Kasacinius skundus teikė buvęs įmonės vadovas Benas Renatas Baltusis, jį dviem savaitėms pakeitusi Ona Regina Vaskelienė ir bendrovės steigėjos – savivaldybė bei „Vilniaus viešasis transportas“. Juos dar pernai lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo atlyginti buvusiai savivaldybės taksi bendrovei „Vilnius veža“ 499 tūkst. eurų žalos bei 5 proc. metų palūkanas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ankstesni teismai ištyrė ir įvertino „ne visas faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant įstaigos nemokumo momentą“, todėl jas turi papildomai ištirti ir nuspręsti, kada įmonė tapo nemoki ir kada atsirado pareiga įstaigos vadovui ar dalininkams kreiptis dėl bankroto.

„(...) klausimas dėl viešosios įstaigos nemokumo momento nustatymo negali būti išnagrinėtas kasacinio teismo. Todėl teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui“, – nurodė teisėjų kolegija.

Teismas taip pat pripažino, kad įmonės dalininkės – savivaldybė ir „Vilniaus viešasis transportas“ privalėjo patys domėtis įstaigos veikla, mokumu ir nepaisant to, kad įstaigos vadovai laiku nepateikė metinių finansinių ataskaitų, nes galėjo informaciją apie „Vilnius veža“ finansus gauti alternatyviais būdais. Teismas nurodė, kad įmonei esant nemokiai dėl bankroto pirmiausia privalėjo kreiptis įmonės vadovas, o šiam to nepadarius – dalininkai.

Savivaldybė BNS nurodė, jog remiantis teismo išaiškinimu toliau bus bandoma „paneigti solidarią savivaldybės ir „Vilniaus viešasis transportas“ atsakomybę“.

„Sieksime, kad žala būtų priteista tik iš įstaigos vadovo“, – teigiama atsakyme BNS.

Apeliacinis teismas pernai lapkritį paliko galioti žemesnės instancijos nutartį, pagal kurią didžiausią susidariusių nuostolių dalį – 482,2 tūkst. eurų – turėjo sumokėti B. R. Baltusis solidariai kartu su savivaldybe (valdė 51 iš 100 „Vilnius veža“ dalių) ir „Vilniaus viešasis transportas“ (49 dalys). Antstolis buvo areštavęs B. R. Baltusio turto už 170 tūkst. eurų.

„Vilnius veža“ iš buvusių įmonės vadovų ir savininkų siekė atgauti beveik 626 tūkst. eurų.

Bankroto byla „Vilnius veža“ iškelta 2015 metų rugsėjį, 2016 metų balandį patvirtinti 590 tūkst. eurų kreditorių reikalavimai.

B. R. Baltusis „Vilnius veža“ vadovavo nuo 2013 metų kovo pabaigos iki 2015 metų liepos pradžios, jį dviems savaitėms buvo pakeitusi O. R. Vaskelienė.

Tarp areštuoto turto – B. R. Baltusio gyvenamasis namas, piniginės lėšos, BNS patvirtino Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

Aukščiausiasis Teismas dar gruodžio pabaigoje tenkino savivaldybės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leido iš viso areštuoti R. B. Baltusio turto už 482 tūkst. 935 eurus. Savivaldybė to prašė lapkritį sulaukusi nepalankaus Apeliacinio teismo sprendimo dėl įmonei „Vilnius veža“ padarytos žalos.

Teismai konstatavo, kad bankrutavusiai įmonei 499 tūkst. eurų žalą bei 5 proc. metų palūkanas turi atlyginti ne tik B. R. Baltusis, jį pareigose pakeitusi Ona Regina Vaskelienė, bet ir bendrovės steigėjos – Vilniaus savivaldybė bei „Vilniaus viešasis transportas“. Tuo metu savivaldybė kasaciniu skundu Aukščiausiajam Teismui didžiąją dalį žalos reikalauja išieškoti būtent iš B. R. Baltusio. Šį skundą teismas dar nagrinės.

„Vilnius veža“ iš buvusių įmonės vadovų ir savininkų siekė atgauti beveik 626 tūkst. eurų.

Bankroto byla „Vilnius veža“ iškelta 2015 metų rugsėjį, 2016 metų balandį patvirtinti 590 tūkst. eurų kreditorių reikalavimai.

B. R. Baltusis „Vilnius veža“ vadovavo nuo 2013 metų kovo pabaigos iki 2015 metų liepos pradžios, vėliau jį pakeitė O. R. Vaskelienė.

„Vilnius veža“ savininkų ir Vilniaus valdžios skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas lapkričio 15 dieną paliko galioti prieš metus priimtą jiems nenaudingą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Teismai nutarė, kad buvęs įmonės vadovas Benas Renatas Baltusis, jį pakeitusi Ona Regina Vaskelienė ir bendrovės steigėjos – savivaldybė bei „Vilniaus viešasis transportas“ – turi atlyginti įmonei 499 tūkst. eurų žalą bei 5 proc. metų palūkanas.

Didžiausią sumą – 482,2 tūkst. eurų – privalo sumokėti B. R. Baltusis kartu su savivaldybe (valdė 51 iš 100 „Vilnius veža“ dalių) ir „Vilniaus viešasis transportas“ (49 dalys).

„Teismas (Vilniaus apygardos teismas – BNS) vertino, kad atsakovas B. R. B., neūkiškai tvarkydamas įmonės reikalus, tęsė santykius su įmonės kreditoriais, prisiimant naujus ir nepagrįstai tęsiant esamus įsipareigojimus, kurių įmonė negalėjo padengti dėl nemokumo“, – rašoma Apeliacinio eismo nutartyje.

Teismas taip pat nutarė, kad įmonės dalininkai turėjo susipažinti su „Vilnius veža“ finansine būkle ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Vilniaus savivaldybė BNS informavo, kad teiks kasacinį skundą byloje ir sieks, kad žala būtų priteista būtent iš kaltų asmenų. Anot savivaldybės, „Vilnius veža“ buvo ankstesnė kadencijos vadžios projektas, „kainavęs miestiečiams skolas ir nuostolius“.

„Buvęs ankstesnio mero Artūro Zuoko patarėjas, vadovavęs „Vilnius veža“, nesiėmė būtinų veiksmų, kad tokių nuostolių būtų išvengta. Jau nuo 2014 metų sausio įmonė buvo bankroto būsenoje ir įmonės vadovas privalėjo skelbti bankrotą. Bankroto byla įmonei buvo iškelta 2015-ųjų rugsėjį“, – teigiama savivaldybės komentare.

„Vilnius veža“ iš buvusių įmonės vadovų ir savininkų siekė atgauti beveik 626 tūkst. eurų.

Bankroto byla „Vilnius veža“ iškelta 2015 metų rugsėjį, 2016 metų balandį buvo patvirtinti 590 tūkst. eurų kreditorių reikalavimai.

B. R. Baltusis „Vilnius veža“ vadovavo nuo 2013 metų kovo pabaigos iki 2015 metų liepos pradžios, vėliau jį pakeitė O. R. Vaskelienė.

Buvęs įmonės vadovas Benas Renatas Baltusis, jį pakeitusi Ona Regina Vaskelienė ir bendrovės steigėjos – savivaldybė bei jos valdoma bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ – turi atlyginti įmonei 499,2 tūkst. eurų žalą. Tokį sprendimą lapkričio 2 dieną priėmė Vilniaus apygardos teismas.

Didžiausią sumą – 482,2 tūkst. eurų – privalo sumokėti B. R. Baltusis kartu su savivaldybe (valdė 51 iš 100 „Vilnius veža“ dalių) ir „Vilniaus viešasis transporta“ (49 dalys).

„Neūkiškai tvarkydamas įmonės reikalus, atsakovas (B. R. Baltusis – BNS) tęsė santykius su įmonės kreditoriais, prisiimant naujus ir nepagrįstai tęsiant esamus įsipareigojimus, kurių įmonė negalėjo padengti dėl nemokumo“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas taip pat nutarė, kad įmonės dalininkai turėjo susipažinti su „Vilnius veža“ finansine būkle ir pateikti prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

„Vilnius veža“ iš buvusių įmonės vadovų ir savininkų siekė atgauti beveik 626 tūkst. eurų.

Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas BNS teigė, kad savivaldybė skųs Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

„Savivaldybė atsižvelgdama į priimtą nepalankų teismo sprendimą imsis būtinų teisinių veiksmų, siekdama, kad žala būtų išieškota iš kaltų asmenų bei imsis priemonių, užtikrinančių žalos išieškojimo galimumą, įskaitant kaltų asmenų turto areštą“, – BNS atsiųstame komentare teigė A. Zubriakovas.

Bankroto byla „Vilnius veža“ iškelta 2015 metų rugsėjį, 2016 metų balandį buvo patvirtinti 590,1 tūkst. eurų kreditorių reikalavimai.

B. R. Baltusis „Vilnius veža“ vadovavo nuo 2013 metų kovo pabaigos iki 2015 metų liepos pradžios, vėliau jį pakeitė O. R. Vaskelienė.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilniaus savivaldybė penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai blogai vykdytos apskaitos savivaldybės valdomoje ir veiklos nebevykdančioje taksi įmonėje „Vilnius veža“. Buvęs bendrovės vadovas Benas Baltusis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad bendrovė šiemet jau dirbo pelningai ir galėjo būti išsaugota.

„Mes į prokuratūrą kreipėmės daugiau ne dėl vadovo, bet dėl veiksmų, kuriuos nustatėme atlikę vidaus auditą. Yra tam tikrų finansinių reikalų tvarkyme rasta netikslumų ir nusižengimų, dėl ko pirmiausia atsako vadovas“, - BNS sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Jo teigimu, įtariama, kad įmonės apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, buvo švaistomos lėšos ir dėl šių priežasčių bendrovė atsidūrė ties bankroto riba.

V.Benkunskas patvirtino, jog dėl šių veiksmų turėtų atsakyti buvęs „Vilnius veža“ vadovas Benas Baltusis.

„Vilniaus savivaldybė yra viena iš dalininkių šios įmonės ir finansuotoja (...) 2014 metais 1,7 mln. litų (492,4 tūkst. eurų) dotacijų skirta šiai įmonei. Kyla klausimų, kaip šie pinigai buvo išleisti, nes yra prieštaravimai, kam jie buvo skirti ir kam išleisti“, - tvirtino V.Benkunskas.

Pats B.Baltusis BNS neigė visus savivaldybės kaltinimus ir tvirtino, kad bendrovė šiemet dirbo pelningai, todėl sprendimas kreiptis į prokuratūrą yra politinis.

„Tai naujos valdžios politinis sprendimas. Aš pastoviai rašiau pasikeitus valdžiai ir valdybai laiškus, kad šiais metais bendrovė dirbo pelningai ir tai vyko nuo pat reorganizacijos pradžios. Aš nesu buhalteris dėl buhalterinės apskaitos. Aš lėšų nesu iššvaistęs“, - kalbėjo B.Baltusis.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS sakė, jog Vilniaus savivaldybės prašymas pradėti tyrimą dėl „Vilnius veža“ veiklos kol kas dar nėra gautas.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė BNS birželio viduryje, kai buvo atleistas B.Baltusis, tvirtino, kad buvęs vadovas nekontroliavo įmonės buhalterinės apskaitos.

Konkurencijos taryba praėjusių metų spalio pabaigoje nutarė, kad Vilniaus valdžios sprendimas įsteigti „Vilnius veža“ bei kiti sprendimai, palengvinę jai sąlygas teikti taksi paslaugas, pažeidė Konkurencijos įstatymą. Dėl šio priežasties įmonė teikė tik tik dispečerių paslaugas, visi išėję ar atleisti iš darbo vairuotojai susibūrė į asociaciją „Amer Taxi Association“, kuri nuomojo automobilius iš „Vilnius veža“.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, „Vilnius veža“ praėjusiais metais patyrė 3,61 mln. eurų grynųjų nuostolių - beveik tiek pat kiek ir 2013 metais. Bendrovės pardavimo pajamos pernai išaugo 65,3 proc. iki 12,38 mln. eurų, jos valdomas turtas 2014-ųjų pabaigose siekė 7,13 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė atleido veiklos nevykdančios taksi bendrovės „Vilnius veža“ vadovą Beną Baltusį ir kaltina jį nekontroliavus įmonės buhalterinės apskaitos.

„Sprendimas yra priimtas atleisti įstaigos „Vilnius veža“ vadovą iš pareigų ir yra paskirta nauja vadovė Ona Regina Vaskelienė (...) Spręsime dėl įmonės, nes praktiškai veikla nevyksta, automobiliai pernuomoti trečiai įmonei“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

Anot jos, sprendimas atleisti vadovą priimtas ketvirtadienį įmonės savininkų susirinkime. Šį sprendimą Vilniaus savivaldybė ir jos įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ priėmė atsižvelgusi į „Vilniaus veža“ vidaus audito išvadas.

„Audito viena iš išvadų buvo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir įmonės vadovas, kuris atsakingas, kad veiklos apskaita ir rezultatų atspindėjimas būtų teisingas, šito nesukontroliavo. Tas finansinis rezultatas tikslus nebuvo žinomas už 2014 metus iki šiol“, - tvirtino A.Vaitkunskienė.

Naujoji „Vilnius veža“ vadovė O.R.Vaskelienė taip pat yra „Vilniaus viešojo transporto“ Ekonomikos skyriaus viršininkė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius anksčiau teigė tikintis, jog savivaldybei pavyks sklandžiai pasitraukti iš jos kontroliuojamos taksi bendrovės „Vilnius veža“.

„Šiaulių banko lizingas“ balandžio pabaigoje nutraukė automobilių nuomos sutartį su „Vilnius veža“. Anksčiau skelbta, kad įmonė lizingo bendrovei skolinga 0,5 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, „Vilnius veža“ praėjusiais metais patyrė 3,61 mln. eurų grynųjų nuostolių - beveik tiek pat kiek ir 2013 metais. Bendrovės pardavimo pajamos pernai išaugo 65,3 proc. iki 12,38 mln. eurų. Bendrovės valdomas turtas 2014-ųjų pabaigose siekė 7,13 mln. eurų.

Vilniaus apygardos teismas gegužės pradžioje leido areštuoti 236,1 tūkst. eurų „Vilnius veža“ turto. Asociacija „Amber taxi“ teismo prašo, kad „Vilnius veža“ jai sumokėtų apie 240 tūkst. eurų už netinkamas dispečerinės ir vežimo  paslaugas bei automobilių nuomą.

Savivaldybės teigimu, „Vilnius veža“ turi 40 automobilių, iš jų 30 yra pernuomoti „Amber taxi“, dar 10 automobilių valdo pati įmonė. Asociacija taip pat perka skambučių paslaugas iš „Vilnius veža“ dispečerinės.

Vilniaus meras teigia tikintis, kad savivaldybei pavyks sklandžiai pasitraukti iš jos kontroliuojamos taksi bendrovės „Vilnius veža“. Tai jau antra po žlungančios „Air Lituanica“ miesto valdžios kontroliuojama bendrovė, kurios teisėta ir skaidria veikla yra suabejota.

„Situacija yra tokia, kad jau prieš mėnesį „Vilnius veža“ nebemokėjo už lizinguojamus automobilius. Kompanijos struktūra taip keliais aukštais susukta, kad jau turbūt niekas iki galo nesusigaudo, kas ten yra. Šiuo metu atliekamas auditas, kad išsiaiškintume visą padėtį. Aš esu įsitikinęs, kad tiek automobiliai, kurie šiandien važinėja Vilniaus gatvėmis ir tie vairuotojai, kurie veža keleivius, jie ir toliau veš tuos keleivius ir viskas šitoj vietoje bus sklandžiai“, - pirmadienį žurnalistams sakė Remigijus Šimašius.

Jo teigimu, Konkurencijos tarybos išvada, kad Vilniaus valdžios sprendimas įsteigti „Vilnius veža“ bei kiti sprendimai, palengvinę jai sąlygas teikti taksi paslaugas, pažeidė Konkurencijos įstatymą, bus vykdomas ir savivaldybė pasitrauks iš įmonės.

„Savivaldybė nebenusiteikusi bylinėtis su Konkurencijos taryba, kuri yra pasakiusi, kad tokios kompanijos turi nelikti ir faktas, kad jos neliks. Kokia bus procedūra, kaip savivaldybė išeina, tai vienas variantas yra sklandi procedūra, kitas variantas yra tokia procedūra, pagal kurią kompanija jau važiavo žemyn intensyviai paskutinį pusmetį“, - kalbėjo R.Šimašius.

„Šiaulių banko lizingas“ balandžio 29 dieną nutraukė automobilių nuomos sutartį su „Vilnius veža“, pirmadienį pranešė portalas delfi.lt Anksčiau skelbta, kad įmonė lizingo bendrovei skolinga 0,5 mln. eurų.

Vilniaus apygardos teismas gegužės pradžioje leido areštuoti 236,1 tūkst. eurų „Vilnius veža“ turto. Asociacija „Amber taxi“  teismo prašo, kad „Vilnius veža“ jai sumokėtų apie 240 tūkst. eurų už netinkamas dispečerinės ir vežimo paslaugas bei automobilių nuomą.

Savivaldybės teigimu, „Vilnius veža“ turi 40 automobilių, iš jų 30 yra pernuomoti „Amber taxi“, dar 10 automobilių valdo pati įmonė. Asociacija taip pat perka skambučių paslaugas iš „Vilnius veža“ dispečerinės.

Teismas leido areštuoti 236,1 tūkst. eurų Vilniaus savivaldybės kontroliuojamos taksi įmonės „Vilnius veža“ turto.

Vilniaus apygardos teismas gegužės 6 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo bendrovės turto, nes įmonė nevykdė įsipareigojimų asociacijai „Amber taxi“, kuri bendrovei teikia taksi paslaugas.

„Amber taxi“ prašo, kad „Vilnius veža“ sumokėti 145,2 tūkst. eurų už netinkamas dispečerinės paslaugas, 54,5 tūkst. eurų - už vežimo paslaugas ir 36,3 tūkst. eurų - už automobilių nuomą.

Be to, buvo prašoma neleisti „Vilnius veža“ naudotis dispečerinės telefono numeriu, tačiau teismas prašymą atmetė.

Konkurencijos taryba pernai spalį nutarė, kad Vilniaus valdžios sprendimas įsteigti „Vilnius veža“ bei kiti sprendimai, palengvinę jai sąlygas teikti taksi paslaugas, pažeidė Konkurencijos įstatymą. Sostinės valdžia sprendimą apskundė teismui.

„Vilnius veža“ skolinga lizingo bendrovei 0,5 mln. eurų ir gali netekti automobilių. Vilniaus meras Remigijus Šimašius balandžio pabaigoje tvirtino, kad įmonės veikla nebus tęsiama.

Savivaldybės teigimu, „Vilnius veža“ turi 40 automobilių, iš jų 30 yra pernuomoti „Amber taxi“, dar 10 automobilių valdo pati įmonė. Asociacija taip pat perka skambučių paslaugas iš „Vilnius veža“ dispečerinės.

Taksi paslaugų įmonė „Vilnius veža“ skolinga lizingo bendrovei 0,5 mln. eurų ir artimiausiu metu gali netekti turimų automobilių, įmonės veikla nebus tęsiama, sako meras Remigijus Šimašius.

„Vilnius veža“ turi pusės milijono įsiskolinimą lizingo bendrovei už automobilius. Šiandien yra atėjusi diena, kai lizingo bendrovė gali pasiimti visus automobilius, nes mokėjimai yra pradelsti beviltiškai. Mes paprašėme, kad šiandien tas veiksmas dar nebūtų atliekamas, kad būtų keletą dienų bent palaukiama, kol viską išsiaiškinsime ir sužiūrėsime“, - žurnalistams sakė Vilniaus vadovas.

Jis taip pat stebėjosi, kad apie įmonės finansines problemas sužinojo ne iš įmonės vadovo Renato Baltusio, o iš banko. R.Šimašius taip pat tikino, kad įmonė veiklos netęs, nes ir Konkurencijos taryba yra išaiškinusi, kad savivaldybė taksi paslaugų negali teikti.

„Konkurencijos taryba yra konstatavusi, kad savivaldybė net ir pagal įstatymą negali užsiimti tokia veikla ir, aišku, kad iš tos veiklos savivaldybė turi išeiti“, - konstatavo meras.

Jis taip pat sakė, kad asociacijos įkūrimas, kuriai ir pavesta vykdyti taksi veiklą, „daro padėtį dar labiau komplikuotą“, nes lizingo sutartį yra sudariusi įmonė „Vilnius veža“, o paslaugas teikia jau asociacija „Amber taxi“.

Kaip BNS nurodė savivaldybės atstovai, šiuo metu be kasdieninės veiklos „Vilnius veža“ turi apie 150 sutartinių klientų, juos vežti nuo balandžio 22-osios atsisakė minėta asociacija.

Savivaldybės teigimu, iš viso „Vilnius veža“ turi 40 automobilių, iš jų 30 yra pernuomoti asociacijai „Amber taxi“, dar 10 automobilių valdo pati įmonė. Asociacija taip pat perka skambučių paslaugas iš „Vilnius veža“ dispečerinės.

Pasak savivaldybės atstovų, įmonės vadovas R.Baltusis šiuo metu išėjęs atostogų, jo telefonas išjungtas.

Konkurencijos tarybai nusprendus, kad Vilniaus savivaldybės sprendimas steigti taksi bendrovę "Vilnius veža" yra neteisėtas ir pasiūlius panaikinti galimybę "Vilnius veža" veikti taksi paslaugų rinkoje, vertinama, kad pagrindinė bendrovės vertė yra ilgalaikės sutartys su klientais, rašo "Verslo žinios".

"Reikėtų vertinti ir skaičiuoti, kiek tvarus toks verslo modelis, kokie klientų srautai, kokie galutiniai rezultatai. (...) Bendrovės vertė gali būti iškvietimo telefono numeris 1450 arba interneto srautas, tad reikėtų analizuoti užsakymų telefonu ar internetu išklotines. Jei srautai reikšmingi, tai ir gali būti tas turtas, kurį galima bandyti įvertinti ir parduoti", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė verslo konsultacijų įmonės "Strategy Labs" rinkodaros konsultantas Audrius Savickas.

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas dienraščiui tvirtino, jog "Vilnius veža" iš esmės turto neturi: "Patalpų nėra, turto nėra, realiai nieko nėra - tik dispečerinės įranga."