Kaip pranešė bendrovė, atsižvelgus į jo rezultatus bus priimami sprendimai dėl veiklos bei investicijų, bet to, duomenys pasitarnaus ir sprendžiant sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink įmonę problemą.

„Atlikę poveikio visuomenės sveikatai vertinimą galėsime ne tik organizuoti verslą taip, kad jo poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, bet ir priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų į poveikio aplinkai mažinimą“, – pranešime teigė Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.

Regionų administracinis teismas sausio pabaigoje atmetė Vilniaus paukštyno prašymą panaikinti agentūros raštus, kuriais ji paukštyną informavo apie du reikšmingus taršos pažeidimus, o per 12 mėnesių padarius ir trečią, bendrovė galėtų netekti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.

Bendrovės komunikacijos vadovė Sandra Vičienė vėliau patikslino, kad šis vertinimas yra atskira procedūra, kurios įmonė  imasi savo iniciatyva. Vertinimas, kuris apims visus padalinius ir visą veiklą, anot jos, yra ilgalaikio bendrovės veiksmų plano dalis, jam ruoštis pradėta jau pernai.

„Kalbant konkrečiai apie gautus raštus iš Aplinkos apsaugos agentūros – gavę informaciją apie pažeidimus, iškart ėmėmės priemonių siekdami užtikrinti atitikimą TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimo normoms. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra atskira procedūra, kurios imamės savo iniciatyva“, – komentare BNS teigė S. Vičienė.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą paukštynas planuoja baigti trečiąjį ketvirtį.

Be to, bendrovė praėjusių metų pabaigoje pradėjo taršos šaltinių inventorizavimą – matuojama įvairių į aplinką išmetamų medžiagų koncentracija visuose padaliniuose.

„Tokiu būdu bus suvaldytas medžiagų išmetimas, galintis sukelti nemalonius kvapus“, – rašoma pranešime.

Vilniaus paukštynas šių metų pradžioje taip pat investavo į mobilią kvapų stebėjimo sistemą, kuri pasirinktoje vietoje realiu laiku 24 valandas per parą stebės ir analizuos pagrindinių cheminių junginių sklaidą ir jų sukeliamą kvapą.

Kaip pranešė policija, nelaimė įvyko antradienio vakarą, apie 22.25 val., Rudaminos kaime, „Vilniaus paukštyno“ patalpose.

Keisdamas įrenginio filtrą, nuo laiptų (apie 15 metrų aukščio) nukrito ir mirtinai susižalojo 60-metis vyras. Jį rado bendradarbis.

Vyras nuo patirtų sužaloji žuvo vietoje, greitosios medikai konstatavo mirtį.

„Konkrečias šios nelaimės detales dar aiškinamės. Atliekame vidinį tyrimą, taip pat betarpiškai bendradarbiaujame ir teikiame visą informaciją atsakingoms institucijoms. Dėsime visas pastangas, kad būtų išaiškintos visos šios skaudžios nelaimės detalės“, – sako bendrovės „Vilniaus paukštynas“ generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.

Pasak jo, visas kolektyvas yra stipriai sukrėstas ir sujaudintas įvykusios nelaimės, skiriamas maksimalus rūpestis artimiausiems žuvusio kolegos komandos nariams, bendraujama ir teikiama visa reikalinga pagalba žuvusiojo artimiesiems.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Savo pažadą tesėjo

Neseniai driokstelėjo žinia – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis su ūkininkais ir stabdo paukščių supirkimą, taip pat planuoja priimti sprendimą dėl Kaišiadorių paukštyno uždarymo.

"Paukštynas veikia, jis dar neuždarytas, bet jau išnaudotos visos galimybės", – sakė "Kaišiadorių paukštyno", kuriame dirba apie 800 žmonių, generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Jis kalbėjo apie prieš metus gautą Vyriausybės pažadą, kad paukštininkystės sektoriui bus skirta 20 mln. eurų paramos.

Vietoj šios sumos visam sektoriui išdalyta vos 5,6 mln. eurų. "Čia tas pats, kaip gydytojas išrašo antibiotikų savaitei, o vaistininkas jų duoda  trims dienoms. Nepaisant to, visus metus laikėmės savo įsipareigojimų: neatleidome darbuotojų, ūkininkams mokėjome visą kainą už broilerius. Kaupėme nuostolius savo bendrovėse tam, kad visi kiti galėtų gyventi", – vardijo D.Gudačiauskas.

Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių.

Smarkiai rizikuoja

Kodėl svarstoma uždaryti būtent "Kaišiadorių paukštyną"? "KG Group" dar priklauso ir "Vilniaus paukštynas, kuriame dirba 1,4 tūkst. darbuotojų.

"Pagal situaciją, kurį dabar klostosi, atvirai pasakius, jau nebeaišku, kurį paukštyną reikėtų uždaryti. Vilniaus paukštynas yra didesnis, rinkomės mažesnę blogybę", – aiškino D.Gudačiauskas.

Nusprendus nutraukti Kaišiadorių paukštyno veiklą, darbo netektų apie 800 žmonių. ("Kaišiadorių paukštyno" nuotr.)

Valstybei delsiant atsakyti dėl paramos, "KG Group", anot jo, ima rizikuoti abiem paukštynais.

"Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių. Be to, dar aplink save sukuriame nemažą rinką. "Vilniaus paukštynas" iš išorės smulkių ir kitokių įmonių nuperka paslaugų už 92 mln. eurų, "Kaišiadorių paukštynas" – už 30 mln. eurų", – skaičiavo vadovas ir pridūrė, kad, uždarius kurį nors paukštyną, ne tik valstybės, savivaldybių biudžetai nesulauks sumokamų  mokesčių, bet ir kitos įmonės praras pajamų.

"Mūsų įmonių grupė paramos prašo 10 mln. eurų – tiek mes grąžinsime sumokėdami mokesčius", – pastebėjo D.Gudačiauskas. Jis palygino, kad pernai vien ekologinei žemdirbystei, kurios našumas, pasak jo, yra nulinis, buvo nepagailėta skirti 42 mln. eurų. "Tuo tarpu tokiai šakai, kaip mūsų, kai vien dvi mūsų įmonės per metus sumokėjo 13 mln. eurų,  valstybė sugebėjo skirti vos 4 mln. eurų subsidijų", – kalbėjo generalinis direktorius.

Pigi lenkiška vištiena

Kalbama apie didelius nuostolius, tačiau paukštienos suvartojimas per karantiną tik augo. "Didžiausius nuostolius mums generuoja į Lietuvą atvežama lenkiška paukštiena, kurios kainos dempinguojamos. Jas esame priversti mažinti ir mes", – pasakojo vadovas.

Pasak pašnekovo, Lenkijos ūkininkai sulaukė apie 1 mlrd. zlotų paramos, todėl išgali mažinti produkcijos kainas ir būti konkurencingi. Taip į Lietuvą pradėjo nevaldomai plūsti pigesnė paukštiena.

"Mums reikia arba užkasinėti savo broilerius, arba juos parduoti irgi pigiau. Tik tokia alternatyva", – apie išeitis kalbėjo D.Gudačiauskas, vaizdingai palyginęs situaciją su iš po kojų išmušta kėde.

Didžiausias darbdavys

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus neslėpė, kad žinia apie svarstymą uždaryti paukštyną sukėlė didžiulį nerimą. Ši įmonė yra didžiausias darbdavys savivaldybėje.

Vytenis Tomkus/Feisbuko nuotr.

Beveik visi apie 800 darbuotojų yra Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojai. Šiuo metu savivaldybėje nedarbo lygis šiek tiek mažesnis nei Kauno apskrities ir šalies vidurkis. Paukštynui veiklą nutraukus, nedarbo lygis savivaldybėje gerokai pakiltų.

Mero turimais duomenimis, pernai "Kaišiadorių paukštynas" gyventojų pajamų mokesčio (GMP) sumokėjo 1,6 mln. eurų, socialinio draudimo įmokų – virš 2 mln. eurų. Darbuotojams išmokėta 6,5 mln. eurų darbo užmokesčio. Dar sumokėta ir pridėtinės vertės mokesčių (PVM).

Bendrovei nutraukus veiklą, nukentėtų ir darbuotojai, ir savivaldybė bei valstybė, nes neliktų įmonės sumokamų mokesčių, be to, bedarbiais tapusiems gyventojams tektų atseikėti nemažą sumą paramai.

"Indėlis į ekonomiką tikrai didelis. Jeigu įmonei reikia paramos apie 3 mln. eurų, valstybė tikrai galėtų tiek lėšų rasti. Tai būtų geresnis sprendimas, nei įmonę palikti likimo valiai", – įsitikinęs V.Tomkus

"Situacija yra liūdna, nes, kiek žinome, karantino laikotarpiu įmonė dirba nuostolingai. Mes, kaip savivaldybė, tiesiogiai padėti negalime. Galime tik bandyti paskatinti ministerijas, Vyriausybę priimti reikiamus sprendimus. Tikimės, kad bus išgirsti žemės ūkio sektoriaus atstovai, kurie į pirmines pagalbos schemas net nebuvo įtraukti", – teigė meras.

Jis pridūrė, kad pagrindinis savivaldybės tikslas – padėti įmonei, kad žmonės turėtų darbą, pajamų ir nekiltų daugiau socialinių problemų.

Meras viliasi, kad, atsižvelgiant į situaciją, paukštynui bus skirta parama. "Juo labiau kad kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija – paramą tokioms jose veikiančioms įmonėms skyrė", – kalbėjo V.Tomkus.

Rajono vadovas svarstė, jeigu įmonė vis dėlto nuspręstų stabdyti paukštyno veiklą ir atleisti darbuotojus, jų socialinėms išmokoms valstybė išleistų, ko gero, panašią sumą, kokios įmonė prašo paramos, kurią gavusi galėtų tęsti veiklą, toliau mokėti mokesčius.

Ministerija: ieškome galimybių

Dėl susiklosčiusios situacijos kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Jos Ryšių su visuomene specialistų atsiųstuose atsakymuose į klausimus teigiama, kad ieškoma galimybių dėl paramos.

– Kodėl vietoj planuotos 20 mln. eurų paramos dėl COVID-19 paukštininkystės sektoriui skirta kelis kartus mažiau?

– Prasidėjus pandemijai ir karantinui, praėjusios kadencijos ŽŪM ėmėsi identifikuoti žemės ūkio ir maisto pramonės sritis, kurios gali būti labiausiai paveiktos. Jau tuo metu turima informacija signalizavo, kad paukštienos sektoriui reikės valstybės pagalbos. Kadangi buvo neaišku, kiek ta neapibrėžta situacija truks ir koks gali būti jos poveikis, buvo modeliuojami įvairūs scenarijai. Paukštienos sektoriui suteikti 20 mln. eurų paramą buvo planuota įvertinus patį pesimistiškiausią scenarijų – jeigu karantinas užsitęstų iki metų pabaigos. Pažymėtina, kad ir kitiems sektoriams buvo skaičiuojami maksimalūs paramos poreikiai.

2020 m. paukštienos sektoriaus įmonėms ir ūkininkams, susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 pandemijos, patirtiems nuostoliams kompensuoti buvo išmokėta 6,53 mln. eurų paramos.

– Ar dar planuojama, svarstoma galimybė paukštininkystės sektoriui skirti papildomą paramą? Jei taip, kada bus dėl jos apsispręsta? Apie kokią sumą eina kalba?

– Tęsiantis COVID-19 pandemijai ir Vyriausybei nuo 2020 m. lapkričio 7 d. įvedus antrąjį karantiną, ŽŪM siekia, kad labiausiai paveiktus sektorius – paukštininkystės ir kiaulininkystės – kuo greičiau pasiektų parama. Šiuo metu ŽŪM ir Finansų ministerija ieško paramos galimybių šiems sektoriams.

– Kaip vertinate Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų atstovų kalbas apie tokią sunkią finansinę situaciją, kad net planuojama uždaryti vieną jų, jeigu nebus sulaukta daugiau paramos?

– ŽŪM girdi, ką kalba sektoriaus įmonės, analizuoja informaciją ir situaciją rinkose bei sektoriuose. ŽŪM, siekdama suteikti pagalbą, kompleksiškai vertina visą žemės ūkio ir maisto sektorių.

Vyriausybė sujudo

Nuo pandemijos nukentėjusiems paukščių ir kiaulių ūkiams bei perdirbimo įmonėms skirta 12 mln. eurų laikinos valstybės pagalbos. Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės įmonėms skirti 7,9 mln. eurų, o kiaulininkystės – 4,1 mln. eurų, pranešė ministerija.

Pasak jos, parama padės įmonėms įveikti neigiams krizės padarinius, išsaugoti darbo vietas ir aprūpinti Lietuvos gyventojus maistu.

"Noriu pabrėžti, kad tai yra pagalba ne tiktai verslui tiesiogiai, bet tai yra ir labai svarbus darbdavys, ypač mūsų regionuose", – pasitarime kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Verslininkai anksčiau priekaištavo, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno mokesčiu ir GPM, todėl nebus pakankama. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis praėjusią savaitę sakė, kad sektorius nėra pelningas, todėl sumokėti mokesčiai nedideli, o parama priklausys tik nuo vienųmetų mokesčių.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas tikino, kad paramos schema nepadės smulkiesiems paukštininkams. Anot jo, paukštynas, kurio apyvarta krito daugiau nei 30 proc., galėtų pretenduoti į 10 mln. eurų paramą, bet jam siūloma tik 1,8 mln. eurų.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius tuomet teigė, kad lėšos šiai paramai bus paimtos iš Vidaus reikalų ministerijos asignavimų.

Pasak ministerijos, vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų 2020 m. paskutinio ketvirčio pajamos, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laiku, krito daugiau nei 20 proc., o, lyginant šių metų ir 2019 m. sausio pajamas, jos sumažėjo daugiau kaip 40 proc.

Šaltinis: BNS

„Paukščių gripo protrūkis ar patekimas į karantino zoną tokiam dideliam ūkiui, kaip „Vilniaus paukštynas“, reikštų milijoninius nuostolius, įmonės veiklos sustabdymą, darbo vietų praradimą ir kitas socialines bei ekonomines pasekmes“, – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime cituojamas A. Palionis.

Informuojama, kad ketvirtadienį „Vilniaus paukštyne“ ir stručių fermoje Rudaminoje apsilankęs žemės ūkio ministras įvertino, kaip paukštininkystės ūkiuose laikomasi biologinio saugumo reikalavimų.

„Norėčiau paraginti ir didelius, ir mažus naminių paukščių laikytojus įvertinti galimą ligos grėsmę ir griežtai laikytis visų veterinarijos specialistų nurodymų“, – akcentuoja ministras.

Paukščių gripas jau užfiksuotas septyniose Europos valstybėse – Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir Ukrainoje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad vizito metu bus aplankytas „Vilniaus paukštynas“ ir stručių ferma Rudaminoje.

Akcentuojama, kad Lietuvos naminių paukščių laikytojai privalo įvertinti galimą ligos grėsmę ir griežtai laikytųsi visų biologinio saugumo reikalavimų, laikytų paukščius uždarytus.

Paukščių gripas pasireiškė jau septyniose Europos valstybėse – Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir Ukrainoje.

Paukščių gaišimas prasidėjo dėl elektros gedimo išsijungus ventiliacinei sistemai. Specialistų teigimu, paukščiai nukentėjo nuo karščio, anglies dvideginio ir amoniako koncentracijos.

Paukštidėje iš viso buvo auginama per 26,5 tūkst. broilerių, apie 1500 paukščių pavyko išgelbėti.

Siekiant įvertinti ir ištirti visas aplinkybes, iš gyvų ir kritusių paukščių paimti mėginiai paukščių gripo ir Njukaslio ligų tyrimams.

Bendrovė savo ruožtu pradėjo vidinį tyrimą.

„Dėl šio techninio gedimo iš karto pradėtas vidinis tyrimas, aiškinamos gedimo priežastys, skaičiuojami nuostoliai“, - nurodo bendrovė.

Visi nugaišę paukščiai surinkti ir išvežti sunaikinti į utilizavimo įmonę, bus sunaikintas ir paukštidėje buvęs kraikas.

VMVT nurodo kiekvienais metais, prasidėjus karštesnių orų sezonui, gaunanti pranešimų apie sugedusias ventiliacijos sistemas ir dėl to žūstančius gyvūnus.

16.49 val. Bendrajam pagalbos centrui (BPC) buvo pranešta, kad Gamyklos gatvėje 27, paukštyno teritorijoje dega vieno aukšto mūrinis plovyklos pastatas.

Kaip skelbia BPC, į įvykio vietą operatyviai buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Pasak įmonės atstovų, gaisras kilo pagalbinėse patalpose. Per gaisrą niekas nenukentėjo, kilęs gaisras nedelsiant užgesintas, didelės turtinės žalos nepadaryta. Gaisro priežastys tiriamos.

Su Gruzija Lietuva sėkmingai plėtoja ne tik politinius santykius, bet ir mezga tvirtus ekonominius ryšius. Gruzijos verslininkus domina ES rinka, galimybės čia turėti verslo partnerius.

Sausio 27–28 dienomis Gruzijoje rengiamoje verslo misijoje dalyvaus gausus Lietuvos maisto ir gėrimų pramonės įmonių atstovų desantas.

,,Tikimės, kad verslo misija sustiprins ir politinį, ir ekonominį mūsų šalių bendradarbiavimą. Neabejojame, kad Lietuvos įmonių dalyvavimas šioje misijoje padės mūsų partneriams iš Gruzijos pasisemti patirties įsiliejant į ES rinką ir tuo pačiu bus sukurtos palankios sąlygos dvišaliam įmonių bendradarbiavimui”, – sako Premjero vadovaujamos delegacijos narys, žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, verslo renginių metu Gruzijoje pristatysiantis Lietuvos žemės ūkio bei maisto sektorių.

Norą dalyvauti verslo misijoje Gruzijoje ir susitikti su mažmeninių prekybos tinklų atstovais bei importuotojais jau pareiškė net 12 įmonių: „Mantinga“, „Biovela“, „Pieno žvaigždės“, „Vilkyškių pieninė“, „Naujasis Nevėžis“, Kėdainių konservų fabrikas, „Marijampolės pieno konservai“, Vilniaus paukštynas bei kt. Daugiausia iš jų yra pieno sektoriaus įmonių.

„Galiu tik pasidžiaugti, kad jau kurį laiką visos institucijos, sprendžiančios maisto sektoriaus ir ypač jo eksporto klausimus, sugeba puikiai dirbti kartu ir bendram tikslui“, – situaciją apibūdina į Gruziją vykstantis Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

Gruzija pagal prekybos apyvartą yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Kaukaze. Gruzijoje klesti ir smulkusis, ir stambusis verslas. Daugiau nei pusė verslo įmonių čia priklauso prekybos sektoriui, taip pat populiarios statybų, transporto paslaugų veiklos sritys. Gruzija vertinama kaip palanki verslui valstybė. ,,Geri Gruzijos ir Lietuvos santykiai lėmė ir labai teigiamą požiūrį į Lietuvos žmones bei verslininkus. Ši verslo misija yra puiki proga ieškoti verslo partnerių ir kontaktų“, – neabejoja S. Cironka.

2013 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Gruziją siekė 4,2 mln. eurų, o importas – 10,8 mln. eurų. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 87 proc. viso eksporto. 2013 metais daugiausia eksportuota nugriebto pieno miltelių, nedenatūruoto etilo alkoholio, baltojo cukraus, margarino, o importuota – mineralinio vandens, lazdyno riešutų, vyno. Statistikos duomenys rodo, kad prekybos apimtys turi tendenciją augti: pernai per 10 mėnesių, lyginant su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas į Gruziją padidėjo daugiau kaip 2 kartus.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto įmonės vis drąsiau žengia į musulmoniškas rinkas. Specialistų teigimu, gamintojams itin svarbu tinkamai sertifikuoti produkciją ir taip palengvinti kelią į islamo šalis. Prognozuojama, kad artimiausiais metais lietuviškų produktų eksportas į jas turėtų augti kelis kartus.

Kas mėnesį nuo pavasario „Vilniaus paukštynas“ parduoda po 130 tonų vištienos Europoje gyvenantiems musulmonams. Ši produkcija turi „Halal“ sertifikatą. Arabų kalba „Halal“ reiškia leistinas. Toks ženklas rodo, kad produkcija pagaminta laikantis islamo religijos reikalavimų.

Iš paskerstų paukščių pagaminta produkcija dedama į oranžinius maišus, laikoma atskirai nuo įprastai rinkai tiekiamų produktų mėlynuose maišuose.

„Paukščiai yra apsvaiginami. Vienintelis skirtumas, kad paukščiai pjaunamai ne mechaniniu peiliu, o žmonės pjauna rankomis. Turime musulmonų darbuotojų, kadangi to reikalauja sertifikavimo kompanijos“, – aiškina Kokybės vadybos sistemos specialistė Irena Škėrytė.

„Halal“ ženklas produkto etiketėje reiškia ne tik tai, kad gyvulys ar paukštis paskerstas pagal islamo reikalavimus, bet ir tai, kad įvairiuose produktuose nėra nė kiek kiaulienos, alkoholio, kitų musulmonams draudžiamų vartoti medžiagų.

„Pagrindinė rinka – užsienis, Anglija, kur didelė musulmonų bendruomenė. Taip pat yra paklausa ir Lietuvoje. Planuojame ir į arabų šalių rinkas tiekti“, – teigia AB „Vilniaus paukštynas“ vadovas Gintaras Martinkus.

Pagal šiuos reikalavimus paruoštais produktais prekiauja ir kelios Vilniaus kavinės. Vienos jų savininkas pakistanietis sako, kad anksčiau paukštieną, jautieną pirko iš kitų šalių, dabar – iš vietos gamintojų.

„Ateina pas mus klientai, kurie yra musulmonai. Jie skambina, klausia, ar mes turim „Halal“ mėsos. Musulmonai kitokios mėsos nevalgo“, – sako kavinės savininkas Shakaras Waheedas.

„Halal“ serifikatus iš tarptautinių kompanijų arba Lietuvos musulmonų dvasinio centro yra gavusios 13 Lietuvos mėsos, pieno, žuvies, grūdų produktų, įmonių, vaistažolių fabrikas. Beveik antra tiek pateikta prašymų juos įsigyti.

„Pats išėjimas į šias rinkas nėra paprastas, dabar priimtas įstatymas sudaro tik galimybę, nes patys naujų rinkų, kitų šalių atstovai turėtų atvažiuoti į Lietuvą, sertifikuoti“, – aiškina žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Pasak ekspertų, lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų  į arabų šalis kasmet eksportuojama už keliasdešimt milijonų litų, prognozuojama, kad artimiausiais metais šis eksportas gali augti kelis kartus.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos paukštienos gamintojus pasiekė gera žinia - baigtos veterinarijos sertifikato derinimo procedūros dėl atvėsintos ir šaldytos paukštienos ir paukštienos produktų importo į Honkongą.

Apie tai pranešė Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Lietuvai išduotas Paukštienos, paukštienos pusgaminių ir paukštienos gaminių eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos, veterinarijos sertifikatas, suteikiantis galimybę Lietuvos gamintojams eksportuoti produktus į šią šalį tiesiogiai ir be jokių apribojimų.

Kaip teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, šis du metus trukęs Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimų derinimas su Honkongo atsakingomis institucijomis ir veterinarijos sertifikato išdavimas padės Lietuvos paukštienos gamintojas plėsti eksportą į šią šalį.

"Honkongas - specifinė rinka, kurioje paklausūs tik tam tikri paukštienos produktai. Tačiau Lietuvos gamintojai gali tiekti produktus šiai rinkai, nes yra ne tik pajėgūs pasiūlyti jiems atitinkamus kiekius šios produkcijos, bet ir laikosi visų šios šalies keliamų kokybinių reikalavimų. Be to, augindami paukščius čia Lietuvoje jie užtikrina kokybę visuose gamybos procesuose. Todėl šis leidimas - tai palengvinimas, padėsiantis išspręsti iki šiol buvusius trukdžius bei eksportuoti tiesiogiai."

"KG Group" priklausančių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vištiena Honkongą pasiekdavo ir iki šiol, tačiau buvo eksportuojama per Europos Sąjungos šalių tarpininkus. Kaip pasakoja įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys, per mėnesį šis eksportas siekdavo apie 150 tonų, tačiau įsigaliojus šiam leidimui atsiveria galimybės plėsti eksportą šioje šalyje ir dirbti šioje rinkoje su pirkėjais tiesiogiai.

"Į Honkongą buvo vežami specifiniai vištienos produktai: viščiukų broilerių pėdos, sparnai (visas sparnas, vidurinės sparnų dalys, sparnų galiukai). Įsigaliojus šiam leidimui, turime ne tik puikią galimybę praplėsti eksportuojamų produktų asortimentą. Anksčiau parduodavome tarpininkų pageidaujamus produktus, o dabar galėsime bendrauti su pirkėjais tiesiogiai, patys derėtis dėl kainų, produktų bei praplėsti pirkėjų ratą," - teigia Tautvydas Barštys.

Įmonių grupės vadovas pritaria, kad sutarimas Valstybės įgaliotų institucijų lygmenyje palengvins eksporto plėtrą ne tik į šią šalį, tai padės priartėti ir prie Kinijos rinkos. Be to, tai puiki galimybė peržiūrėti eksporto rinkas bei asortimentą po Rusijos embargo.

Asortimentą į šią rinką galėtų papildyti viščiukų broilerių kojinės dalys, subproduktai bei kiti šioje rinkoje paklausūs vištienos produktai, o paukštynai sieks auginti ekonomiškai naudingų pardavimų dalį.