Plačiau apie tai LNK reportaže papasakojo buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.

– Ar Vyriausybė turėtų nebetylėti ir padėti gyventojams, kuriuos paskolų našta jau pradeda smaugti?

– Manau, kad tai klasika. Prieš rinkimus yra aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas. Kol kas jokie duomenys nerodo, kad tie, kurie turi būsto paskolas, susidurtų su žymiais finansiniais sunkumais. To nerodo net ir Lietuvos banko duomenys. Nedarbo lygis išliko stabilus, realiosios gyventojų pajamos šiemet jau nesmunka. Tai ar tikrai reikia spręsti problemą, kurios nėra?

– Tai jūs čia kol kas nematote jokios problemos? Juk palūkanos lietuviams visoje Europos Sąjungoje yra vienos didžiausių.

– Tai yra faktas, kad palūkanų normos auga. Tikėtina, kad mes pasiekėme piką. Tačiau ekonominė situacija nėra tokia juoda, kaip buvo galima tikėtis po energetinių kainų šuolio. Šiemet Lietuvos ekonomika nežymiai smuks, tačiau darbo rinka išliko atspari ir stipri. Gyventojų pajamos pakankamai sparčiai augo, aplenkdamos infliaciją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jei tikrai turime didžiausias palūkanas Europos Sąjungoje, tai ar padarėme viską, kad jos nebūtų didžiausios? Ar teisinga ir sąžininga Europos Centrinio Banko politika bandyti susitvarkyti su infliacija per keliamas palūkanas?

Prieš rinkimus yra aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas.

– Kalbant apie Europos Centrinio Banko vykdomą pinigų politiką, tai Lietuva, įsivedusi eurą, atsisakė dalies savarankiškumo šioje srityje. Palūkanos yra nustatomos bendrai visai euro zonai ir Lietuva turi prisitaikyti, jei nori turėti eurą. Todėl Lietuva turėtų vengti veiksmų, kurie stiprintų neigiamą poveikį, kurie griautų pasitikėjimą Lietuva bei jos gebėjimu vykdyti finansinius įsipareigojimus. Manau, kad Lietuva galėjo kai kurių dalykų nedaryti. Nereikėjo visiems žadėti, kad viskas bus kompensuota dėl energetinių kainų šoko. Lietuva išsiuntė signalą, kad per liberaliai žiūri į finansų valdymą. Tai prisideda prie to, kad Lietuva kaip šalis skolinasi brangiau nei kitos. Tai atsiliepia tiek verslo, tiek gyventojų skolinimuisi.

– Kuris iš nuskambėjusių pasiūlymų yra geresnis ir mažiau skausmingesnis?

– Pradėkime nuo palūkanų kompensavimo per gyventojų pajamų mokesčio mechanizmą. Toks siūlymas yra pakankamai didelis nesusipratimas. Jei žmogus netenka darbo ir negauna jokių pajamų, tada jis negaus ir kompensacijos. Kas daugiau uždirbs, daugiau sumokės mokesčių, tas gaus daugiau. Tame nematau labai didelės logikos. Tai tam tikra prasme yra vienų gerovės perskirstymas kitiems. Nebūtinai tie, kas šiuo metu turi paskolas, yra prasčiausioje situacijoje. Tie, kurie moka nuomą ar gyvena pas tėvus, nes neišgali, negauna tos kompensacijos. Todėl manau, kad šis siūlymas yra net nesvarstytinas. Kitas pasiūlymas dėl minimalios algos yra Trišalės tarybos reikalas susitarti. Tas susitarimas buvo rastas, šio mechanizmo nereikėtų ardyti. Biudžetas jau netrukus bus pateiktas. O neapmokestinamą pajamų dydį reikia palaipsniui didinti Lietuvoje. Tai yra vienas iš efektyviausių mechanizmų, kuris mažina pajamų nelygybę.

– O kaip vertinate Lietuvos banko siūlymą?

– Siūlyme įpareigoti bankus, kad jie paliktų tokias alternatyvas, nėra nieko blogo. Ar dabartinis kontekstas tinkamiausias laikas, dvejočiau.

– Ar didžiausias palūkanų pikas jau tikrai pasiektas? O kada jos mažės?

– Daugelis ekonomistų sutaria, kad tas pikas yra pasiektas. Ateinančiais metais turėtų prasidėti mažėjimas, bet tai tik su sąlyga, kad neįvyks nieko nenumatyto.

Turintiems paskolų reikėtų atidžiau planuoti biudžetą.

„Žinoti reikia paprastą dalyką – išlaidos, susijusios su palūkanų mokėjimu, ateityje augs ne tik šiemet, bet ir ateinančiais metais. Planuojant savo šeimos biudžetą, reikia į tai atsižvelgti“, – aiškino buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.

Bazinė palūkanų norma vis dar išliko neigiama.

„Ji išliko neigiama, tačiau ECB labai aiškiai signalizavo, kad tiek liepą, tiek rugsėjį bazinė palūkanų norma kils mažiausiai po 0,25 proc. punkto. Jeigu dėl liepos yra pakankamai aišku, tai dėl rugsėjo yra duotas dviprasmiškas signalas – jeigu reikės, tai gali kilti ir daugiau. ECB užduotis – palaikyti vidutinio laikotarpio infliaciją maždaug 2 proc. lygyje, tad jie turi imtis visų priemonių, kad tai pasiektų. Dabartinės infliacijos prognozės rodo, kad net ir po trijų metų ta infliacija bus aukščiau nei 2 proc. Dėl to ECB privalo imtis reikiamų žingsnių, kad ta situacija pasikeistų“, – tvirtino V. Šapoka.

Mokantiems paskolą ji pakils.

„Akivaizdu, kad ji (paskola – red. past.), tikėtina, bus didesnė, jeigu neatsitiks kažkokių nenumatytų įvykių. Net ir dabar, po septynerių metų pertraukos, šešių mėnesių EURIBOR tapo teigiamas. Praktiškai užprogramuota, kad tarpbankinė palūkanų EURIBOR, su kuria dažniausiai susietos paskolos, augs ir toliau“, – sakė buvęs finansų ministras.

Ekonomika susiduria su stagfliacijos grėsme, todėl ECB turi elgtis itin atsargiai, kad nebūtų apkaltintas stagfliacijos sukėlimu.

„Dabartinė situacija delikati tuo, kad infliacija euro zonoje yra rekordiškai aukšta, tačiau pats ekonomikos augimas yra labai trapus, yra stagfliacijos grėsmė kuomet ekonomika neauga, o infliacija yra aukšta. Dėl to ECB turi būti tikrai labai atsargus tam, kad nebūtų po to apkaltintas, jog su ypatingai agresyviais veiksmais pats tą stagfliaciją ir sukėlė. Dėl to matome, kad ECB siekia atitikti rinkos lūkesčius, kurie dėl infliacijos augimo iki metų pabaigos ir yra maždaug 1 proc. padidinimas“, – teigė V. Šapoka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į klausimą, kiek turintiems paskolą ji pabrangs, V. Šapoka tiksliai atsakyti negalėjo.

„Tai labai priklauso nuo individualios situacijos. Tie žmonės, kurie yra pasiėmę paskolą „ant ribos“, turint omeny, kad nenusimato infliacijos mažėjimas, ypač Lietuvoje, kur infliacija šiuo metu – aukščiausia visoje Europos Sąjungoje, reikės pasiskaičiuoti ir pasiplanuoti į priekį“, – sakė V. Šapoka.

Mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tai negali tęstis amžinai.

Anot buvusio ministro, Lietuva, padėdama žmonėms ir verslams, daro meškos paslaugą, nes taip ir toliau didinama infliacija. 

„Lengva komentuoti, kai nesi pats ministras. Manau, būtų galima taikliau naudoti priemones, kadangi nuo Vyriausybės išlaidų irgi priklauso infliacijos lygis. Galbūt horizontalių priemonių reikėtų taikyti mažiau, nes norėdami padėti žmonėms ir verslams, akivaizdu, kad darome tam tikrą meškos paslaugą. Tokiu būdu mes tą infliaciją kartu ir pučiame. Lietuvos situacija unikali tuo, kad mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tuo pat metu mes matome, kad tai negali tęstis amžinai. ECB, didindamas bazinę palūkanų normą, mus grąžina į tą realų pasaulį, kur pasiskolinus pinigus juos ne tik reikia grąžinti, bet ir sumokėti pinigų kainą“, – aiškino V. Šapoka.

Pašnekovas vengė susiklosčiusią situaciją vadinti krize, tačiau pažymi, kad toks scenarijus galimas, jeigu tolimesni žingsniai nebus pamatuoti ir atsiras papildomų veiksnių.

„Šiuo metu nevartočiau žodžio „krizė“ kalbant apie ekonomiką. Mes turime pasaulinę krizę – karą su Rusija. Ta problema yra žymiai didesnė, negu sunkumai ekonomikoje. Situacija yra trapi, kadangi neapibrėžtumas yra didžiulis tiek dėl energijos kainų, tiek galimos krizės maisto rinkoje. Visa tai yra susiję su labai neapibrėžta geopolitine situacija, kuri yra trapi. Dėl to tai reikalauja labai pamatuotų žingsnių. Situacija gali virsti į krizę, jeigu atsiras papildomų šokų“, – teigė V. Šapoka.

Kaip pranešė Finansų ministerija, mokėjimų asignavimai šiame biudžete sieks 166,1 mlrd. eurų, įsipareigojimai – 164,3 mlrd. eurų.

Anot ministerijos, tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų apimtys yra labai artimos numatytoms Europos Komisijos parengtame biudžeto projekte, kuris buvo atnaujintas lapkričio 16 dieną.

Palyginti su šių metų biudžetu, ES įsipareigojimai susitraukė 5,5 proc., o mokėjimai padidėjo 1,2 proc.

Didžiausia 2021 metų biudžeto asignavimų dalis bus skiriama ES bendrosios rinkos stiprinimui, inovacijomis, žaliąja ir skaitmenine transformacija pagrįstam ekonomikos gaivinimui bei bendrosioms sutartinėms kryptims – Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui.

Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė didinti finansavimą skaitmeninės Europos programai, dirbtiniam intelektui bei „LIFE“ programai, kurioje numatyta daugiau lėšų žiedinei ekonomikai, kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, perėjimui prie švarios energijos.

Taip pat sutarta dėl išlaidų didinimo saugumo ir teisingumo užtikrinimui, teisminių institucijų stiprinimui bei jų bendradarbiavimo skatinimui, ES piliečių teisių apsaugai, bendrų vertybių puoselėjimui, lyčių lygybei.

Dėl koronaviruso pandemijos poveikio skurdui ir socioekonominėms problemoms besivystančiose šalyse, sutarta didinti paramą vystomajam bendradarbiavimui.

Pasak ministerijos, Lietuvai kitų metų biudžete numatomi pakankami mokėjimai, skirti padengti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, leisiantys įvykdyti 2014-2020 metų finansinio laikotarpio metu pradėtus ES fondų finansuojamus projektus.

„Taip pat itin pozityviai vertiname finansavimo padidinimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės  transporto daliai, nes būtent šios programos lėšomis finansuojamas strateginis geležinkelio vėžės „Rail Baltica” projektas“, – rašoma ministerijos pranešime.

Biudžete sutarta ir dėl didesnio finansavimo ES strateginei komunikacijai bei dėl papildomo beveik 1 mln. eurų skyrimo Vilniuje veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui. 

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako susitarimą dėl biudžeto vertinantis itin pozityviai.

„Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – pranešime cituojamas ministras.

2021-ųjų ES biudžetas bus formaliai paskelbtas tik patvirtinus 2021-2027 m. ES daugiametę finansinę programą.

Dėl šios programos kol kas nepavyksta susitarti, nes Lenkija ir Vengrija lapkritį vetavo Bendrijos 2021-2027 metų 1,8 trln. eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketo patvirtinimą, nepritardamos nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.

Ministras sakė tikįs, kad tokias iniciatyvas palaikys ir naujoji centro-dešiniųjų Vyriausybė.

„Kalbant apie mokesčius, kurie susiję su ekologija, kaip finansų ministras, palaikiau ir palaikysiu ateityje, – ir, tikiuosi, naujoji ministrė palaikys – nes tai yra žymiai sveikesnis mokestis ekonomikai, negu, pavyzdžiui, smarkiau apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

„Tos pačios diskusijos vyksta ir Europos Sąjungos mastu, tai net neabejoju, kad ateitys rasis daugiau mokesčių, kurie yra susiję su žaliuoju kursu“, – pridūrė jis.

Viena iš naujosios centro-dešinės koalicijos lyderių, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad dėl CO2 mokesčio naujoji koalicija dar nėra diskutavusi.

Kandidatė į ekonomikos ministras sakė, kad sprendimą reikia priimti įvertinus, kiek ši priemonė gali prisidėti prie tikslų klimato kaitos srityje.

„Dėl CO2 mokesčio – apie tai kol kas koalicijoje nebuvo apie tai detaliai kalbama, matyt, kad vienintelis dalykas, ko vis dėlto norėtųsi ir pagrindinis iš to mokesčio, kad jis iš tiesų kalbėtų apie taršą, o ne apie kaip šiuo metu mes turėjome pamąstymus dėl automobilių mokesčių, kur tiesiog apmokestina tai, kad tu turi automobilį, o ne tai, kad yra poveikis klimatui. Ir tie pinigai neaišku, kur ir kaip nueina. Mokestis dėl mokesčio nėra savaime tikslas, mokestis turi akceleruoti pokyčius“, – spaudos konferencijoje sakė  A. Armonaitė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigia, kad aplinkosaugos mokesčiai aktualūs visame pasaulyje ir ilguoju laikotarpiu taip pat bus aktualūs Lietuvoje.

Vertindamas EBPO rekomendacijas mokesčių srityje, jis teigė, kad jos daug kur sutampa su prezidento vizija.

„EBPO konstatuoja, kad mūsų surenkamų mokesčių suma yra gerokai mažesnė, nei OECD (EBPO – BNS) vidurkis lyginant su ekonomika. Na, ir mokesčių neteisingumas – prezidento ne kartą keltas tikslas: skirtingi tarifai apmokestinant skirtingo tipo pajamas – iš tikrųjų tai nėra teisinga ir tai, be abejo, sumažina mokestines pajamas. Šešėlio klausimas taip pat yra labai svarbi tema ir šešėlis Lietuvoje taip pat yra didesnis negu kitose išsivysčiusiose valstybėse ir būtina imtis konkrečių veiksmų mažinant šešėlį“, – sakė S. Krėpšta.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje paragino Lietuvą sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui ir įvesti anglies dvideginio mokestį, siekiant žalesnės ekonomikos.

Organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria (Anchelia Gurija) spaudos konferencijoje sakė, kad šie mokesčiai svarbūs ne biudžeto papildymui, o žmonių įpročių keitimui.

„Dėl konkrečių priemonių taip pat dar reikės apsispręsti. Šiuo metu pasiūlymo dėl nuomos kompensacijų iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos neturime. Bet manau, kad svarstysime ne tik tas priemones, kurios buvo taikytos pirmo karantino metu, bet galbūt svarstysime ir naujų priemonių atsiradimą“, – žurnalistams teigė V. Šapoka.

Anot ministro, pagalbos verslui priemonės bus taikomos tokios pačios, kaip ir pavasarį.

„Bus taikomos iš esmės tokios pačios priemonės, kokios buvo taikomos pavasarį. Bet bus taikomos ne horizontaliai praktiškai visiems, o bus taikomos toms įmonėms, kurias tiesiogiai paveikė Vyriausybės priimti sprendimai dėl apribojimų, susijusių su karantinu. Yra numatyti kriterijai“, – sakė V. Šapoka.

Nuo pavasario verslas gali kreiptis dėl dalinės 50 proc. nuomos mokesčio kompensacijos su sąlyga, kad nekilnojamojo turto valdytojas suteiktų bent 30 proc. nuolaidą. Tokiu atveju nuomininkui tenka padengti 20 proc. nuomos mokesčio.

„Ypatingas dėmesys turėtų būti iš Vidaus reikalų ministerijos pusės, nes gresia labai reali rizika Lietuvai prarasti lėšas, tai būtų pirmą kartą Lietuvos istorijoje toks dalykas, tai raginu rimtai pasižiūrėti“, – Vyriausybės pasitarime sakė V. Šapoka. 

Anot jo, VRM iki šių metų pabaigos turi pasirašyti sutarčių, pagal kurias būtų panaudota 6 mln. eurų ES lėšų.

„Kviečiu žiūrėti į tai rimtai, nes investavimo tempas labai aiškiai atspindi ir priežastis. Jei į rekomendacijas ir siūlymus nekreipiama dėmesio, tai niekas ir nepasikeičia. Kiekvieną kartą būdavo sakoma, kad viską beveik padarėm ir jau tuoj tuoj, bet tai neįvyksta“, – sakė ministras.

Finansų ministerija nurodo, kad bendruomenės yra pradėjusios įgyvendinti projektų už 14,22 mln. eurų, dar 7,14 mln. eurų vertės paraiškos vertinamos, todėl tikimasi, kad finansavimo sutartys bus pasirašytos iki šių metų pabaigos. Tačiau VRM leidus papildomai teikti paraiškas iki lapkričio 5 dienos, dalis sutarčių gali būti nepasirašytos.

VRM pranešė BNS, kad ji skirsto ES paramą bendruomenių projektams socialinės atskirties mažinimo, užimtumo didinimo bei verslumo skatinimo srityse. Bendruomenės jau baigia ir dar įgyvendina projektų už 18,32 mln. eurų. Europos socialinio fondo agentūra baigė vertinti paraiškas už 5,3 mln. eurų, liko įvertinti dvi paraiškas už 40 tūkst. eurų ir VRM skirs lėšas joms artimiausiu metu.

Pasak VRM, iki lapkričio 5 dienos gali būti pateiktos kelios paraiškos, kurių finansavimas rizikos prarasti ES lėšas nesukelia.

Daugiausia  ES lėšų per tris šų metų ketvirčius investavo Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos (po 6 proc.,), mažiausiai – Susisiekimo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (atitinkamai po 2,6 ir 2,7 proc.)

„Užtikrinant projektų įgyvendinimą laiku, svarbu šiais metais sudaryti visas projektų sutartis, trečiojo ketvirčio pabaigoje sutarčių sudaryta 91 proc., tai dar yra laiko, bet jo mažai“, – sakė V. Šapoka.

Lietuva pagal ES išmokėtas lėšas (59 proc. 2014–2020 metais skirto finansavimo, įskaitant avansą) užima trečiąją vietą tarp visų ES šalių ir viršija Sąjungos vidurkį, kuris yra 47 procentai.

Įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, iš viso investuota 3,7 mlrd. eurų, o vien trečiąjį šių metų ketvirtį – 281 mln. eurų ES lėšų.

Interviu BNS Vilius Šapoka sakė, kad būtent sustyguotą valstybės fiskalinę politiką jis laiko vienu svarbiausių savo pasiekimų šiame poste.

„Anksčiau ji labiau priminė Brauno judėjimą (netvarkingas ir nenutrūkstamas dalelių judėjimas – BNS), o dabar yra labai aiški, ką patvirtina patys aukščiausi istorijoje Lietuvai suteikti kredito reitingai ir tai, kad net krizės metu galėjome pasiskolinti trisdešimčiai metų už 0,5 proc. palūkanas“, – teigė V. Šapoka.

Jis sakė nejaučiantis apmaudo, kad po ketverių pertekliaus metų savo įpėdiniams yra priverstas palikti deficitinį biudžetą, nes tą lėmė objektyvios aplinkybės, taip pat pabrėžia, kad Lietuva finansiškai yra pasiruošusi atlaikyti antrą koronaviruso pandemijos bangą.

– Kas pasikeitė per tuos ketverius metus, jei lygintume 2016-ųjų pabaigoje jus paliktą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės biudžeto projektą su tuo, kurį jūs paliekate naujai valdžiai?

– Manau, kad pats didžiausias pasiekimas yra tai, kad buvo sustyguota valstybės fiskalinė politika. Atsirado supratimas ir konsensusas, kad atsakinga fiskalinė politika yra vienas iš rimčiausių pamatų ilgalaikiam ir tvariam augimui.

Ypač svarbu ir tai, nors rezultatus pamatysime gerokai vėliau, kad iš esmės buvo pertvarkytas strateginis biudžeto planavimas. Turime išties galingą instrumentą vykdyti nuoseklią, į konkrečius rezultatus orientuotą politiką, nes nuo šiol biudžetai bus su visais integruotais finansavimo šaltiniais, aiškiais tikslais, aiškia dokumentų hierarchija. Manau, kad tai tikrai pasiteisins ir bus rimta paspirtis būsimiems finansų ministrams ar ministrėms.

– Tačiau ir ekonominė bei finansinė situacija dabar visiškai kitokia nei 2016-aisiais, kai kalbėdamas apie viešuosius finansus pabrėžėte, kad „pinigai ant medžių neauga“. Panašu, kad bendromis pasaulio centrinių bankų pastangomis tą „pinigų medį“ šiemet pavyko užauginti ir problema tampa ne pinigai, o efektyvus jų panaudojimas. Jūsų vertinimu, kiek ilgai tęsis šie naujos monetarinės politikos laikai?

Pasaulis yra labai glaudžiai susijęs, šiuo metu pinigai sparčiai spausdinami iš esmės visuose kontinentuose ir ateityje tikrai reikės koordinuotų sprendimų, kad išvengtume skolų krizės.

– Dabartinė situacija praeityje neturi precedento, iš skelbiamų prognozių matome, kad pasaulinis ekonomikos nuosmukis ir pasaulinės skolos pasieks neregėtus lygis, centrinių bankų pinigų spausdinimo pagreitis taip pat yra nematytas istorijoje. To pasekmės vienareikšmiškai bus ir jos nėra be rizikų. Jei trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, euro zona susidurs su defliacijos rizika, ilguoju laikotarpiu mūsų laukia išaugusios infliacijos ar atskirų turto klasių kainų augimo rizikos, kyla ir valstybės skolų krizės tikimybė.

Infliacija šiais laikais yra mažesnis baubas nei, pavyzdžiui, didelis nedarbas, todėl dideles skolas turinčios šalys, ieškodamos sprendimų, kaip jas sumažinti, gali tuo naudotis. Neatmetu galimybės, kad pastangos mažinti skolas tam panaudojant infliacinius procesus gali tapti ilgesnio laikotarpio perspektyva.

– Visgi šie procesai negali tęstis amžinai, todėl ir „pinigų medis“ neišvengiamai sulauks savo medkirčio. Kada ir kas galėtų imtis tokios iniciatyvos?

– Nemanau, kad užtektų, kalbant metaforomis, vieno medkirčio. Pasaulis yra labai glaudžiai susijęs, šiuo metu pinigai sparčiai spausdinami iš esmės visuose kontinentuose ir ateityje tikrai reikės koordinuotų sprendimų, kad išvengtume skolų krizės. Lengvų sprendimų čia tikrai nebus.

– Ar koronaviruso krizė gali pereiti į skolų krizę?

– Tokia tikimybė yra, dar ir turint omenyje, kad neapibrėžtumą pasaulyje šiuo metu kuria ne tik pandemija, bet ir karšti geopolitikos taškai, įtampos tarptautinėje prekyboje, protekcionizmo apraiškos, „Brexito“ situacija. Net iki pandemijos pasaulio ekonomikos augimas buvo pakankamai trapus, todėl tas neapibrėžtumas pats tampa rizika, nes mažina investavimo iniciatyvą.

– Kartais atrodo, kad pigių pinigų lietumi suvilioti politikai šiuo metu vadovaujasi ne visai teisingu posakiu, jog „norint išvengti pagirių reikia nenustoti gerti“? Toks požiūris tik paslepia, o ne sprendžia esmines ekonomikos problemas.

– Kuomet šalys susiduria su tokiu dideliu ekonominiu šoku ir nepriklausomai nuo esamos fiskalinės erdvės naudoja ekspansinę fiskalinę politiką, staigus jos nutraukimas atneštų daugiau žalos nei naudos. Aš manau, kad prispausdinti pinigai problemą atitolina, leidžia stabdyti gaisro plitimą, tačiau nenaikina jo židinių. Dėl to dabartinis galimybių langas, ypač Europoje, turi būti išnaudas pilna apimtimi, tiek susigrąžinant strateginę autonomiją aukštųjų technologijų, medicinos ir kitose srityse, tiek skaitmenizuojant ir žalinant ekonomiką.

– Panašu, kad Lietuvos valstybės skolos lygis artimiausiais metais stabilizuosis ties 50 proc. BVP. Ar realu jį sumažinti iki 40 proc. ir kiek laiko tai užtruktų?

– Aš manau, kad realu skolą stabilizuoti, pakeisti jos trajektoriją ir vėl pasiekti saugesnį 40 proc. lygį, tačiau tai užtruks. Dabartinis biudžeto projektas, kartu su kuriuo teikiamas ir trimetis planas, aiškiai parodo, kad per ganėtinai trumpą laiką Lietuva grįžta į saugų, Mastrichto kriterijus atitinkantį biudžeto deficito lygį.

Jei Lietuva nuosekliai laikysis trimečio plano, skolos trajektorija taip pat pradės keistis į žemėjimo pusę, o kiek metų užtruks pasiekti 40 proc. lygį, priklausys nuo ateinančio Seimo ir Vyriausybės sprendimų.

– Koronaviruso situacija pastaruoju metu taip pat klostosi nepalankia linkme. Kiek valstybė šiuo metu turi finansinių rezervų, kuriuos galėtų panaudoti verslui ir gyventojams paremti?

– Valstybė yra finansiškai pasiruošusi atlaikyti ir antrąją pandemijos bangą, kitų metų biudžetas taip pat buvo formuojamas siekiant, kad jis būtų saugus. Ne kartą sakiau, kad tiek dėl pandemijos, tiek dėl ekonominės ir geopolitinės situacijos padėtis yra ypač neapibrėžta, nes pandemijos proveržius vienose ar kitose šalyse ir kaip jie kaskaduojasi į realią ekonomiką, prognozuoti yra labai sudėtinga. Todėl privalome būti ypač atsargūs.

Valstybės iždas tikrai yra pilnas, tiek pinigų prasme, tiek sukauptų rezervų prasme.

Žinoma, turime pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais, turime pasinaudoti galimybių langu ir investuoti į ateities ekonomikos DNR, bet tam, kad suvaldytume finansus ir neišmuštume tvaraus pagrindo iš po kojų, turime šaldyti visas kitas išlaidas.

– Konkretizuosiu klausimą, jei artimiausiu metu tektų šalyje įvesti didesnės ar mažesnės apimties karantiną, kokios būtų valstybės finansinės galimybės paramai teikti?

– Valstybės iždas tikrai yra pilnas, tiek pinigų prasme, tiek sukauptų rezervų prasme. Šiuo metu mūsų rezervai yra virš vieno milijardo eurų, o kadangi užsienio investuotojai Lietuva pasitiki, todėl jei reikėtų papildomai skolintis, tikrai turėsime manevro laisvę ir galėsime tuo pasinaudoti. Taip pat nėra pilnai išnaudotos ir tarptautinių finansų institucijų suteiktos paskolos.

– Minėjote Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, tačiau jis yra sulaukęs ir nemažai kritikos. Oponentai teigia, kad dalis plane numatytų projektų neturi nieko bendra nei su ekonomikos proveržiu, nei su Europos žaliuoju kursu. Ką galėtumėt į tai atsakyti?

– Kiekvienas analizuodamas bendrą šalies investicijų planą jį vertina iš savo taško, tuo metu aš turiu matyti plačiai ir girdėti visus. Planas apima tiek dabartinį, tiek būsimą ES finansavimo laikotarpį, taip pat Recovery and Resilience Facility (Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo – BNS) instrumentą, todėl analizuojant naujas pasiūlytas priemones, kurių vertė yra kiek mažesnė nei 2 mlrd. eurų, mes matome, kad dvigubai daugiau lėšų yra skirta investicijoms į žmogiškąjį kapitalą, dvigubinamos investicijos į mokslą ir inovacijas.

Pats planas nėra iškaltas akmenyje, manau, kad iš esmės galima keisti visas priemones, tačiau penkios pagrindinės kryptys turi būti išsaugotos, nes yra konsensusas, kad jos yra ir teisingos, ir atneš daugiausiai naudos Lietuvai. Dėl konkrečių priemonių ir projektų kiekvienas gali turėti savo požiūrį, yra sukurtas investicijų komitetas, įtraukiant visus socialinius partnerius, kuris turės užtikrinti, kad finansavimą gautų tik tie projektai, kurie Lietuvai atneš didžiausią naudą.

– Kaip šiame kontekste vertinate šiuo metu bene dažniausiai linksniuojamą siūlymą dėl nacionalinės oro bendrovės steigimo?

– Čia geriau galėtų atsakyti už šią sritį atsakingas ministras, bet pirmiausiai reikia pabrėžti, kad sprendimų dėl konkrečių projektų dar nėra, o lėšos yra numatytos, kad būtų atkuriami Lietuvai svarbūs skrydžiai, išplečiama jų geografija. To labiausiai trūksta verslo bendruomenei, be normalaus ir efektyvaus oro susisiekimo su pasauliu sunkiai galėtume tikėtis naujų užsienio investicijų. O ar tai vadinti virtualiomis avialinijomis, ar parinkti kitą pavadinimą, paliksiu spręsti tos srities ekspertams.

– Norite pasakyti, kad avialinijos yra tik vienas iš galimų įrankių plane numatytiems tikslams pasiekti?

– Tikrai taip, jei rasime efektyvesnį įrankį, jis ir bus pasirinktas. Pasikartosiu, tikslas yra išplėsti skrydžių geografiją, orientuojantis į potencialiems ir esamiems investuotojams būtinus skrydžius.

– Vyriausybės programoje buvo nemažai kalbama apie savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą, tačiau jos skolinimosi galimybės ir toliau išlieka maksimaliai suvaržytos.

– Diskutuoti apie savivaldybių finansinį savarankiškumą negalima be regioninės politikos aspekto. Dažnai iš savivaldybių girdime priekaištus, kad jos viską žino geriau ir leidus joms daugiau pasiskolinti viskas savaime susitvarkys. Istorija parodė, kad kai savivalda galėjo praktiškai neribotai skolintis, nemaža dalis savivaldybių tiesiog prasiskolino.

Be aiškios ir tikslingos regioninės politikos savivaldybių finansinis savarankiškumas, mano nuomone, yra neįmanomas. Šiuo metu tikrai yra šansas susidėlioti normalią regioninės politikos reformą ir tą papildomą finansavimą, kiek jai reikia įgyvendinti, finansuoti iš Recovery and Resilience Facility fondo.

– Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugo Sinkevičiaus siūlo steigti Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondą, jam panaudojant Recovery and Resilience Facility lėšas. Ar palaikote šią idėją?

– Sutinku 100 proc. su šita mintimi. Kuomet bus ruošiamas galutinis planas, kuris turi būti pateiktas siekiant gauti Recovery and Resilience Facility finansavimą, manau, šitas fondas puikiai tiktų regioninės politikos kontekste.

– Ar Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondas galėtų būti siejamas ir su planais steigti valstybinį banką?

– Kas bus šio fondo valdytojas, šiuo atveju yra antros eilės klausimas, svarbu, kokie būtų šio fondo tikslai ir kaip jie siesis su regionine politika. Savo nuomonę dėl valstybinio banko aš esu ne kartą išsakęs – remiu siūlymą konsoliduoti esamas nacionalines plėtros įstaigas (Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondą, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir „Invegą“ – BNS), o valstybinio mažmeninio banko steigimas atneštų daugiau žalos nei naudos.

– Kodėl šiai Vyriausybei nepavyko priimti sprendimų dėl Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo, VIPA ir „Invegos“ konsolidavimo, nes politinė valia tam lyg ir buvo?

– Finansų ministerija yra parengusi konsolidavimo projektą, tačiau šakinės ministerijos nori išsaugoti savo įtaką. Nepaisant to, kad keitėsi kai kurie ministrai, tos nuomonės išliko nepakitusios.  Aš manau, kad kiekviena ministerija nori būti svarbi ir konsolidavimo projektą mato kaip grėsmę pačios ministerijos savivertei. Dažnai pamirštama, kad reikia žiūrėti į bendrą paveikslą.

– Konsolidavimo idėją remia Prezidentūra, ar manote, kad ji bus tęsiama ir suformavus naują Vyriausybę?

– Aš neabejoju, kad tai vėliau ar anksčiau įvyks, nes, vaizdžiai tariant, valstybei neįmanoma išvystyti iki aukšto lygio trijų finansinių institucijų. Geriau koncentruoti tą kompetenciją vienoje vietoje ir turėti stiprią struktūrą, kuri gali pritraukti žymiai daugiau institucinių investuotojų lėšų.

– Kitų metų biudžeto projektas bene pirmą kartą yra teikiamas be esminių mokesčių pakeitimų. Ar tai lėmė tik koronaviruso situacija?

– Aš manau, kad nepriklausomai ar būtų koronavirusas, ar ne, rinkiminiais metais neperspektyvu keisti mokesčius, nes prieš pat rinkimus įtampos tarp politikų pasiekia apogėjų ir rasti konsensusą būtų beveik neįmanoma. Tam, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir kuo didesnis ateities apibrėžtumas, rinkiminiais metais keisti mokesčius yra tikrai netikslinga.

– 2016-ųjų pabaigoje paskirtas finansų ministru planavote, kad valstybės finansai nedeficitiniais taps tik 2019 metais, tačiau tą pavyko pasiekti jau 2016-aisiais ir išlaikyti iki šių metų. Nejaučiate apmaudo, kad dėl koronaviruso krizės savo įpėdiniams vėl paliekate deficitinį biudžetą?

– Apmaudo tikrai nejaučiu, nes kelerių metų patirtis rodo, kad elgėmės teisingai. Gerais laikais kaupėme rezervus ir taip sukurta fiskalinė erdvė leido greitai ir efektyviai reaguoti kritiniu momentu. Biudžeto perteklius ar deficitas nėra savaiminiai tikslai, kuomet yra geri laikai, reikia ruoštis blogiems ir jiems atėjus naudotis sukauptais rezervais, taip išlyginti ir užtikrinti kuo stabilesnį visuomenės gyvenimą.

– Kai man 2016-ųjų rudenį teko pirmą kartą imti jūsų interviu, atrodėte tikrai atviresnis ir jei, nesupyksite, nuoširdesnis. Kaip tie ketveri darbo Vyriausybėje metai jus pakeitė kaip žmogų?

– Nemanau, kad buvimas valdžioje mane pakeitė iš esmės kaip žmogų. Žinoma, įgauta patirtis išmokė į daugelį dalykų reaguoti žymiai ramiau ir šalčiau. Kai susidėlioji strategiją ir nuosekliai jos sieki, sudėtinga išmušti iš vėžių. Ant savo darbo stalo aš turiu vienintelį simbolį – giroskopą, kuris primena, kad kaip beblaškytų įvairios aplink verdančios emocijos, visada galima rasti centrinį pusiausvyros tašką ir nenukrypti nuo strategijos kurso.

– Ar būtumėt sutikęs tapti ministru, jei prieš ketverius metus žinotumėt, kas jūsų laukia?

– Manau, kad tikrai taip.

– Dėkoju už pokalbį.

Biudžetas turėtų būti tvirtinamas Seime ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios, tačiau tai užsitęsia iki Kalėdų. Jį jau tobulins ir tvirtins naujos kadencijos parlamentas. Pirmas svarstymas numatytas lapkričio 24-ąją, o pirmasis naujojo Seimo posėdis tradiciškai vyksta šio mėnesio viduryje.

Pajamų mažės, išlaidų daugės

Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc., iki bemaž 11,39 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc., iki 15,49 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,11 mlrd. eurų – 3,3 karto daugiau, nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų).

Planuojamos "Sodros" kitų metų biudžeto pajamos sieks 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų. "Sodros" biudžeto perteklius 2021 m. turėtų siekti 61,295 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 2021 m., planuojama, bus subalansuotas – siektų 2,37 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., artėjančiais metais numatoma, kad savivaldybių biudžetų bendros pajamos augs 282,4 mln. eurų (8,6 proc.). Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms, šiemet nukentėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos ir kompensuojamos 2020 m. negautos pajamos. Savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 53 mln. eurų.

Kiti skolinasi daugiau

Turime būti ypač atsargūs, ne tik vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau ir šaldyti išlaidų augimą.

Kitų metų valstybės svarbiausiasis finansinis dokumentas parengtas remiantis rugsėjo viduryje paskelbtu ekonomikos raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičiavus mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

"Turime būti ypač atsargūs, ne tik vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau ir šaldyti išlaidų augimą. Tik tada galėsime įgyvendinti vieną pagrindinių principų – skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimą", – pristatydamas 2021 m. valstybės biudžeto projektą kadenciją baigiančiam Seimui teigė ministras Vilius Šapoka.

Jo teigimu, lyginant Lietuvos ir kitų ES šalių deficitus, skolos lygį, Lietuva bus tarp tų, kuriose šie rodikliai bus mažiausi: "Kalbant apie Lietuvos padėtį tiek balanso, tiek skolos prasme, sakyčiau, tiek vienu, tiek kitu atveju mes būsime šalių grupėje, kur tiek deficitas, tiek skolos lygis bus mažiausias."

Pasak V.Šapokos, atsižvelgta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei investicijas į ateitį. Jis priminė, kad vykdant priimtus įsipareigojimus, labai svarbu kartu tikslingai skatinti ekonomiką – tam reikalingos ilgalaikės investicijos, bei pristabdyti kitas išlaidas – tam, kad suvaldytume skolos augimą.

Dėmesys ekonomikai

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai, įskaitant ir "Sodros" biudžetą – 7 334 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai bus skiriama 782 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3,58 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m., tai 1,05 mlrd. eurų daugiau. Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3,06 mlrd. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,73 mln. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei šiųmečiame plane.

2021-ųjų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų papildomai, palyginti su 2020 m.) bei kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,12 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, ES struktūrinių fondų projektams 2021 m. valstybės biudžete numatomos didelės investicijos – planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Teigiama, jog tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų. Didžiausia dalį, t. y. 1,3 mlrd. eurų, planuojama, sudarys ES lėšos, 29 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų valstybės biudžeto lėšos.

Didėja išmokos ir MMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, prognozuojama, kad "Sodros" išlaidos (beveik 5,01 mlrd. eurų) bus 4 proc. (191,7 mln. eurų) didesnės, nei laukiama 2020 m. "Didžiausią "Sodros" išlaidų dalį sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms – per 3, 728 mlrd. eurų (7 proc. daugiau, nei laukiama 2020 m.). Šių išlaidų didėjimą nulemia numatomas pensijų didinimas 7,17 proc. pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2021 m.

Pasak L.Kukuraičio, prognozuojama, kad 2021 m. mažėjant sergamumui dėl pandemijos, ligos socialinio draudimo išmokos sieks beveik 459 mln. eurų (64 mln. eurų, arba 12,2 proc., mažesnės nei atitinkamos 2020 m. išlaidos), motinystės socialinio draudimo išmokoms numatoma panaudoti per 369 mln. eurų (19,7 mln. eurų, arba 5,6 proc. daugiau nei 2020 m.), nedarbo socialiniam draudimui – per 318 mln. eurų (2,5 mln. eurų, arba 0,8 proc., mažesnės nei 2020 m. laukiama).

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Jeigu Seimas matys, kad tai yra tinkami siūlymai ir bus pritarta 13-ajai pensijai su pakeitimais, tam atsiras biudžete ir finansavimas.

Numatyta, kad minimali mėnesinė alga, neatskaičiavus mokesčių, padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Iš viso pensijoms didinti 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Parlamente antradienį paklaustas dėl 13-osios pensijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė, kad jis prieš pačią idėją nėra prieš.

"Niekada nesakiau, kad esu prieš 13-ąją pensiją. Visada sakiau, kad ji gali atrasti vietą mūsų pensijų sistemoje. Tačiau tai turi būti padaryta išmintingu būdu. Vyriausybė, rengdama išvadą, kurios paprašė Seimas, mes tuos siūlymus pateiksime. Jeigu Seimas matys, kad tai yra tinkami siūlymai ir bus pritarta 13-ajai pensijai su pakeitimais, tam atsiras biudžete ir finansavimas", – teigė L.Kukuraitis.

„Kodėl Lietuva taip gerai susitvarkė su tuo ekonominiu šoku – todėl, kad karantinas buvo įvestas laiku. Buvo tam tikra pauzė vartojime, kai trumpam laikui buvo atidėtas vartojimas. Žinoma, kad žmonių poreikis išleisti lėšas nebuvo dingęs, ir vartojimas grįžo labai greitai. (...) Lietuvoje tiek vartotojų, tiek verslo lūkesčiai atsistatė labai greitai. Vadinasi, buvo pasitikėjimas, ir vis dėlto per šitą sraunią krizės upę mes perbrisime pakankamai lengvai“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė jis.

V. Šapoka taip pat pabrėžė, kad dar pandemijos pradžioje buvo siekiama laimėti laiko, kad kuo daugiau verslų galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kadangi buvo vadovaujamasi nuostata, jog koronavirusas greitai nepasitrauks.

„Nuo pavasario vadovavomės tokiu principu, kad tai nėra sprintas, kad tai yra kelerių metų klausimas, ir rėmėmės prielaida, kad virusas taip greitai niekur neišnyks. (...) Tokiu atveju krizę valdyti yra paprasčiau, nes galima dėlioti keletą žingsnių į priekį. Visų pirma reikėjo stabdyti nuosmukį, iš esmės taikyti horizontalias priemones, kad būtų išsaugotos darbo vietos, gyventojų pajamos, taip pat siekiant padėti verslui su likvidumu, trumpalaikėje perspektyvoje skatinti ekonomiką ir galvoti apie ateitį, ką darysim po to. Nes gelbėti visus ir visą laiką nebūtų išmintinga, tam ir resursų nėra.  Buvo numatyta, kad kai būsim laimėję laiko, dalis verslų prisitaikys“, – kalbėjo jis.

Anot ministro, nuo šiol nuo horizontalaus pagalbos modelio bus pereinama prie konkretesnių, tam tikriems verslams skirtų pagalbos priemonių taikymo.

„Ateinantiems metams pagalba nėra horizontali, ji labiau taškinė, tam buvo numatytas sukurti fondas, jis jau įkurtas. Jis padės verslams, kurie turi perspektyvius verslo modelius, kuria inovatyvius produktus, bet dėl objektyvių priežasčių sutriko jų likvidumas ar yra bankroto tikimybė“, – teigė V. Šapoka.

„Lietuvai optimalus skolos lygis yra apie 40 proc. BVP. Jeigu jis artėja link 50 proc., laikinai, savaime tai nėra kažkokia problema, bet mes turime turėti kelerių metų planą, kuris yra kartu su biudžetu, kaip mes tą skolos augimą suvaldysime“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė finansų ministras.

Pagal kadenciją baigiančios Vyriausybės patvirtintą planą, šiemet skola sudarys 47,7 proc. BVP, 2021 metais – 50,2 proc., 2022 metais – 49,4 proc., 2023 metais – 50,3 proc.

Valdžios sektoriaus deficitas šiemet turėtų sudaryti 8,8 proc. BVP, 2021 metais – 5 proc., 2022 metais – 2,7 proc., 2023 metais – 1,6 proc.

V. Šapoka sakė, kad kitų metų biudžete yra laikomasi įsipareigojimų dėl pensijų ir viešojo sektoriaus atlyginimų, be to, investuojama į ekonomikos transformaciją, tačiau visų kitų išlaidų augimas yra įšaldomas.

Gindamas Vyriausybės investicijų planą, vadinamą DNR planu, finansų ministras sakė, jog dabar negalima praleisti šanso, nes antros tokios galimybės greitu metu nebebus. Didelė dalis investicijų turėtų būti finansuojama iš ES fondo, kuris sukurtas reaguojant į koronaviruso krizę.

„Skolos augimas bus suvaldytas, jeigu užšaldysime kitas išlaidas laikinai, tam, kad stabilizuotume situaciją. Tai yra biudžete. Nepaisant to, ką politikai šiuo metu sako, kad didinsime visiems ir viską ir po daug, manau, kad ir koks finansų ministras ar ministrė bus, jie šio plano nuosekliai laikysis“, – sakė finansų ministras.

„Priešingu atveju, jeigu išoriniai vertintojai, reitingų agentūros nusprendžia – arba šalis neturi plano, arba jo nesilaiko, tai reikia pjauti kredito reitingus. Jeigu reitingai yra nupjaunami, skolinimasis gali brangti kartais ir tada gali įsijungti eksponentinis skolos augimas“, – teigė jis.

Kitų metų biudžeto projektą V. Šapoka Seime pristatė antradienį, šiomis dienomis jį svarsto parlamentiniai komitetai. Biudžetą galutinai patvirtins jau naujos kadencijos Seimas gruodžio mėnesį.