Tuo metu prokuratūra nurodo, jog informacija apie tai, dėl ko buvo atliekamas tyrimas, vyskupijai buvo pateikta.

„Žinojome, kad kunigas K. Palikša turi kažkokį turtinio pobūdžio ginčą, kuriame figūruoja kaip nukentėjusysis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Jis tvirtino, kad teisėsauga neinformavo arkivyskupijos apie atliekama tyrimą.

„Aš įsivaizduoju, turėtų taip būti, – sakė kunigas. – Bet man būtų sunku pasakyti, kokius žingsnius privalo daryti teisėsauga.“

Tuo metu prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė BNS informavo, kad pernai balandžio pabaigoje Vilniaus arkivyskupijos kurijoje buvo atlikta krata, kurios metu dalyvavo ir kurijos teisininkas.

„Nutartyje, kuria buvo nurodyta atlikti kratą, buvo nurodyta ir kokioje byloje, ir dėl ko atliekamas tyrimas. Kratos metu buvo paimtas kompiuteris. Tyrimo metu reikšmingų duomenų nebuvo rasta, todėl jis buvo grąžintas“, – ketvirtadienį sakė ji.

A. Poniškaitis kalbėjo, kad dėl K. Palikšos ketvirtadienį pradedamas bažnytinis tyrimas. Jis taip pat pridūrė, kad dėl informacijos pateikimo buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas.

„Iš teisėsaugos pusės kai kurie dalykai gali būti nepasitvirtinę, mes darom savo ruožtu tyrimą, kas galbūt pagal valstybės įstatymus nebūtų nusikaltimas, bet žvelgiant iš moralinės pusės, pagal Bažnyčios kanonus, gali būti prasižengimas su tais kanonais“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar jau kalbėjo su kunigu, A. Poniškaitis sakė, kad jam atsisakius bendrauti gyvai, kontaktavo žinutėmis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Kunigas Kęstutis Palikša sako, kad labai pergyvena dėl šios situacijos, išreiškia tai, kad išsakyti kaltinimai yra neteisingi“, – sakė A. Poniškaitis.

Kunigas Kęstutis Palikša sako, kad labai pergyvena dėl šios situacijos, išreiškia tai, kad išsakyti kaltinimai yra neteisingi.

Anot vyskupo, jei pasitvirtintų reiškiami įtarimai, būtų daromi atitinkami sprendimai, tačiau kokie, nedetalizavo.

„Reikia žingsnius atlikti vienas po kito, kokie kaltinimai iškelti, kas buvo nustatyta, kas patvirtinta, tada atitinkamai pagal tai daromi ir sprendimai“, – kalbėjo jis.

Naujienų portalas „Delfi“ ketvirtadienį publikavo 19-mečio jaunuolio liudijimą, kad su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu ir parapijos rezidentu K. Palikša palaikė intymius santykius, kai jam tebuvo 15 metų. Už tai jis teigė ne vienerius metus gaudavęs itin dideles pinigų sumas.

Dėl paaiškėjusios informacijos kurija pranešė, kad kunigas K. Palikša ketvirtadienį informavo nusišalinantis nuo visų pareigų bažnyčioje.

Minėtas kunigas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad nepilnametį asmenį privertė lytiškai santykiauti. Per kratą jo planšetiniame kompiuteryje pareigūnai surado pornografijos vaizdų su seksualiai išnaudojamais vaikais nuo 14 iki 18 metų.

Galiausiai prokuratūra panaikino įtarimus dėl nepilnamečio vertimo lytiškai santykiauti nepavykus įrodyti, jog iš tikrųjų jaunuolis buvo verčiamas – jį su dvasininku siejo artimi ryšiai, šis ne kartą jam davė pinigų.

Dėl pornografinio turinio medžiagos įgijimo ir laikymo K. Palikša sutiko su prokuroro jam pasiūlyta bausme, tad procesas baigtas teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą skiriant 4 tūkst. eurų baudą.

R. Makrickas nuo 2021 metų gruodžio vidurio yra Popiežiškosios Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos nepaprastasis komisaras.

R. Makrickas gimė 1972 metais Biržuose, 1996 metais buvo įšventintas kunigu Panevėžio vyskupijai, iki 2001-ųjų buvo Lietuvos vyskupų konferencijos sekretorius ir 2000 metais didžiojo jubiliejaus nacionalinio komiteto vadovas.

2004 metais Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete jis įgijo Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį, 2006-aisiais priimtas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, dirbo nunciatūrose Gruzijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gabone ir Valstybės sekretoriato bendrųjų reikalų skyriuje.

„Misionierių bažnyčios ir ansamblio atgimimas pradedamas nuo rytinio bokšto tvarkymo. Paveldo tvarkybos darbai reikalauja daug išteklių, tad vien fasado su bokštais tvarkymas gali užtrukti dvejus–trejus metus“, – pranešime teigė Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.

„Tikimės, kad ateityje vienas gražiausių Vilniaus baroko ansamblių atsivers piligrimams ir miesto svečiams“, – pridūrė jis.

Bokšto atnaujinimas vykdomas Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos lėšomis.

Vykdant ansamblio pritaikymo piligrimų reikmėms projektą, vienuolyno patalpos bus pritaikytos piligrimų nakvynei, o bažnyčios erdvė – renginiams. Bus išsaugotas Misionierių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio vaizdas, sutvarkyta teritorija.

Panašus paveldo objekto sutvarkymo ir įveiklinimo pavyzdys yra Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia ir Bernardinių vienuolynas, kur dabar veikia Bažnytinio paveldo muziejus, „Arkangelo“ konferencijų ir meno centras, kitos organizacijos.

Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių, siejamų su Vilniaus istorinio centro kultūriniu identitetu.

Šią bažnyčią misionerių vienuolija pradėjo statyti 1695 metais. Statybos truko 35 metus, nes stigo lėšų, mieste 1706 metais kilus gaisrui sudegė bažnyčios stogas. Statybą pristabdė 1708 metų švedų invazija, 1709–1710 metų maro epidemija.

Tęsti ir baigti didelės mūrinės bažnyčios statybą leido didikų aukojamos lėšos. Tarp tokių rėmėjų pasižymėjo Naugarduko kaštelionas Antanas Novosielskis, jo aukomis 1722 metais pastatyti bažnyčios bokštai ir frontonas.

1730 metais bažnyčia konsekruota Viešpaties Dangun Žengimo vardu. 1750–1754 metais, pagal Jono Kristupo Glaubico projektą, paaukštinti bažnyčios bokštai, užstatyti frontonai, 1755–1756 metais pristatytas priebažnytis, o šiuos elementus gausiai išpuošė rokokiniai lipdiniai.

Nuo to laiko bažnyčios pagrindinis fasadas mažai pakito, nors ir ne kartą  restauruotas.

Kaip trečiadienį skelbiama Vilniaus arkivyskupijos pranešime, pamaldos su tikinčiaisiais pristabdomos šių savivaldybių bažnyčiose ir koplyčiose: Vilniaus miesto ir rajono, Švenčionių rajono ir Visagino savivaldybėse.

Taip pat mišios su tikinčiaisiais laikinai nevyks Vilniaus arkivyskupijai priklausančiose Širvintų rajone esančiose Alionių bažnyčioje bei Bartkuškio ir Šiaulių koplyčiose.

„Ir man skaudu, kad didelė dalis mūsų vyskupijos tikinčiųjų vėl šv. Velykas turės švęsti ne su tikinčiųjų bendruomene. Kviečiu vis tiek neapleisti Mišių – junkimės į bendrą maldą  stebėdami transliacijas internetu, per televiziją ar klausydami radijo“, – pranešime cituojamas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Kaip vėliau BNS sakė Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris Vitalijus Mockus, pamaldos cerkvėse taip pat stabdomos Vilniaus miesto ir rajono, Švenčionių rajono bei Visagino savivaldybėse.

„Kol nenusileis žemiau 500 (naujų atvejų per 14 dienų – BNS), pamaldos bus be tikinčiųjų. (...) Dienos metu bus atidarytos bažnyčios individualiai maldai, o į šiaip į pamaldas neleisim“, – sakė kunigas.

Dėl koronaviruso pandemijos pamaldos su tikinčiaisiais bažnyčiose sustabdytos pernai gruodžio 16-ąją, tačiau nuo vasario vidurio daugumoje savivaldybių jas imta atnaujinti.

Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo teigimu, A. Volskis savo kaltę neigia.

„Šitas atvejis yra apie kunigą, kuris šiuo metu gyvena ir tarnauja Vilniaus arkivyskupijoje, jis yra Telšių vyskupijos kunigas, o galimas nusikaltimas įvyko Amerikoje, Mičigano valstijoje, Detroito mieste“, – spaudos konferencijoje šeštadienį kalbėjo G. Grušas.

Jo teigimu, kunigo atžvilgiu nėra pradėti teisėsaugos veiksmai. Paskutinis A. Volskio paskyrimas Vilniaus arkivyskupijoje baigėsi 2019 metų vasario 14 dieną. Pastaruoju metu kunigui, be oficialaus paskyrimo, buvo leidžiama tarnauti Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje.

Tiria JAV teisėsauga

Pasak G. Grušo, pirmas „užuominas“ apie galimą nusikaltimą Amerikoje Vilniaus arkivyskupija gavo ketvirtadienį, apie tai skelbta spaudoje.

Gintaras Grušas

„Eina kalba apie teismą, kuris prasidėjo šiomis dienomis Mičigano valstijoje, Detroite, kaltinamieji teisme yra viena parapija, katalikiška mokykla, Detroito arkivyskupija ir Detroito arkivyskupas, bet teismo medžiagoje tas kaltinimas yra apie galimą nusikaltimą kunigo Aloyzo Volskio, kai jis tenai tarnavo, – nusikaltimas prieš mažametį“, – kalbėjo arkivyskupas.

Kaltinimas yra išžaginimo, nuslopinus naudojant vaistus, ir apie tą galimą nusikaltimą mes iki užvakar jokių žinių neturėjome.

Jis aiškino, kad incidentas, per kurį galimai nukentėjo aštuonerių metų vaikas, įvyko 2010 metais.

„Kaltinimas yra išžaginimo, nuslopinus naudojant vaistus, ir apie tą galimą nusikaltimą mes iki užvakar jokių žinių neturėjome. Kaltinama, kad tas įvykis įvyko 2010 metais, pirmas pranešimas, ką turėjo Detroito arkivyskupija apie galimą nusikaltimą, buvo 2018 metais“, – sakė G. Grušas.

Kaip teigia Vilniaus arkivyskupas, kaltinimą pateikė pats galimai nukentėjęs jaunuolis. Byla buvo perduota tirti JAV teisėsaugai. Apie tyrimus ar jų tolesnę eigą, pasak G. Grušo, Vilniaus arkivyskupija neturi informacijos.

JAV žiniasklaida: svaigino „mėlynomis tabletėmis“

JAV portalas „The Detroit News“ skelbia, kad paauglys iš Mičigano valstijos padavė į teismą Detroito arkivyskupiją ir vieną katalikų mokyklą, teigdamas, jog buvo seksualiai išnaudojamas.

Leidinyje cituojant ieškinį nurodoma, kad tuomet aštuonerių metų vaikas dalyvavo „dvasinės formacijos“ sesijoje katalikiškoje mokykloje kartu su kunigu A. Volskiu („Tėvu Alu“).

Toliau teismo medžiagoje skelbiama, kad kunigas pastebėjęs, jog vaikas peršalo, ir pasiūlęs jam dvi mėlynas tabletes – neva vaistus. Nepilnametis jas suvartojo ir „paniro į pusiau mieguistą būklę“. Galimai nukentėjusysis nurodo negalėjęs judėti, bet suvokęs aplinką, o ieškinyje nurodoma, kad kunigas jį „prievartavo“.

Kaip rašo portalas, berniuko teigimu, kunigas „išprievartavo ir tvirkino jį mokytojų kambaryje“. Berniukas sako girdėjęs, kaip kunigas A.Volskis „užpuolimo metu dejavo ir kalbėjo maldas ar giesmes lotynų kalba“.

Mokinys sakė motinai daugiau nenorįs dalyvauti sesijose su kunigu, užsisklendęs savyje, liovęsis ruošti pamokas ir dažnai atsisakydavęs eiti į mokyklą, teigiama ieškinyje.

Nurodoma, kad jaunuolis nieko neatskleidė giminaičiams apie galimą incidentą iki pat 2017 metų pabaigos ar 2018 metų pradžios, nes A. Volskis esą grasino pakenkti jo šeimai, jeigu šis prasitars.

Kunigas kaltę neigia

Arkivyskupas teigia susitikęs su A. Volskiu, pastarasis dabar susilaiko nuo aktyvios tarnystės.

„Šiandien susitikau su kunigu A. Volskiu. Jis neigia, kad tai įvyko ir teigia, kad niekada nėra buvę jo gyvenime tokių nusikaltimų su nepilnamečiais. Šiuo metu jis yra pašalintas iš visos aktyvios kunigiškos tarnystės, kol baigsis visi tyrimai ir teisminiai procesai. Tai yra grynai mūsų procedūra“, – sakė G. Grušas.

Jis pažymėjo, kad arkivyskupija neturi jokios informacijos nei Vilniuje, nei Telšių vyskupijoje, kad būtų buvę kokių nors kaltinimų kunigui A. Volskiui dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. G. Grušas pakartojo, kad kunigas nėra įtrauktas į teisminį procesą kaip kaltinamasis: „šeimos procesas yra prieš arkivyskupiją (Detroito – BNS)“.

Anot arkivyskupo, A. Volskis yra tarnavęs lietuvių parapijose JAV Los Andžele, Detroite ir Kanados Monrealyje. 2014 metais jis grįžo į Lietuvą, tarnavo Vilniuje dviejose parapijose, o nuo 2019 metų vasario buvo atleistas iš tarnystės – jis turėjo „sveikatos reikalų“, liko gyventi Vilniuje.

„Šitas atvejis yra apie kunigą, kuris šiuo metu gyvena ir tarnauja Vilniaus arkivyskupijoje, jis yra Telšių vyskupijos kunigas, o galimas nusikaltimas įvyko Amerikoje, Mičigano valstijoje, Detroito mieste“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Jo teigimu, kunigo atžvilgiu nėra pradėti teisėsaugos veiksmai, bet jo tarnystė arkivyskupijoje sustabdyta. Paskutinis A. Volskio paskyrimas Vilniaus arkivyskupijoje baigėsi 2019 metų vasario 14 dieną. Pastaruoju metu kunigui, be oficialaus paskyrimo, buvo leidžiama tarnauti Dievo Gailestingumo Šventovėje.

Pasak G. Grušo, pirmas „užuominas“ apie galimą nusikaltimą Amerikoje Vilniaus arkivyskupija gavo ketvirtadienį, o penktadienį apie tai skelbta spaudoje. 

Gintaras Grušas

„Eina kalba apie teismą, kuris prasidėjo šiomis dienomis Mičigano valstijoje, Detroite, kaltinamieji teisme yra viena parapija, katalikiška mokykla, Detroito arkivyskupija ir Detroito arkivyskupas, bet teismo medžiagoje tas kaltinimas yra apie galimą nusikaltimą kunigo Aloyzo Volskio, kai jis tenai tarnavo, – nusikaltimas prieš mažametį“, – kalbėjo arkivyskupas.

Jis aiškino, kad incidentas, per kurį galimai nukentėjo aštuonerių metų vaikas, įvyko 2010 metais.

„Kaltinimas yra išžaginimo, nuslopinus naudojant vaistus, ir apie tą galimą nusikaltimą mes iki užvakar jokių žinių neturėjome. Kaltinama, kad tas įvykis įvyko 2010 metais, pirmas pranešimas, ką turėjo Detroito arkivyskupija apie galimą nusikaltimą, buvo 2018 metais“, – sakė G. Grušas.

Kaip teigia Vilniaus arkivyskupas, kaltinimą pateikė pats galimai nukentėjęs jaunuolis. Byla buvo perduota tirti JAV teisėsaugai. Turima informacijos, jog 2019 informacija apie bylą perduota valstijos prokuratūrai. Apie tyrimus ar jų tolesnę eigą, pasak G. Grušo, Vilniaus arkivyskupija neturi jokios informacijos.

Arkivyskupas G. Grušas teigia susitikęs su A. Volskiu, pastarasis dabar susilaiko nuo aktyvios tarnystės.

Šiandien susitikau su kunigu A. Volskiu. Jis neigia, kad tai įvyko ir teigia, kad niekada nėra buvę jo gyvenime tokių nusikaltimų su nepilnamečiais.

„Šiandien susitikau su kunigu A. Volskiu. Jis neigia, kad tai įvyko ir teigia, kad niekada nėra buvę jo gyvenime tokių nusikaltimų su nepilnamečiais. Šiuo metu jis yra pašalintas iš visos aktyvios kunigiškos tarnystės, kol baigsis visi tyrimai ir teisminiai procesai. Tai yra grynai mūsų procedūra“, – sakė G. Grušas.

Jis teigė, kad arkivyskupija neturi jokios informacijos nei Vilniuje, nei Telšių vyskupijoje, kad būtų buvę kokių nors kaltinimų kunigui A. Volskiui dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Arkivyskupas pakartojo, kad kunigas net nėra įtrauktas į teisminį procesą kaip kaltinamasis: „šeimos procesas yra prieš arkivyskupiją (Detroito – BNS)“.

A. Volskis yra tarnavęs lietuvių parapijose JAV Los Andžele, Detroite ir Kanados Monrealyje. 2014 metais jis grįžo į Lietuvą, tarnavo Vilniuje dviejose parapijose, o nuo 2019 metų vasario buvo atleistas iš tarnystės – jis turėjo „sveikatos reikalų“, liko gyventi Vilniuje.

„Man, kaip ir daugumai žmonių, dėjosi, pliusavosi įvairios nuomonės, nuodėmės ir tie dalykai, kurie manęs netenkino – abortai, homoseksualių žmonių nepriėmimas, kunigų dvigubo gyvenimo gyvenimas. Ir galų gale pastarųjų dienų įvykiai man parodė, kad aš nenoriu priklausyti bažnyčios bendruomenei“, – LNK žinių tarnybai sakė Fausta.

Priminsime, kad pastaruoju metu priešprieša tarp LGBT ir bažnyčios gerokai sustiprėjo, ypač po žinomo kunigo Algirdo Toliato skatinimo pasirašyti dvi peticijas – prieš Stambulo konvenciją bei lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą. Tuomet tarp visuomenės kilo audringos diskusijos, savo nuomonę išreiškė nemažai žinomų žmonių, o „Užkalnio“ žurnalo redaktorė F. Leščiauskaitė paskelbė apie oficialų sprendimą trauktis iš bažnyčios bendruomenės.

Kelmės bažnyčia man atrašė labai maloniai, labai aiškiai paaiškino.

„Apsisprendžiau. Nevadinu savęs ateiste, tačiau Dievą man lengviau rasti ten, kur žmonių neskirsto“, – teigė Fausta Marija.

Apie savo sprendimą žurnalisto ir rašytojo Andriaus Užkalnio mylimoji pranešė socialiniuose tinkluose. „Nemanau, kad kažkam skaudės, tačiau tai mano apsisprendimas nepriklausyti tam, su kuo savęs tapatinti nenoriu“, – teigė moteris.

Rašte, kuriuo ji kreipiasi į Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją, rašoma, kad Krikšto, Pirmosios komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus ji priėmė būdama nebrandaus amžiaus. „Netikiu Bažnyčios institucijos autoritetu, prieštarauju jos vykdomai politikai ir skleidžiamai propagandai žmonių teisių bei lygybės klausimais arba viešam nepaprieštaravimui tiems, kas ją skleidžia. Esu apsisprendusi ir prašau mane oficialiai išbraukti iš Bažnyčios bendruomenės sąrašo“, – rašoma apostazės prašyme.

Į gimtąją parapiją Kelmėje Fausta kreipėsi su prašymu nutraukti dar vaikystėje priimtą krikšto sakramentą.

„Aš jiems parašiau, kad manęs netenkina mano nurodyti dalykai ir aš nebenoriu priklausyti bendruomenei, todėl prašau man padėti išsibraukti iš bažnyčios bendruomenės sąrašų ir jeigu kažką ne taip padariau, prašau man pranešti, ką turėčiau toliau daryti. Kelmės bažnyčia man atrašė labai maloniai, labai aiškiai paaiškino. Atrašė labai greitai, nepiktai, labai geranoriškai“, – LNK žinioms pasakojo žurnalistė.

Tačiau dėl tolesnių veiksmų Kelmės parapija moterį nukreipė į Vilniaus arkivyskupiją.

„Vilnius kol kas tyli. Aš lauksiu atsakymo, o jei nesulauksiu, teks pačiai eiti pasiaiškinti“, – teigė F. Leščiauskaitė.

Kaip pranešė Vilniaus arkivyskupija, paveikslą bus galima pamatyti Bažnytinio paveldo muziejuje nuo įteikimo šventės antradienį iki spalio 4 dienos. Vėliau paveikslas, priklausęs Violų šeimos kolekcijai, bus saugomas muziejaus saugykloje ir eksponuojamas įvairiomis progomis.

Manoma, kad Šv. Kazimieras nutapytas XVII amžiuje nežinomo Florencijos menininko.

Šv. Kazimiero atvaizdo istorijoje šis kūrinys išsiskiria psichologizmu ir dramatizmu, taip pat barokiniams karalaičio portretams nebūdingu itališku juodbruvumu, sakoma pranešime.

2018 metais Bažnytinio paveldo muziejuje rodytas XVII amžiaus Florencijos auksakalio Massimiliano Soldani Benzi (Maksimiljano Soldanio Benzio) sukurtas šv. Kazimiero relikvijorius, dabar saugomas Šv. Lauryno bazilikos archyve Florencijoje.

Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas, gyvenęs 1458 – 1484 metais, plačiai žinomas ir gerbiamas šventasis, jo žemiškieji palaikai ilsisi Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje.

Kaip pranešė Vilniaus arkivyskupija, nuo rugsėjo 13-osios iki spalio 14-osios bus rengiamos atvirų durų dienos, jų metu užsukti vilniečius kvies „Carito“ centrai – bus galima iš arti stebėti jų veiklą, atlikti konkretų gailestingumo darbą.

Arkivyskupija cituoja popiežiaus raginimą atsigręžti į varstančiuosius ir atsiliepti į jų pagalbos šauksmą, suteikti jiems „draugystės ir brolystės šilumą“.

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ vadovė Daiva Kanevičienė viliasi, kad Šventojo Tėvo vizitas taps impulsu skleidžiant solidarumo bei atjautos kultūrą ir daugės žmonių, veikiančių išvien dėl tų, kuriems labiausiai reikalinga mūsų konkreti pagalba.

Iki pat spalio 14-osios skirtingomis dienomis vilniečių, greta įsikūrusių įmonių lauks socialinis centras „Betanija“, Užsieniečių integracijos centras, Šv. Stepono gatvėje įsikūrę Laikinieji namai, kavinė-mokymų centras „Agapė“ bei kiti centrai. Atvirų durų dienų dalyvių taip pat laukia „Atviroji biblioteka“, kurioje pabėgėliai garsiai skaitys savo istorijas.

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankysis rugsėjo 22–23 dienomis. Vėliau jis vyks į Latviją ir Estiją.