Nacionalinė vargonininkų asociacija monsinjoro atminimą pagerbs keturiais vargonų ir chorinės muzikos koncertais Vilniaus arkikatedroje. Du iš jų vyks balandžio ir gegužės mėnesiais, dar du – rugsėjį ir spalį.

„Man Vilnius brangus kaip ir kiekvienam lietuviui& Ir istoriniu, ir meno požiūriu, be abejo, Lietuvoje nėra kito tokio miesto. Manyčiau, kad Vilnius pelnytai vadinamas šventuoju miestu, nes čia sutelktos pačios svarbiausios tautos šventovės, ne tik religinės, bet ir meno, mokslo, kultūros“, – interviu „Vakarinėms naujienoms“ 1996 m. yra sakęs monsinjoras.

K. Vasiliauskas buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros klebonas, pirmasis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius, eruditas, literatūros ir meno žinovas. K. Vasiliauskui tapus Vilniaus arkikatedros klebonu, atgijo ir atsinaujino Arkikatedros muzikinis gyvenimas: steigėsi chorai, po Arkikatedros skliautais skambėjo sakralinių kūrinių premjeros, vyko poezijos ir muzikos vakarai.

Balandžio 24-osos, sekmadienio, popietę vyks Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ ir Vilniaus arkikatedros vargonininkės Eglės Rudokaitės koncertas. Programoje – XX–XXI a. lietuvių, latvių ir estų kompozitorių kūriniai.

Kartu paminėta ir pirmosios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) spausdintos knygos, kurią išleido P. Skorina, 500 metų sukaktis.

„Vieno iškiliausių LDK atstovų, švietėjo Pranciškaus Skorinos asmenybė įkūnija daugelį šimtmečių siekiančias bendras lietuvių ir baltarusių šaknis. Jo šviesus atminimas skatina ir toliau puoselėti bendražmogiškas europietiškas humanizmo vertybes, siejančias lietuvių ir baltarusių tautas“, − sakė ministras G. Landsbergis.

Šv. mišias laikė vyskupas Arūnas Poniškaitis. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir baltarusių bendruomenės Lietuvoje atstovai, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai. P. Skorinai skirtos šv. Mišios sausio 20 dieną buvo laikomos ir Prahoje, Varšuvoje, Polocke, Minske ir Padujoje.

Dr. Pranciškus Skorina (1470–1551/1552) – Polocke gimęs Europos humanistas, pedagogas, gydytojas ir vertėjas, pirmosios spausdintos Biblijos senąja baltarusių kalba leidėjas ir pirmosios spaustuvės Vilniuje įkūrėjas. P. Skorinos leidiniai pradėjo knygų spausdinimo tradiciją LDK, Vilniuje išleistos knygos prilygo geriausiems to laikotarpio Vakarų Europos poligrafijos pavyzdžiams, o minėtoje spaustuvėje 1522 metais buvo išleista pirmoji knyga LDK „Mažoji kelionių knygelė“.

Savo gyvenimą P. Skorina paskyrė Biblijos tekstų publikavimui, siekė padaryti Bibliją labiau prieinama paprastiems žmonėms ir pateikti jos tekstus visiems suprantama kalba. P. Skorina gyveno ir dirbo Krokuvoje, Prahoje, Padujoje, Karaliaučiuje ir kituose Europos miestuose.

2022 metai Seimo nutarimu paskelbti P. Skorinos metais.

„Prašymą esame gavę renginiui Katedros aikštėje, nuo 5 iki 10 tūkst. žmonių, tą pačią rugsėjo 10-ąją. Su policija ir kitomis institucijomis tai bus svarstoma, planuojama, kad svarstymas vyks rytoj“, – BNS informavo Vilniaus savivaldybės administracijos atstovas Paulius Vaitekėnas.

Pasak jo, prašymą išduoti leidimą pateikė fizinis asmuo.

Savo ruožtu Šeimų sąjūdis išplatintame pranešime paragino atvyksiančius į mitingą Katedros aikštėje  laikytis įstatymų ir protestuoti taikiai.

„Lietuvos šeimų sąjūdis tikisi geranoriškumo, tarpusavio supratimo ir padarys viską, kad mitingas būtų taikus. Bendradarbiausime su pareigūnais, mums padės savanoriai ir policijos tarnybos veteranai. Esame tos pačios, mums visiems brangios šalies bendrapiliečiai ir nestovime priešingose pusėse. Būkim šią dieną tvirti ir supratingi, nepasiduokime nepagrįstoms emocijoms ir provokatoriams, kurie nori mus vienas kitam demonizuoti ir supriešinti“, – teigiama pranešime.

Ankstesniam organizatorių prašymui organizuoti rugsėjo 10-osios mitingą 15 tūkstančių žmonių prie Seimo savivaldybė po pakartotinio svarstymo nedavė leidimo. Tuomet  Administracijos atstovai tvirtino, kad leidimas neišduotas dėl per didelio dalyvių skaičiaus Seimo prieigose, žvalgybos perspėjimų apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę, aplinkinių įstaigų prašymo netrikdyti darbo. Šį sprendimą mitingo organizatoriai apskundė teismui.

Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymas leisti mitinguoti prie Seimo persvarstytas po to, kai rugpjūtį po kito mitingo prie Seimo kilo riaušės.

Tuomet leidimas organizuoti mitingą buvo išduotas mokytojai Astrai Astrauskaitei.

Koplyčios bus atvertos per šv. Jono Krikštytojo iškilmę, mišias aukos apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius.

„Tai nuostabi diena, kai atveriame dar daugiau Katedros lobių. Trys koplyčios, kurios buvo nuo Katedros sugrąžinimo uždarytos, dabar pradeda naują gyvenimą. Tikimės, kad šios naujos maldos vietos skatins tikinčiųjų pamaldumą“, – teigia Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Kaip nurodoma pranešime, į Vilniaus katedrą sugrįžta ir nusavintos meno vertybės iš muziejų fondų.

Katedroje bus galima apžiūrėti ir sugrąžintą XVIII amžiaus zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų eksponuota Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.

Be kita ko, po metus trukusių kupolo restauravimo darbų atveriama Šv. Vladislovo koplyčia. Lankytojai išvys atidengtą XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje sukurtą, o XX a. uždažytą kupolo dekorą.

Norint aplankyti atvertas koplyčias su gidu, Bažnytinio paveldo muziejus rengs mokamas ekskursijas.

Pačioje Vilniaus arkikatedros aikštėje jis pastebėjo link šventovės žingsniuojantį sportiškai apsirengusį vyrą, kurio galvą dengė šviesiai pilkos spalvos gobtuvas.

Tačiau labiausiai akį patraukė praeivio rankoje laikomas į viršų iškeltas ryškiaspalvis žaislinis, tikėtina, vandens šautuvas. 

Trečiadienį socialiniame tinkle P. Skučo pasidalytuose vaizduose  matyti, kad tuo metu, kai buvo pastebėtas šis vyras, Katedros aikštėje vaikštinėjo vos vienas kitas žmogus.

Tačiau net ir tie, kurie tuo metu ten buvo, į ryškiaspalvį žaislinį šautuvą nešusį vyrą, atrodytų, savo žvilgsnių taip pat nenukreipė.

Tradicinio ciklo „Vox organi Cathedralis“ („Katedros vargonų balsas“) koordinatorės, Nacionalinės vargonininkų asociacijos valdybos narės Agnė Petruškevičiūtės teigimu, dėl karantino vasaros koncertus buvo suplanuota transliuoti internetu. Dabar, karantino sąlygoms laisvėjant, jau pirmą birželio savaitgalį iki 100 klausytojų vargonų muzika galės mėgautis gyvai.

Birželio 7-ąją, sekmadienį, Vilniaus arkikatedroje skambės koncertas „Baroko muzika Baroko mieste“, skirtas Johanno Sebastiano Bacho (1685-1750) ir žymiojo Vilniaus architekto Jono Kristupo Glaubico (1700-1767) jubiliejiniams metams. Vargonininkas Balys Vaitkus atliks J. S. Bacho „Vargonų mišias“. Šiame koncerte skambės trumpesnis jų variantas.

Visą vasarą truksiančio trumpųjų vidudienio koncertų ciklo programinis akcentas – UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metai. Vilniaus istorinis centras yra pirmoji tarptautiniu mastu pripažinta Lietuvos kultūros vertybė, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta 1994-aisiais. Siekdami įprasminti tai, ką sostinei per praėjusius šimtmečius davė joje gyvavusių kultūrų sintezė, vargonininkai atliks Vilniuje kūrusių tautų kompozitorių muziką.

12 mažųjų „Vox organi Cathedralis" rečitalių vyks ketvirtadienių vidudieniais, birželio 11-rugpjūčio 27 dienomis. Vargonuos Jurgita Kazakevičiūtė, Eglė Rudokaitė, Dovilė Savickaitė, Vilimas Norkūnas, Diana Encienė, Gražina Kopūstienė, Laura Gedgaudaitė, Indrė Gerikaitė, Liauda Vaitkūnaitė, Tomas Bakučionis, Paulius Grigonis ir Gražina Petrauskaitė.

Rugsėjo 6 d., sekmadienį, suplanuotas Vilniaus arkikatedros bazilikos Goštautų koplyčios paveikslo „Sapiegų Madona" karūnavimo 270-mečiui skirtas koncertas „Ave Maris Stella". Jame vargonuos Agnė Petruškevičiūtė ir Pascalis Caldara (Vokietija).

Įėjimas į visus koncertus laisvas, tačiau organizatoriai ragina nepamiršti laikytis saugaus atstumo nuo kitų klausytojų ir tinkamai dėvėti kaukes.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pažymėjo, kad arkikatedros atšventinimas reiškė dvasinį išsivadavimą, pergalę prieš sovietmečiu bruktą ateizmą. Prieš trisdešimt metų, 1989 m. vasario 5 dieną, Vilniaus arkikatedrą atšventino arkivyskupas tremtinys Julijonas Steponavičius.

„Sugrįžimas į Katedrą buvo sugrįžimas iš tremties. Ne tik arkivyskupui Julijonui Steponavičiui, bet visiems Lietuvos tikintiesiems. Iš ateizmo tremties, į kurią buvome išvaryti iš savo pačių namų - iš protėvių ir senelių tikėjimo. Tie trisdešimt metų sugrįžimo kelionės nebuvo lengvi. Bet jei tą dieną, kai buvo atšventinta Katedra, mums būtų pasakę, kad per ateinančius tris dešimtmečius joje melsis du Katalikų Bažnyčios popiežiai, vargu ar būtume patikėję. Matau tą begalinį Dievo troškimą mus sustiprinti, išlaikyti mus tikėjimo, vilties ir meilės kelyje, kad tarp šių šventų Dievo namų sienų nenustotų plakti gyva Lietuvos širdis“, - Eltai sakė arkivyskupas G. Grušas.

Apie arkikatedros grąžinimą tikintiesiems buvo paskelbta per 1988 m. spalio 22 d. vykusį Sąjūdžio suvažiavimą. Spalio 23 d. anksti ryte Lietuvos vyskupai ir kardinolas Vincentas Sladkevičius aukojo šv. Mišias prie grąžintos katedros durų. Tada šventovėje prasidėjo restauravimo darbai, atstatytas altorius, sakykla, vyskupo sostas.

1989 m. vasario 3-ioji visoje Vilniaus arkivyskupijoje iš anksto buvo paskelbta kaip pasninko ir atgailos diena. Vasario 5 d. Vilniaus arkikatedra iškilmingai atšventinta. Arkivyskupas J. Steponavičius atgailos ir atsiprašymo ženklan prieš didįjį altorių atsigulė kryžiumi, tuo metu klierikų choras giedojo „Visų šventųjų litaniją“. Chorui giedant atgailos psalmes arkivyskupas J. Steponavičius naujai pašventino altorių, arkikatedros sienas.

Šv. Mišioms vadovavo arkivyskupas J. Steponavičius, giedojo naujai susikūręs Katedros choras, vadovaujamas vargonininko Prano Sližio. Pamaldose dalyvavo kitų religinių konfesijų dvasininkai.

1989 m. kovo 4 d. į arkikatedrą buvo iškilmingai perneštas karstas su šv. Kazimiero palaikais. Nuo 1989 m. arkikatedroje vėl nuolat aukojamos šv. Mišios.

1993 m. buvo atstatytos skulptūros ant Katedros fasado, skulptūrų autorius -Stanislovas Kuzma.

Iškilmingas atšventinimo trisdešimtmečio renginys Vilniaus arkikatedroje prasidės menotyrininkės dr. Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paskaita. Ji pristatys Katedros meninį paveldą. Vėliau vyks iškilmingos šv. Mišios, kurias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis kartu su katedroje tarnaujančiais ir tarnavusiais kunigais, giedos visi šeši katedros chorai.

Pavieniai turistai stabteli ties aikštės prieigomis. Vieni tik pasidairo, kiti įsiamžina asmenukėse. Scenoje, į kurią ryt kryps piligrimų akys, jaunimas repetuoja šokį, kurį šoks Šventajam Tėvui. Kameras kalibruoja televizijos operatoriai – renginį transliuos LRT. Aplink aikštę būriuojasi grupelės savanorių, kuriems koordinatoriai dėlioja paskutinius akcentus, kaip elgtis popiežiaus vizito metu. Šauliai ir jūrų skautai surengia trumpą praktinį mokymą kaip suvaldyti minią ir atsakinėja į savanoriams iškilusius klausimus.

Aplink aikštę būriuojasi grupelės savanorių, kuriems koordinatoriai dėlioja paskutinius akcentus.

Gerokai daugiau nei paprastą penktadienio vakarą Vilniaus centre dvasinio luomo atstovų – ratą po Senamiestį, kur rytoj lankysis popiežius Pranciškus, apsuka ir kunigai, ir seserys vienuolės.

Čia pat būrelis Hare Krišna garbintojų džiaugsmingai gieda savo giesmes ir praeivius vaišina saldėsiais – Šventasis Tėvas dar vakar vaizdo įraše sakė, kad norėtų apkabinti visus, nesvarbu, kokio jie tikėjimo ar visai netikintys.

„Saugote?“, – pasiteiraujame dviejų kariškių, kurie prižiūri iš pirmo žvilgsnio kioskelius primenančius statinius – rytoj tai bus patikros punktai visiems, kurie eis į susitikimus su Jo Šventenybe. Vyrai nelinkę leistis į kalbas, tik paaiškina, kad patikros punktai bus saugomi visą naktį.

Techniniams darbuotojams – pats darbymetis. Katedros aikštėje vyrai dėlioja paskutinius akcentus scenoje, kur vėjas stipriai įsisuka į baltus audeklus. S.Daukanto aikštėje prie prezidentūros, kur šeštadienį popiežius Pranciškus kreipsis į visuomenę, pasirodo ir kariškiai su tarnybiniais šunimis, bet greitai dingsta už prezidentūros durų. Pastato balkone įrenginėjama pakyla, aikštės prieigose vyrai triūsia rankiniais pjūklais pjaustydami lentgalius, o prie Aušros Vartų vyksta garso technikos patikrinimas – skaitomas tekstas, kurį ryt čia išgirs susirinkusios vaikus globojančios šeimos. Jos kartu su Šventuoju Tėvu melsis rožinio dalį.

Panašu, kad pačiame sostinės centre laukia chaotiška naktis. Nors daugelyje gatvių įrengti ženklai draudžia statyti automobilius, apie 19 val. jų dar buvo pilnos gatvės, o policija iš anksto buvo įspėjusi, kad pažeidėjams pareigūnai nenuolaidžiaus – draudžiamose vietose palikti automobiliai tiesiog bus nuvežti. Nuo 22 val. eismas aplink katedros aikštę ir didesnėje dalyje Senamiesčio uždaromas visiškai.

Technologinių inovacijų ir audiovizualinių menų studijos „Miracles“ kūrybinės komandos sukurta istorija „Sofijos žvaigždėlapis“, kurios scenarijaus autorius – Povilas Makauskas, žiūrovus stebino savo neįprasta novatoriška menine išraiška.

Mažoji pasakos veikėja Sofija, kviečia žiūrovus drauge keliauti žvaigždžių taku ir patirti Kalėdų stebuklus: nugalėti vidines baimes, atsikratyti ydų, prisiminti mus suburiančias vertybes ir dalintis šiluma bei gerumu. Suaugusieji tarsi subtiliai kviečiami labiau pasitikėti ir didžiuotis savo vaikais.

3D pasakos metu skamba modernus elektroninės muzikos garso takelis, papildytas specialiais garso efektais, kurios autorius – Liudas Lazauskas, sparčiai populiarėjančio dueto „Roe Deers“ narys.

Kalėdinė 3D pasaka rodoma kasvakar, nuo 25 iki gruodžio 29 d., tris kartus per vakarą: 17.00, 18.10 ir 20.00 val.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia pamatyti magišką kalėdinę 3D pasaką, švęsti Kalėdas kartu ir dalintis šiluma bei gerumu!

Gegužės 15 d. sueina metai, kai miesto simboliu tapęs bokštas atvėrė duris lankytojams. Visą dešimtmetį Katedros varpinė buvo uždaryta, o trejus metus trukę restauravimo darbai pavertė ją modernia vilniečių ir miesto svečių mėgstama vieta.

Varpinės gimtadienio proga bokšto lankytojų laukia dovana! Gegužės 15 ir 16 d. varpinės lankytojai nemokamai gali apsilankyti Bažnytinio paveldo muziejuje, kuriame saugomas Vilniaus katedros lobynas.

Gegužės 16 d., šeštadienį, Bažnytinio paveldo muziejus kartu kviečia švęsti Muziejų naktį ir šia proga dirbs iki 21 val. Vakaro metu lankytojai kviečiami ir į ekskursiją, 19 val. ekspozicijas pristatys muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Nuo 18 val. iki 21 val. įėjimas į muziejų kainuos 1 Eur.

Katedros varpinė nėra tradicinis muziejus, didžiausias eksponatas – pats bokštas, įspūdingos vidinės konstrukcijos, skambantys varpai, valandas tebeskaičiuojančio seniausio miesto laikrodžio mechanizmas. Viršutiniame aukšte lankytojams atsiveria netikėtas miesto panoramos rakursas. Modernus sprendimas – pastogėje įtaisytos vaizdo stebėjimo kameros, kurias valdant galima pasigrožėti panorama, susipažinti su žymiais architektūros paminklais net ir neužlipus iki pat bokšto viršaus. Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai.

Kaip paveldo objektas, pastatas ypač vertinamas dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų konstrukcijų. XIII a. bokštas buvo gynybinės sienos dalimi. Iki šių dienų po žeme išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a. pradžioje.

2002 m. Vilniaus katedros aikštėje buvo pašventinti ir užkelti šeši nauji varpai – Kelno arkivyskupijos dovana Vilniaus katedrai ir miestui. Atsidėkojant Kelno arkivyskupui Joachimui Meisteriui, didžiausias varpas pavadintas šv. Joachimo vardu. Katedros varpais skambinama kviečiant šv. Mišioms, per iškilmingas procesijas, svarbius religinio gyvenimo įvykius.

Bažnytinio paveldo muziejus, įsikūręs renesansinėje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, saugo Vilniaus katedros lobyną. LDK didikai, vyskupai dovanojo katedrai pačius vertingiausius liturginius reikmenis. Prieš karus lobynas ne kartą slėptas, kad netaptų karo grobiu. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse vyskupas Romualdas Jalbžykovskis katedros lobius užmūrijo slėptuvėje ir šią paslaptį nusinešė į kapus. Lobynas atrastas tik 1985 m., o nuo 2009 m. eksponuojamas Bažnytinio paveldo muziejuje.

Gegužės–rugsėjo mėnesiais varpinė atvira lankytojams darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 19 val.

Bažnytinio paveldo muziejus dirba nuo antradienio iki šeštadienio 11–18 val.

Varpinės lankytojams gegužės 15 d. ir 16 d. dovanojamas apsilankymas Bažnytinio paveldo muziejuje, kasoje parodžius varpinės bilietą.