Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė įrodė 53 metų Vilniaus miesto gyventojo A. T. atsakomybę už kreditinį sukčiavimą, labai didelės vertės turto pasisavinimą, jo legalizavimo bei dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais – teismas šį asmenį pripažino kaltu dėl nurodytų nusikaltimų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjai.

Ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad anksčiau neteistas vyras 2018 metais suklastojo įmonės, kuriai pats vadovavo, turto perdavimo kitam vadovui aktą. Jį panaudojęs neteisėtai pasisavino Ukmergės rajone buvusią didelės vertės biokuro katilinę su sandėliu ir automatika.

Kaip pranešė prokuratūra, tiriant šią nusikalstamą veiką bei ieškant pasisavintos katilinės paaiškėjo ir daugiau šio asmens įvykdytų nusikalstamų veikų.

Nustatyta, kad 2020 metais nuteistasis pagamino ir panaudojo netikrą sutartį, kuria melagingai įformino pasisavintos biokuro katilinės pardavimą jo paties vadovaujamai mažajai bendrijai. Pateikdamas šiuos melagingus duomenis, pasisavintą biokuro katilinę vyras įkeitė kredito unijai ir gavo beveik 50 tūkst. eurų kreditą, siekdamas refinansuoti anksčiau jo vadovaujamai bendrijai suteiktą kreditą.

Be to, A. T. legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą – siekdamas įteisinti pasisavintą katilinę pagamino netikrą pasaugos sutartį, kurioje melagingai nurodė, kad šią katilinę gavo iš teisėtos veiklos – pasaugos. Siekdamas išvengti atsakomybės už turto pasisavinimą, minėtą atbuline data surašytą pasaugos sutartį jis pateikė tyrimą atliekančiai pareigūnei.

Pasak tyrimui vadovavusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, kaltinamasis viso proceso metu visaip bandė išsisukti nuo kaltinimų: teikė suklastotus dokumentus, bandė įrodyti, kad buvo ne viena, o dvi katilinės, todėl, anot jo, yra neteisingai kaltinamas. Vis dėlto, po sudėtingo ir kruopštaus įrodinėjimo vyras buvo pripažintas kaltu dėl visų jam pareikštų kaltinimų.

Neteisėtai pasisavinta biokuro katilinė buvo surasta ir sugrąžinta teisėtam jos savininkui.

A. T. pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų.

Subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas vilniečiui paskyrė galutinę subendrintą bausmę 20 tūkst. eurų baudą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Didysis loterijos prizas laimimas atspėjus visus penkis pagrindinius ir vieną iš dviejų papildomų skaičių. Praėjusį penktadienį šį prizą sudarė daugiau nei 25 milijonai eurų, kuriuos pasidalino vienuolika laimingųjų: aštuoni iš Vokietijos, vienas iš Ispanijos, vienas iš Čekijos ir vienas iš Lietuvos.

Laimėjęs tautiečio bilietas pirktas birželio 22 d. parduotuvėje „Rimi“, esančioje Saltoniškių g. 9, Vilniuje. Žaidėjui 2 275 342 eurų sumą atnešė bilietas su atsitiktiniu skaičių deriniu.

„Labai džiaugiamės, kad lietuvių sėkmės maratonas loterijose tęsiasi. Nekantraujame susipažinti su dar vienu nauju milijonieriumi, paspausti ranką ir išgirsti jo istoriją. Tad kviečiame tikrintis „Eurojackpot“ bilietus – ir tą daryti turėtų toli gražu ne tik vilniečiai. Vakar vykusio žaidimo metu beveik 214 tūkstančių eurų laimėjo ir žaidėjas, bilietą pirkęs internetu, beveik 27 tūkstančius eurų – bilietas, pirktas Klaipėdoje, taip pat yra daugybė tūkstantinių laimėjimų“, – sako „Eurojackpot“ prekės ženklo vadovė Lietuvoje Justė Pažūsytė.

2,2 milijono eurų laimėtojas kviečiamas susisiekti telefonu +370 5 275 17 51. Po to jo bus prašoma atvykti į loterijos atstovybę ir pristatyti laimingąjį bilietą.

Pernai loterijos Lietuvoje milijonieriais pavertė net penkis tautiečius. „Eurojackpot“ žaidime vilnietis susižėrė rekordinę sumą – 24 milijonus eurų; „Vikinglotto“ bilietai uteniškei atnešė 5,8 milijono eurų, o pakruojiškiui – 5,5 milijono eurų; „Teleloto“ žaidime po milijoną eurų laimėjo žaidėjai iš Trakų ir Kauno.

Komisariatas informavo šeštadienį gavęs 1979 metais gimusio vyro pareiškimą, kad apie 12 val. būnant namuose Vilniuje, Jonažolių gatvėje, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino FNTT darbuotoju prisistatęs asmuo, kuris apgaule išviliojo 105 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

– Kelintus metus savo kūne turite mikroschemą?

– Jau tikrai seniai. Turbūt kokius penkerius šešerius metus.

– Kaip sekasi su ja gyventi?

– Lygiai taip pat, kaip ir kiekvienam žmogui, turinčiam auskarų ar kitų implantų savo kūne.

– Kur naudojate šį implantą?

– Reikia pripažinti, kadangi su technologijomis, inovacijomis ir startuoliais dirbu apie šešerius metus, man visada buvo įdomūs technologiniai sprendimai, ką jie gali pakeisti mūsų gyvenime ar kokią problemą išspręsti. Tai buvo paprastas būdas man prisiliesti prie technologijos. Būsiu atviras: kai sumaniau jį implantuoti, negalvojau apie naudos būdus, man tiesiog buvo įdomu, kaip tai veikia. Tačiau, kai supratau, kad esu biure, kur veikia skaitytuvai, tiesiog tam ir pritaikiau.

Tai tikrai seniai naudojama technologija, identiška kortelėms.

– Ar jums nebuvo neramu? Tokie nauji dalykai gąsdina, pilna sąmokslo teorijų.

– Reikia suprasti, kad tai labai paprasta technologija, kuri mūsų pasaulyje jau 10–20 metų.

– Ar jūsų mikroschemos nereikia atnaujinti, keisti?

– Tai tikrai seniai naudojama technologija, identiška kortelėms. Implantas – mažytė mikroschema stiklo pluošto apvalkale, kuris visiškai saugus, sterilus, nedūžta.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar nekyla problemų oro uoste pereinant apsaugą?

– Tikrai ne.

– Kaip jums buvo įdiegtas implantas?

– Su tam tikru įrenginiu įšovė.

– Ar skaudėjo?

– Ne. Man labiau buvo baisu.

– O ko bijojote?

– Tai technologija, kažkas naujo. Tai nėra dalykas, kurį kasdien darai.

Implantas neturi savo maitinimo šaltinio, tad negali siųsti jokio signalo.

– Kaip jūs reaguojate į sąmokslo teorijas?

– Tokiems žmonėms visą laiką sakau, kad žmonija išradusi tik vieną vienintelį patį geriausią sekimo pasaulyje įrenginį – mobilųjį telefoną, kurį kiekvienas turi. Implantas neturi savo maitinimo šaltinio, tad negali siųsti jokio signalo. Jei nėra energijos, vadinasi, niekas negali būti išsiųsta. Sąmokslo teorijos mėgsta naudoti sprendimus, kurie audrina fantaziją. Esame matę serialų, filmų.

Tiems žmonės visada pabrėžiu, kad tai nėra nauja technologija, reikia žiūrėti, kur tai galima panaudoti savo naudai. Dabar yra naujesnių sprendimų, galima atsiskaityti, nereikia nešiotis banko kortelių. Technologiniai sprendimai – fantastiniai proveržiai. Jei žmogus serga liga, kai viską pamiršta, arba šeimos narys turi sveikatos problemų, tai gali išspręsti daug klausimų. Implantas gali siųsti sveikatos duomenis, pastebėti neįprastą elgesį, pasakyti, kur jis yra. Žiūrėkite į tai, kur mums tai gali padėti.

– Ar yra kažkokia priežiūra, atnaujinimai?

– Kiekvieną dieną galiu pasitikrinti, kur jis yra. Kadangi jis raumenyje, nieko neatsitinka.

– Kaip reagavote į sąmokslo teorijas COVID-19 atveju, kai apie skiepus šnekėjo kaip čipavimą?

– Nesuprantu, iš kur atsiranda istorijų, kad mus sučipuos ir tada... Ir kas tada? Ką galima padaryti su čipu? Ko žmonės bijo?

Pasak antradienį pareiškimą parašiusio 47 metų vyro, tokios pinigų sumos jis neteko nuo birželio mėnesio investuodamas į kriptovaliutą.

Policija pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Vasario 10 d. pirktas „Vikinglotto Plius“ bilietas žaidėją iš Vilniaus pavertė sėkmingiausiu žmogumi šalyje. Jam atiteko daugiau nei 13 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei ankstesnis 7,6 mln. eurų rekordas.

Laimingasis bilietas pirktas parduotuvėje „Iki“, esančioje Buivydiškių g. 17, Vilniuje. Laimėtojui atiteko „Vikinglotto“ Aukso puodas su 13 082 472 eurais, kurį atnešė loterijos bilietas su atsitiktiniu laimingų skaičių deriniu. Žaidėjas kviečiamas susisiekti su loterijos organizatore „Olifėja“, paskambinant telefono numeriu +370 5 275 17 51, ir vėliau atvykstant pareikšti teisių į laimėjimą. Tam bus reikalinga pristatyti laimingąjį bilietą.

„Džiaugiamės žaidėjui iš Lietuvos tekusiu laimėjimu ir sveikiname naująjį milijonierių, kuris padvigubino iki šiol kauniečiui priklausiusį rekordą. „Vikinglotto“ loterijoje kiekvieną trečiadienį dalyvauja žaidėjai iš 10 šalių. Jie visi kartu suneša loterijos prizinį fondą. Būtent dėl šios loterijos tarptautiškumo galime žaidėjams pasiūlyti tokio įspūdingo dydžio laimėjimus“, – laimėtoją sveikino „Vikinglotto“ Lietuvoje organizuojančios „Olifėjos“ generalinis direktorius Antanas Muraška.

Kartu su lietuviu laimėjimais trečiadienio vakarą džiaugėsi dar du žaidėjai. Danas ir norvegas pasidalino „Vikinglotto“ Didįjį prizą – 249 tūkst. eurų.

Rekordinį laimėjimą atnešęs „Vikinglotto Plius“ bilietas turi 6 skaičių derinius, jo kaina – 4,5 euro. Paprastame „Vikinglotto“ biliete būna 2 skaičių deriniai. Aukso puodas laimimas atspėjus 6 pagrindinius ir 1 papildomą, Vikingo, skaičių.

Vilniečio sėkmė taip pat pralenkė ankstesnį, 2020-aisiais estui atitekusį įspūdingą laimėjimą. Liepos 1 d. daugiavaikis tėtis iš Estijos „Vikinglotto“ laimėjo 10,8 mln. eurų. Šis žaidėjas visą savaitę girdėjo naujienas apie didžiulį laimėjimą Estijoje ir tik nusprendęs internetu nusipirkti bilietų kitos savaitės „Vikinglotto“ žaidimui, pamatė, kad daugiau nei 10 mln. eurų atiteko būtent jam.

Loterija „Vikinglotto“ pasižymi dažnais laimėjimais. 2020-aisiais 42 lietuviai laimėjo 5+1 kategorijos prizus, skirtus tik Lietuvai, kurių bendra vertė buvo didesnė nei 768 tūkst. eurų. Lietuvos žaidėjams iš viso atiteko laimėjimų už daugiau nei 3,22 mln. eurų.

Šis vilniečiui atitekęs laimėjimas pagerino iki šiol „Eurojackpot“ loterijai priklausiusį Lietuvos laimėjimų rekordą. Prieš keletą metų inžinierius iš Kauno „Eurojackpot“ loterijoje laimėjo 7,6 mln. eurų.

„Vikinglotto“ organizuojanti loterijų bendrovė „Olifėja“ 8 proc. nuo kiekvieno parduoto loterijos bilieto skiria sporto paramai ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vykdomam šalies olimpiečių rengimui. Per 28 veiklos metus „Olifėja“ tam skyrė daugiau nei 90 mln. eurų.

Pasak policijos, vilnietis patruliuojančių pareigūnų buvo sulaikytas vėlyvą šeštadienio vakarą.

Nusprendę patikrinti svirduliuojančio vyro daiktus policininkai juose rado revolverį be šovinių, plastikinį maišelį su 447 gramais baltų miltelių, įtariama, narkotinės medžiagos, jautrias svarstykles, du švirkštus, daug mažų polietileninių užspaudžiamų maišelių, tabako ir marihuanos smulkintuvą bei sulankstomą peilį.

Dėl neteisėto disponavimo ginklu ir narkotikais pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamasis uždarytas į areštinę.

Policijos teigimu, šį savaitgalį Trakų rajono policijos pareigūnai vyrą jau buvo nubaudę ir dėl karantino reikalavimų pažeidimo.

Sekmadienį Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Prancūzijos sostinės Paryžiaus už šalies įstatymų pažeidimus išsiųstą 43-ejų Vilniaus gyventoją. Dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad jis kaip įtariamasis nusikaltimo padarymu Lietuvoje Vilniaus policijos ieškotas beveik 8 metus.

Pasieniečiai sulaikytą vyrą pristatė į sostinės oro uosto užkardos patalpas. Tą pačią dieną ieškomasis perduotas atvykusiam paieškos iniciatoriaus konvojui.

Beje, praėjusį ketvirtadienį Vilniaus oro uoste pasieniečiai buvo sulaikę rietaviškį, kuris irgi iš Prancūzijos buvo išsiųstas už įstatymų pažeidimus, o Lietuvoje ieškotas dėl nusikaltimo padarymo.  22-ejų Rietavo gyventojo kaip įtariamojo nusikaltimo padarymu nuo praėjusių metų spalio 20 d. ieškojo Klaipėdos apskrities policija. Pasieniečiams įkliuvęs vyras irgi buvo perduotas policijos pareigūnams.

2020 m. VSAT pareigūnai iš viso sulaikė 1775 dėl įvairių priežasčių ieškotus asmenis.

Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas trejiems metams.

Teismo sprendimu, iš A. P. bus išieškota ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – daugiau kaip 154 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Apeliacinis teismas nustatė, kad A. P., pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams bei jiems prilygintiems asmenims, iš vienos įmonės vadovo R. A. provokavo ir reikalavo duoti 210 tūkst. 470 eurų kyšį. Už tai jis žadėjo paveikti Vilniaus miesto savivaldybės ir Statybos inspekcijos valstybės tarnautojus, kad šie priimtų R. A. reikalingus sprendimus.

Bylos duomenimis, siekta, kad tarp savivaldybės ir įmonės būtų pasirašyta taikos sutartis dėl sostinėje, Maironio g. 2, prie Bernardinų sodo esančio pastato rekonstrukcijos.

Anot pranešimo, 2016 – 2018 metais per šešis kartus A. P. paėmė dalį reikalauto kyšio – 154 tūkst. 470 eurų, kyšiai imti ne tik pinigais, bet ir kava, viskiu, saldainiais, dovanų čekiais.

A. P. taip pat žadėjo pasinaudoti savo pažintimis ir įtaka Statybų inspekcijos valstybės tarnautojams, kad Vilniaus miesto savivaldybei būtų pateikta reikalinga pažyma, jog statybos projektas Vilniuje, Maironio g. 2, vyksta be nukrypimų.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą gegužės 12 dieną vilnietį išteisino.

Apygardos teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog R. A. perdavė A. P. 154 tūkst. eurų, be to, dalis garso įrašų daryti nesant teisinio pagrindo, todėl negali būti pripažinti įrodymu. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad A. P. provokuotas padaryti nusikalstamą veiką.

Išteisinamąjį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūra.

Gruodžio 23 dieną Lietuvos apeliacinis teismas jį panaikino.

Pasak Vilniaus apskrities policijos, netikru vardu prisistatęs 1983 metais gimęs vyras iš pradžių apsimetė norintis pirkti automobilį ir apžiūrinėdamas į jį įmontavo sekimo įrangą bei nuskenavo automobilio raktą.

Po kelių dienų vyras automobilį pagrobė, pasinaudojęs techninės pagalbos kelyje paslauga.

Sostinės policija įtaria, kad vyras galėjo įvykdyti ir daugiau automobilių vagysčių.

Ikiteisminis tyrimas vykdomas Vilniaus Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iajame skyriuje.