„Šitoje programoje mūsų vaikai bus mokomi kaip mylėtis, o ne mylėti. Kur yra kalbama apie šeimą, apie dviejų žmonių santykius? Aš nieko apie tai neradau. Porą kartų programoje paminėta meilė. Mano nuomone, šeima yra visko pagrindas ir aš pasipiktinau bei pasibaisėjau, nes viskas tik apie seksą, o ne apie meilę ir santykius“, –  kalbėjo žinoma dainininkė ir dviejų dukrų mama Violeta Tarasovienė.

Dainininkė sako iš esmės nesanti prieš lytinį švietimą, tačiau paskaičius programoje pridedamą metodinę medžiagą  jai atrodo, kad viskas sukasi tik apie „antrą galą“. „Aš nebijau su dukromis kalbėti apie seksą, net pradėjau kalbėti gana anksti, tiesiog turėjome knygelę apie tai. Su vyresnėle kokių devynerių, o su jaunesniąją kokių septynerių ar aštuonerių. Bet, mano nuomone, tik tėvų reikalas nuspręsti kada, kaip ir kiek kalbėti apie tai“, – sakė V. Tarasovienė.

Širvintų rajono merė savo savivaldybėje uždraudė audras keliančias naująsias lytinio švietimo pamokas. „Tos įprastos, senojo modelio lytinio švietimo pamokos, kaip ir buvo, taip ir bus, bet tų naujų, kuriose mokoma kaip prezervatyvą užsidėti ant burnos ar išangės tai tikrai nebus“, – rėžė merė. Ji tikina, kad pati su vyresniuoju sūnumi drąsiai kalbėjo apie kontracepcijos priemones, tačiau iki to, kad mokytų užsidėti prezervatyvą tikrai nepriėjo. Sūnus, anot Živilės, veikiausiai to išmoko iš interneto.

Aš savo vaikų oralinio sekso nemokau, lygiai taip pat kaip ir manęs tėvai nemokė oralinio sekso.

„Aš savo vaikų oralinio sekso nemokau, lygiai taip pat kaip ir manęs tėvai nemokė oralinio sekso. Tai nėra tas dalykas, kurio reikėtų mokyti vaiką apskritai. Vaikus reikėtų mokyti meilės ir atsakomybės. Patys tėvai turi apsispręsti kada ir kiek plačiai savo vaikams pasakoti apie lytinius santykius, jų rūšis, lytines orientacijas ir panašiai“ , –  piktinosi advokatas Ignas Vėgėlė.

Vis dėlto gydytoja ginekologė-akušerė Rūta Liutkevičienė pateikė statistiką: Lietuvoje jaunimas lytinį gyvenimą pradeda 16 metų, todėl paauglius apie kontracepciją, lytiškai plintančias ligas, anot gydytojos, reikėtų mokyti dar iki tol, o ne tada kai jie jau pradeda lytinį gyvenimą. „Kalbėtis su vaikais reikėtų net ir darželyje, tačiau suprantama ne apie kontracepciją. Darželinukams reikia aiškinti apie higieną, sveiką gyvenseną, poilsio režimą. O su paaugliais kalbėtis jau galima ir apie kontracepciją“, – tikina gydytoja.

Seimo narys Linas Slušnys aiškina, nesuprantantis kodėl dėl naujosios lytinio švietimo programos kilo toks skandalas. Anot politiko, ji skirta apsaugoti pažeidžiamiausius, nuo seksualinės prievartos ir pedofilijos kenčiančius vaikus. „Iš tiesų, Lietuvoje lytinio švietimo programa vykdoma jau nuo 2016 metų ir nuo to laiko nepilnamečių nėščiųjų bei nepilnamečių abortų skaičius sumažėjo dvigubai“, – kitus lytinio švietimo pliusus vardino politikas bei ginekologė-akušerė.

Tos programos tikslas nėra vaikai, jos tikslas ideologizuoti vaikus.

Tačiau nei Ignas Vėgėlė, nei Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė neatlyžo. „Skaitant tą metodinę medžiagą atrodo, kad aktyviai skleidžiama LGBTQ+ propaganda. Krūva informacijos apie lyties pakeitimo operacijas, kas yra „Queer“, kas yra biologinė lytis, interseksualumas, socialinė lytis. Kam visa tai? Tos programos tikslas nėra vaikai, jos tikslas ideologizuoti vaikus“, – toliau piktinosi kritikai.

„Po penkerių metų mes sėdėsim ir diskutuosim ne kaip berniukas myli berniuką, o apie tai, kad mūsų mokyklose į pamokas eina arklys ir karvė. Gyvas pavyzdys nutikęs šią vasarą: mano pusseserė gyvena JAV ir jos dukra eina į gerą Bostono mokyklą. Klasės auklėtoja rašo žinutę klausdama kuo bus mano pusseserės dukra? Aš nesupratau ko ji klausia, o mano pusseserė atsakė, kad jos dukros klasėje yra keturios mergaitės identifikuojančios save kumelėmis,  viena – boruže. Esą mergaitės manančios, kad jos yra kumelės, mokykloje valgo maišeliuose atsineštas avižas ir koridoriuose ne vaikšto, o risnoja. Gal šiandien skamba juokingai, bet bijau, kad po penkerių metų kalbėsime apie tai Lietuvoje“, – ketvirtadienio vakarą, 20 val. itin aštrioje LNK diskusijų laidoje „Bučiuoju. Rūta“ rėš žinoma politikė Živilė Pinskuvienė.

„Pasakiau, kad per Kalėdas bus tik vienas karštas patiekalas. O jis – ne, dar reikia ir tą, ir tą, ir tą padaryt“, – juokiasi Violeta Tarasovienė.

Violetai atsibodo, kad jų šeiminiame gyvenime maistas užima prioritetinę vietą.

„Pas mus visas gyvenimas apie maistą. Maže, ką valgysim rytoj? Gal pasidarom... Žinau, ko noriu penktadienį... Va šitas tiktų prie raudono vynelio“, – savo vyrą mėgdžioja dainininkė, prisipažįstanti, kad prie puodų stovi tik ji.

Kalėdos Tarasovų namuose šiek tiek kitokios nei mums visiems įprasta. Jau treji metai dainininkų šeima nepuošia eglutės.

„Štai žulikas, dėl kurio mes negalim eglutės pastatyti“, – dainininkai beda pirštu į savo katiną. Jį į namus parsivedė Vilius, vedžiodamas šunį. Katinui Kalėdų eglutė tapo tikra žaidimų aikštele, todėl jos teko atsisakyti.

Dovanas Tarasovų šeimoje gauna tik vaikai. Dainininkų Naujųjų metų planai gerokai paprastesni. Vilius labiausiai norėtų, kad žmona grįžtų į sportą.

„Aš tai sportuoju aktyviai, o jai svarmenis parnešiau, gumas nupirkau“, – pasakoja Vilius.

„Gumas sau nusipirkai, o tų svarmenų nepakeliu“, – atšauna Violeta.

Visas išsamus reportažas iš Tarasovų namų, kalbos apie šeimos pagausėjimą, buities darbus ir siurblį, pakeitusį šeimos gyvenimą – trečiadienio vakarą, 19.30 val., per LNK laidą KK2.

Laidoje – ir atvira Ingos Jocės išpažintis.

„Nebuvome susituokę nei metų, ką tik buvome susilaukę kūdikio, kai vyrui darbo reikalais prireikė išvykti į Paryžių. Pati jį išlydėjau, suruošiau maisto, kad neišalktų kelyje“, –savo pasakojimą pradės dviejų mergaičių mama.

Tačiau išvykus vyrui Ingą ėmė kankinti nuojauta, kad kažkas negerai. Kai po žadėtų dienų kelionės staiga sutuoktinis, išjungęs telefoną, ėmė ir dingo, moteris ne juokais sunerimo ir ėmė jo ieškoti. Tačiau paskambinus jo viršininkui sužinojo, kad šis net nebuvo išvykęs į jokią komandiruotę. O kai galiausiai vyras atsirado, jis teatsiuntė žinutę, kad nori pasikalbėti ir kad Inga lauktų jo po darbo.

„Stovėjau ankstų rytą kapinėse pasislėpusi už medžio, laikiau ant rankų savo dviejų mėnesių dukrytę ir stebėjau, kaip ryte į darbą mano vyrą atveža kita moteris“, – pasakos Inga.

Dvejus metus po skyrybų Inga bandė pasveikti morališkai: „Kai aš kūriau šeimą, tikėjausi, kad tai bus visam gyvenimui. Aš pasirinkau ir turiu daryti viską, kad išsaugočiau šeimą. Man buvo be galo skaudu viską išgyventi. Finansinė situacija buvo kritiška.“

Kurdamas šeimą apie skyrybas negalvojo ir kitas pašnekovas, kariuomenės viršila Gintautas Mauricas. Po skyrybų Gintautas ėmė ieškoti priežasčių, kodėl subyrėjo šeima. Juolab, kad ėmė blogėti santykiai ir su vaikais. „Dabar aš jau suprantu, kodėl ant manęs taip pyko dukra. Aš palikau mamą, palikau ir dukrą. Mergaitės – mažos moterys, kurioms tėvo išėjimas yra tolygus išdavystei“, – prisipažins kariuomenės viršila.

Socialinėje erdvėje Gintautas ėmė atvirai kalbėti apie savo jausmus ir pamatė, kad sulaukia atsako. „Pats buvau šokiruotas ir nustebintas, kaip atvirai vyrai dalinasi savo skauduliais“, – kalbės Gintautas. Dabar karininkas pats ėmė organizuoti vyrų stovyklas išsiskyrusiems vyrams ir jų vaikams.

„Gaila tik, kad Violeta nemoka pamodeliuoti šukuosenos. Bet sakė, kad pabandys. Paprašiau, kad pakirptų tiesiog dėl patogumo, nes jau buvau bilekoks, plaukai lipo ant ausų“, - šį pirmadienio vakarą, 19.30 val., KK2 laidoje per LNK pasakos žmonos kirpimo mašinėle pagražintas Vilius.

Pačiai Violetai daug sunkiau, plaukų nusidažyti pati negali, o juk turi išlikti graži – reikia nueiti bent į parduotuvę maisto.

„Man paprasta, manikiūrą, pedikiūrą, depiliacijas aš visada pati darausi, dažytis plaukų, aišku, nemoku, bet ir tą galėčiau pasidaryt“, - geros nuotaikos neprarado Violeta.

Vilius didelis vyras, nemažai suvalgo, todėl Violeta karantino metu labai daug laiko praleidžia prie puodų.

„Anksčiau būdavo tie blic receptai – greitai, greitai, greitai, greitai, greitai, o dabar kadangi galima tam daug laiko skirti, sukinėjuosi virtuvėje pakankamai ilgai. Štai, pavyzdžiui, burgundiškas jautienos troškinys, kurį reikia tris valandas troškinti“, - savo virtuvės puodus atvėrė dainininkė.

Dar viena karantino sukelta buities problema – sportas. Žmonės juk neturi savo namuose sporto salių, kaip išlaikyti formas?

„Mes mėgstam vaikščioti į sporto klubą, namuose sportas vis tiek neprilygsta sporto klubui. Su treneriais susirašome, ką dabar daryti. Galvojom, kad palakstyti galėsime, bet dabar rytai šalti, mums gerklei nelabai gerai eiti į lauką ir lakstyti“, - pasakojo Tarasovai.

Dainininkų šeima džiaugiasi bent tuo, kad neturi jokių skolų ir paskolų. Todėl, nors visi renginiai ir atšaukti, nebankrutuos.

„Džiaugiamės kad spėjome savo turą padaryti, 10 koncertų, prieš pat karantiną. Tai tu lašinių esam kažkiek užsiauginę. Džiaugiuosi, kad kiekvieną mėnesį nereikia mokėti už automobilį, už butą bankui nereikia mokėti“, - atskleidė atlikėjų šeima.

Visas pasakojimas iš karantine uždarytų V. ir V. Tarasovų namų – šį pirmadienio vakarą, 19.30 val., LNK televizijos laidoje KK2

Šia proga iškeisti lietuvišką rudenį į karštą atostogų šalį žinomai atlikėjų porai ir jų dukrai Gabrielei pasiūlė laidos „Kelionių panorama“ kūrybinė komanda, tačiau ilgai dvejoti šeimai neleido, nes jau kitą dieną jų laukė skrydis.

„Gal spjaunam į visus reikalus ir sutinkam“, – nutarė per darbus retai atostogauti ištrūkstanti pora. „Tikiuosi, grįšim po kelionės kartu“, – prieš kameras vėliau juokavo Vilius, tuomet dar nežinodamas, jog Egipte jis atostogaus ne visai. 13 metų draugystės su Violeta proga Vilius gavo specialią užduotį – kasdien žmoną lepinti staigmenomis.

„Mes su mama labai juokėmės, kai sužinojom, kad tėtis turės viskuo rūpintis ir rengti staigmenas, sakom, pagaliau“, – netikėtomis atostogomis ir nauju tėčio vaidmeniu džiaugėsi ir Tarasovų dukra Gabrielė.

„Aš esu namų tvarkytoja, valytoja, skalbėja, šunų, katino šukuotoja, maudytoja, vyro, dukros maitintoja. Ir dar skirtingais patiekalais,– vardijo Violeta, – Ir dabar galų gale to nedarysiu, kas gali būti geriau?“

Pirmą kartą Violeta nustebo vos atvykusi į prabangius trijų kambarių apartamentus viešbutyje Hurgadoje. „Vien vonios kambarys kaip pusė mūsų buto, tikrai to nesitikėjau“,– džiaugėsi žinoma atlikėja. Tačiau ji greitai leido Viliui suprasti, kad prabangus viešbutis ir paslaugus personalas – tai ne tai, ko ji tikisi iš Viliaus. „Aš tikiuosi, kad būsiu nustebinta tavo pastangomis. Visą savaitę nešiosi mane ant rankų, bus tau vietoj sporto klubo“,– juokavo moteris.

Vilius iš tiesų stengėsi įtikti žmonai – rūpinosi Violetos SPA procedūromis, kvietė ją į romantiškas vakarienes ant jūros kranto, organizavo pramogas, ekskursijas po gražiausias šalies vietas, suplanavo netgi skrydį į kitą Egipto miestą. Tačiau didžiausiu iššūkiu jam tapo vakarienės ruošimas. „Vilius juk moka tik kiaušinienę iškepti ir tik tada, kai būnam susipykę ir aš jam neruošiu pusryčių“,– pasakojo moteris.

„Niekada to nepamiršiu“,– išvydusi tėtį su virėjo apranga ir įmantriais patiekalais rankose juokėsi Gabrielė.

Kaip niekuomet negaminusiam Viliui pavyko paruošti įspūdingą vakarienę ir tenkinti visus žmonos atostogų įgeidžius, galite sužinoti jau šį šeštadienį, 17.25 val., laidoje „Kelionių panorama“ per LNK.

Šio pirmadienio pavakarę, 17.30 val., naujoje LNK laidoje „VIDO VIDeO“ žinomos Lietuvos poros aiškinsis, kaip gerai pažįsta savo antrąsias puses.

Studijos svečiai – dainininkai Vilius ir Violeta Tarasovai, aktorius Leonardas Pobedonoscevas su žmona Ieva Šabane bei renginių vedėjas Dainius Palivonas su žmona Svetlana – vienas kitam išdrįso pasakyti tai, kas juos labiausiai erzina namuose.

I. Šabanė atskleidė, kad ją iš proto varo vyro įprotis visur tampytis savo kuprinę, kurioje – kone visas jo  gyvenimas. „Kaip mažas vaikas jis amžinai vaikšto su kuprine. Kuprinėje yra viskas, ką galima įsivaizduoti: adatos, vaistai, įvairūs laidai, maistas ir t.t. Grįžęs namo, Leo tą kuprinę nutrenkia bet kur – ant sofos, ant grindų, kaip amžinas studentas“, – pasakojo Ieva.

S. Palivonę labiausiai erzina vyro vėlavimas ir sėdėjimas prie kompiuterio. „Jis iki paskutinės minutės sėdi prie kompiuterio. Jam visada reikia visus pasveikinti, visiems atrašyti. Jo dešimt minučių dažniausiai tampa pusvalandžiu, todėl visuomet pridedu papildomą valandą, kai turime pasirodyti vienoje ar kitoje vietoje“, – sakė Svetlana.

V. Tarasovienė papasakojo, kad ją labiausiai erzina išmėtyti vyro daiktai. „Viliui mūsų svetainės kėdės atstoja spintą. Jis turi drabužius, su kuriais veda šunį, tai tie drabužiai – ant kėdžių, kaip ir jo sporto apranga. Namie ant veidrodžių visada randu dantų pastos. Neprisipažįsta, kas iš namiškių tai padarė, o aš turiu tvarkyti. Labiausiai nustebina, kai Vilius iš indaplovės išima indus ar į rankas paima dulkių siurblį. Tai yra kosmosas“, – atviravo žinoma dainininkė.

Tačiau iš to laikotarpio dainų „Ramunę baltąją“ jai koncertuose tenka atlikti iki šiol. Sėkmė, aplankiusi prieš keliolika metų, padėjo neprastus pamatus scenoje. Šiandien dainininkė įsitikinusi – vien talento neužtenka, be sėkmės, darbo nieko nebūtų. O dainuoti ji pradėjo nuo vaikystės, tačiau popscenoje savęs niekada nematė.

„Mamos drabužius, aukštakulnius avėjau, dažiausi. Anksti pradėjau, labai man įdomu buvo, kaip čia išsidažius atrodau, bet kad mikrofoną imčiau į rankas... Vilius turi refleksą – kažką dainuot, mokytis, kad į mikrofoną, o man ne, gal aš svajojau apie operos solistės karjerą, kad man mikrofono nereikia“, – žavinga šypsena užburia Violeta. Tačiau ne grožis, ne charakterio savybės, o dainos, kurias dainavo visa Lietuva – įsitikinusi Violeta, jai atnešė sėkmę.

„Dabar galiu sau leisti nedainuot ir nedaryt to, ko nenoriu, o kai buvau jauna, tai viską ėmiau – o, man siūlo, gerai, kokia netikus daina – nieko, svarbu man pasiūlė“, – prisimena dainininkė, pripažįstanti, jog gera subręsti ir galėti rinktis.

Esą pasirodau žmonėms ar arogantiška, ar kažkokia. Bet reikia mokėt pasakyt „ne“.  Reikia mokėt nenusižeminti, pastovėt už save.

Tačiau būtent dėl to, kad renkasi, kad nepuola stačia galva atsiliepti į kiekvieną siūlymą, nuo sutuoktinio, Violeta neslepia, neretai gaunanti pylos: „Ką tu čia? Esą pasirodau žmonėms ar arogantiška, ar kažkokia. Bet reikia mokėt pasakyt „ne“.  Reikia mokėt nenusižeminti, pastovėt už save. Aš nežinau, ar čia branda, ar čia charakterio bruožas.“

Prieš dvylika metų už taip pat žinomo dainininko Viliaus Tarasovo ištekėjusiai Violetai ši santuoka – antroji.  Pirmąkart ištekėjo anksti, išsiskyrė, o jei šiandien turėtų progą sutikti save jaunesnę, pasakyti turėtų ką: „Aš tada buvau absoliučiai  vėjavaikiška, sakyčiau, nesubrendus tam visam reikalui... Užtat yra nuostabi dukra, savarankiška, puikiai sutariam.“ O klaidos, sako dainininkė, padarė ją tokią, kokia ji esanti šiandien.

„Mes su Vilium esam abu su savo nuomonėm, su savo charakteriais, bet nežinau, kažkaip jau dvylikti metai eina. Nėra taip, kad būtinai bus, kaip aš pasakiau. Pakeliam balsus ir garsiai diskutuoja, ir šaukiam“, – pasakoja Violeta.

24 valandas per parą kartu praleidžiantys dainininkai prisipažįsta neturintys jokio poreikio pabūti atskirai vienas nuo kito: „Aš net nesvarstau, kaip būtų kitaip, net neateina į galvą – kaip čia būtų, jeigu būtų. Ir kažkaip nekliūna man, kad mes visur kartu. Gal kartais galvoju, kad faina būtų išvažiuot paslidinėt, nes Vilius neslidinėja, bet paskui vis tiek pagalvoju, na, kaip aš viena, aš tada noriu ir dukrą pasiimti, ir kad Viliui būtų smagu. Tai jeigu šmėkšteli tokia mintis, labai greitai ir išgaruoja.“

Tarasovų bendro gyvenimo santarvės paslaptys ir Violetos charakterio lūžiai – „Stiliuje“ šeštadienį, kovo 16 d. 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir lrt.lt. Vedėja Violeta Baublienė.

„Išsiskyriau, kai man buvo vos 25-eri. Mūsų šeimos tragedija vyko giminėje. Visi viską žinojo – broliai, sesės, mamos, tėčiai”, – LNK laidoje „Kitu kampu” šio antradienio vakarą 20.30 val. pasakos dainininkė.

V. Tarasovienė tikina, kad po skyrybų su dukryte jai buvo itin sunku. Kur eiti, kaip išlaikyti šeimą, kaip patikėti žmonėmis iš naujo – tokie klausimai sukosi dainininkės galvoje.

Anot pašnekovės, praėjus daugeliui metų po nesėkmingos santuokos patikėti meile iš naujo buvo tikrai nelengva. Vis dėlto, sutikusi Vilių, garsi moteris jautė, kad tai yra vyras, kuris atvira širdimi gali priimti ne tik ją, bet ir jos dukrą.

Elinga yra Tarasovaitė. Ji nešioja Viliaus pavardę.

„Mano dukra Elinga Vilių laiko tėčiu. Manau, kad viskas susiklostė gerai. Elinga yra Tarasovaitė. Ji nešioja Viliaus pavardę. Kaip reaguoja mano pirmasis vyras į tai, aš nežinau, jo absoliučiai nėra mūsų gyvenime”, – laidoje kalbėjo V. Tarasovienė.

Laidoje dainininkė pasidalino savo mintimis apie santuoką ir pripažino, kad iš pažiūros tobuluose jų su vyru santykiuose taip pat įvyksta kivirčų. V.Tarasovienė įsitikinusi, kad norint turėti laimingą šeimą svarbiausia vadovautis viena taisykle. 

Atlikta apklausa parodė, jog klaipėdiečiai mieliau leidžia laiką gamtoje, nei eina į kultūrinius renginius. Paprašius įvardyti garsiausius miesto kultūros kūrėjus, gauti atsakymai nustebino net pačius sociologus. Gyventojai išskyrė Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, atlikėjus Vilių ir Violetą Tarasovus, Edmundą Kučinską ir Simoną Donskovą.

Išleidžia 17–22 eurus

Paaiškėjo mėnesį laiko vykdytos apklausos apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą rezultatai.

Apklausa bandyta sužinoti, koks yra realus uostamiesčio kultūrinės situacijos vaizdas, kokie yra pačių žmonių poreikiai ir jų kultūrinis skonis.

Duomenų analizę atlikusio Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktoriaus Liutauro Kraniausko teigimu, kultūra, kaip ir anksčiau, pralaimi kitoms laisvalaikio formoms – gamtai ir šeimai.

Per mėnesį klaipėdietis vidutiniškai išleidžia 17–22 eurus kultūros paslaugoms, o labiausiai pasigenda nemokamų, taip pat vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms skirtų renginių.

Klaipėdiečiai – neišrankūs

Palyginti su 2012 m. atliktos klaipėdiečių apklausos duomenimis, visiškai patenkintų kultūriniu gyvenimu mieste skaičius išaugo nuo 17 iki 47,1 proc. Priešingai nei jie, nepatenkinti situacija yra patys kultūros kūrėjai.

Esą klaipėdiečiai yra neišrankūs kultūros vartotojai ir dažniau renkasi populiariuosius, visiems gerai žinomus renginius.

"Susidaro toks įspūdis, jog klaipėdiečiai yra patenkinti viskuo. Jie akivaizdžiai atiduoda prioritetą kultūros vyksmui atvirose miesto erdvėse, o ne renginiams kamerinėse ir uždarose patalpose. Net pusės apklaustųjų nuomone, tradicinė Jūros šventė yra įdomiausias miesto kultūrinis renginys. Taip pat svarbu ir tai, kad miestiečius domina ir ne tokią ilgą tradiciją turintys masiniai renginiai. Labai palankiai įvertinti Klaipėdos laivų paradas, tarptautinis folkloro festivalis "Parbėg laivelis", "Vilties bėgimas", Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Šviesų festivalis", – vardijo L.Kraniauskas.

Sociologo žodžiais, teigiamai vertinamos beveik visos Klaipėdoje veikiančios kultūros įstaigos ir jų organizuojami renginiai. Reguliariausiai klaipėdiečiai eina į miesto bibliotekose vykstančius renginius, tuo metu muziejų lankymas yra labiau proginis.

Pasak apklaustųjų, lankytis kultūros renginiuose dažniausiai trukdo finansiniai dalykai ir laiko trūkumas. Taip pat pasigendama koncentruotos informacijos ir didesnio pasirinkimo, tai yra "kažko įdomesnio ir patrauklesnio".

Imponuoja V.Grubliauskas

Pasak sociologo L.Kraniausko, klaipėdiečių kultūrinis skonis – gana keistas.

Tipinis klaipėdietis mėgsta skaityti istorinius romanus, knygas apie sveiką gyvenseną, biografijas ir autobiografijas. Jam patinka žiūrėti komedijas, dokumentinius filmus ir detektyvus.

Taip pat jis pirmiausia džiaugiasi populiariąja muzika, kiek mažiau – klasikine, liaudiška ir visai nepripažįsta metalo muzikos, kuri atsidūrė paskutinėje vietoje.

"Akivaizdu, kad "popsas" mūsų miete valdo. Tipiškas klaipėdietis nelabai mėgsta fantastinių romanų, filosofinių knygų ir modernių autorių. Jo vizualiai nežavi siaubo filmai, vesternai, nesuprantamas sunkusis metalas, indie muzika ir soul-funk stiliai", – komentavo pašnekovas.

Žmonių taip pat buvo paprašyta išskirti penkis garsiausius šiuolaikinius Klaipėdos kultūros kūrėjus. Atsakymai nustebino net pačius sociologus.

Pirmojoje vietoje atsidūrė miesto meras Vytautas Grubliauskas, iškart po jo rikiuojasi dainininkai Vilius ir Violeta Tarasovai, aktorius Vytautas Paukštė, atlikėjai Edmundas Kučinskas bei Simonas Donskovas. Taip pat buvo minimas ir šokių kolektyvas "Žuvėdra", marinistas Edvardas Malinauskas.

Panašu, jog baigęs mero kadenciją, V.Grubliauskas galės sėkmingai grįžti prie kūrybos.

"Panašu, jog baigęs mero kadenciją, V.Grubliauskas galės sėkmingai grįžti prie kūrybos. Klaipėdiečiai tuo veikiausiai labai džiaugsis", – šyptelėjo L.Kraniauskas.

Dvigubins finansavimą

Informaciją surinko rinkos tyrimų bendrovės "Eurotela" darbuotojai, duomenų analizę atliko Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centras.

Savo nuomonę išsakė 609 įvairaus amžiaus, skirtingų gyvenamųjų rajonų uostamiesčio gyventojai. Ketvirtadalis jų – pensinio amžiaus.

Respondentai buvo apklausti savo namuose tiesioginio interviu būdu, naudojant planšetinius kompiuterius. Klausimyną sudarė 52 klausimai, interviu truko apie 40–45 min.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis akcentavo, kad uostamiesčio politikai jau yra apsisprendę iki 2019-ųjų finansavimą kultūros sektoriui mieste padidinti dvigubai. Šiuo metu rengiama ir nauja Klaipėdos kultūros strategija.

„Maisto banko“ paramą gaunančios senolės gyvenimas nuo pat vaikystės buvo paženklintas skausmo ir skurdo. Stefanija augo neturtingoje 8 vaikų šeimoje. Jai būnant visai mažytei, mylimo dėdės šeimyną ištrėmė į Sibirą, o jos mamą su vaikais perkėlė į Klaipėdos kraštą, kuriame tuomet trūko darbo jėgos.

Antrojo pasaulinio karo metu dvylikametės Stefanijos geraširdė mama paslėpė vokiečių karių persekiojamą žydų berniuką. Jį rengdavo mergaitiškais rūbais, tamsius plaukus slėpdavo skarele. Toks slėpimas ilgai netruko – supratę, kas vyksta, kaimynai įskundė Stefanijos mamą. Vaiką, laimei, moteris spėjo paslėpti miške. Ieškodami berniuko, vokiečių karininkai ėmėsi kankinti pačios geradarės vaikus. Stefanija su ašaromis prisiminė tris mėnesius patirtus kankinimus ir prievartavimus. „Paprašius atsigerti vandens, vyrai prišlapindavo į puodelį ir liepdavo gerti“, – šiurpia patirtimi dalinosi Stefanija.

Po tokių išgyvenimų mergaitė pasižadėjo niekada nemylėti jokio vyro ir nekurti šeimos. Visgi praėjus karui, būdama trisdešimties Stefanija Klaipėdoje sutiko savo gyvenimo meilę. Likusi ištikima priesaikai niekada netekėti, moteris susilaukė sūnaus ir bendrai nugyveno keturis dešimtmečius.

Kai, rodėsi, visi sunkumai liko jau praeityje, Stefanijos gyvenime įvyko baisiausias košmaras. Klastinga nepagydoma širdies liga pasiglemžė vyrą, o neilgai trukus pakirto ir vienintelį sūnų. „Tokio išgyvenimo nelinkėčiau net baisiausiam priešui. Tėvai neturėtų laidoti vaikų“, – istorijos sujaudinta graudinosi dviejų dukterų mama Violeta.

Netekus dviejų svarbiausių žmonių, Stefanijos gyvenimas sudužo į šipulius. Netekties pakirstai moteriai vyro giminės atsuko nugaras. Stefanija atsidūrė tiesiog gatvėje, kurį laiką glaudėsi garažuose. Šiuo metu senolė mediniame name nuomojasi butuką ir kiekvieną dieną valgyti pėstute keliauja į „Maisto banko“ labdaros valgyklą.

Moters namai visai be patogumų. 86 metų senolei tenka ne tik naudotis lauko tualetu, bet ir pačiai apsišildyti būstą. Brangiausias moters turtas – išsimokėtinai įsigytas benzininis pjūklas. Su juo moteris pjauna miške prisirinktas malkas. Negana to, skurdų namelį ruošiamasi griauti, mat patogioje vietoje planuojama statyti pervaža. Tad netrukus moteris neteks paskutinio jai likusio dalyko – namų.

„Labai sunku matyti seną, garbaus amžiaus žmogų, paskendusį tokiame skurde ir varge“, – ašarą braukė senolę aplankiusi V. Riaubiškytė–Tarasovienė.

Garsi atlikėja ne pirmą kartą sutinka padėti kovojančiai su nepritekliumi labdaros organizacijai. Su vyru dainininku Viliumi Tarasovu ji vėl pakils ant labdaros koncerto „PasiDalink“ scenos ir kvies geradarius Lietuvos žmones aukoti nepasiturinčiųjų maitinimui.

Pasakojimai apie Stefanijos ir kitų skurstančiųjų kasdienybę – jau šį penktadienį, 19.30 val., „Maisto banko“ labdaros koncerte „PasiDalink“ per LNK.

Paaukoti nepasiturinčių maitinimui galite jau dabar, skambindami arba siųsdami trumpąją žinutę telefonu 1343 (auka 2 eurai). Didesnę sumą galime pervesti per „Paysera“ ir „Paypal“ platformas „Maisto banko“ svetainėje internete – www.maistobankas.lt/paremk.