventę grįžta ne viena. Rugpjūčio 1–3 dienomis Kauno Vienybės aikštėje C. Moglia vadovaujama trupė „Rhizome“ pristatys jaudinantį pasirodymą „Spiralė“, kuriame aukštis, ramybė ir ištvermė penkioms akrobatėms taps priemonėmis išlikti bei judėti pirmyn.

Aukštis – vieniems gąsdinantis, kitus jaudinantis fenomenas. Iš pietų Prancūzijos kilusi akrobatė, prestižinės cirko meno „Société des Auteurs et Compositeurs Dramatiques“ premijos laureatė C. Moglia patirtį kabėti kelių metrų aukštyje, kai kiekvienas judesys, kvėptelėjimas ir net mintis turi savo „kainą“, nupasakoja paprastai – vaikščiojant stačiu šlaitu daugelis mūsų šį jausmą jau esame patyrę.

„Kai einame uolos pakraščiu, artėjant bedugnei, mes tampame atidesni žemės reljefui, vėjo judesiams, savo proto būsenai ir kūno balansui. Kol laikomės patogaus atstumo, esame ramūs ir susikaupę, tačiau, jei staiga atsiduriame per arti krašto, kyla įtampa ir įsijungia budrumas“, – kalbėjo akrobatė.

Menininkės aistra aukščiui gimė studijuojant oro akrobatiką. Kovos menų ir jų filosofijos įtraukimas į kūrybą nebuvo atsitiktinumas, o labiau sąmoningas pasirinkimas, drąsinęs eksperimentuoti, sužadinęs nepatirtus jausmus ir vedęs naujų kūrybinių atradimų link. Kaip teigia C. Moglia, kovos menai padėjo jai išlaikyti susikaupimą, kelti neatsakytus klausimus bei atrasti būdą dirbti su jėga, neprarandant žmogiškojo atvirumo ir jautrumo.

J. L. Fernandez nuotr.

„Mano darbas – ugdyti dėmesį. Atsiveriant pasauliui, priimame ir mums neužčiuopiamos nežinomybės dalį. Tad kabant aukštyje, virš nežinios, susiduriame su ypatinga būsena, kai tampa svarbu išsilaikyti, išlaikyti budrumo ir ramybės pusiausvyrą, prisiminti, kad esame mirtingi. Tai ypatingo mūsų dėmesio reikalaujanti situacija. Tam, kad savo veikloje galėčiau įveikti baimes ir ištirpdyti kūno ir proto nuodus, kurie kuria nereikalingą įtampą, savo kūryboje semiuosi įkvėpimo iš kovos menų. Tai – labai sudėtingas ir gilus darbas, būtinas siekiant sujungti jėgą, jautrumą, švelnumą, nerimą ir pasitikėjimą“, – teigė trupės „Rhizome“ meno vadovė.

Praėjusiais metais šiuolaikinio scenos meno festivalyje „ConTempo“ pasirodžiusi C. Moglia žiūrovus pribloškė savo soliniu pasirodymu „Horizontas“. Šį rugpjūtį menininkės vadovaujama, pripažinimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu susilaukusi judesio konceptualistų trupė „Rhizome“ festivalį atidarys su nauju, kvapą gniaužiančiu performansu „Spiralė“. 

Pasakodama apie pasirodymą, trupės meno vadovė prasitaria, kad tai bus visiškai kitoks pasirodymas, nei praėjusiais metais. Ant Vienybės aikštėje pastatytų trijų septynių metrų skersmens plieninių lyno spiralių penkių patyrusių akrobačių atliekamas pasirodymas išskirtinis savo pasakojama žmogiškosios jėgos istorija ir judesių prasme. Kontrastingoje atkaklumo, ištvermingumo ir pažeidžiamumo būsenoje atsidūrusios akrobatės privalės peržengti gravitacijos ir baimės ribas tam, kad milžiniškame aukštyje judėdamos metalinėmis gijomis, rastų kelią veikti toliau.

„Šis performansas yra lyg dalijimasis erdve, kuri yra ir beribė, ir itin suvaržyta. Performansą atliekančių akrobačių buvimas yra apie čia ir dabar – tarp dangaus, įtemptų spiralės linijų ir žemės. Akompanuojant muzikantės Marielle Chatain atliekamoms gyvoms melodijoms, kiekviena atlikėja turės rasti savo unikalų judėjimo kelią, susidoroti su pasirodymo metu užliejančia tuštuma, įtampa ir svajonėmis. Visos šios individualios būsenos pasirodyme susijungs į vientisą jėgos istoriją”, – pasakojo C. Moglia.

Kartu su trupe „Rhizome“ scenos menų festivalyje „ConTempo“ rugpjūčio 1–21 dienomis pasirodys daugiau nei 20 menininkų ir jų kolektyvų iš Lietuvos bei Europos. Stebėti adrenalino kupinus, nuotaikingus ir jautrius teatro, šokio, cirko, muzikos pasirodymus ir instaliacijas žiūrovai šiais metais bus kviečiami netradicinėse erdvėse Kaune bei Kauno rajone.

Į „Kaunas Skate Games“ turnyrą susirinko sportininkai iš Kauno, Vilniaus ir kitų miestų.

Į dvikovas stojo ir dvylikamečiai, ir trisdešimtmečiai varžovai. 

„Klasę dažniausiai rodo vilniečiai. Jie visada atvažiuoja gerai pasiruošę. Turi uždarą erdvę treniruotėms, tad gali treniruotis ištisus metus“, – pasakojo Kauno ekstremalaus sporto klubo pirmininkas Povilas Šaučiūnas.

Kol vieni rodė savo sugebėjimus turnyriniuose pasirodymuose, kiti čia pat šlifavo įgūdžius arba tiesiog mėgavosi dar viena diena su riedlente.

Viena mergina, ant riedlentės per aikštę pasileidusi su puodeliu šaltos kavos, lyg niekur nieko pabandė atlikti ir triuką – šis nepavyko, bet kavos neišlieta nė lašelio.

Valanda prieš varžybas buvo skirta pradedančiųjų edukacijai ir mokymams su instruktoriaus patarimais ir priežiūra.

Pranešama, kad prieš šeštą vakaro vienuolikmetis dviratininkas čia patrenkė keturmetį, važiavusį triračiu paspirtuku.

Panašu, kad nelaimė įvyko, didesniajam pramogaujant ant šioje aikštėje įrengtų specialių kalnelių riedlentininkams, nes akcentuojama, kad susidūrimas įvyko nuokalnėje.

Pranešimas baigiamas tuo, kad per šį susidūrimą nukentėjo keturmetis, kuris iš įvykio vietos nuvežtas į ligoninę.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, nukentėjusiajam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, nes keturmetis krisdamas susižalojo galvą. Jis buvo išvežtas į Kauno klinikas kartu su vienu iš tėvų, buvusiu įvykio vietoje.

Įvykio vietoje/Skaitytojo nuotr.

Tačiau, pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės, dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas nepradėtas, dėl ko apie jį ir nepranešta komisariato suvestinėse. Sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo susijęs su tuo, kad, pirminiais duomenimis, keturmečio patirta trauma nėra sunki. Antras tokį pareigūnų sprendimą lėmęs motyvas – šio susidūrimo dalyvių amžius.

Apie tai, kad iki tokių nelaimių panašiose vietose – tik žingsnis, liudija ir kitas Lietuvos kelių policijos tarnybos ketvirtadienio suvestinėse užregistruotas panašus įvykis. Pranešama, kad ketvirtadienio pavakarę Panevėžyje, Laisvės aikštėje, šešiolikos metų paauglys elektriniu paspirtuku įvažiavo į ten esantį fontaną ir kliudė jame žaidusį vaiką. Nukentėjo aštuonerių metų berniukas.

„Vienybė yra didžiausia mūsų stiprybė. Kol esame kartu, jokios blogio jėgos negali mūsų suskaldyti ir sugriauti mūsų tvirtų ryšių. Nesvarbu, kur esame – Ukrainoje ar Lietuvoje, turime dėti visas pastangas, kad priartintume savo Pergalę, ir net paprasčiausias palaikymas vienas kitam gali daug ką pakeisti. Ir jei toks nuoširdus ir patikimas draugas kaip Lietuva stos kartu su mumis šioje sunkioje kovoje už mūsų bendrą taikią ateitį, neabejoju – mums lemta laimėti“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Renginyje savo patirtais išgyvenimais dalijęsi Kaune apsistoję ukrainiečiai pritaria, kad bendravimas su tautiečiais ypač svarbus ir reikalingas. Tuo pačiu jie jaučiasi dėkingi šiltai priėmusiems lietuviams.

Tokio palaikymo, nuoširdžios pagalbos ir paramos iš lietuvių tikrai nesitikėjau. To neapsakomo jausmo nepamiršiu visą gyvenimą.

„Su skausmu palikau Ukrainą ir artimuosius, kad nuo karo apsaugočiau savo vaikus. Tai, ką atradau čia – mane labai sujaudino. Tokio palaikymo, nuoširdžios pagalbos ir paramos iš lietuvių tikrai nesitikėjau. To neapsakomo jausmo nepamiršiu visą gyvenimą“, – sakė iš Kijevo į saugesnę Lietuva su dviem vaikais prieš du mėnesius atvykusi Anna.

„Nuo pat karo pradžios esame neabejingi Ukrainos kovai už nepriklausomybę ir laisvę. Iš arti matydami vaikų, moterų, senjorų ir tėvynėje likusių vyrų išgyvenimus, visomis jėgomis bandome ieškoti būdų, kaip galime padėti. Šiuo renginiu norime dovanoti ukrainiečiams bent dalelę to namų jausmo, kurį jie dabar praradę – sukurti progą paprastam, nuoširdžiam pokalbiui, šypsenai, naujoms draugystėms užgimti. Tikiu ir tikiuosi, kad tai, ką sukūrėme išliks, o bendrystės jausmas, ukrainiečių pasididžiavimas savo šalimi ir tautiečiais tik sustiprins tą kovinę dvasią, kuri nuo pat karo pradžios įkvepia ir stebina visą pasaulį“, – sakė SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Šeštadienio popietę susirinkusieji Vienybės aikštėje galėjo mėgautis Ukrainos nacionalinės operos solistės Ksenijos Bachritdinovos-Kravčuk atliekamais ukrainiečių kompozitorių kūriniais. Jai akompanavo tarptautinių konkursų laureatas Darius Mažintas, kuris pasaulį sužavėjo, kai skambino fortepijonu prie okupantų subombarduoto Irpinės kultūros centro Ukrainoje. Trys pianistės iš Charkivo, studijuojančios VDU muzikos akademijoje Kaune, atliko F. Šopeno ir N. Paganinio kūrinius. Renginio vedėja ir dainininkė Elizaveta Izmalkova, studijuojanti Vilniaus kolegijoje muzikinį teatrą, atliko ukrainiečių ir užsienio atlikėjų kūrinius, kėlusius susirinkusiųjų dvasią. Visus pakerėjo 170 „Herojaus“ mokyklos ukrainiečių moksleivių parengtas specialiai šiam renginiui sukurtas šokis.

SBA grupės nuotr.

Susirinkusiesiems ukrainiečiams Raudonojo Kryžiaus savanoriai suteikė informacijos, kur kreiptis pagalbos įsikuriant, tvarkantis dokumentus ar įsidarbinant Lietuvoje. Popietėje vaikus linksmino animatoriai, žmonės buvo vaišinami kava, užkandžiais, ledais ir spurgomis.