Bendrovės „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška skaičiuoja, kad kol kas miestui rinktis vien elektra ar vandeniliu varomo transporto neapsimoka, nes, pasak jo, 12 metrų ilgio biometanu varomas autobusas kainuoja apie 300 tūkst. eurų, tokio pat ilgio elektrinis modelis – 450 tūkst. eurų.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovo Martyno Nagevičiaus teigimu, elektra varomiems autobusams reikėtų ir įkrovos infrastruktūros, kuri kainuotų brangiai – naujiems elektriniams autobusams įkrauti reikėtų 300 įkrovos stotelių, o tokiai infrastruktūrai reikėtų apie 45 megavatų bendrosios įkrovos galios. Pasak jo, tai reiškia milžiniškas lėšas naujoms perdavimo ir skirstymo elektros linijoms, pastotėms įrengti.

Vilniaus valdžia atsiėmė savo skundą Konkurencijos tarybai, kuri 2013 metų birželį nutarė, jog sostinės savivaldybė neteisėtai perleido keleivių vežimą savivaldybės įmonei „Vilniaus viešasis transportas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymą nuo skundo ir nutraukė bylą.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė BNS teigė, kad savivaldybė šiuo metu ieško optimalaus sprendimo kiek ir kokių maršrutų palikti savivaldybės įmonei, o kiek perduoti privatiems vežėjams.

„Dabar savivaldybė ruošia planą ir atlieka skaičiavimus, kur, mūsų manymu, yra viešojo intereso požiūriu kritiškai svarbūs maršrutai, kuriuos savivaldybė per savo įmonę turi užtikrinti, o kur yra tie maršrutai, kur būtų logiška, svarbu ir draugiška privačių vežėjų atžvilgiu juos pakviesti“, - BNS sakė A.Vaitkunskienė.

LVAT taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo šių metų gegužės pradžioje priimtą nutartį, kuria buvo atmestas Vilniaus savivaldybės skundas dėl 2013-ųjų birželį Konkurencijos tarybos priimto nutarimo.

Taryba tuomet nusprendė, kad sostinės valdžios 2011 metų sprendimas su bendrovėmis „Vilniaus autobusai“ ir „Vilniaus troleibusai“, kurios vėliau tapo bendrove „Vilniaus viešasis transportas“, pasirašyti penkerių metų keleivių vežimo sutartį pažeidė Konkurencijos įstatymą.

Jau nuo rugpjūčio 1-osios dalis Vilniaus autobusų į maršrutus išvažiuos iš Justiniškėse įsikūrusio 2-ojo troleibusų parko. Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio, tai padės įmonei sutaupyti nemažai lėšų.

Galimybė autobusams įsikurti greta troleibusų atsirado sujungus bendroves „Vilniaus autobusai“ ir „Vilniaus troleibusai“ į įmonę „Vilniaus viešasis transportas“. Be to, optimizavus sostinės viešojo transporto sistemą, troleibusų į miesto gatves išrieda mažiau.

„Į troleibusų parką ketiname perkelti apie šimtą autobusų. Iš pradžių Justiniškėse įsikurs 27 autobusai – 11 dviašių ir 16 triašių“, - aiškina G. Nakutis.

Prieš pergabenant autobusus į troleibusų parką, atlikta nemažai parengiamųjų darbų: pertvarkytos techninės priežiūros dirbtuvės, kad jose būtų galima prižiūrėti bei remontuoti ne tik troleibusus, bet ir autobusus. Penkiolika 2-ojo parko remontininkų mokėsi autobusų parke, kad įgytų įgūdžių remontuoti kitos rūšies keleivinio transporto priemones.

Išspręstas degalų pripildymo į autobusų bakus klausimas - netoli 2-ojo autobusų parko įsikūrusi degalinė pritaikyta ir autobusams.

Iš Justiniškių autobusams būtų patogiau pasiekti Fabijoniškes, Pašilaičius, Pilaitę, Grigiškes, Žemuosius Panerius bei stotį. Tokiu būdu mažės vadinamoji nulinė autobusų rida.

„Apskaičiavome, kad ekonomija laikant maždaug šimtą autobusų Justiniškėse sudarytų apie du milijonus litų per metus“, - kalba G. Nakutis.

Pirmiausia 2-ajame troleibusų parke įsikurs 4G, 54 ir 75 maršrutais keleivius vežantys autobusai.

Nuo rudens autobusų, laikomų Justiniškėse įsikūrusiame troleibusų parke, daugės. Jau užsakyta įranga, kad čia būtų galima atlikti ir autobusų techninę apžiūrą.