Tai sudaro 64 proc. pirmojo 2022 m. ketvirčio ir yra beveik penktadaliu daugiau nei per paskutinį metų ketvirtį. Vidutiniškai per mėnesį šį ketvirtį rezervuojama apie 216 būstus (butus ir kotedžus) ir tai yra geresnis rezultatas nei per du paskutinius ankstesnius ketvirčius (2022Q2 – 241, 2022Q3 – 128; 2022Q4 – 181), tačiau šiek tiek mažiau nei visų metų vidurkis, kuris sudarė, vidutiniškai, 222 būstai per mėnesį. Per kovą sostinėje susitarta dėl 269 būstų pardavimo – daugiausiai šiemet.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.).

Kaune per tris pirmuosius šių metų mėnesius fiksuoti 206 pardavimai, t. y. 63 proc. to paties praėjusių metų laikotarpio rezultato. Per paskutinį 2022 m. ketvirtį laikinojoje sostinėje parduota daugiau naujų būstų, 222, bet daugiau nei per trečiąjį ketvirtį, kai skaičiuoti 182 sandoriai. Vidutiniškai Kaune per 2023 m. sausį–kovą naujus šeimininkus surado 69 būstai, o per visus pernai metus kauniečiai, vidutiniškai, įsigydavo po beveik 86 butus ar kotedžus. Kovą Kaune fiksuoti 74 pardavimai; tai – taip pat geriausias rezultatas šiais metais.

Per šį ketvirtį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose parduoti 55 būstai. Kovas, su 34 sutartimis buvo beveik 2,5 karto rezultatyvesnis už vasarį (14) ir daugiau nei 3 kartus – už kovą (10). Praėjusį mėnesį Vilniuje parduota 17 butų ir kotedžų, Kaune – 14 ir 1 Druskininkuose. Įmonės valdomų projektų būstų sandėlį šiuo metu sudaro 96 butai ir kotedžai Vilniuje, 16 loftų Kaune (taip pat 26 komercinės patalpos – visi projekte „Radio City by CITUS“) ir 104 apartamentai Druskininkuose, projekte „Nemunas by CITUS“. Vilniuje praėjusį ketvirtį visiškai užbaigtas antrasis „Miško ardų by CITUS“ etapas, o artimiausiais mėnesiais planuojama dviejų naujų projektų pardavimų ir statybų pradžia.

Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

„Pernai paklausos traukinys sustojo sulig Rusijai užpuolus Ukrainą, kur siaubingas karas vis dar vyksta. Jei sausį ir vasarį Vilniaus pirminėje rinkoje buvo po 400–450 pardavimų, tai kovą jų teliko 161. Tikėtina, kad pradinis šokas pirkėjus vertė net nutraukti anksčiau suplanuotus sandorius. Balandį ir gegužę dar buvo šioks–toks ūgtelėjimas, nes, tikriausiai, buvo užbaigta dalis anksčiau pradėtų derybų ir sandoriai įvyko – fiksavome po daugiau nei 300 pardavimų. O netikrumas „įsijungė“ gegužę ir nuo to laiko stebime sumažėjusius pardavimus, tačiau – su pozityvia tendencija: 2022 m. antroje pusėje kiekvienas ketvirtis yra geresnis už praėjusį – mūsų stebimi skaičiai rodo ir augantį ir bendrą pirminės rinkos rezultatą, ir mėnesinį pardavimų vidurkį“, – nurodo „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Eksperto teigimu, šiuo metu daugiausiai dilemų būsto pirkėjams sukelia vis dar augančios palūkanos, apsunkinančios įperkamumą. Nors ekonomistai artimiausiais mėnesiais atsargiai prognozuoja bazinių palūkanų stabilizaciją, šis veiksnys, tikėtina, labiausiai ilgina sprendimo įsigyti būstą priėmimo laikotarpį.

„Ir toliau stebime, kad susidomėjimas būstais išlieka pakankamai aukštas. Jį palaikyti padeda ir stabilios kainos pirminėje rinkoje. Gyvenimas tęsiasi ir žmonių poreikiai niekur nedingsta; rinka, nors ir nedideliais kiekiais, vis pasipildo naujais projektais ar etapais, todėl paklausa pamažėle auga. Tai yra geras ženklas ir verslui, kad stabdyti planų nereikia, nors vertinti galimybes būtina labai atidžiai. Dėliojame artimiausių metų prognozes ir matome, kad nuosaikus pardavimų augimas iki vasaros turėtų išsilaikyti, tačiau euforijos nebus ir artimiausią pusmetį situacija bus panaši, o ją apibrėš tokie kriterijai: stabilus, nedidelis pardavimų ir asortimento augimas bei stabilios kainos sostinėje“, – prognozuoja „Citus“ ekspertas.

Paskutinio laikotarpio pabaigoje Vilniuje vidutinė butų pasiūlos kaina buvo 3 216 Eur/kv. m, prieš metus – 2 955 Eur/kv. m (augimas per metus – 8,8 proc.); lyginant su ankstesniu ketvirčiu, kainos išliko panašios (2022.12 – 3 293 Eur/kv. m, korekcija – -2,3 proc.). Kaune, atitinkamai – 2 684 ir 2 077 Eur/kv. m (29 proc. augimas); lyginant su ankstesniu ketvirčiu laikinojoje sostinėje kainos augo 6,4 proc.

„Faktas, kad kainos šiuo metu yra stabilios. Korekcijos į vieną ar kitą pusę galimos, nes jas sąlygoja daugybė veiksnių: pvz., Vilniuje paskutinį mėnesį į rinką paleista daugiau ekonominio ir vidutinio segmento būstų, todėl jie šiek tiek sumažino vidutinę butų pasiūlos kainą; taip pat kai kuriuose projektuose pradedamos skelbti kainos ir turime daugiau duomenų – šįkart jie rodo mažėjimą, kitąkart gali rodyti didėjimą. Vyksta ir kiti procesai – dalis plėtotojų išparduoda likučius projektuose, kur siūlo geresnes sąlygas, tačiau nauji projektai įeina į rinką su tokiomis pačiomis kainomis – jos nėra žemesnės. Tai tik patvirtina, kad kainų stabilizacija yra įvykusi, o pridėjus iš lėto augančią pasiūlą, galimą palūkanų augimo pabaigą, pirkėjams šiuo metu yra išties geras laikas rinktis ir pirkti būstą“, – įsitikinęs Š. Tarutis.

Grafikas nr. 3: Pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.).

Per tris mėnesius šiemet naujų butų ir kotedžų asortimentas Vilniuje padidėjo 248 vnt., t. y. 6,1 proc. Kovą pardavimai pradėti viename naujame projekte ir penkiuose anksčiau pradėtų projektų etapuose; viso pirkėjams pasiūlyti 376 būstai. Kaune pasiūla net sumažėjo 92 vnt. arba 8,4 proc. Laikinojoje sostinėje pardavimai pradėti viename naujame projekte su 84 butais, fiksavo „Citus“ analitikai.

Grafikas nr. 4: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Šią savaitę į Vilniaus viešojo logistikos centro intermodalinį terminalą konteineriniu traukiniu „VIT EKSPRES“ atvyko 1000-asis TEU (20 pėdų konteinerio ekvivalentas). Skaičiuojama, kad išrikiavus visus tūkstantį konteinerių, susidarytų apie 6 kilometrų ilgio ruožas.

2015 m. gegužės mėnesį startavęs VIT Ekspress atvėrė naujas galimybes verslui gabenti krovinius tarp Klaipėdos ir Vilniaus bei pritraukė tas logistikos įmones, kurios iki šiol krovinius gabeno daugiausia vilkikais.

Pradėjus kursuoti šiam traukiniui į Vilniaus intermodalinį terminalą, logistikos įmonėms pagaliau atsirado patraukli alternatyva gabenti krovinius ne tik autotransportu, bet ir geležinkeliais. Klientams pasiūlyta konkurencinga kainodara ir lankstumas, kadangi konteineriai iš Klaipėdos į Vilnių gabenami fiksuotu grafiku, nepaisant pateiktų užsakymų kiekio. Šiuo metu reguliariai kursuojama 2 kartus per savaitę, o esant poreikiui daromi papildomi vežimai ir likusiomis savaitės darbo dienomis.

„Intermodalinis terminalas svarbus visam transporto sektoriui strateginiu požiūriu. Tikimės, kad jo dėka mes pritrauksime dar daugiau investicijų ir svarbių mums partnerių ", – teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis.

Klientai palankiai atsiliepia apie naujas krovinių gabenimo galimybes. „Puikiai vertiname Lietuvos geležinkelių sukurtą naują multimodalinį gabenimo kelią konteineriams. Kursuojantis konteinerinis VIT Ekspress traukinys suteikia galimybę greitai, laiku ir patogiai pasinaudoti krovinių gabenimo paslauga. Šis traukinys turi plačią perspektyvą visoje logistikos grandinėje“, – tvirtino UAB „Arijus“ plėtros ir rinkodaros direktorius Egidijus Ramonas.

Naudą klientams akcentuoja ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. „Klientams nereikia sukti galvos dėl jokių sudėtingų pervežimo procedūrų. Visa tai atlieka „LG ekspedicija“ departamento darbuotojai, t.y. pasirūpina visu vežimu nuo uosto konteinerių terminalų iki pristatymo tiesiai klientui autotransportu iki durų“, – teigė Rima Terminaitė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių ekspedijavimo departamento „LG Ekspedicija“ vadovė.

Svarbūs ne tik ekonominiai, tačiau ir ekologiniai bei socialiniai aspektai. Vežant krovinius geležinkeliais daromas ženkliai mažesnis neigiamas poveikis aplinkai, t.y. mažesnė tarša, triukšmas, spūstys keliuose, kelio dangos dėvėjimasis ir t.t.

UAB Schenker direktorius Edmundas Daukantas pabrėžė AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių ekspedicijos atliktą didžiulį darbą ir pasidžiaugė suteikta galimybe naudotis ekologišku transportu taip prisidedant prie CO2 mažinimo ir švaresnės gamtos puoselėjimo.

Į terminalą atvykę konteineriai yra tiek išskirstomi po Vilniaus regioną, tiek gali būti perkraunami į šaudyklinius traukinius, kursuojančius tarp Lietuvos ir Rytų Europos bei Azijos valstybių. Didelis privalumas, kad čia taip pat veikia Muitinės, Valstybinės augalininkystės, maisto ir veterinarijos tarnybos, tad klientui ypač patogu vietoje vykdyti visas su tranzitu susijusias procedūras, taip pat atlikti detalią konteinerių patikrą.

Analogiškas intermodalinis terminalas 2015 m. gegužę atidarytas ir Kaune. Jis ypatingas tuo, kad čia susikerta europinio standarto (1435 mm pločio) ir esama (1520 mm pločio) geležinkelio vėžės. Tai leidžia geležinkeliais atvežtus konteinerius greitai ir mažomis sąnaudomis perkrauti tarp vėžių ir toliau gabenti iki paskirties taško. Nuo šio terminalo metų pradžioje pradėti vykdyti pervežimai į Italiją.

Baleto mėgėjai ir profesionalai lapkričio 18 d. savo kalendoriuose turėtų apsibraukti raudonai. Į VšĮ „Klasikos šedevrai“ organizuojamą renginį „Neprilygstami baleto talentai“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre atvyksta garsiausių pasaulio teatrų scenose pageidaujamos baleto žvaigždės. Lietuvos baleto sceną renginyje atstovausiantis baleto primarijus Nerijus Juška neabejoja, kad tai vienas svarbiausių įvykių mūsų šalies baleto ir aukštosios kultūros istorijoje, nes tiek baleto meistrų vienoje scenoje lietuviams, ko gero, dar nėra tekę matyti.

„Labai džiaugiuosi, kad koncerto rengėjams pavyko pritraukti tiek daug garsių vardų, atstovaujančių be jokių abejonių geriausios pasaulyje rusų baleto mokyklos scenai. Su kai kuriais iš jų esu šokęs vienoje scenoje, tačiau tik užsienyje. Džiugu, kad jų profesionalumą ir talentą iš arti pagaliau galės pamatyti ir lietuviai. Neabejoju, kad šis koncertas taps didele švente baleto gurmanams ir mėgėjams, nes tokie renginiai Lietuvoje itin reti“, – sakė N.Juška, scenoje pasirodysiantis su LNOBT balerina Olga Konošenko-Zariankina.

Į Lietuvą atvyksta: Maskvos Didžiojo teatro primarijus, tarptautinių konkursų laureatas Michailas Lobuchinas ir jo kolegė iš to paties teatro, tarptautinių konkursų laureatė Anastasija Staškevič. Taip pat –   nusipelnęs Ukrainos artistas, Sankt Peterburgo Marijos teatro solistas Denisas Matvijenko ir jo žmona bei šokių partnerė Anastasija. Marijos teatrui taip pat atstovaus nusipelnęs Rusijos artistas Antonas Korsakovas. Taip pat renginyje dalyvaus kito Sankt Peterburgo teatro – Michailovsko – solistai ir tarptautinių konkursų laureatai Irina Peren, Maratas Šemiunovas bei  Sabina Japarova. Dar dviejų prestižiniam Maskvos Didžiajam teatrui atstovausiančių artistų pavardžių organizatoriai kol kas neatskleidžia, nes su jais dar vyksta derybos.

Renginys išskirtinis ir tuo, kad žiūrovai turės galimybę viename koncerte pamatyti epizodus iš baleto klasikos kūrinių bei modernias choreografines kompozicijas.

Koncerto repertuaras itin įvairus ir intriguojantis: nuo pas de deux iš baleto „Esmeralda“, kurį atliks nepakartojamas Didžiojo teatro duetas – A.Staškevič ir M.Lobuchinas, šeimyninio Anastasijos ir Deniso Matvijenkų atliekamo pas de deux iš baleto „Korsaras“ iki ekspresyviosios „Violončelės“, kurią atliks Michailovsko teatro duetas S.Japarova ir M.Šemiunovas.  Numatoma renginio trukmė – dvi valandos.

Šiuo metu šio projekto dalyviai savo pasirodymais džiugina baleto meno gerbėjus Venesueloje. Prieš tai pasaulinio garso baleto talentai viešėjo Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur jų pasirodymai sulaukė neįtikėtinos sėkmės ir daug gerų atsiliepimų.

Šis koncertas – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai kultūrinės programos dalis. „Neprilygstami baleto talentai“ organizuojami padedant Lietuvos ir Rusijos kultūros ministerijoms. Bilietais į Metų įvykiu pretenduojantį baleto renginį jau prekiaujama visose „Bilietai.lt“ kasose.