Visuomenei rodyti šios knygos originalą kasmet minint universiteto gimtadienį yra VU tradicija.

​M. Mažvydo „Katekizmas“ – 1547 metais Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, pradėjusi naują etapą lietuvių kalbos istorijoje.

Pasaulyje žinomi tik du šios knygos egzemplioriai: vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose. 

Švenčiant VU gimtadienį, šiais metais visuomenei bus pristatomi ir kiti eksponatai iš specialiųjų rinkinių – bus galima pamatyti kalėdaitį, papuoštą kristograma IHS su kryžiumi, žalvarinį skaičiavimo žetoną, aukso plokštelę, knygas netradiciniais viršeliais, pranešė universitetas.

Vilniaus universitetas – seniausia Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga šalyje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą.

Dr. O. Ozerk studentams patarė domėtis atskirais sektoriais, jų tendencijomis ir kurti produktus. Neturėtų baidyti ir konkurencija – jei yra konkurentų, vadinasi, yra ir rinka, dėl kurios galima konkuruoti.

Po paskaitos „EMBank“ atstovai su Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto administracija aptarė bendradarbiavimo klausimus.

„EMBank“ turi Europos Centrinio Banko (ECB) išduotą licenciją ir yra SEPA, SWIFT ir TARGET2 narys.

Partnerio nuotr.

Bankas teikia apyvartinio kapitalo ir investicines paskolas, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Bankas taip pat siūlo bankininkystės, kaip paslaugos (angl. „Banking as a Service, BaaS“), sprendimus.

Partnerio nuotr.

Kaip pranešė universitetas, maršalka ir jo delegacija susitiks su VU rektoriumi Rimvydu Petrausku ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku. Lydimas rektoriaus, Lenkijos Seimo atstovas VU bibliotekos F. Smuglevičiaus salėje apžiūrės įvairių retenybių ekspoziciją iš bibliotekos paveldo rinkinių.

VU rektoriaus teigimu, Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik istorija, bet ir dabartis, partnerystė įvairiose srityse, taip pat ir akademijoje.

„Produktyvus bendradarbiavimas sieja tiek humanitarinių ir socialinių, tiek fizinių ir gamtos mokslų atstovus. Lenkų kalba yra svarbi mūsų daugiakalbio universiteto tapatybei, o baltistikos centrai įsteigti pirmaujančiuose Lenkijos universitetuose. Džiugu, kad institucinį ir kultūrinį bendradarbiavimą papildo ir galimybė mūsų studentams tiesiogiai pabendrauti su Lenkijos politiniais lyderiais“, – sako rektorius.

S. Holownia Mažojoje auloje susitiks su VU studentais ir su jais diskutuos apie tai, ko Europos piliečiai gali tikėtis iš politikų.

Pirmadienį Lenkijos Seimo maršalka susitiko su visais trimis šalies vadovais.

S. Holownia – buvęs publicistas, televizijos laidų vedėjas – kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavo 2020 metų Lenkijos prezidento rinkimuose ir pirmajame jų etape laimėjo trečią vietą.

Jis yra įkūręs visuomeninį, pilietinį judėjimą, kuris vadinasi „Polska 2050“ („Lenkija 2050“). Lenkijos Seimo maršalkos pareigas eina nuo 2023 metų. Tai yra antrasis pagal svarbą postas Lenkijoje – Seimo maršalka eina prezidento pareigas tuo atveju, jei prezidentas miršta eidamas savo pareigas arba atsistatydina.

„Pirminiu mūsų teisininkų vertinimu, be sutikimo paviešinti privačių asmenų vardai ir pavardės atitinka duomenų apsaugos pažeidimo požymius. Šiuo metu analizuojame atvejį detaliau, kad galėtume atsakyti, kokių teisinių žingsnių dėl to imsimės“, – Eltai teigė VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Aistė Almanaitė.

Kovo mėnesį rašytame rašte, studentai teigė, kad dėstytojos dalyvavimą R. Janutienės laidoje vertina kaip stokojantį profesionalumo. Kreipimąsi pasirašiusieji taip pat pabrėžė, kad J. Mažylė yra vertinama kaip nekokybiškai dėstanti ir ragino fakulteto administraciją išanalizuoti studentų pildomus atsiliepimus apie dėstytoją.

Tuo metu viešojoje erdvėje šiuo dokumentu dalijosi žurnalistas Šarūnas Černiauskas, tačiau, siekdamas apsaugoti studentų duomenis, jis pastarųjų vardų ir pavardžių neskelbė.

Kaip buvo skelbta anksčiau, pavasarį kilęs ginčas tarp Vilniaus universiteto ir Komunikacijos fakulteto dėstytojos doc. dr. J. Mažylės dėl jos dalyvavimo „OpTV“ kanalo laidoje ir kaltinimų mobingu išspręstas geranoriškai. Abi ginčo pusės pasirašė taikos sutartį.

Šių metų pavasario pradžioje VU Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas iškėlė abejones dėl dėstytojos J. Mažylės tinkamumo tęsti pareigas universitete. Komitetas pasikreipė į etikos sargus dėl J. Mažylės išsakytų teiginių kontroversiškai vertinamo internetinio kanalo „OpTV“ laidoje.

Tokį komiteto poelgį neigiamai įvertino Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdyba, kuri kreipėsi į VU dėl galimo mobingo ir dėstytojos J. Mažylės persekiojimo. Savo ruožtu VU Komunikacijos fakultetas išplatino viešą poziciją dėl susiklosčiusios situacijos ir atmetė kaltinimus nurodydami, kad Žurnalistikos bakalauro studijų komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su universiteto dėstytoja.

VU Centrinės akademinės etikos komisija kovo pabaigoje priėmė sprendimą dėl J. Mažylės dalyvavimo „OpTV“ kanalo laidoje ir šioje laidoje išsakytų teiginių atitikimo universiteto misijai – konstatuota, kad nepakanka duomenų visavertiškai išnagrinėti ir įvertinti J. Mažylės pasisakymų turinio.

Pasak VU VM  mokyklos vadovės dr. Birutės Miškinienės, universitetas ir „Fintech Hub LT“ ateinančiais metais bendradarbiaus stiprinant aukštojo mokslo ir verslo partnerystę. Tai bus įgyvendinama kartu dalyvaujant mokslo bei verslo veiklose, vykdant įvairias iniciatyvas, kurios skatintų kuo didesnį studijų atitikimą darbo rinkos poreikiams. Taip pat bus rengiamos studentų praktikos įmonėse.

„Džiaugiamės, kad ši partnerystė bus naudinga mūsų studentams, o taip pat ir verslo atstovams. Besimokantiems Verslo mokykloje itin aktualu sužinoti kuo daugiau apie dabartinį verslo pasaulį, įmonių veikimo principus, verslo kūrimą bei vadovavimą jam. Kviesime „Fintech Hub LT“ atstovus pasidalinti profesine patirtimi su mūsų studentais, o pastaruosius – skatinsime įsitraukti sprendžiant aktualias verslo problemas“, – kalbėjo dr. B. Miškinienė.

Įstaigos susitarė, kad verslo atstovai dažniau dalyvaus VU Verslo mokyklos organizuojamuose renginiuose, projektuose bei kitose veiklose, taip sukuriant galimybę užmegzti profesinių kontaktų. Studentai ne tik gaus daugiau progų atlikti praktiką pasirinktose gerą vardą pelniusiose įmonėse, bet ir dalyvauti bendrų projektų įgyvendinime. Tai, savo ruožtu, dar labiau priartins studentus prie Lietuvos verslo kasdienybės.

„Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkės Astos Grigaitytės manymu, verslo ir būsimų specialistų bendradarbiavimas dabartiniame pasaulyje – ypatingai svarbus.

„Nemaža dalis studijų kryptį pasirinkusių jaunuolių tik paskutiniame kurse šiek tiek daugiau sužino apie sritį, kurioje nori dirbti ir tobulėti. „Fintech“ yra vienas iš sparčiausiai augančių sektorių. Šiuo bendradarbiavimu norime suteikti galimybę studentams sujungti teoriją su praktika kaip įmanoma anksčiau. Kontaktų užmezgimas, galimybė užduoti klausimus ir iš arti stebėti bei išbandyti darbus, kurių mokosi, neabejotinai suteiks privalumų patekus į darbo rinką. Praktikos versluose studentams gali sutrumpinti kelią darbo rinkoje ir atverti galimybes pradėti dirbti iškart po studijų“, – teigė A. Grigaitytė.

Ši partnerystė taip pat reiškia, kad „Fintech Hub LT“ asociacijos nariai bus skatinami dalyvauti VU VM organizuojamose veiklose. Asociacijos nariams prireikus, VU mokslininkai prisijungs prie verslo atstovų sprendžiant iškilusias problemas, kai to prireiks.

„Grįžtu į suolą! Prieš 23 metus baigiau mokyklą (pradėjau Sausio 13-osios mokyklą, baigiau Licėjų), prieš devyniolika metų baigiau VU Žurnalistikos studijas ir šiandien pradedu VU magistrantūros studijas. Laikai keičiasi, išlieka gėlės, jaudulys, troškimai ir norai. Su Mokslo ir žinių diena!“,– sveikino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete Žinių vadybą ir lyderystę studijuosiantis Ignas.

Žinomas vyras socialiniuose tinkluose prie šio įrašo pasidalino savo vaikystės nuotraukomis. 

„Turbūt po bakalauro studijų ir nemačiau, ką galėčiau studijuoti, maniau, kad nereikia skubėti. Tai tam neskubėjimui prireikė va tiek metų. O galų gale, kartais nežinai, kokioje karjeros pozicijoje tau gali prireikti ir magistro laipsnio. Tai irgi, manau, gali būti vienas iš tų aspektų“,– portalui „zmones.15min.lt“ žinomas vyras paaiškino priežastį, dėl ko taip ilgai delsė. 

I. Krupavičiaus feisbuko nuotr. 

„Informuoju, kad rugpjūčio mėnesį darbo sutartis su Andrejumi Desnickiu bus nutraukta“, – Lietuvos radijui patvirtino VU Filologijos fakulteto dekanas, profesorius Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak Lietuvos radijo, nuo praėjusių metų rudens VU dirbantis mokslo darbuotoju ir lektoriumi A. Desnickis anksčiau gyvendamas Maskvoje rašė publikacijas, kuriose neigė Lietuvos ir dar dviejų Baltijos šalių okupaciją.

Rusijos auditorijai jis teigė, kad Stalinas šalių ne okupavo, o tik primygtinai reikalavo jungtis į Sovietų Sąjungos sudėtį.

Iki liepos 31 dienos teikti dokumentus gali medicinos ir sveikatos arba socialinių mokslų sričių mokslo daktaro laipsnį turintys asmenys, jie taip pat privalo būti ne mažiau kaip penkerius metus ėję vadovo pareigas.

„Tobulindamas diagnostikos, gydymo ir prevencijos procesus, naujasis ligoninės vadovas turės organizuoti paslaugas pagal biopsichosocialinį modelį, orientuotą į visapusišką asmens atsigavimą, skirti deramą dėmesį nemedikamentinėms intervencijoms, mažinti gydymo metu taikomas prievartines priemones, formuoti optimalią ir racionaliai veiksiančią ligoninės struktūrą, vystyti mokslą, į medicinos procesus įtraukiant mokslininkus ir pedagogus, ugdyti naują sveikatos priežiūros specialistų kartą, puoselėti inovatyvią bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą“, – teigiama SAM pranešime.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pastarųjų poros metų sukrėtimai – kovido pandemija ir karas Ukrainoje – suaktualino psichikos sveikatos svarbą ir jos reikšmę visuomenei.

Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sakė besitikintis, kad RVPL bus ne tik vieta, kur galima sulaukti pagalbos, bet ji taps ir mokslo tyrimų, projektų, bendradarbiavimo iniciatyvų centru.

RVPL yra didžiausia ir plačiausią paslaugų spektrą teikianti psichikos sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje.

Apie 600 žmonių pateko į patį VU Didįjį kiemą ir turėjo galimybę J. Bideną pamatyti gyvai. Dar daugiau žmonių JAV prezidento kreipimosi klausėsi jo prieigose per įrengtus lauko ekranus. Istoriniame universiteto kieme kalbą stebėjo ir Lietuvos vadovai, kiti politikai ir kviestiniai svečiai.

„Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!“ – skandavo lietuviai prieš į sceną žengiant J. Bidenui, Vilniuje viešėjusiam per NATO viršūnių susitikimą, kuriame bene daugiausiai dėmesio ir buvo skiriama Kyjivo narystės Aljanse perspektyvoms.

J. Bidenas, kreipimąsi į Lietuvos žmones pradėjęs nuo prisiminimų apie Lietuvos laisvės siekį atkuriant nepriklausomybę, galop pažadėjo, kad Vakarų palaikymas Ukrainai nesusvyruos.

„Ugninga“ kalba

43 metų valstybės tarnautojai Indrei Makarskienei tai buvo viena įsimintiniausių kalbos vietų.

„Jis paminėjo Ukrainą ir davė pažadą toliau remti visų pastangas – ir globalias, ir lokalias, kad būtų pasiekta taika ir ramybė pasaulyje įsivyrautų“, – BNS sakė moteris.

„Labai svarbu, kad tokios didelės šalys kaip JAV nenustotų remti Ukrainos“, – BNS sakė kalbos klausęsis 20-metis studentas Darvydas Kilmanas.

Pasak I. Makarskienės, klausantis JAV prezidento „jausmas buvo nustabus“, dėl to buvo verta kelias valandas laukti eilėje.

„Jeigu ne nuovargis bestovint eilėse, būčiau jautęsis pakylėtai“, – teigė 43 metų valstybės tarnautojas Darius Krišanaitis.

„Kalba buvo tokia labai gyva, nebiurokratinė, emocinga, su žodžių pabrėžimais, intonacijų. Ugninga netgi vietomis, sakyčiau“, – pridūrė jis.

65 metų senjorė Angelija Vikterienė teigė į VU kiemą atėjusi nusivylusi, nes NATO neprisiėmė konkretesnių įsipareigojimų pakviesti Ukrainos į Aljansą.

„Neišsipildė lūkesčiai“, – sakė ji, kalbėdama apie pastarąsias dvi dienas vykusį Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje.

„Rusija vėl puls“

NATO lyderiai Vilniuje sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.

Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys trečiadienį pristatė laikiną planą, kuriuo siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, pajėgią apsiginti ir atgrasyti nuo galimo užpuolimo ateityje.

„Na, bet jis (J. Bidenas) pažadėjo, vis tiek tas dėmesys (Ukrainai – BNS) išlieka ir parama išlieka. Tikimės, kad viskas bus gerai“, – teigė A. Vikterienė.

Kalbos Vilniaus centre klausėsi ir 36 metų taksi vairuotojas ukrainietis Jurijus Chorokivskis.

Pasak vyro, kalba buvo vienijanti, „tarsi J. Bidenas žinotų daugiau, negu mes visi“.

Jis taip pat apgailestavo, kad Ukraina Vilniuje nebuvo pakviesta į NATO, ir perspėjo, jog „Rusija vėl puls“, jeigu tai neįvyks.

„Rusija vėl puls. Jeigu Ukraina neprisijungs prie NATO po penkerių, dešimties metų, pasikartos tas pats“, – BNS sakė ukrainietis.

„Nežinome, kokia Rusija bus. Jeigu ji bus stipresnė, ji dar užpuls ir Baltijos šalis“, – pridūrė jis.