Sutarimo inžinerija

Jeigu niekas nereguliuotų žmonių veiksmų ir nenukreiptų slaptų jų norų, nevienalytėje visuomenėje žmonės apskritai negalėtų sugyventi, teigė E.Bernaysas.

Jis pats – kontroversiška ir ypač reikšminga figūra politinės minties istorijoje. Jis sukūrė metodų, kaip formuoti viešąją nuomonę ir ja manipuliuoti, sistemą ir pavadino ją sutarimo inžinerija (angl. egnineering of consent). Visa tai E.Bernaysas aprašė klasika tapusioje knygoje "Propaganda", kuri ką tik išleista Lietuvoje (iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė, leidykla "Kitos knygos").

Kurdamas sutarimo inžineriją E.Bernaysas įtraukė savo dėdės Sigmundo Freudo ir vyresnio kolegos žurnalisto Walterio Lippmano idėjas. 1928-aisiais išleista ir atvirai už propagandą pasisakiusi knyga parodo, kaip organizuotai valdyti protus per politiką, valdžios institucijas, meną, mokslą ir švietimą. Ne vienas, perskaitęs ją šiandien, padarys išvadą, kad autoriaus vizija valdyti žmones pasitelkus propagandą jau virto tikrove.

Per Pirmąjį pasaulinį karą E.Bernaysas dirbo Visuomenės informavimo ir mobilizavimo komitete (angl. CPI) – pirmoje didelėje JAV valstybinės propagandos institucijoje. Komiteto užduotis buvo įtikinti amerikiečius, kad karas – būtina demokratijos palaikymo sąlyga. Vėliau autorius bendradarbiavo su Lietuvių tautine taryba, kai ši siekė, kad JAV pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Kiti jo klientai – senatoriai, kongreso ir įvairių pilietinių iniciatyvų nariai, "Lucky Strike", CBS, "American Tobacco Company", "General Electric" ir kitos korporacijos.

Pasėti kitokias mintis

Žodis "propaganda" kilo iš graikiško, paskui lotyniško "propagare" – "platinti". Šis žodis reiškė tiesos, neabejotinai teisingos informacijos sklaidą. Kitą prasmę jis ėmė įgauti nuo 1622 m., kai popiežius Grigalius XV, išgąsdintas protestantizmo plėtros, įsteigė Tikėjimo propagandos kongregaciją ("Congregatio de Propaganda fide").

Propaganda vis dažniau buvo įvardijami specialiai suplanuoti, sistemingi įtikinėjimo veiksmai. Šiandien propaganda suvokiama kaip negatyvus veiksmas, kurio tikslas yra manipuliuoti žmonėmis, skatinant juos mąstyti taip, kaip jie patys greičiausiai nesumanytų.

Viešųjų ryšių tėvas

Būdamas S.Freudo sūnėnas, E.Bernaysas suvokė, kad psichologijos pasiekimus galima panaudoti propagandos ir viešųjų ryšių tikslais.

"E.Bernayso didžiausias pasiekimas buvo ne konkreti reklaminė kampanija, o tai, kad jis pirmas pradėjo naudotis psichoanalitinėmis priemonėmis masėms valdyti, – minėtos knygos lietuviško leidimo įvade rašo profesorius Gintautas Mažeikis. – Jis ieškojo būdų, kaip paversti nesąmoningus seksualinės kilmės, libidinius, troškimus valdomais politiniais sprendimais, kaip išnaudoti libidines galias kapitalizmo ir demokratijos raidai. Kapitalizmas, laisvoji rinka ir demokratija jam buvo neatskiriami dalykai. Pats jis nevykdė psichoanalitinių kabinetinių tyrimų: jis visą visuomenę pavertė tokiu kabinetu. Klausimas buvo ne apie psichoanalizę, o apie jos naudojimą masių nuomonės ir gyvenimo stiliaus valdymui ir demokratijos inžinerijai."

E.Bernaysas laikomas vienu iš šiuolaikinių JAV saugios demokratijos ir pasaulio saugumo doktrinų kūrėjų. Jis pateisino JAV dalyvavimą Pirmajame pasauliniame kare, padėjo JAV vyriausybei vykdyti karines propagandos akcijas ir jau tuomet teigė, kad pasaulis taip daromas saugus. Vėliau JAV vyriausybės ir prezidento administracija panašius teiginius formuluodavo ir pati inicijuodama karo veiksmus. Paskutiniai panašios retorikos pavyzdžiai – bandymai pagrįsti karo Irake teisėtumą. Aktyviausiu E.Bernayso kritiku galima laikyti politinį mąstytoją Naomą Chomsky, nuosekliai kritikuojantį visą JAV globalinę ir militarinę propagandą apskritai.

E.Bernaysas vėliau rašė, kad lietuviškosios kampanijos bandymas mobilizuoti visuomenės nuomonę tam tikru tikslu buvo vienas pirmųjų visoje viešųjų ryšių istorijoje.

E.Bernaysas manė, kad visuomenės tikslas yra tobulinti informacijos pateikimo būdus ir technologijas, kurios padėtų rasti sutarimą visais opiais klausimais. Jo požiūriu, geriausiai gali padėti viešieji ryšiai. Ir iš tiesų – demokratinės santvarkos, laisvos spaudos, žmogaus teisių ir kiti pasiekimai būtų neįmanomi be propagandinių priemonių.

Padėjo Lietuvai

Lietuva irgi buvo pasamdžiusi E.Bernaysą saviems tikslams. 1919 m. buvo pradėta pirmoji Lietuvos istorijoje ir viena pirmųjų pasaulyje apskritai ryšių su visuomene kampanija.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, mažutei valstybei reikėjo sulaukti tarptautinio pripažinimo. Tuo metu JAV veikusi Lietuvos nacionalinė taryba suvokė, kad įtvirtinti nepriklausomybę itin padėtų, jei šalį pripažintų JAV, viena galingiausių pasaulio valstybių. Buvo nuspręsta kreiptis į JAV Visuomenės informavimo komitetą, kuris už 23 tūkst. dolerių pradėjo viešųjų ryšių kampaniją. Komitetui vadovavęs Carlas Robertas Byoiras ir jo kolega E.Bernaysas tikėjo, kad paveikus visuomenės nuomonę bus galima užsitikrinti teigiamą sprendimą JAV Senatui balsuojant dėl Lietuvos valstybingumo.

E.Bernaysas vėliau rašė, kad lietuviškosios kampanijos bandymas mobilizuoti visuomenės nuomonę tam tikru tikslu buvo vienas pirmųjų visoje viešųjų ryšių istorijoje.

C.Byoiras ir E.Bernaysas veikė pagal savo sugalvotus principus. Kas savaitę jie ruošdavo įvairius straipsnius apie Lietuvą skirtingiems žiniasklaidos kanalams, norėdami pasiekti skirtingas auditorijas – namų šeimininkes, sportininkus, verslininkus. Pagal jų sumanymą, šios publikacijos turėjo atkreipti visuomenės dėmesį į mažą ir nežinomą valstybę kaip į svarbią kovotoją su bolševizmu. Jie bandė tiesiogiai paveikti ir senatorius, pavesdami lietuvių bendruomenėms rašyti jiems laiškus, siųsti atviras telegramas.

Lietuvos garsinimo kampanija tęsėsi trejus metus. "Ši ryšių su visuomene kampanija nebuvo labai sėkminga, o tai lėmė (Baltijos šalių nepriklausomybei) oponuojančios Lenkija ir Prancūzija. JAV pripažino Lietuvos vyriausybę (ne valstybę!) tik 1922 m. ir tik todėl, kad bendras Baltijos šalių kontekstas atitiko JAV laisvių ir demokratijos rėmimo politiką. Tačiau būtent padėdamas Lietuvai 1919 m. E.Bernaysas įkūrė savo pirmą ryšių su visuomenę biurą Niujorke ir susipažino su savo būsima žmona Doris Fleischman", – teigia profesorius G.Mažeikis.

(Ne)slapti motyvai

Dar 1922 m. viešai rūkančias moteris JAV buvo galima suimti, nors vyrai norėdami galėjo viešai mėgautis cigarete. "American Tobacco Company" pastebėjo visuomenėje kylančius moterų emancipacijos sąjūdžius ir suvokė prieš akis turinti milžinišką potencialių vartotojų rinką. Išnaudoti šią rinką kompanija pasamdė E.Barnaysą. Jis praktiškai pritaikė išgirstą idėją, kad cigaretes galima palyginti su moterų "laisvės fakelais", ir surengė daugybę moterų demonstracijų, rėmė diskusijas dėl lygių teisių, gamino plakatus, kviečiančius iškelti "laisvės fakelą". Nors ši 1929-ųjų agitacija dabar laikoma dviprasmiška, ji puikiai atspindėjo E.Barnayso darbo metodą – jungti verslo tikslus su visuomenine nauda (t.y. iškelti moterų teisių svarbą) ir išnaudoti psichoanalitines asociacijas, o ne tiesiogiai skatinti vartotojus kažką pirkti.

"Septintajame dešimtmetyje Bernaysas nusisuka nuo "American Tobacco" ir ima bendradarbiauti su garsiu Kovos su rūkymu už sveikatą sąjūdžiu. Tokį savo posūkį jis argumentuoja naujomis žiniomis, kurių neturėjo 1928 m. Bet kokiu atveju tuo metu ryšių su visuomene akcijos jau buvo pavertę rūkymą emancipuotos moters simboliu. Tokios akcijos padidino Amerikos tabako kompanijų pelną ir kartu padėjo moterims siekti savo politinių teisių", – rašo prof. G.Mažeikis.

Pirmas darbas – Diagilevo baletas

Per visą ilgą savo gyvenimą (gyveno daugiau kaip 103 metus) E.Bernaysas bandė išpopuliarinti labai įvairius reiškinius. Viena pirmųjų jo reklaminių akcijų – 1915 m. Sergejaus Diagilevo organizuotų "Rusų baleto" gastrolių JAV viešinimas. Tiesa, pats E.Bernaysas prisipažino, kad baletui buvo abejingas ir jo nesuprato.

Šiai kampanijai E.Bernaysas išbandė daugybę komunikacijos priemonių, naudojamų ir šiandien. Mados žurnalams siuntė straipsnius apie baleto kostiumus su nuotraukomis, siekdamas sudominti vartotoją naujais patraukliais modeliais. Savaitraščiams išsiuntinėjo kokybiškų šokėjų – tuometinių žvaigždžių – nuotraukų su jų sėkmingų biografijų aprašymais, – jie turėjo patraukti teatro vartotojų dėmesį. Kai žurnalas "Ladies Home Journal" atsisakė spausdinti nuotraukas, kuriose sijonai nesiekia moters kelių, E.Bernaysas nedvejodamas retušavo nuotraukas, "nuleisdamas" sijonus truputį žemiau nustatytos ribos. Kad su baletu supažindintų potencialius žiūrovus vyrus, jis parengė 81 puslapio žinyną apie Rusijos baletą, šokio prasmę ir pan. Jis organizuodavo pasirodymų laukiančių baleto gerbėjų minias, kurias fotografuodavo ir nuotraukas daugino JAV dalykiniuose dienraščiuose, taip patraukdamas turtingų ir įtakingų verslininkų dėmesį.

E.Bernaysas taip įsuko S.Diagilevo trupę, kad vėliau jau be jo įsikišimo gastroles populiarino didžiausi Niujorko dienraščiai, bilietai buvo išperkami, prireikė organizuoti naują baleto trupės turą, o daugelis JAV mergaičių svajojo tapti balerinomis.

A. Verygos sprendimu ministerijoms, suderinus su Visuomenės informavimo grupe, pavesta ypatingos skubos tvarka įsigyti paslaugų iš skirtingų žiniasklaidos priemonių dėl informacijos skelbimo nacionalinėse, regioninėse bei kabelinėse televizijose, interneto portaluose, nacionalinėje bei regioninėje spaudoje ir radijo stotyse, taip pat specializuotoje žiniasklaidoje sveikatos temomis. Perkamos bus ir reklamos lauko stenduose bei viešojo transporto vaizdo ekranuose.

Taip pat planuojama įsigyti viešųjų ryšių konsultantų ir naujienų agentūrų paslaugas dėl informacijos, susijusios su COVID-19 ligos situacijos valdymu šalyje.

Pagal sudarytas sutartis planuojama publikuoti ir skelbti aktualią informaciją apie situacijos dėl koronaviruso valdymą šalyje karantino laikotarpiu bei po jo, kol bus taikomos priemonės ekstremaliosios situacijos padariniams švelninti.

Šį procesą pavesta koordinuoti Visuomenės informavimo grupės vadovui Giedriui Surpliui. Jis BNS sakė, jog paslaugos, suderinus su juo, bus įsigyjamos „pagal poreikį“, tad konkrečių sumų tam dar nėra numatyta, o pirmosios informacinės žinutės žiniasklaidoje turėtų pasirodyti jau savaitgalį.

„Realiai jau šį savaitgalį turėsime kvietimą likti namie per Velykas“, – teigė G. Surplys.

Jis kol kas nedetalizavo, kaip konkrečiai bus įsigyjamos paslaugos, tik patikino, kad tai bus daroma „ne per viešųjų ryšių agentūras“, o tiesiogiai iš žiniasklaidos priemonių ir „vadovaujantis teisės aktais“. Anot jo, A. Verygos pavedimas tiesiog leis išvengti ilgų viešųjų pirkimų procedūrų dėl informacijos viešinimo.

„Tai nėra joks gelbėjimosi ratas, tiesiog informacijos sklaida valdant koronavirusą yra lygiai taip pat svarbi, kaip bet kurios kitos paslaugos ar prekės. Numatome galimybę operatyviai, o ne įprasta tvarka (nes viešasis pirkimas užtruktų gal ir mėnesius) įsigyti reikiamas žiniasklaidos paslaugas, kad galėtumėme pasiekti kuo platesnę auditoriją“, – BNS sakė G. Surplys.

Ministerijos, pasak jo, taip pat galės „paankstinti Europos Sąjungos viešinimo pirkimus“, taip pat galės skelbti aktualią informaciją „pagal kitus pirkimus, kurie jau atlikti“, t.y. pagal jau sudarytas viešinimo sutartis.

Žiniasklaidos asociacijos yra kreipęsi į Vyriausybę, prašydamos taikyti pagalbos priemones žiniasklaidos priemonėms, nes šios dėl įvesto karantino praranda pajamas užsakovams atšaukiant reklamą.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ketvirtadienį sakė, jog šis paslaugų pirkimas skirtas remti žiniasklaidą.

Tokiam modeliui, pasak M. Kvietkausko, pritarė žiniasklaidos atstovai.

VPT: paslaugos turi būti perkamos išlaikant procedūras

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ragina Vyriausybę ir ministerijas komunikacijos ir viešųjų ryšių konsultantų paslaugoms netaikyti neskelbiamų derybų mechanizmo ir išlaikyti įprastas, ilgiau trunkančias procedūras.

Kaip BNS sakė laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė, tokios pozicijos valstybes per koronaviruso pandemiją ragina laikytis ir Europos Komisija, pabrėžianti, jog paprastesnės procedūros, galinčios sumažinti konkurenciją, siejamos „su tuo, kad greituoju būdu reikia gelbėti žmones“, pavyzdžiui, vaistais ar medicinos, asmens apsaugos priemonėmis, o „ne su tuo, kas gali palaukti keletą savaičių“.

Anot jos, apie tai ministerijos ir Vyriausybė apie tai bus įspėtos artimiausiu metu.

„Parašysime įspėjimą visoms ministerijoms, kad šioje situacijoje dėl skubos neturėtų būti vykdomos neskelbiamos derybos. Yra numatytas mechanizmas, kaip sutrumpintos procedūros, bet pirkimai vistiek yra skelbiami. Tai nėra ta situacija, kai skubos tvarka reikia įsigyti priemones žmonių gyvybėms gelbėti. Bet bet kokiu atveju turėtų būti skelbiami viešieji pirkimai“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

Anot jų, krizės ištikta įmonė yra nepasiruošusi komunikuoti ir tai daro prastai, be to, ji turėtų atsiprašyti už padarytą žalą gamtai ir žmonėms, o išlipti iš reputacinės krizės jai gali prireikti kelerių metų. 

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Grigeo Klaipėda“ galimo nevalytų nuotekų leidimo į marias, bendrovė iki šiol išplatino tik vieną pranešimą, kad tai neturės reikšmingos įtakos grupės veiklai ir jos rezultatams, o „Grigeo“ didžiausias savininkas Gintautas Pangonis pareiškė, kad nevalytos nuotekos galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos.

Komunikacine prasme jie daro blogiausius dalykus, kurie gali būti daromi šiuo metu.

Viešųjų ryšių specialistas, agentūros „Publicum FComm“ direktorius Vaidotas Vyšniauskas tvirtina, kad „Grigeo“ komunikacijos prasme iki šiol padarė visus blogiausius dalykus, kuriuos buvo įmanoma padaryti.

„Aš dabar, pavyzdžiui, nesu tikras, ar tas pažeidimas nėra daromas šiuo metu, nes jie sakė, kad dirba įprastu režimu. Gal tas įprastas režimas yra teršti Kuršių marias?“ – BNS svarstė V. Vyšniauskas.

„Komunikacine prasme jie daro blogiausius dalykus, kurie gali būti daromi šiuo metu“, – pridūrė jis.

„Grigeo“ anksčiau ne kartą buvo skelbusi apie grupės investicijas į projektus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai.

V. Vyšniauskas pažymi, kad tokie bendrovės pranešimai dabar atrodo kone komiškai.

„Tai tiesiog dar labiau dramatizuoja kontekstą ir paverčia situaciją nemaloniąja prasme komiška“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Jis pabrėžia, kad „Grigeo“ iki šiol dar nėra atsiprašiusi dėl susidariusios situacijos.

„Mes nieko negirdėjome nei apie tai, kad jie suvokia padarytą žalą, kad jie atsiprašo visuomenės, Klaipėdos žmonių. Kalbama tik apie tai, kad tai galbūt buvo gedimas. Čia, mano galva, yra labai svarbus pono Pangonio pareiškimas, nes jis turėjo būti 100 proc. įsitikinęs, kad tai ir buvo gedimas. Nes kitu atveju situacija dar labiau pablogės, jei paaiškės, kad tai iš tikrųjų buvo sąmoninga veikla“, – svarstė V. Vyšniauskas.

„Grigeo“ kritikuoja ir agentūros „Fabula“ partneris, viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus. Anot jo, jei pasitvirtins įtarimai, kad tarša vyko ne vienerius metus, tai bus sunkiai suvokiamas nusikaltimas.

„Net ir vienkartinė avarija yra katastrofa, už kurią įmonė turėtų ilgus metus atsiprašinėti, o dešimtys metų – protu nesuvokiamas nusikaltimas“, – feisbuke trečiadienį rašė M. Katkus.

Anot jo, taip žlunga ir „Grigeo“ galimybės eksportuoti į Vakarus.

„(„Grigeo“ – BNS) nužudys ne boikotai. Nužudys verslo partneriai (...). Ir ne tik Lietuvoje, eksportui į Vakarus irgi viskas. Ne iš gero gyvenimo visi tie pozicionavimai apie „aplinką” ir „gamtą”, – rašė M. Katkus.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat teigia, kad įmonės komentarai kol kas yra „gana skurdūs“. Jis mano, kad „Grigeo“ išlipti iš reputacinės krizės gali prireikti kelerių metų.

Analitikas situaciją lygino su 2010 metų britų energetikos milžinės BP naftos platformos avarija, kai buvo užteršta Karibų jūra.

„Viskas yra įmanoma, kol esi gyvas. Geriausias pavyzdys yra BP, kur sprogus platformai buvo užteršta Karibų jūra ir ten užteršimo mastas buvo protu nesuvokiamas. Bet ta bendrovė sugebėjo iš to pakilti, bet aišku, murkdėsi ne vienus metus“, – BNS sakė analitikas.

„Bet jeigu pasitvirtins įtarimai, tai natūralu kalbėti apie tai, kad procesas bus ilgas ir skausmingas“, – pridūrė jis.

Prokurorai antradienį paskelbė pradėję ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėdos“ taršos Kuršių mariose.

Jie įtaria, kad nevalytas nuotekas leidę įrenginiai buvo sumontuoti tyčia. Anot jų, tarša galėjo tęstis labai seniai, todėl gamtai gali būti padaryta milijonus eurų siekianti žala.

Visuomeninio transliuotojo tyrimo medžiaga rodo, kad mokesčių mokėtojų lėšos naudojamos ir asmeninei politikų savireklamai.

Beveik trečdalis minėtos sumos teko keturioms viešųjų ryšių ir žiniasklaidos planavimo agentūroms „VIP Viešosios informacijos partneriai“, „Idea prima“, „Carat“ ir „Via media“ bei vienai žiniasklaidos priemonei – „All Media Lithuania“, žinomai kaip „TV3“.

Per pirmąjį šių metų pusmetį viešųjų ryšių specialistams valstybė išleido apie 13,7 mln. eurų, arba daugiau, nei per visus 2017-uosius. Daugiausia naudojamos Europos Sąjungos lėšos.

Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, kad viešinimo projektų laikas sutampa su rinkiminiu laikotarpiu.

„Nors instrumentas skirtas visai kitiems tikslams, pavyzdžiui, Europos Sąjungos paramos sklaidai. Dažnai politikai tuo naudojasi ir tai pritaiko savo populiarumui didinti arba savo darbams apdainuoti, kad sektųsi kituose rinkimuose“, – portalui lrt.lt teigė tarnybos vadovė Diana Vilytė.

„Bėdų Susisiekimo ministerijos darbe yra apsčiai. Jeigu šnekėtume apie padėtį regioninių kelių asfaltavimo, ten nepateisinamai prasta situacija, Lietuvos geležinkeliuose taip pat yra problemų. Problemų yra visur, ir jų tik daugėja. Per kelis mėnesius darbo naujo ministro sužinosime daug daugiau, objektyviai kokia situacija. Buvo puikus ministras viešuosiuose ryšiuose. (...) Problemų yra daugiau nei kitose ministerijose“, – DELFI Dienoje sakė R. Karbauskis.

Anot jo, tai, kad ministras laikomas labai mėgstamu, turi aukštus reitingus – yra viešųjų ryšių rezultatas.

„Jeigu žmonės žinotų, kad vietoj 700 km išasfaltuojama 200 km per metus ir pinigai sugrąžinami į biudžetą, nes jie nepanaudojami, nevyksta konkursai, jie pradedami daryti birželio mėnesį, kai reikia pradėti dirbti gegužės mėnesį. (...) Manau, kad šioje situacijoje pasikeitimas (ministro. – ELTA) bus į naudą“, – laidoje sakė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis teigė, kad R. Masiulio darbu nebuvo patenkintas ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Prezidentas buvo teisus, Seime R. Masiulis palaikymo neturėjo. Jei Seime būtų balsuojama dėl pasitikėjimo, jo būtų neužtekę šiam ministrui jau praėjusių metų pabaigoje. (...) Premjeras pats yra sakęs, kad šis ministras turi būti pakeistas. Tai ir nutiko“, – sakė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė dekretą dėl kandidato į susisiekimo ministrus – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nario Jaroslavo Narkevičiaus.

Dar apmaudžiau, kad po šios pavasarinės dainų šventės Izraelyje pasitvirtino senas žinojimas, jog karalius nuogas, tiksliau – karalienė neturi klausos ir net nemoka dainuoti. Ir tai nebuvo jokia naujiena jau daugelį metų. Bet viešųjų ryšių genijaus jos komandoje nenuneigsi.

Kad ir šį kartą Madonna, kuriai per tuos jos karjeros dešimtmečius taip niekas turbūt ir neišdrįso į akis pasakyti – ponia, gal jūs geriau patylėkite – iki paskutinės dienos branginosi, taip ir neatsakydama organizatoriams, pasirodys ji "Eurovizijos" scenoje ar ne.

Pasirodė. Už vieną milijoną dolerių. Tiesa, tai apmokėjo kažkoks amerikiečių multimilijonierius. Tačiau scenos popkaralienė ir legenda žiauriai nuvylė bent jau tuos, kurie jos klausėsi per televizorių. Tai buvo vienas tų dažnų atvejų, kai apima svetima gėda, ir tų retų epizodų, kai žiūrovai pasigedo fonogramos.

Po tokių pasirodymų supranti, koks geras vis dėlto buvo tas bėgimas su liūtais. Ir tada net nuoskaudos nelieka, kai suvoki priežastį, kodėl nepakliūta į "Eurovizijos" finalą.

Tiesiog viešųjų ryšių kampanija buvo skystoka. O gal ir patirties tokios nėra kaip Amerikoje. Nors, kaip visada, prisidengta tuo, jog renginiui skirtas biudžetas buvo itin mažas. Betgi ir mažu biudžetu būtų galima nemažai nuveikti, jei ne tokių madonų, mokančių pateikti tik save (o ne tą, ką reikia) ir tuo pateisinti savo būtį, perteklius lietuviškoje "Eurovizijos" delegacijoje.

Tad iš jų naudos kaip iš antramečio veršio generalinėje choro repeticijoje.

Išvada: Madonnos viešųjų ryšių pamoka verta dėmesio ir derėtų iš jos pasimokyti.

„Įstatyme taip yra numatyta, jeigu reikėtų, tą galima ir padaryti, kad ministras pirmininkas gali turėti visuomeninių konsultantų, kuriais visais gyvenimo klausimais, tas irgi yra įstatyme numatyta (...) Jeigu reikės, tai bus tikrai taip padaryta ir bus padaryta vėlgi sudarant sutartį. Sprendimų kol kas jokių nėra. Nereikia man jokių specialiųjų ryšių konsultantų, nes aš tikrai turiu, man atrodo, stiprią komandą“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė ministras pirmininkas.

Premjeras pabrėžė, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje D. Gudelio įmonė laimėjo Vyriausybės kanceliarijos konkursą, todėl jo apsilankymai yra ne tik pas premjerą.

„Mes daug bendravome Seimo rinkimuose. Jis dirbo su mumis sėkminguose Seimo rinkimuose 2016 m., ir tie kontaktai, natūralu, yra palaikomi. Šita įmonė turi veikiantį ir laimėjusį konkursą su Vyriausybės kanceliarija, kurį paskelbė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, tai yra ne mūsų sprendimai. Dėl to jis taip pat lankosi Vyriausybėje. (...) Tikrai tie visi kartai nebuvo pas mane, tiesiog tam laiko neturiu. Daug žmonių, su kuriais aš bendrauju, aš bendrauju ne kažkur pirtelėje, teniso kortuose bėgdamas. Jeigu man reikia, susitinku (Vyriausybėje. - ELTA)“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Dviejuose D. Gudelio bendrovės laimėtuose viešuosiuose konkursuose Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) tarp ekspertų buvo ir premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Pasak S. Skvernelio, patarėjas buvo užpildęs deklaraciją, kuri buvo taip pat viešai skelbiama.

„Deklaracijos pildomos griežta tvarka, ir jų balsai nėra lemiami. Tik po rinkimų Vyriausybės kanceliarijai pradėjus dirbti, buvo pasirinktas tuomet tas modelis, kad į įvairiausius konkursus būtų skiriami atstovai iš Vyriausybės kanceliarijos. Ministerijos kvietė, norėdamos užsitikrinti tą objektyvumą, nes anksčiau patys darė tik tarp savų, tai kad tų ekspertų buvimas yra galimas ir teigiamas dalykas, svarbu, kad tie ekspertai atliktų tai, kas priklauso, tai yra specialios deklaracijos, kurios skelbiamos irgi viešai“, - teigė ministras pirmininkas.

Šią savaitę portalas 15min.lt paskelbė, kad viešųjų ryšių konsultantas D. Gudelis susitikinėja su S. Skverneliu. Portalo duomenimis, 2018 metais Vyriausybės kanceliarija D. Gudeliui išrašė mažiausiai 19 leidimų patekti į Vyriausybės rūmus.

D. Gudelis yra komunikacijos agentūros „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininkas ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininkas. Per praėjusius Seimo rinkimus jo kompanija turėjo sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet po to jokių oficialių sutarčių nesudaryta.

Portalo duomenimis, 2018 metais Vyriausybės kanceliarija D. Gudeliui išrašė mažiausiai 19 leidimų patekti į rūmus.

D. Gudelis yra komunikacijos agentūros „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininkas ir krepšinio klubo „Rytas“ dalininkas. Per praėjusius Seimo rinkimus jo kompanija turėjo sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet po to jokių oficialių sutarčių nesudaryta.

D. Gudelis teigia su S. Skverneliu besidalijantis patirtimi ir žiniomis, bet to nevadina konsultacijomis.

„Apie aktualijas, apie krepšinį, apie „Ryto“ reikalus, apie Regionų krepšinio lygą, apie daug įvairių dalykų. Temos konkrečios ar vienos tikrai nebuvo“, – sakė D. Gudelis.

Pats S. Skvernelis nuo platesnių komentarų susilaiko ir sako, kad su daug kuo susitinka ir Seime, ir Vyriausybėje.

Anot portalo, D. Gudelio įmonės laimi daug viešųjų pirkimų. Pernai „VIP Viešosios informacijos partnerių“ ir „MIG marketingo idėjų generatoriaus“ bendra laimėtų sutarčių siekė daugiau nei 2,5 mln. eurų. Sutartis šios bendrovės sudarė su įvairiomis valstybės institucijomis: Nacionaline mokėjimo agentūra, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis.

Paaiškėjus informacijai, kad Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus planuojamos išlaidos viešiesiems pirkimams, skirtos viešiesiems ryšiams, per paskutinius miesto vadovo kadencijos metus jau didintos nuo 29 000 iki 65 000 eurų ir planuotos padidinti dar nuo 65 000 iki 260 000 eurų, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai teikiamas sprendimas sudaryti komisiją, kuri įvertintų ne tik mero, bet ir pavaldžių savivaldybės įstaigų sutartis viešinimui, jų panaudojimo racionalumą ir skaidrumą, rašoma Lietuvos laisvės sąjungos išplatintame pranešime.

Taip pat žinoma, kad ne tik savivaldybė ketino padidinti išlaidas viešiesiems ryšiams beveik dešimt kartų, daugiau nei už pusė milijono eurų vertės sutarčių buvo sudaryta per įvairias Vilniaus miesto savivaldybės valdomas įmones, kurios taip pat skleidžia merui palankią ir įvaizdį gerinančią informaciją apie situaciją Vilniuje.

“Toks bandymas padidinti lėšas viešiesiems ryšiams prieš Savivaldos rinkimus, kuriuose meras paskelbė dalyvausiąs, kelia klausimų dėl kitų galimų konkursų, mažos vertės apklausų, apie kuriuos mes dar nežinome. Nežino ir vilniečiai, už kurių lėšas tokie pirkimai vykdomi. Kaip paaiškėjo – atvirų duomenų miestas Vilnius, kaip mėgsta kartoti R. Šimašius – ne toks jau ir atviras. Todėl akivaizdu, kad komisija turėtų išnagrinėti, kaip miesto biudžeto lėšos naudojamos”, - sakė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijos seniūnas Vilniaus miesto Taryboje Žilvinas Šilgalis.

Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritartų klausimui dėl komisijos sudarymo, į ją turėtų būti įtraukti Tarybos nariai iš visų frakcijų. Komisija galėtų ištirti ne tik sutarčių pagrįstumą, bet ir pateikti siūlymus, kurie bus nukreipti skaidrumo didinimui naudojant mokesčių mokėtojų lėšas viešiesiems ryšiams.

Primenama, kad, pavyzdžiui, dar 2015 metais, kaip pateikė duomenis pati Vilniaus miesto savivaldybė – viešinimui iš miesto biudžeto buvo numatyti tik 22 100 eurų.

“Nors paviešinus informaciją apie planuojamas padidinti lėšas net 200 000 eurų, miesto valdžia apskundė mane Generalinei prokuratūrai dėl, neva, konfidencialios informacijos atskleidimo, tyrimą atsisakyta pradėti, o miesto biudžete liko sutaupyti 200 000 eurų.

Įvertinus įstatyminį reglamentavimą, toks didelis biudžeto lėšų poreikis priešrinkiminiu laikotarpiu viešiesiems ryšiams, reklamai gali būti nepagrįstas ir nepateisinamas viešuoju požiūriu. Šių piniginių lėšų panaudojimas gali būti neracionalus ir prieštaraujantis skaidrumo principui, todėl būtina sudaryti komisiją lėšų panaudojimo tikslingumui bei racionalumui įvertinti”, - sakė Ž. Šilgalis.

Pasak jo, Mato mirties metines reikėtų įprasminti konkrečiais darbais vaikų teisių apsaugoje.

„Taip, tai yra viešųjų ryšių suklupimas, tą pripažįsta ir pats ministras, ir tokių aukų įprasminimas taip žuvusių, tokiomis aplinkybėmis nužudytų, tai yra labai konkretūs ministerijos darbai, veiksmai, kurie užtikrina, kad daugiau tokių atvejų nepasikartotų“, - „Žinių radijui“ antradienį sakė M. Lingė.

Šeštadienį Socialinė apsaugos ir darbo ministerija išplatino ministro žodį, kur jis nufotografuotas prie užmušto berniuko kapo. Pranešime cituotas ministras teigė, kad daugiau tokių tragedijų negali pasikartoti.

Šis ministro išplatintas pranešimas sulaukė audringos visuomenės reakcijos. Viešųjų ryšių specialistai tokį nusifotografavimą prie užmušto berniuko kapo pavadino ciniška viešųjų ryšių akcija. Pats L. Kukuraitis pirmadienį teigė atsiprašantis, jeigu ką nors įžeidė. Tačiau jis tikino, kad prie kapo nuvyko, nes jaučia asmeninį ryšį su berniuku, mat pastaruosius metus su juo kalbėdavosi, priimdamas sprendimus vaikų teisių apsaugos srityje.