Pasak ministerijos, R. Augustinavičius laimėjo balandžio mėnesį nuotoliniu būdu surengtą konkursą eiti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktoriaus pareigas.

Naująjį direktorių įstaigos darbuotojams pristatė viceministrė Ingrida Veliutė.

Archeologo išsilavinimą turintis R. Augustinavičius kultūros viceministro pareigas ėjo 2016–2018 metais, kai ministerijai vadovavo Liana Ruokytė-Jonsson, jis buvo atsakingas už kultūros paveldo sritį, taip pat už Gedimino kalno tvarkymo klausimus.

Prieš tapdamas viceministru, 2006–2016 metais R. Augustinavičius dirbo Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, iki tol ketverius metus buvo Kultūros paveldo centro archeologas.

Pastaruoju metu R. Augustinavičius dirbo Lietuvos žydų bendruomenėje nacionaliniu koordinatoriumi paveldotvarkai, dėstė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

Vilniaus pilių direkcija bus naikinama, iki kitų metų sausio jos funkcijas turėtų perimti Nacionalinis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų muziejus.

Tokį Kultūros ministerijos prašymą antradienį patenkino Vyriausybė.

Ministerija nurodo, kad šiuo metu direkcija iš esmės rūpinasi tik Valdovų rūmų atstatymo projektu, už tai savo išlaikymui gaudama iki 5 proc. sumos nuo statybų darbų vertės. Valdovų rūmams, anot ministerijos, šiemet buvo skirta 909 tūkst. eurų, jie bus panaudoti jau per pirmą šių metų pusmetį, nuo šios sumos gautomis pajamomis direkcija išsilaikyti negalėtų.

Kaip BNS anksčiau sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, ją bus siekiama panaikinti kuo greičiau - to nepadarius, tektų inicijuoti bankroto procedūrą.

Vilniaus pilių direkcijos laikinasis direktorius Danius Malinauskas tokį sprendimą taip pat priėmė kaip „natūralų“. Jis tvirtino, kad įmonė galėjo įgyvendinti vienintelį Valdovų rūmų projektą, nes neturi galimybių konkuruoti su verslu dėl kitų statybų priežiūros projektų: tam reikalingi nepriekaištingi finansiniai rodikliai, kurių direkcija dėl netolygaus Valdovų rūmų darbų finansavimo neturi.

Nuo Valdovų rūmų statybos pradžios iki šių metų kovo pabaigos Valdovų rūmams jau skirta 80,97 mln. eurų. Darbų generalinis rangovas yra Panevėžio statybos trestas ( PST).

Vilniaus pilių direkcijos duomenimis, visiškai užbaigti projektui dar trūksta 16,75 mln. eurų.

Statybos darbus planuojama baigti iki 2017-ųjų pabaigos, esant nepakankamam finansavimui, sutartis gali būti pratęsta metams.

Vilniaus pilių direkciją, kuri rūpinosi Valdovų rūmų statybomis, siūloma naikinti, tolesnes investicijas į rūmus prižiūrės muziejus, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Direkcija buvo įsteigta Valdovų rūmų statybai, kai nebuvo muziejaus. Atsiradus muziejui, kuris jau disponuoja turtu ir gali praktiškai vykdyti tolesnę plėtrą, Pilių direkcija tampa nebereikalinga, nes kitų objektų statybos daugiau nevykdė. Tad tai būtų logiška. Kita vertus, jie neišgyventų, nes jie gyvendavo iš 5 proc. nuo statybos apimčių, o valstybė šiemet finansavimo neskyrė didelio“, - BNS sakė Š.Birutis.

Pasak jo, tolesnius statybos darbus tęs Valdovų rūmų muziejus.

„Mes norime kuo greičiau naikinti, nes jie tiesiog neišgyvens, kitaip būtų bankroto procedūra, jie negalės ir žmonių išlaikyti (...), čia neskausmingas ir visiškai logiškas žingsnis“, - aiškino ministras.

Vilniaus pilių direkcijos laikinasis direktorius Danius Malinauskas tokį sprendimą taip pat priėmė kaip „natūralų“.

„Dėl darbuotojų mažiausia bėda, nes tie, kas norės toliau dirbti su Valdovų rūmų projektu, tikriausiai dirbs Valdovų rūmų muziejuje. Dėl pačios įmonės naikinimo - tai yra normalus sprendimas“, - sakė D.Malinauskas.

Jis pats neatskleidė, ar pereis dirbti į muziejų. Direkcijos vadovas taip pat sutiko, kad tolesniu Valdovų rūmų atkūrimu pajėgus pasirūpinti pats muziejus. Anot jo, siūloma naikinti valstybės įmonė vykdo statybų priežiūros funkciją, kuri yra „ne valstybės įmonei priskirtina sfera“, be to, Vilniaus pilių direkcija esą dėl įvairių priežasčių nėra pajėgi konkuruoti rinkoje su verslu.

„Bandėme dalyvauti toje pačioje rinkoje, bet mūsų valstybės įmonė turėjo visokių sunkumų su Valdovų rūmų statyba: tam tikrais metais jos nefinansavus, biudžete atsirado minusinė eilutė, o dalyvaujant konkurse įmonė turi būti rentabili, niekada neturėti minuso, (...) todėl viešuosiuose konkursuose paprastai pralaimėdavome“, - paaiškino direkcijos vadovas.

Kultūros ministerijos parengtame projekte nėra nurodyta datos, nuo kada direkcija būtų naikinama. D.Malinausko nuomone, „protingas ir teisingas“ terminas būtų šių metų pabaiga.

Nuo Valdovų rūmų statybos pradžios iki šių metų kovo pabaigos šiam objektui jau skirta 80,97 mln. eurų.

Valdovų rūmų statybų projektą vykdo viena didžiausių Lietuvoje statybos grupių Panevėžio statybos trestas ( PST). PST grupės įmonė „Vilniaus papėdė“ 2000 metais buvo pasirašiusi visų Valdovų rūmų statybos darbų sutartį, tačiau 2010-aisiais Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad pasirašant sutartį buvo padaryta klaidų ir nurodė ją nutraukti. Kultūros ministerijos iniciatyva 2011 metais nuspręsta Valdovų rūmų atstatymo darbus padalyti į dvi - A ir B dalis. „Vilniaus papėdei“ leista užbaigti A dalies darbus, ir tuomet, įgyvendinant Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, sutartis su bendrove buvo nutraukta. Šiai daliai išleista 51 mln. eurų.

2013 metų kovą pasirašyta sutartis tiesiogiai su PST dėl Valdovų rūmų B dalies statybų. Iš viso šiuo etapu planuojama investuoti 17,75 mln. eurų, jau investuota 4,5 mln. eurų. Šiemet Valdovų rūmų darbams numatyta 0,9 mln. eurų.

Kaip BNS nurodė Vilniaus pilių direkcija, kad projektas būtų visiškai užbaigtas dar trūksta 16,75 mln. eurų.

Statybos darbus planuojama baigti iki 2017-ųjų pabaigos, esant nepakankamam finansavimui, sutartis gali būti pratęsta metams.

Valdovų rūmams atstatyti šiais metais kultūros ministras Šarūnas Birutis iš Valstybės investicijų programos skyrė 909 tūkst. 407 eurus.

Pernai tam tikslui teko trigubai daugiau lėšų - 3,33 mln. eurų, tačiau ši suma skirta ne iškart, o per tris kartus per metus.

„Finansavimas yra per mažas, jis turėtų būti gerokai didesnis. Prieš skelbiant konkursą antrai daliai, kuri dabar nėra atidaryta, mes taip manėme ir skaičiavome, kad bus laikomasi senos susiformavusios tradicijos, jog 11-13 mln. litų metams atitenka Valdovų rūmų statybai formuojant biudžetą“, - trečiadienį BNS sakė laikinasis Vilniaus pilių direkcijos vadovas Danius Malinauskas.

„Yra daug darbų, kuriuos reikia padaryti, jeigu norime pabaigti. Ar norime vėl sustoti ties tam tikra vieta ir iš naujo visokius konkursus skelbti ir ieškoti, kas nugriuvo?“ - retoriškai klausė D.Malinauskas.

Jis džiaugėsi, kad pernai pavyko gauti 11,5 mln. litų (3,33 mln. eurų) ir gerokai pasistūmėta į priekį, nors laiku panaudoti pinigus, ypač kurie gauti rudenį, buvo tikras iššūkis.

„Statybos yra inertiškas dalykas. Jas paleidus ir išjudinus, įdėjus didelius pinigus, jos eina greitai, o kai pinigai dedami po truputėlį, žiūrima, ką reikia pirmiausia padaryti, kokią skylę užkišti, kad tas statinys bent stovėtų, kad jo gamta neardytų, artėtų link pabaigos, o ne atvirkščiai - regresuotų, griūtų“, - BNS sakė Vilniaus pilių direkcijos vadovas.

Anot jo, racionaliausia finansavimą žinoti metų pradžioje ir paskirstyti pagal poreikius, juoba, kad šios statybos nėra paprastos.

„Nestatome mes kokiame nors Balbieriškyje iš kasto molio. Daugybę dalykų reikia pagaminti atskirai, kurie užima laiko, atvežti iš kur nors. Na, ne daugiabutis čia namas, ne standartinė statyba“, - kalbėjo Vilniaus pilių direkcijos vadovas.

Jo duomenimis, baigti vadinamajai B daliai reikia 18 mln. eurų. Šiuo metu pastatytos sienos ir baigiama sandarinti pastatus, kad jų nebegadintų gamta.

Iš viso Valdovų rūmams atstatyti jau panaudota 79,4 mln. eurų.

Kultūros ministras trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje tvirtino, kad Valdovų rūmai lieka vienu svarbiausių objektų, tačiau „realybė, kad 2015 metai yra paskutiniai praėjusio finansinio ES laikotarpio metai, kada visi projektai turi būti užbaigti“.

„Mes turime baigti tokius objektus kaip delfinariumas, Klaipėdos dramos teatras ir dar kai kurie kiti, kurie suvalgo didžiąją dalį valstybės investicijų“, - teigė ministras.

Pasak jo, tai lėmė, kad kai kuriems objektams sumažintas finansavimas.

„Kitais metais bus elgiamasi visiškai kitaip. Mes jau turėsime pabaigę tuos pagrindinius projektus, kur buvo investuotos ES lėšos ir galėsime atstatyti ir padidinti finansavimą tiek M.Mažvydo bibliotekai, tiek pakankamai skirti Valdovų rūmams“, - kalbėjo Š.Birutis.

Jis taip pat tvirtino, kad lėšų Valdovų rūmams šiemet, kaip ir pernai, gali būti skiriama papildomai, jeigu kiti kultūros objektai nepanaudos jiems skirtų pinigų.

„Sutinku (kad mažai galima nuveikti už tokius pinigus - BNS). Galiu pasidžiaugti, kad Valdovų rūmai patys generuoja pinigus. Mes ieškome būdų, kaip tas uždirbtas lėšas nukreipti tolesnei rūmų plėtrai“, - teigė kultūros ministras.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Vadinamasis A korpusas, kuris sudaro 53 proc. viso rūmų komplekso ploto, jau atstatytas ir jame veikia muziejus. Šiuo metu atstatoma vadinamoji B dalis.

Papildomiems Valdovų rūmų darbams artimiausiu metu planuojama skirti iki 3 mln. litų. Projekto vykdytojai skaičiuoja, jog visiškam rūmų užbaigimui reikės dar apie 12 mln. litų.

Apie papildomus darbus, kurie perkami iš projekto rangovo „Panevėžio statybos tresto“ (PST), centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė projektą įgyvendinanti valstybės įmonės „Vilniaus pilių direkcija“.

Įmonės laikinasis direktorius Danius Malinauskas BNS sakė, kad papildomų darbų kaina neturėtų viršyti 5 proc. visos sutartyje su PST numatytos sumos (61,3 mln. litų.), t.y. apie 2,9 mln. litų.
Pasak jo, dalis papildomų darbų turėtų būti pradėti jau šiemet, o visiškam rūmų užbaigimui reikėtų dar 12 mln. litų.

„Mes sakome, kad turėtų 75 milijonų litų (antrajame statybų etape - BNS) užtekti Valdovų rūmams užbaigti (...). Yra nupirkta darbų už 61 mln. litų su trupučiu, reikia dar už 12 mln. litų nupirkti, bet tai nebūtų susiję su jokiais papildomais darbais“, -  sakė jis.

D.Malinausko teigimu, esant pastoviam finansavimui statybos darbai būtų baigti iki 2018-ųjų.

Valdovų rūmų statybų projektą vykdo viena didžiausių Lietuvoje statybos grupių Panevėžio statybos trestas ( PST). PST grupės įmonė „Vilniaus papėdė“ 2000 metais buvo pasirašiusi visų Valdovų rūmų statybos darbų sutartį, tačiau 2010-aisiais Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad pasirašant sutartį buvo padaryta klaidų, todėl nurodė ją nutraukti.

Kultūros ministerijos iniciatyva 2011 metais nuspręsta Valdovų rūmų atstatymo darbus padalyti į dvi - A ir B dalis. „Vilniaus papėdei“ leista užbaigti A dalies darbus, ir tuomet, įgyvendinant VPT nurodymus, sutartis su bendrove buvo nutraukta.

2013 metų kovą pasirašyta 61,3 mln. litų sutartis tiesiogiai su PST dėl Valdovų rūmų B dalies statybų, darbus tuomet numatyta baigti iki 2017-ųjų pabaigos.

Iš viso nuo projekto įgyvendinimo pradžios Valdovų rūmų atkūrimui jau išleista 269 mln. litų.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.

Jei kitąmet nebus skirta lėšų Valdovų rūmų statyboms tęsti, jas teks stabdyti. Nenutraukti darbų leistų 6 mln. litų, jeigu tiek būtų rasta rezervuose, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis. Tuo metu Vilniaus pilių direkcija nurodo, kad darbams efektyviai vykdyti reiketų bent 12 mln. litų per metus.

Statybų finansavimą Š.Birutis antradienį aptarė su Valdovų rūmų muziejaus vadovu Vydu Dolinsku ir Vilniaus pilių direkcijos laikinuoju vadovu Dainiumi Malinausku.

"Klausimas yra finansavimo, ir dėl finansavimo tiek aš, tiek muziejaus direktorius yra labai susirūpinę, nes kitiems metams mes to finansavimo praktiškai neturime", - BNS po susitikimo sakė ministras.

Anot Š.Biručio, dėl to greičiausiai teks stabdyti statybą, nebent "įvyktų stebuklas" ir iš rezervų būtų skirti jai tęsti reikalingi 6 mln. litų. Tačiau ministras sako nežinantis, kur būtų galima rasti šią sumą.

"Veiksmai pagal šiandieninius finansus leidžia tik sustabdyti, uždaryti B dalies finansavimą - labai negeri veiksmai, bet kitos išeities mes neturime. Arba dar ieškoti visgi galimybių ir apeliuojant į tuos, kas skirsto ir ieško finansų rezervų, kad kokie 6 milijonai litų leistų bent jau nesustabdyti darbų", - kalbėjo jis.

"Galutinio sprendimo nėra, kol nebus (priimtas - BNS) biudžetas - gal įvyks stebuklas ir tikslingai Valdovų rimų darbų tęsimui Seimas atras rezervą", - svarstė ministras.

Š.Birutis pabrėžė, kad statybų stabdymas būtų nuostolingas.

"Situacija yra tokia, kad sustojimas bus labai labai brangus visiems. Tai yra faktas, nes konservavimas ir visų darbų nutraukimas ir tų erdvių palikimas be sistemų - šildymo, priešgaisrinių, šiaip užmetimas gali padaryti didžiulių nuostolių", - tikino jis.

Iki šių metų gegužės mėnesio atlikus darbų už 261 mln. litų, buvo atkurta vadinamoji A dalis - 53 proc. viso pastato ploto. Nepabaigta vadinamoji B dalis, kurią sudaro šiaurinis, dalis vakarinio ir rytinio rūmų korpusai.

"Darbų pabaigimo sąmata yra apie 70 mln. litų. Galima kažkiek sumažinti, galima kažką padaryti, bet sustabdžius (statybas - BNS), ji gali augti", - nurodė ministras.

Vilniaus pilių direkcija antradienį savo išplatintame pranešime teigia, kad ir 6 mln. litų suma neleistų efektyviai vykdyti reikiamų darbų, o neskyrus daugiau pajamų, jas sustabdytų.

"Pagal rangos sutartį, kurią šių metų kovo 22 dieną pasirašė VĮ Vilniaus pilių direkcija ir AB "Panevėžio statybos trestas" (Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalies atkūrimo) buvo numatyta rūmus pabaigti per 5 metus, tačiau tai, žinoma, priklauso nuo skiriamo finansavimo. Sutartyje numatyta, kad B daliai atkurti reikalinga apie 75 mln. litų, o tai reiškia, jog siekiant viską padaryti laiku, kiekvienais metais rūmų statyboms finansuoti turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 12 mln. litų", - nurodoma pranešime.

Direkcijos vadovo D.Malinausko manymu, darbus B dalyje būtų galima atlikti ir per trejus metus,, tačiau kasmet darbams vykdyti turėtų būti skiriama po 25 mln. litų.

Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje-XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių - didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino - vardais.

Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų  atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.

Nuo liepos 6 dienos atkurtoje Valdovų rūmų muziejaus dalyje rengiamos ekskursijos, kultūriniai renginiai, o vakarais rūmai priima ES Tarybos pirmininkavimo renginių dalyvius.