„Siekdami per itin trumpą laiką atnaujinti kuo daugiau sostinės gatvių, tai darome kokybiškai, kad į tas pačias vietas netektų grįžti po metų ar dvejų. Objektyvūs, duomenimis grįsti sprendimai dėl gatvių remonto leidžia efektyviau planuoti ištisinio gatvių asfaltavimo darbus bei sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skirtų lėšų“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Per 2023 m. Vilniaus mieste naujai paklota 105,6 km ištisinio asfalto, iš viso darbams išleista 64 mln. eurų. Remiantis skenavimo metu gauta informacija, darbai bus tęsiami ir šiemet.

„Gauti skenavimo duomenys parodo besiformuojančius gatvių defektus, leidžia prioretizuoti, ką reikia tvarkyti artimiausiu metu. Turint šiuos duomenis, galima gerokai iš anksto planuoti visų sostinėje dirbančių kelininkų įmonių darbą ir efektyviau išnaudoti šiltojo sezono galimybes“, – sakė „Grindos“ direktorius Jonas Davidavičius.

Gatvių dangos skenavimo darbus inicijuoja savivaldybės valdoma įmonė įmonė UAB „Grinda“, skenavimo ir duomenų apdorojimo darbai vykdomi bendradarbiaujant su „ID Vilnius“ ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

S. Žiūros nuotr.

Nuskenuota beveik 1,2 tūkst. gatvių kilometrų

Praėjusiais metais lazerinio skenavimo metu nuskaityta 1167,1 km gatvių arba 2098 km gatvių eismo juostų. Vienu metu lazeris fiksuoja 4 m pločio eismo juostą.

Specializuota įranga leidžia automatiškai nustatyti ir įvertinti gatvių dangos trūkumus, pavyzdžiui, duobes, plyšius, provėžas, įdubusius šulinių dangčius ir kitas pažaidas, gatvės trūkumus bei parametrus. 2023 m. pirmąkart atskirai vertinta ir gatvių struktūros bei saugumo būklė.

„Sukūrėme automatizuotą dangų būklės vertinimo sistemą, kuri yra išskirtinė tarptautiniu mastu. Joje visi skenavimo duomenys lokalizuojami realioje erdvėje ir apdorojami naudojant geografines informacines sistemas. Mums pavyko tiksliai lokalizuoti kiekvieną duobę, lopą ar plyšį, kas vėliau leidžia duomenis perdengti tarpusavyje ar integruoti gautą informaciją su kitais duomenų šaltiniais“, – sakė „ID Vilnius“ Produktų vystymo skyriaus vadovas Donatas Gudelis.

Atlikto lazerinio skenavimo duomenimis, Vilniuje yra 120 km prastos būklės gatvių ir 44 km labai prastos (avarinės) būklės gatvių.

Sostinės gatvių techninė būklė yra vertinama trimis pjūviais: komforto, struktūrinės ir saugumo būklės, pagal kuriuos vėliau skaičiuojamas suminis dangos būklės indeksas. Tuomet, atsižvelgiant į automobilių eismo intensyvumą ir viešojo transporto keleivių kiekį, yra apskaičiuojamas remonto poreikio indeksas ir sudaromas tvarkomų gatvių sąrašas.

Atnaujinta aplikacija ir dar tikslesnis duomenų apdorojimas

Gatvių skenavimas atliekamas gana įprastai atrodančiu mikroautobusu, ant kurio sumontuotas papildomas rėmas lazeriui ir nelygumus fiksuojančiam agregatui pritvirtinti.

Mikroautobuso viduje talpinama svarbiausia įranga, kuri kaupia ir apdoroja duomenis. Bendrovė „ID Vilnius“, besirūpinanti duomenų apdorojimu, iš esmės atnaujino ir patobulino šią sistemą, į ją įvedant erdvines išimtims dar tikslesniam gatvių dangos nuskaitymui. Pavyzdžiui, sistema automatiškai atpažįsta iškiliąsias perėjas, fragmentišką plytelių dangą ir pan.

Bene didžiausias pokytis – atnaujinta Vilniaus miesto interaktyvių žemėlapių aplikacija. Aplikacijoje sukurtos atskiros gatvių būklės detalios analizės ir statistikos aplinkos, leidžiančios analizuoti visus duomenis dinaminiuose sinchronizuotuose languose bei diagramose ir taip vertinti pokyčius.

2021–2022 m. lazeriniu skaitytuvu buvo nuskaityta 1009 km sostinės gatvių, bendras skirtingomis gatvių eismo juostomis nuvažiuotų kilometrų skaičius siekė 2150 km.

Vilniuje šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei laiptų valymu besirūpinančios penkios bendrovės, su kuriomis miesto savivaldybė yra sudariusi teritorijų priežiūros sutartis, jau atlieka prevencinius barstymus druska. Daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama laiptams, įkalnėms, pėsčiųjų perėjoms ir viešojo transporto stotelėms. Toliau bus atliekami pakartotiniai barstymai, stebima orų prognozė. Slidžiose atkarpose bus naudojamas druskos ir smėlio arba druskos ir akmens skaldelės mišinys. Iš viso pėsčiųjų ir dviračių takų, laiptų ir kitų zonų valymui Vilniuje pasitelkta beveik 700 darbuotojų, naudojama daugiau nei 100 mechanizuotos technikos vienetų.

Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja gyventojams ir miesto svečiams keliones planuotis su didesne nei įprastai laiko atsarga, neskubėti, likti atidiems ir atsargiems.

„Tikrai pervadinsime, nes komisija išaiškino, tai savivaldybė laikysis galiojančių įstatymų ir judėsime su tuo pervadinimu. Tik dėl būsimo pavadinimo tarsimės su gyventojais jiems siūlydami galimus variantus, tai juos siūlysime kitą posėdį vasario mėnesį“, – Eltai teigė K. Šeraitė-Gogelienė.

„Dėl P. Cvirkos skvero galvosime, ką daryti, nes neturime kol kas matymo, kas jame bus ir kaip jis atrodys. Turbūt norėtųsi ir pavadinimą sieti su jau atnaujintu skveru“, – pridūrė ji.

Dėl P. Cvirkos skvero galvosime, ką daryti, nes neturime kol kas matymo, kas jame bus ir kaip jis atrodys.

ELTA primena, kad pirmadienį posėdžiavusi Desovietizacijos komisija nusprendė, jog Vilniuje esančios Petro Cvirkos aikštė ir Liudo Giros gatvė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadintos.

Nuo 2023 metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.

Miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad  Senamiestyje bus atnaujinami daugelio gatvių inžineriniai tinklai, todėl kai kurios gatvės pasikeis neatpažįstamai. Be to, bus tvarkomos automobilių aikštelės mikrorajonuose.

„Daug padaryta, bet dar daug reikia tvarkyti, kitais metais planuojame ne mažiau 120 kilometrų vėl ištisinės asfalto darbų atlikimui, prioritetas bus skiriamas prasčiausios kokybės gatvėms“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė meras.

Anot jo, ne tik bus atnaujinama ištisinė kelio danga, bet ir inžineriniai tinklai Senamiestyje, tvarkomos automobilių aikštelės miegamuosiuose rajonuose.

„Mes turime labai tragišką būklę Senamiestyje, visas Senamiestis yra perpuvęs su inžineriniais tinklais, jie yra tarybiniais metais kloti, nėra daug kur lietaus nuotekų tinklų, lietus bėga į tą patį nuotekų tinklą, kuris atbėga į Titnago gatvės nuotekų valyklą“, – teigė V. Benkunskas.

Mes turime labai tragišką būklę Senamiestyje, visas Senamiestis yra perpuvęs su inžineriniais tinklais.

Anot jo, darbai Senamiestyje jau projektuojami.

„Šiuo metu yra projektuojamas daugelio Senamiesčio gatvių inžinerinių tinklų remontas, mes turėsime perkasti labai daug Senamiesčio gatvių, pakloti naujus tinklus ir tada sutvarkyti viršutinę dangą. Tokios gatvės, kaip Barboros, Radvilaitės gatvė, Maironio gatvė, jos pasikeis neatpažįstamai“, – nurodė V. Benkunskas.

„Ruošiamės daryti investicijas daugiau negu 100 Vilniaus seniūnijų kelių, kuriuose kompleksiškai bus sprendžiami keli dalykai: pirmiausia, sutvarkoma asfaltinė danga įvažiavimuose į kiemus, kiemų parkavimo aikštelėse, sutvarkomi pėsčiųjų takai, jeigu jie ten yra, jeigu ne – bus įrengti, ir korinės dangos pagrindu bus papildomai įrengiamos stovėjimo vietos“, – pasakojo jis.

Anot mero, rudenį Vilniaus gatvėse buvo atliekami tyrimai, pagal juos bus nustatytos tikslios vietos, kurių kelio dangos situacija prasčiausia.

„Rudenį baigta gatvių skanavimo procedūra, kuri dabar yra apibendrinama, ir mes turėsime rezultatus, kaip atrodo Vilniaus gatvės“, – sakė meras. 

V. Benkunsko teigimu, šiuo metu dar nėra patvirtinto kitų metų infrastruktūros biudžeto, tačiau jis galėtų siekti apie 60 mln. eurų.

Šiemet Vilniaus savivaldybė atnaujino 105,6 kilometro gatvių, iš kurių 9,9 kilometro – žvyrkelių. Be to, atnaujinta 62,2 km  pėsčiųjų takų iš 11,2 km dviračių takų.

2022 metais atnaujinta 34,6 km gatvių, 2021 metais – 11,8 km, 2020 metais – 58 km, 2019 metais – 50,7 km.

Remiantis gautais duomenimis bus sudėlioti gatvių remonto prioritetai – tai leidžia ir kasmet sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skiriamų lėšų.

2023 metais bus nuskenuota 2150 kilometrų Vilniaus miesto gatvių dangų – visos asfaltuotos eismo juostos. Darbai prasidėjo rugpjūčio pradžioje ir turėtų būti užbaigti iki lapkričio vidurio.

„Vilniuje keliame ambicingą tikslą per itin trumpą laiką atnaujinti kuo daugiau sostinės gatvių. Patirtis rodo, kad objektyvūs, duomenimis grįsti sprendimai dėl gatvių remonto leidžia sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skirtų lėšų – tai reiškia, kad už tą patį biudžetą miestas turi galimybę kasmet sutvarkyti 5 proc. daugiau gatvių“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Tokį gatvių priežiūros metodą „Grinda“ inicijavo dar 2021 metais, kai sukūrė gatvių skenavimo ir duomenų interpretavimo algoritmą.

Gatvių skenavimas atliekamas specialia ant mikroautobuso ir jame sumontuota technika.

„Čia yra turbūt geras pavyzdys, kaip gera idėja, neįvertinus visų galimų pasekmių, virsta blogu įgyvendinimu“, – teigė naujasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Meras sako, kad sprendimas priimtas įsiklausius į miestiečių skundus dėl spūsčių.

Pakalbinti vilniečiai dalinasi įvairiomis emocijomis. „Platina? Tai fantastika!“ – džiaugėsi viena vilnietė. „Labai įdomu, kas atsakys? Už mūsų pinigus čia buvo tiek darbų padaryta“, – susirūpino kitas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pinigų išleista nemažai, tačiau jie išlėkė į orą, kaip vėl platinamos gatvės dulkės.

„Bendrai šitos sankryžos pertvarkymas – pradžia, kuri buvo padaryta nesėkmingai ir tai, kas dabar yra tvarkoma, kainuos iki 40 tūkst. eurų.“

Tvarkomoje gatvėje ir sukasi darbų vadovas Andžejus: „Iš darbo pusės taip, yra sunku, čia buvo nesusipratimas. Teko visą asfaltą išardyti, perstatyti šaligatvio bortelius, apšvietimo stulpus perkelti.“ Darbų vadovas neslepia – tik pradėjus dirbti, vairuotojai plūdosi ir keikėsi, sako „kartais pro langą šūkaudavo“.

„Aš kiekvieną dieną važinėju šia sankryža, tai sakyčiau, rangovas, kuris atlieka darbus – truputį per silpnas tokiai apimčiai. Man krinta į akis jų darbo įrankiai, veiklos metodai, prastovos, žmonės. Panašu, kad šis projektas ne jų nosiai“, – situaciją vertino užkalbintas vairuotojas.

Pradžia, kuri buvo padaryta nesėkmingai ir tai, kas dabar yra tvarkoma, kainuos iki 40 tūkst. eurų.

Žurnalistams susisiekus su buvusiu Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir paprašius pakomentuoti situaciją, šis atsisakė teigdamas, kad klausimas „ne jo“.

„Šie dalykai yra planuojami ir sprendžiami ne politikų lygyje, ne mero lygyje, o atitinkamų organizacijų, kurios savivaldybėje užsiima planavimu, urbanistika, projektų paruošimu ir pan.“, – komentavo Geresnio reguliavimo patarėjų tarybos narys Dovydas Vitkauskas.

V. Benkunskas sako, kad siekis buvo įrengti daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų, darant intervenciją į važiuojamąsias dalis, tačiau dėl to, kad inžinieriai, kurie projektavo sankryžą, nesugebėjo numatyti ir apskaičiuoti, kad kils chaosas, kyla klausimas, ar specialistai gali dirbti tokį darbą. Meras žada pats su jais asmeniškai kalbėti. O kur dar vėjais paleistų pinigų klausimas. Kas atsakys už tai? Mero teigimu, kaltų paieška – ne jo reikalas.

Tačiau dėl bendros Vilniaus gatvių situacijos jau įsitraukė prokuratūra. Prokuroras dar balandį priėmė nutarimą ginti viešąjį interesą.

„Siekiant nustatyti, ar gatvių projektavimo darbų vykdymo, darbų užbaigimo stadijos metu nebuvo pažeistos konkrečios statybos teisinius santykius reglamentuojančios ir kitos teisės normos“, – komentavo vyriausioji prokurorė Eidivalda Meškienė.

„Tikrai ne prokurorai ir ne policininkai turi spręsti, kokio pločio turi būti Vilniuje gatvės. Tai nėra savavališkas sprendimas, siauresnės gatvės egzistuoja visuose išsivysčiusiuose miestuose, kuriuos mes norėtume sekti, pradedant Kopenhaga, Skandinavijos miestais ir pan.“, – teigė D. Vitkauskas.

Prokuratūra jau yra nurodžiusi savivaldybei pašalinti ugniagesiams trukdančius stulpelius, gėlių vazonus, betono konstrukcijas.

„Vilniaus mieste ir šią vasarą bus labai daug darbų, todėl kantrybės iš vilniečių reikės nemažai“, – perspėjo Vilniaus meras V. Benkunskas.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad su sostinėje atliekamais gatvių pertvarkymo darbais susijusius savivaldybės administracijos veiksmus įvertinęs prokuroras priėmė nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pranešime nurodoma, kad su gatvių pertvarka ir remontais susiję veiksmai tarp „Vilniaus gyventojų sukėlė didelį rezonansą“.

Prokuroras pareikalavo, kad savivaldybė pašalintų esamas kliūtis – stulpelius, gėlių klombas, atitvarus, lauko kavinių inventorių ir pan., – trukdančias judėti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo automobiliams Vilniaus senamiestyje ir kitose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos nurodytose vietose.

Šiuo metu pavasariniai darbai neprasidėję, o jei kai kur prasidėję, ieškosime techninių sprendimų, kaip šioje situacijoje priimti teisingą sprendimą.

Pranešime nurodoma, kad esamos kliūtys pažeidžia pagrindinius gaisrinės saugos reikalavimus bei bendrąsias gaisrinės saugos taisykles.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė žurnalistams sakė, kad iš pradžių bus įvertintas prokuroro raštas ir tada ieškoma techninių sprendimų.

Pasak L. Koriznienės, įvertinti prokuroro sprendimui savivaldybė turi 20 dienų, o kol kas ji konkrečiai negali nurodyti gatvių, kuriose gali būti pokyčių reaguojant į prokuratūros raštą.

„Mes šitą prokurorų raštą gavome tik praėjusį penktadienį, tai pirmiausia įsivertinsime visas pastabas, tiek dėl stotelių, tiek dėl lauko kavinių, ir galbūt kai kur ieškosime techninių sprendimų, bet visų pirma su kolegomis įsivertinsime“, – komentavo L. Koriznienė.

„Prokuratūros raštas yra 26 puslapiai (...) Dabar tikrai negaliu konkrečių gatvių pasakyti, nes tai būtų manipuliavimas informacija. (...) Šiuo metu pavasariniai darbai neprasidėję, o jei kai kur prasidėję, ieškosime techninių sprendimų, kaip šioje situacijoje priimti teisingą sprendimą“, – kalbėjo administracijos vadovė.

Prokuroras nutarimu taip pat įspėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nedaryti teisės pažeidimų ir neišduoti leidimų lauko kavinių veiklai, jeigu tokia vykdoma veikla būtų pažeidžiami priešgaisriniai reikalavimai.

Tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo metu prokuroras taip pat nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nevykdė priežiūros, neatliko rekonstruojamų gatvių statybos darbų patikrinimo.

Viešąjį interesą ginantis prokuroras pareikalavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti, tai yra atlikti konkrečių 17 gatvių pertvarkymo darbų teisinį vertinimą.

Nurodyta įvertinti atliktų, atliekamų ar planuojamų atlikti darbų apimtis bei jų teisėtumą, atlikti projektinių sprendinių bei vadovaujantis jais išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, statybos užbaigimo proceso teisinį vertinimą.

Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi pertvarkyti sostinės gatves, siaurindama važiuojamąją dalį ir didesnį dėmesį skiriant pėstiesiems ir dviratininkams, eismo saugumui, želdynams.