Kaip antradienį nurodė Generalinė prokuratūra, nuteistam 1967 metais gimusiam vyrui skirta 50 tūkst. eurų bauda, jo 1935 metais gimusi giminaitė turės sumokėti 15 tūkst. eurų baudą.

Valstybės naudai iš nuteistųjų taip pat konfiskuota 987 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Bylos duomenimis, nuteistieji nuo 2010 iki 2018 metų nuosavybės teise disponavo didelės vertės turtu, žinodami, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Įmonėje dirbantis E. V. disponavo 513 tūkst. eurų suma. Už šias lėšas vyras pats arba artimų asmenų naudai įgijo žemės sklypą, kelis butus sostinėje bei kelis automobilius, kurių įsigijimui iš dalies panaudotos neteisėtos pajamos.

Vyro artima giminaitė tuo pačiu laikotarpiu įgijo nekilnojamojo turto už 545 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad moteris patyrė išlaidų ir nuosavybės teise įgijo turto už 474 tūkst. eurų, kurie negalėjo būti įgyti teisėtai.

Teismas kaip neteisėto praturtėjimo rezultatą iš E. V. nusprendė konfiskuoti 513 tūkst. eurų, iš jo giminaitės – 474 tūkst. eurų.

Kaip nurodė prokuratūra, vykdant ikiteisminį tyrimą buvo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, įvertintos nuteistųjų teisėtos pajamos – tai leido pagrįstai manyti, kad pajamų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos asmenų teisės į neteisėtomis pajamomis įgytą turtą.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

„Už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų“, – pranešime teigė VŠT.

Naujos statybos daugiabučių gyventojai už tokio pat ploto butą vidutiniškai mokės 41 eurą – 32 proc. daugiau nei 2023 metų sausį (31 euras), renovuotų – 16 proc. daugiau (pernai – 57 eurai), o nerenovuotų – beveik 17 proc. daugiau (pernai – 96 eurai).

VŠT atstovė Monika Merkytė sako, kad 16–18 proc. augimas skaičiuojamas lyginant bendrą sąskaitą gyventojams šių metų ir 2023 metų sausį.   

Sausį centralizuotos šilumos kilovatvalandė kainavo 7,61 cento (be PVM) – 3 proc. mažiau nei prieš metus ir 1 proc. mažiau nei gruodį. Didžiąją šilumos kainos dalį sudaro dujų kaina rinkose.

VŠT klientų komandos vadovės Rūtos Jasiulionienės teigimu, dėl atšalusių orų šilumos suvartojimas sausį išaugo 25 proc.

„Butams šildyti sunaudotos šilumos kiekį nulemia lauko oro temperatūros pokyčiai. Dėl šalto sausio patalpoms šildyti prireikė ketvirtadaliu daugiau šilumos negu 2023 metų sausį, tuomet dėl temperatūrų skirtumų šilumos suvartojimas buvo mažesnis“, – pranešime teigė ji.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šis sausis buvo vienas šalčiausių per septynerius metus.

Savivaldybė džiaugiasi tokiu Vilniaus gyventojų aktyvumu ir tikina siekianti užtikrinti, kad miestiečiams maistui rūšiuoti skirtus oranžinius maišelius bei kibirėlį atsiimti būtų patogu.

Įrašais apie prekybos centruose nusidriekusias laukiančiųjų eiles Vilniaus miesto gyventojai dalijosi socialiniuose tinkluose.

Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas sako, kad savivaldybė džiaugiasi tokiu dideliu gyventojų susidomėjimu maisto atliekoms rūšiuoti skirtomis priemonėmis.

„Mūsų vertinimu, tai rodo didelį žmonių sąmoningumą ir suinteresuotumą rūpintis tvarumu bei gyvenamosios aplinkos ateitimi“, – teigia jis.

Savivaldybės duomenimis, iki šios dienos Vilniaus gyventojams jau išdalinti beveik 33 tūkst. maisto atliekų rūšiavimo priemonių komplektų – tai sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį visų savivaldybės teritorijoje esančių namų ūkių.

Savivaldybė: siekiame, kad priemones atsiimti būtų patogu

G. Grubinskas patikina, kad savivaldybė deda visas pastangas, kad gyventojams atsiimti maisto atliekoms rūšiuoti skirtą kibirėlį ir oranžinius maišelius būtų patogu.

„Nuo gruodžio 11 d., kai buvo pradėtas dalinimas, atsiimti kibirėlį ir maišelių ruloną buvo galima savivaldybėje, visose seniūnijose ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, o nuo Naujųjų metų taip pat organizuojamos mobiliosios komandos, kurios kasdien vyksta į didesnio gyventojų susibūrimo vietas, prie prekybos centrų. Mobiliosios komandos kiekvienoje vietoje dirba ne trumpiau nei 3 valandas. Grafikas sudaromas taip, kad per dviejų savaičių laikotarpį bent po kartą mobilioji komanda atvyktų į kiekvieną iš 21 Vilniaus savivaldybės seniūnijų teritorijų“, – informaciją pateikia jis.

G. Grubinskas taip pat akcentuoja, kad maisto atliekoms rūšiuoti skirti kibirėliai ir maišeliai bus dalinami nemokamai visus šiuos metus, o rūšiavimo priemones gali atsiimti kiekvienas Vilniaus gyventojas – nepriklausomai, ar yra deklaravęs gyvenamąją vietą sostinėje, ar ne.

ELTA primena, kad naujoji tvarka atskirai rūšiuoti maisto atliekas nuo 2024 metų numatoma Lietuvos teisės aktuose, o šiuos pokyčius visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares įpareigojo įgyvendinti ES direktyva.

Visa tai tarsi byloja apie degradavimą propaguojantį „sveikąjį atsainumą“ ir gilėjančią pačios premijos kultūrinę devalvaciją. Gerai, kad ji išmokama ne tugrikais, o vis dar eurais. 39 tūkstančiai – pakankama suma naujam vegetacijų laikotarpiui, savąją vidutinybę jau maskuojant nac. reikšmės titulu.

Į akis krenta ir tai, kad vėl visi premijos laureatai yra vilniečiai, tiesa, išskyrus vieną, formaliai gyvuojančią Kaune, bet savo pastangas vis tiek orientuojančią į motinėlę sostinę.

Vis dėlto svarbiausias klausimas tebelieka tas pats: už ką? „Už kultūros paradigmas keičiančią kūrybą“, pasirodo. Tarpdisciplininį meną. Tik kas tai yra?

Ar kieno nors sąžinės likučių nekramto tai, kad iki šiol nacionalinė kultūros ir meno premija neskirta nei G. Grajauskui, nei G. Patackui?

Mėgini aiškintis, ir čia ištinka staigmena. Susitikimas su šiuo „menu“ – išties pribloškiantis: ant ištemptos nepermirkstančios marškos gemalo pozoje guli mergina be triusikų, ją kažkoks atsitūpęs vyras be sandalų iš emaliuoto „viedro“ laisto medumi tol, kol merginą be jokių apatinių apsemia tie vis pilami bičių vėmalai ir ji jau gali kvėpuoti pro vamzdelį, turbūt turintį reikšti virkštelę.

Visas šis ginekologinis bitininkystės šou rimtais veidais filmuojamas tol, kol galop užgimsta kūrinys, vertas F. Fellinio, I. Bergmano ar P. Greenaway’aus ir, pvz., 39 tūkst. eurų iš Lietuvos biudžeto.

Pavydėtų net Ostapas Benderis beigi Feliksas Krulis. Tik klausimas: kodėl tada nac. premija neįvertinus Minedo oratorijų? Juk tai irgi bienalėms tinkama performanso mutacija.

P. S. Gerb. komisijos nariai, ar kieno nors sąžinės likučių nekramto tai, kad iki šiol nacionalinė kultūros ir meno premija neskirta nei G. Grajauskui, nei G. Patackui? Ai, bet juk jie ne iš Vilniaus. Pardon.

Kaip ketvirtadienį pranešė vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“, nuo gegužės mėnesio Vilniuje iš lauko gertuvių, kurių sostinėje yra 36, išgerta 3,8 mln. stiklinių vandens. Anot bendrovės, atsisakant tokio kiekio vandens plastikinėse pakuotėse, į atmosferą nepateko 125 tonos šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų.

„Vis didėjantis vilniečių pasirinkimas gerti švarų ir nemokamą vandenį iš miesto gertuvių yra puikus ženklas, kuria kryptimi juda Vilnius – mažiname plastikinių butelių vartojimą, taupome savo pinigus ir padedame aplinkai. Pasibaigus lauko gertuvių sezonui, kviečiu ir toliau gerti tyrą ir sveiką Vilniaus vandenį namuose ar viešojo maitinimo įstaigose“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Pasak „Vilniaus vandenų“ vadovo Sauliaus Savicko, bendrovės atliktas tyrimas rodo, kad kas antras vilnietis, išeidamas iš namų pasiima su savimi daugkartines gertuves ir jas pasipildo vandeniu iš čiaupo ir lauko gertuvių. 

Prie Baltojo tilto buvo išgerta 300 tūkst. stiklinių vandens, o Vingio parke rekordinis skaičius – 1 mln. stiklinių vandens.

 

„Šią vasarą atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, per metus vandenį iš čiaupo geriančių vilniečių padaugėjo trečdaliu – jį geria 71 proc. Vilniaus gyventojų. Kurdami ir plėsdami lauko gertuvių infrastruktūrą lankomiausiose miesto vietose siekiame užtikrinti nemokamo tyro vandens iš Vilniaus gelmių prieinamumą ten, kur jo labiausiai reikia“, – nurodė S. Savickas.

„Esame įsitikinę, kad vandens iš plastikinių pakuočių vartojimas yra perteklinis įprotis ir jis palaipsniui toliau mažės. Prie to prisidėsime plėsdami lauko gertuvių infrastruktūrą tose lokacijose, kurios tampa naujais miesto traukos centrais“, – sakė jis.

Anot bendrovės, šįmet „Vilniaus vandenys“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe lauko gertuvių tinklą išplėtė sporto ir rekreacijos teritorijose – prie Baltojo tilto ir Vingio parke. Jose buvo fiksuoti iki dvylikos kartų didesni išgerto kiekiai negu kitose miesto gertuvėse: prie Baltojo tilto buvo išgerta 300 tūkst. stiklinių vandens, o Vingio parke rekordinis skaičius – 1 mln. stiklinių vandens.

„Vilniaus vandenų“ skaičiavimais, geriant vandenį iš lauko gertuvių ir neperkant jo plastikiniuose buteliuose per trejus metus sutaupyta 4,5 mln. eurų.

Pasak bendrovės, ateinančiais metais planuojama gertuvių tinklo plėtra naujose Vilniaus vietose, kur formuojasi dideli gyventojų srautai ir auga poreikis atsigaivinti tyru vandeniu.

Lauko gertuvių vasaros sezoną bendrovė uždarys palaipsniui: iki spalio mėnesio pradžios bus išmontuotos mobiliosios gertuvės, o stacionariosios veiks priklausomai nuo lauko temperatūros. Jas išjungti planuojama lapkritį.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas 282 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės.

„Nuo pat savaitgalio pradžios pastebime vilniečius, kurie atvyksta į miestą. Mes jiems duodame tam tikras simbolines dovanėles. Jie domisi, ką galima nuveikti mieste. O šią savaitę galima labai daug ką nuveikti Kaune. Džiaugiamės, kad į šią kampaniją pasijungė visas kultūrinis Kauno sektorius“, – pasakojo „Kaunas IN“ turizmo informacijos centro vadovas Tadas Stankevičius.

Specialiai vilniečiams paruošta pramoginė, kultūrinė programa.

„Pažinti Kauną iš tam tikrų perspektyvų, ar tai būtų architektūra, ar tai būtų mūsų Senamiestis, mūsų miesto istorija. Mūsų kultūriniai partneriai organizuoja savo erdvėse renginius ar ekspedicijas“ , – teigė T. Stankevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nustebinti vilniečius įvairiais būdais bando ir muziejai. Ne tik plečiamos programos, bet ir kuriamos specialios kompozicijos Vilniaus ir Kauno temomis.

„Paroda yra apie du didžiausius Lietuvos miestus. Šiemet Jurgio Kunčino „Tūlai“ sukanka 30 metų. Todėl apie Vilnių pasakojama per J. Kunčino eksponatus“, – dalijosi Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė Deimantė Cibulskienė.

Vilniečių Kauno centre sutiksi daugiau nei vietinių.

„Gaunasi kaip pabėgimas, atostogos Kaune. Kol kas neturiu suplanuotos dienotvarkės, bet yra paskirti įvairūs nemokami renginiai, galbūt kažkur apsilankysiu“ , – kalbėjo vilnietė.

Patys kauniečiai džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis.

„Yra tiek nuostabių vietų Kaune, čia priklauso nuo kiekvieno skonio“, – dalijosi kaunietė.

Šią savaitę galima labai daug ką nuveikti Kaune.

„Aš siūlau nevažiuoti iš Vilniaus per NATO dienas. Tai yra istorinis įvykis. Reikia tvarkingai jį išbūti“, – teigė mergina.

Kaune šiomis dienomis jaučiasi ir užsienio svečių antplūdis. Sostinėje nebelikus laisvų viešbučių, daugelis pasirinko Kauną. Viešbučiai pastebi, kad pasikeitė keliavimo tendencijos, nebeliko didelių grupių.

„Būdavo, autobusais keliauja, dabar yra pavieniai keliautojai. Jie išmoko patys keliauti, patys susidėlioti keliones“, – teigė „Santakos“ viešbučio vadovė Indrė Dzenkauskaitė.

Turizmo centras sako, kad vilniečių susidomėjimas Kaunu didelis, skaičiuojama, kad per kelias dienas Kaune turėtų apsilankyti apie tūkstantį sostinės gyventojų.

Skundo autorius nurodė, kad su svečiais pietavo Priešpilio gatvėje esančiame restorane – iš lauko terasos turėjo atsiverti puikus vaizdas į jachtų uostelį.

„Bet, deja, vaizdas atsiveria į plaukiojančias vandenyje nugaišusias žuvis, žalią vandenį, įvairius teršalus. Ateinant link to restorano, pakelėje auga piktžolės, Sosnovskio barščiai. Ir visa tai miesto reprezentacinėje erdvėje, tai yra Klaipėdos piliavietėje. Nejaugi toks vaizdas čia yra normalus ir įprastas? Sėdint su svečiais iš kai kurių ministerijų tikrai vaizdas nebuvo pats maloniausias. Nes lyg ir norėjome parodyti reprezentacines miesto erdves, bet išėjo kaip visada, apėmė gėda“, – jausmingai situaciją aprašė pilietis.

Klaipėdos pilies uosto atstovė Brigita Kulišauskienė patikino, kad spalvos skunde gerokai sutirštintos.

Kiekvieną rytą darbuotojai valo uostą, dumblius graibo. Bet darbuotojai iš pat ankstyvo ryto tai daro, gal svečiai vakare buvo?

„Taip, buvo karšta, galėjo vandenyje padaugėti melsvadumblių. Bet situacija tikrai nėra kritiška. Vadinamasis vandens žydėjimo pikas dažniau būna antroje vasaros pusėje“, – tikino uosto administracijos atstovė.

Pakilusi vandens telkinių temperatūra ir ramios meteorologinės sąlygos sudaro labai gerą terpę mikrodumblių dauginimuisi, kitaip dar vadinamam vandens žydėjimu.

„Kiekvieną rytą darbuotojai valo uostą, dumblius graibo. Bet darbuotojai iš pat ankstyvo ryto tai daro, gal svečiai vakare buvo? Ne tik tai darome, pontonus taip pat plauname. Jei vėjas buvo nuo vandens, gal svečiai ir jautė kokį kvapą“, – svarstė B. Kulišauskienė.

Ji patikino, kad Sosnovskio barščių piliavietėje nėra jai tekę matyti.

„Patį kalną šienauja miestą prižiūrinčios įmonės. Bet nemačiau aš niekada čia barščio, gal su garšva supainiota? Jos dabar žydi“, – stebėjosi B. Kulišauskienė.

B. Kulišauskienė paaiškino, kad dėl meslvadumblių suvešėjimo gali mažėti deguonies vandenyje.

„Pačios smulkiausios žuvys gali neatlaikyti deguonies trūkumo. Bet tai gali būti ir kokio žvejo palikta žuvelė, nes per smulki“, – patikino atstovė.

„Per NATO viršūnių susitikimą tikriausiai nebūsiu Lietuvoje. Esame susiplanavę kelionę. Tai, manau, susiję ir su NATO, nes kaip ir per bet kokį tarptautinį renginį, uždarys gatves. Taip buvo ir tada, kai Lietuvoje lankėsi JAV prezidentas George W. Bushas. Vilniuje  tikrai bus truputį nejauku, dar labiau, manau, sustiprinta apsauga“, – sakė kalbintas vilnietis.

„Jeigu reikia, išvažiuosime. Man tinka toks variantas“, – teigė kitas pašnekovas, paklaustas, ką mano apie valdžios rekomendacijas gyventojams per NATO viršūnių susitikimą laikinai apleisti sostinę.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tuo metu atostogausiu, tad vargu, ar stebėsiu, ar būsiu kamščiuose“, – antrino vyras.

„Ką ketinu daryti? Normaliai gyventi toliau. Praeisiu ten, kur man reikia. Ir darysiu tai, kas man reikia“, – trumpai drūtai rėžė užkalbintas praeivis.

Ką ketinu daryti? Normaliai gyventi toliau. Praeisiu ten, kur man reikia. Ir darysiu tai, kas man reikia.

 

Liepos 11–12 dienos daugeliui LNK kalbintų vilniečių – dar labai tolima data. Vieni sakė, kad tuo metu atostogaus, kiti – liks mieste, o treti gal ir kur nors pabėgs, kaip ir pataria miesto meras.

Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė sakė, kad žmonių suaktyvėjimo ir domėjimosi kaimo sodybomis kol kas nestebi.

– Vilniečiai neskuba rezervuoti vietų kaimo turizmo sodybose?

– Kadangi išpuola darbo dienos, tad tų užklausų nesulaukėme. Pas mus dažniausiai išankstinės užklauso yra savaitgaliams, bet mes vis tiek jau pasiruošę „darbostogoms“. Nuo karantino laikų turime gerą interneto ryšį. Tad visiems, kurie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, irgi pabėgti į kaimą.

– O apskritai kalbant apie atostogas, ar vasarai jau yra užsakomos sodybos?

– Labai džiugu, kad šiemet mes jau sugrįžtame į priešpandeminį laikotarpį, t. y. kad žmonių įpročiai sugrįžta į įprastas vėžes. Per pandemiją ar prasidėjus karui Ukrainoje, žmonės gyveno nežinomybėje ir užsakydavo sodybas paskutinę minutę. Viskas buvo labai išsiderinę, tačiau šiemet mes jau matome, kad ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiams sodybos užsakomos iš anksto.

– Jeigu vertinant procentais, kiek tų sodybų jau užsakyta?

– Na, tikslių skaičių mes kol kas neturime, bet faktas, kad liepos ir rugpjūčio savaitgaliams daugelis sodybų – jau užimtos. Aišku, turime dar daug vietų darbo dienomis. Ir ypač per NATO viršūnių susitikimą.

– Kiek sodybų vienija jūsų asociacija?

– Mūsų asociacijai dabar priklauso apie keturi šimtai sodybų. Na, o kiek apskritai Lietuvoje yra sodybų, sudėtinga būtų paskaičiuoti? Prieš tai esu žiūrėjusi statistiką. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, buvo skaičiuojama apie 800 sodybų. Po pandemijos – jau apie 1300 sodybų. Tačiau tai nėra susiję su tuo, kad jų kuriasi vis daugiau. Tiesiog valdžia sugriežtino kaimo turizmo sodybų kontrolę. Tos, kurios anksčiau dirbo šešėlyje, dabar buvo priverstos užsiregistruoti ir mokėti mokesčius.

Šį savaitgalį Lietuvos kaimo turizmo sodybose ir ūkiuose vyksta atvirų durų dienos.

 

– Kokiuose Lietuvos kraštuose daugiausiai telkiasi turizmo sodybos? Gal – labiau ežeringuose?

– Mes esame pastebėję, kad klientas nelinkęs važiuoti toliau kaip 100 km nuo savo miesto. Ypač pastaruoju metu, esant tokioms degalų kainoms. Tad didžioji dalis sodybų ir koncentruojasi aplink didžiuosius Lietuvos miestus, kažkur 100 km spinduliu. Labai augantis turizmo regionas yra Dzūkija, t. y. Dzūkijos miškai ir nacionalinis parkas. Taip pat – ežerengi kraštai.

– Kokias paslaugas dabar siūlo kaimo turizmo sodybos? Anksčiau žmonėms tai asocijavosi su pirtimi, kubilu ir lauko kepsniais. Ar kas nors pasikeitė?

– Pirmiausiai, kaimo turizmas yra apgyvendinimas, apsistojimas kaime pas ūkininkus. Pastebėjome, kad dabar labai keičiasi kaimo turizmo klientas. Jeigu anksčiau jam užtekdavo pagulėti prie ežerėlio ir išsikepti šašlykų, dabar jau klientas nori daugiau paslaugų, komforto ir ypač laisvalaikio pramogų. Labiausiai sudomina įvairios edukacijos ir degustacijos.

– Kaip kaimo turizmo verslą paveikė infliacija?

– Paveikė, ypač praeitais metais. Kainos augoą 10–20 proc. Tam labiausiai turėjo įtakos pakilusios elektros ir paslaugų kainos – visos sąnaudos labai išaugo. Tačiau šiemet sodybų šeimininkai neplanuoja smarkiai kelti kainų.

– Kokia vidutiniška yra paros kaina?

– Na, kaimo turizmas tuo ir geras, kad kainos labai įvairios ir kiekvienas gali rasti pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, dviejų gandrų turizmo sodyboje galima pernakvoti ir už 10–15 eurų, na, o  keturių ar penkių gandrų sodyboje už naktį teks pakloti ir 70 ar 80 eurų. Jeigu imtume vidurkį, tai būtų 25–30 eurų žmogui už parą. Norėčiau tuo pačiu pristatyti, kad šį savaitgalį Lietuvos kaimo turizmo sodybose ir ūkiuose vyksta atvirų durų dienos. Visi atveria vartus ir kviečia žmones išbandyti įvairias edukacijas ar degustacijas. Pavyzdžiui, pajodinėti arkliukais, lipdyti iš molio ir su didele nuolaida apsistoti sodybose.

Apie tai BNS informavo Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovė Monika Merkytė.

„Visi klientai jau yra pajungti ir namuose turi karštą vandenį“, – BNS teigė bendrovės atstovė.

Šeštadienio naktį šilumos trasoje įvykus gedimui ir trūkus jos daliai, sostinės Ateities gatvėje į paviršių įsiveržė trasa tekėjęs termofikacinis vanduo.

Dėl to visame mieste buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas. VŠT atstovas Laurynas Jakubauskas LRT radijui sakė, kad be karšto vandens naktį kurį laiką buvo likę apie 100 tūkst. sostinės vartotojų.

Pasak VŠT, didžiajai daliai vartotojų karšto vandens tiekimas buvo atnaujintas per valandą po incidento, tačiau šeštadienį apie 18 val. jo dar neturėjo apie 146 butai arba apie 1 tūkst. arčiausiai buvusio incidento vietos esančio sostinės Fabijoniškių rajono gyventojų.

VŠT valdo 758 kilometrų ilgio sostinėje esantį šilumos trasų tinklą.