„Kai jau turėsime galutinius koncesijos sutarties pakeitimus, kurie bus formaliai įforminti ir taps kūnu, tada turbūt papildomą vertinimą padarysime ir spręsime, ar atlikti sutarties (galutinio varianto – BNS) vertinimą, ar ne“, –  trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VPT vadovas.  

„Ar vertinsime, ar ne, nenorėčiau šiandien spekuliuoti, nes institucijos dar vertins VPT pastebėjimus ir nuomonę ir žiūrės, kaip į juos atsižvelgti“, – pridūrė D. Vedrickas.   

VPT direktoriaus pavaduotojas Ramutis Prišmantas sako, kad dėl antro vertinimo bus apsispręsta įvertinus, ar atsižvelgta į VPT pastabas, pavyzdžiui, kai paaiškės galutinis savivaldybės ir koncesininko rizikos pasidalinimas ir įsipareigojimai.

„Jeigu bus parašai sudėti ant kitokio atsidalinimo, spręsime, ar pradėti vertinimą“, – teigė komitete R. Prišmantas.   

Pasak jo, didžioji rizikos dalis turėtų tekti koncesininkui. 

Vilniaus tarybos narys iš opozicijos Artūras Zuokas VPT klausė, ar tarnyba dar kartą vertins galutinį koncesijos sutarties variantą.

Ar vertinsime, ar ne, nenorėčiau šiandien spekuliuoti, nes institucijos dar vertins VPT pastebėjimus ir nuomonę ir žiūrės, kaip į juos atsižvelgti.

 

Vilniaus savivaldybės vyresnioji patarėja Agnė Šataitė pabrėžė, kad visos sutarties šalys dar sės prie derybų stalo ir spręs, kaip galėtų atsižvelgti į praėjusią savaitę paskelbtas VPT išvadas dėl koncesijos sutarties.

„Kokie derybų rezultatai bus, šiuo metu iki galo prognozuoti negalime ir nenorime nieko klaidinti, bet tai, kad šita nuomonė tikrai nebus padėta į stalčių, galime užtikrinti“, – komitete teigė A. Šataitė. 

Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Julius Lukošius įsitikinęs, kad į VPT išvadą teks atsižvelgti.  

„Girdime, kad VPT sako, kad tai yra nuomonė, o vėliau gali tapti nebe nuomone. Tada ji turėtų kitą įrankį – eiti nebe tokiu švelniu ir greitu būdu, todėl svarbu rasti bendrą sprendimą, kuris paskui nebeviliotų VPT pradėti tyrimo jau po sutarties pasirašymo“, – teigė ministerijos kancleris.

„Teisminiai procesai niekam čia nenaudingi“, – pabrėžė komitete dirbantis Artūras Skardžius.   

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, ketinančios perimti Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, savininkas Arvydas Avulis ragina valstybės institucijas greičiau priimti sprendimus dėl Nacionalinio stadiono statybos.

„Noriu užtikrinti (...), kad jeigu imsimės šito darbo, tai tikrai jį padarysime, noriu tik vieno paprašyti – kad vis tik reikėtų apsispręsti greičiau, nes laikas bėga (...). Norėtųsi sprendimo, ar jis teigiamas būtų, ar neigiamas“, – komitete tvirtino A. Avulis.

„Jeigu nebus trukdžių, galiu garantuoti, kad tą padarysiu. Tiek bankas, tiek aš esame pasirengę startuoti bet kuriuo metu“, – pridūrė jis.  

A. Avulis praėjusią savaitę BNS sakė, kad atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl projekto kainos indeksavimo, savivaldybė prarastų „Hanner“ jai suteiktas nuolaidas.

A. Avulis, be to, teigė, kad stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“ jis išpirktų tik tuomet, kai bus išspręstas VPT išvadų klausimas ir projekto sutarties pakeitimus patvirtins Europos Komisija.

VPT praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog indeksuotame stadiono statybos koncesijos sutarties projekte trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti.

Tuo metu Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, taikant VPT metodiką ir didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkė atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

„Nespekuliuokime nuolaidomis. Pirmiausia, tai yra koncesijos sutartis ir šalys privalo veikti, pagal sutartyje aptartą algoritmą. Jeigu to algoritmo yra nesilaikoma, tai nuolaidos yra antrinis dalykas, nes šalys privalo griežtai veikti pagal sutarties nuostatas“, – penktadienį LRT radijui teigė D. Vedrickas.

„Kas išplaukia iš sutarties, turi būti griežtai daroma pagal sutartį“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį paskelbtoje VPT išvadoje teigiama, kad nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama Vilniaus miesto savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ministerijai.

Tuo metu buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas teigė, kad nors, anot V. Benkunsko „tai nėra įpareigojimas“, projektas negalės būti vykdomas, kol nebus atsižvelgta į pastabas.

„Jeigu pažiūrėsime tarnybos išvadą ir koncesijos sutartį, tai tikrai yra svarbios VPT pastabos. Nors girdėjau mero pasisakymus, kad čia yra labiau rekomendacijos, bet tai yra labai rimti signalai. Ir, aš manau, kad tarnyba laikysis tvirtos pozicijos. Tai statybos nevyks, kol nebus ištaisytos visos VPT pateiktos pastabos“, – tvirtino Ž. Plytnikas.

Sprendimas dėl stadiono nebuvo paveiktas politinio spaudimo

D. Vendrickas paneigė gandus, kad VPT išvada buvo paskelbta vėliau nei planuota dėl politinio spaudimo. Anot jo, ilgiau užtrukusią analizę nulėmė nauja savivaldybės informacija ir Velykų laikotarpis.

„Tikrai atsakingai galiu pareikšti, kad jokio politinio spaudimo dėl vienokių ar kitokių išvadų nebuvo. Prie tarnybos nuomonės dirbo net keli specialistai. Taip pat buvome pasitelkę ekspertą, kuris galėjo visapusiškai įvertinti pakeitimus ir  padėti sudėlioti pagrįstą tarnybos nuomonę“, – aiškino D. Vedrickas.

„Kadangi atsirado naujų aplinkybių, gavome naujos informacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės ir ją reikėjo įvertinti. Tada prisidėjo tas pats Velykų laikotarpis ir terminas tiesiog užsitęsė“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pranešė, jog Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti. Taip pat, anot institucijos išvados, nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.

Vis dėlto, Valdo Benkunsko teigimu, jei pakeitimai būtų neesminiai, užtektų tik savivaldybės administracijos pritarimo. Meras tikina, kad nepaisant VPT išvados, yra visos galimybės toliau tęsti Nacionalinio stadiono projektą.

„Aš neatmesčiau tokios galimybės, kad kažkokios pataisos dar gali būti daromos sutarties pakeitime. Kai mes tvirtinome koncesijos sutartį prieš kelis metus, ten yra nustatyta, kad klausimas į tarybą grįžta tik tada, kai yra daromi esminiai sutarties pakeitimai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.

„Jeigu yra daromi neesminiai sutarties pakeitimai, užtenka administracijos lygmeniu juos pasitvirtinti“, – pridūrė jis. 

V. Benkunsko teigimu, gilesnę VPT išvadų analizę savivaldybė pateiks artimiausiomis dienomis.

Vilniaus tarybos patvirtintas indeksuotas koncesijos sutarties pakeitimas dar nėra įsigaliojęs – jam dar reikia Europos Komisijos (EK) pritarimo. V. Benkunskas tikisi EK sprendimo sulaukti iki vasaros.

Pasak V. Benkunsko, VPT į vasario pabaigoje sostinės tarybos patvirtintą projekto kainos indeksavimą pažiūrėjo „šiek tiek tiesmukiškai“ ir neįvertino koncesininko savivaldybei padarytų nuolaidų – atsisakyto refinansavimo mokesčio bei sumažintų skolinimosi palūkanų.

„VPT šiek tiek tiesmukiškai pažiūrėjo į koncesijos sutarties pakeitimus dėl indeksacijos ir valstybės bei savivaldybės įsipareigojimų taikymo, bet nenorėjo ar nepamatė tų nuolaidų, kurias koncesininkas suteikė savivaldybei derybų metu“, – teigė V. Benkunskas.

„Sutartis ir visos finansinės naudos nebuvo matytos visumoje, bet buvo žiūrima tik į valstybės įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

VPT siūlant indeksuoti tik stadiono statybų kainą, o ne visą investicijų sumą, sostinės meras teigė, kad tarnyba neįvertino skirtumo tarp standartinės viešųjų pirkimų metu nupirktų rangos darbų sutarties ir koncesijos sutarties – šioje esą nėra išskiriamos atskiros dalys ar etapai.

„Jeigu rangos sutartyje mes turime aiškų etapiškumą, (...) šiuo atveju valstybė pinigus mokės koncesininkui tik tada, kai bus atliktos visos investicijos ir visi darbai iki paskutinio momento – tai yra esminis skirtumas“, – teigė V. Benkunskas.  

Vilniaus mero teigimu, savivaldybė neignoruos VPT nuomonės, tačiau pabrėžė, kad tarnyba „nėra neklystanti institucija“.

„Dėl VPT neteisėto įsikišimo į šitą projektą prieš trejus metus ir įvyko tas visas pabrangimas, infliacija, ir iš esmės tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko reikėjo indeksuoti“, – teigė V. Benkunskas.

Savivaldybės skaičiavimais, taikant VPT metodiką ir didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkas atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).

„Vertė, kurią VPT siūlo perskaičiuoti, siekia apie 2,6 mln. eurų. Tuo tarpu, jeigu mes pritaikytume šitą metodologiją (siūlomą VPT – BNS), ir koncesininkas nebetaikytų tų nuolaidų, kurias esame išsiderėję, tai minusas yra vos ne dvigubas“ – teigė V. Benkunskas.

VPT ketvirtadienį paskelbė, jog indeksuotame Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties projekte trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti.

Pasak tarnybos, neaišku, kodėl statybų kainų padidėjimo rizika, pagal sutartį priskirta projekto bendrovei, visa apimtimi perkelta savivaldybei bei ministerijai, o ne pasidalijama tarp sutarties šalių.

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

Europos Komisija turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba.

Vasario pradžioje paskelbta, kad projektą iš jo koncesininkės – investicijų bendrovės „BaltCap“ perima Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“. Tačiau A. Avulis ne kartą sakė, kad projekto imsis tik tuo atveju, jei jo kaina bus indeksuota.

„Manome, kad (...) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus savivaldybė prisiima per didelę indeksavo dalį ir ta dalis atitinkamai turėtų mažėti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė VPT vadovas Darius Vedrickas.

„Projekto bendrovė („Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ – BNS) turėjo įrodyti, o suteikiančios institucijos (ŠMSM ir Vilniaus miesto savivaldybė – BNS) turėjo įsitikinti, kad būtent dėl nurodytų priežasčių (statybos darbų rinkos kainų padidėjimo – BNS) padidėjo jos investicijų, skirtų sutartyje numatytiems objektams sukurti, suma, o toks padidėjimas iš esmės iškreipė sutarties šalių balansą“, – skelbiama VPT išvadoje.

Pasak D. Vedricko, išvados yra tarnybos nuomonė, „kurią suteikiančios institucijos turėtų įvertinti (...) ir, jeigu tikslinga,  daryti tam tikrus pakeitimus“.

„Tuomet Viešųjų pirkimų tarnybai arba kitoms institucijoms yra suteikta galimybė ginti viešąjį interesą“, – teigė D. Vedrickas, atsakydamas į klausimą, kas lauktų institucijų neatsižvelgus į VPT pastabas.

Vilniaus miesto tarybos patvirtintas indeksuotas koncesijos sutarties pakeitimas dar nėra įsigaliojęs – jam dar reikia Europos Komisijos (EK) pritarimo. 

Pasak tarnybos, neaišku, kodėl statybų kainų padidėjimo rizika, pagal sutartį priskirta projekto bendrovei, visa apimtimi perkelta savivaldybei bei ministerijai, o ne pasidalijama tarp sutarties šalių. 

„Investicijų vertės išaugimas dėl nenumatytų aplinkybių neturėtų tekti tik suteikiančiosioms institucijoms, priešingai, atsižvelgus į koncesijos esmę, taip pat sutartinių teisių ir įsipareigojimų visumą, sutarties šalys išaugusiais Investicijų kaštais turėtų dalintis“, – teigia VPT.

Pasak tarnybos, statybų darbų terminus pratęsiant 18 mėnesių, lieka nepaskirstyta 8,46 proc. padidėjusios komplekso kainos.

Taryba taip pat mano, kad neteisinga indeksuoti visą investicijų sumą – anot jos, reikėtų indeksuoti tik statybų kainą.

„Vienos investicijos yra rangos darbai, kai mes kalbame apie statybą, kitos investicijos – tai yra sporto salių inventorius, vaikų darželio baldai ir taip toliau. Vis dėlto, tarnybos nuomone, dėl nenumatytų aplinkybių turėtų būti indeksuojama tik statybų dalis“, – teigė D. Vedrickas.

„Net ir tinkamai pagrindus statybos darbų rinkos kainos pokytį nurodytu dydžiu, savaime nereiškia, kad tokiu dydžiu galima indeksuoti jau atliktą investicijų dalį ar naujo turto sukūrimui tenkančią investicijų dalį“, – skelbiama išvadoje.

VPT vadovo teigimu, dėl infliacijos statybų kainos brango daugiau nei 30 proc., tuo metu baldai ir kitas inventorius – iki 20 proc.: „Matome tam tikrą skirtumą, manome, kad į jį turėtų būti atsižvelgta siekiant subalansuoti sutarties šalių teises ir pareigas“. 

Dėl papildomų darbų viskas yra gerai, juos įsigyti galima, tačiau teisinis pagrindas, kuriuo jie įsigyjami, yra neteisingas.

Pasak D. Vedricko, inventoriaus kainą indeksuoti galima vėlesniuose komplekso statybų etapuose.

Įvertinusi naujoje sutartyje numatytą papildomų 3 tūkst. stadiono vietų įrengimą ir naujos arenos statybą, VPT siūlo keisti šių darbų teisinį pagrindą.

„Dėl papildomų darbų viskas yra gerai, juos įsigyti galima, tačiau teisinis pagrindas, kuriuo jie įsigyjami, yra neteisingas“, – teigė D. Vedrickas. 

Koncesijos sutarties bei Koncesijų įstatymas, kuriais dabar grindžiami papildomi darbai, juos leidžia tik tada, kai jų nebuvo galima numatyti prieš pasirašant koncesijos sutartį.

VPT numatant papildomus darbus siūlo remtis tomis įstatymo nuostatomis, kurios taikomos, kai koncesininko pakeisti negalima dėl ekonominių ar techninių priežasčių, arba tai valstybei sukeltų didelių nepatogumų ar pareikalautų didelių išlaidų.

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo siektų 157,26 mln. eurų (su PVM) ir būtų 1,2 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra miesto ir valstybės įsipareigojimų suma.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė. 

Europos Komisija turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba. Jos išvados jau paprašė Vilniaus savivaldybė, BNS patvirtino jos atstovas. 

Vasario pradžioje paskelbta, kad projektą iš jo koncesininkės – investicijų bendrovės „BaltCap“ perima Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“. Tačiau A. Avulis ne kartą sakė, kad projekto imsis tik tuo atveju, jei jo kaina bus indeksuota. 

„Išvada tarnybos planuojama rytoj, pirmoje dienos pusėje. Šiandien (...) jokios tarnybos pozicijos tikrai neturėsime“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė Darius Vedrickas.

VPT atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS patvirtino, kad spaudos konferencija rengiama ketvirtadienį 10 val.    

Pasak D. Vedricko, VPT dar derina galutines išvados formuluotes.

„Klausimas yra kompleksiškas, sisteminis, didelės apimties (...). Norime viską detaliai, smulkmeniškai įvertinti, kad vėliau tarnybos pozicija nebūtų kvestionuojama arba keliami tam tikri nepagrįsti klausimai“, – kalbėjo VPT vadovas.

„Esmė, kad VPT išvada būtų pagrįsta, argumentuota ir nekiltų jokių klausimų“, – teigė D. Vedrickas.

BNS žiniomis, daugiausia klausimų tarnybai kilo dėl projekto darbų indeksavimo. 

Esmė, kad VPT išvada būtų pagrįsta, argumentuota ir nekiltų jokių klausimų.

 

D. Vedrickas anksčiau yra teigęs, jog VPT vertina statybų kainos indeksavimą, papildomus darbus, numačius įrengti papildomai 3 tūkst. vietų ir areną, pakeistą mokėjimų grafiką.

Vilniaus miesto taryba vasario pabaigoje pritarė daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos koncesijos sutarties pakeitimams, indeksuojant projekto kainą bei jį kiek išplečiant.  

Komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo siektų 157,26 mln. eurų (su PVM) ir būtų 1,2 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra miesto ir valstybės įsipareigojimų suma.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė. 

Europos Komisija turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba. Jos išvados jau paprašė Vilniaus savivaldybė, BNS patvirtino jos atstovas. 

Vasario pradžioje paskelbta, kad projektą iš jo koncesininkės – investicijų bendrovės „BaltCap“ perima Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“. Tačiau A. Avulis ne kartą sakė, kad projekto imsis tik tuo atveju, jei jo kaina bus indeksuota. 

Bendrovės teigimu, įtraukimas į šį sąrašą neužkerta tokios galimybės – tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

„Nereiškia, kad šiame sąraše esančios įmonės jokiomis aplinkybėmis nebegali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Priešingai, perkančiosios organizacijos turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti tiekėjų įtraukimo į sąrašą aplinkybes ir priimti savarankišką sprendimą dėl pasitikėjimo tokiais tiekėjais kiekvienu konkrečiu atveju“, – BNS nurodė „Alvora“.

Bendrovė teigimu, ar skųsti sprendimą ją įtraukti į sąrašą, ji apsispręs per teisės aktuose numatytą terminą.

„Nepriklausomai nuo to, koks bus priimtas sprendimas, „Alvora“, iš esmės nesutikdama su „Amber Grid“ vertinimu, imsis visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad galėtų tęsti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose“, – teigė bendrovė.

Į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sudaromą sąrašą „Alvora“ įmonės „Amber Grid“ prašymu įtraukta kovo 15 dieną – iki 2027 metų kovo 14 dienos.

Tiesa, tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti nepašalintas, jeigu įrodo, jog yra „apsivalęs.

 

Anot VPT, „Alvora“ į sąrašą įtraukta dėl esminio sutarties su „Amber Grid“ pažeidimo. Vis dėlto, tarnybos teigimu, į sąrašą įtraukta įmonė gali dalyvauti kituose pirkimuose, jei įrodo, kad yra pašalinusi ankstesnius trūkumus.

„Tiekėjo buvimas nepatikimų tiekėjų sąraše pirkimo vykdytojams gali būti to tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindu, jeigu tiekėjas siekia dalyvauti kitame pirkime, kuriame nustatytas toks pašalinimo pagrindas. Tiesa, tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti nepašalintas, jeigu įrodo, jog yra „apsivalęs“, – BNS teigė VPT.

„Tiekėjui leidžiama pasitaisyti pateikiant perkančiajai organizacijai jo „apsivalymą” patvirtinančius dokumentus. Konkretaus pirkimo atveju dėl tiekėjo „apsivalymo“ priemonių tinkamumo sprendžia ir sprendimą priima pirkimo vykdytojas“, – aiškino tarnyba.

VPT teigia esanti atsakinga tik už sąrašo administravimą, tačiau nevertina aplinkybių, dėl kurių perkančiosios įmonės įtraukia arba pašalina tiekėjus iš šio sąrašo.

Pagrindinė GIPL rangovė kartoja visus darbus atlikusi laikydamasi „Amber Grid“ nurodytų ir saugumo plane patvirtintų reikalavimų, taip pat siekianti išspręsti detalių sertifikavimo problemas. 

„15min“ anksčiau rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Pasak portalo „Amber Grid“ dar sausio 16 dieną pateikė 21 punkto pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis GIPL pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

„Išvadą planuojame apie kovo vidurį – antrą pusę. Matyt savaitę arba pusantros dar gali užtrukti“, – savaitės viduryje Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo D. Vedrickas.

„Papildomai pasitelkėme dar ekspertą dėl finansinio modelio įvertinimo. Visapusiškai žiūrime, neatmestinai. (...) Ekspertas akademikas, profesorius, labai aukštos kompetencijos žmogus“, – pažymėjo jis.

Tuo metu VPT direktoriaus pavaduotojas Ramutis Prišmantas sakė, kad tarnyba gavo papildomos informacijos iš institucijų ir tam, jog su medžiaga būtų tinkamai susipažinta reikia dar šiek tiek laiko.

„Antradienį gavome atsakymą iš suteikiančių institucijų papildomai užduotus klausimus. Informacijos apimtys yra pakankamai didelės, komanda su naujai pateikta informacija susipažįsta. Manau, kad 10 dienelių tai tikrai užtruks, nes informacijos kiekiai labai dideli“, – teigė R. Prišmantas.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte. Komplekse turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, didėti Nacionalinio stadiono vietų skaičius, po indeksavimo sutarties vertė augs iki 157,2 mln. eurų.

Visapusiškai žiūrime, neatmestinai.

Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamų VPT ir Europos Komisijos (EK) išvadų.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

„BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

„Tai susiję su tarnybos teikiamų konsultacijų apimtimi, nes kiekvienais metais sulaukiame daugiau nei 18 tūkst. paklausimų iš perkančiųjų organizacijų, iš tiekėjų. Įvairiais klausimais – tiek dėl ataskaitų pildymo, tiek dėl Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos veikimo“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė D. Vedrickas.

„Mūsų tikslas – šitą dedamąją minimizuoti pasinaudojant DI suteikiamomis galimybėmis“, – teigė VPT vadovas.

Be kita ko, anot jo, 2024 metais VPT ketina įdiegti skambučių centrą, įsteigti Pirkimų valdysenos skyrių.

„Taip pat tipinės prekių, paslaugų ir darbų sutartys, kuriomis galėtų vadovautis tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai – jos pagal įstatymą tampa privalomos“, – pridūrė VPT vadovas.

D. Vedrickas su G. Nausėda aptarė viešųjų pirkimų reformos eigą, kuri, jo teigimu, „tikrai kuria pridėtinę vertę“, trumpąsias maisto grandines, kitus klausimus.

VPT vadovo teigimu, susitikime nekalbėta apie Vilniaus tarybos patvirtintos daugiafunkcio komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutarties vertinimą, kurį VPT tikisi užbaigti po 2–3 savaičių.

„Šiuo metu atliekame (...) sutarties vertinimą. Su tarnybos pozicija išeisime po 2–3 savaičių“, – sakė D. Vedrickas.

 „Susitikime bus aptarti tarnybos nuveikti darbai ir vadovo brėžiami ateities planai, teisinio reguliavimo pokyčių rezultatai viešųjų pirkimų srityje“, – BNS teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Anot jo, tai G. Nausėdos susitikimų su jo paskirtais ar teiktais institucijų vadovais tęsinys.

VPT šiuo metu vertina atnaujintą ir Vilniaus tarybos vasario pabaigoje patvirtintą daugiafunkcio komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutartį. Jos vertinimą tarnyba tikisi baigti po 2-3 savaičių.

VPT pirmadienį paskelbė savo veiklos ataskaitą už 2023 metus.

„Nacionalinio stadiono poreikis valstybei negali ir neturėtų būti kvestionuojamas, tačiau bet kokie koncesijos sutarties pakeitimai turi būti daromi griežtai laikantis teisės aktų“, – pranešime sakė tarnybos direktorius Darius Vedrickas.

Taip VPT reagavo į Vilniaus vadovų paskelbtą informaciją apie planuojamus pokyčius statant Vilniaus daugiafunkcinį kompleksą.

„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra aptarinėjami įvairūs galimi koncesijos sutarties pakeitimai, tačiau tarnyba nevertina atskirų asmenų pasisakymų ir savo nuomonę pateiks tik gavusi oficialius sprendimų projektus“, – rašoma pranešime. 

Praėjusią savaitę pranešta, kad 40 proc. indeksavus Nacionalinio stadiono statybos kainą projektas bus perduotas NT plėtros bendrovei „Hanner“, kuri keičia reputacijos ir finansinių problemų krečiamą privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“.

D. Vedrickas interviu portalui „15min“ sakė, kad įstaiga, reaguodama į projekto pakeitimus, jau planuoja savo „namų darbus“. Anot jo, kai bus sprendimai, tarnyba vertins, ar jie atitinka koncesijų teisinį reguliavimą ir koncesijų sutartį, ar  neiškreipia potencialios konkurencijos.

„Šiandien (...) mes turime tik tam tikrus paskaičiavimus – dar nėra viešai paskelbto nei sutarties keitimo projekto, nei savivaldybės taryba nėra pritarusi tam tikriems sprendiniams. Girdime ne tiktai apie indeksavimą, bet ir apie tam tikrą sutarties (trukmės – red.) trumpinimą, apie papildomas stadiono vietas“, – sakė D. Vedrickas.

Vilniaus taryba koncesijos sutarties pakeitimus žada svarstyti vasario 28 dieną.

VPT vadovas pabrėžia, kad koncesininkė įmonė „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ lieka tas pati, ją sudaro tos pačios trys įmonės, nauja tik tai, kad 98 proc. jos akcijų valdančią „Venetus capital“ iš „BaltCap“ įsigys „Hanner“.

„Dėl pasvarstymų viešojoje erdvėje, ar neturėtų būti organizuojamas naujas konkursas, reikia pažymėti, kad koncesininko teises ir pareigas sutartyje yra prisiėmę jungtinės veiklos pagrindu veikiantys tie trys subjektai. Pats koncesininkas – kaip toks nesikeičia“, – teigė D. Vedrickas.

Praėjusią savaitę pranešta, kad bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo sieks 158,42 mln. eurų ir bus 2,37 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra valstybės įsipareigojimų suma. Indeksavus vien statybos kainą ji didės 27,98 mln. eurų – nuo 94,54 mln. eurų iki 122,51 mln. eurų, o dar 10,25 mln. eurų kainuos papildomi darbai.

Tačiau bendra koncesijos suma didėja labai nežymiai, nes savivaldybė žada sutaupyti 35,86 mln. eurų paskolų palūkanų, išsimokėdama už projektą ne per 22 metus, o per dvejus – tam reikės 15,78 mln. eurų vietoj anksčiau numatytų 51,65 mln. eurų.

Projekto operavimo kaštai nekinta – jie lieka 9,87 mln. eurų.

VPT dar 2020 metais paskelbė išvadą, jog sutartis tarp Vilniaus savivaldybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir tuometinės koncesininkės „Icor“ antrinės įmonės „Axis Industries“ negali būti traktuojama kaip koncesijos sutartis. Ji įpareigojo savivaldybę stabdyti koncesijos procedūrą, tačiau savivaldybei išvadą apskundus teismui VPT galiausiai nusileido, o „Icor“ vėliau pakeitė „BaltCap“.