Nustatyta, kad A. Katinas pernai rugpjūtį dalyvavo Trišalės tarybos posėdyje svarstant su jo sutuoktinės privačiais interesais susijusį klausimą ir pasirašė Utenos rajono Trišalės tarybos posėdžio protokolą. Pastaruoju buvo įformintas ir posėdyje priimtas protokolinis sprendimas dėl savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl žemės sklypų pirkimo steigiamo Utenos pramonės parko teritorijai“, tiesiogiai susijusio su A. Katino sutuoktinės privačiais interesais. Ji yra 5 iš 13-os į steigiamo parko teritoriją planuotų įtraukti sklypų savininkė.

VTEK vertinimu, dalyvaudamas svarstant minėtąjį klausimą ir pasirašydamas posėdžio protokolą, A. Katinas akivaizdžiai sukėlė šališkumo regimybę. Taip pat jis netinkamai įgyvendino nusišalinimo procedūras. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi ne tik nusišalinti, bet ir fiziškai neatlikti interesų konfliktą keliančių veiksmų. Tirtoje situacijoje meras informavo, kad nusišalina nuo projekto svarstymo Trišalės tarybos posėdyje, bet iš jo neišėjo, o vėliau pasirašė šio posėdžio protokolą, kuriuo įforminti priimti sprendimai.

Tiriant nenustatyta, kad A. Katinas būtų atlikęs savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymo ir posėdžio organizavimo veiksmus, kai buvo įtrauktas su jo sutuoktinės privačiais interesais susijęs klausimas. Todėl VTEK pripažino, kad šiuo atveju VPIDĮ nuostatų jis nepažeidė.

Nesant neginčijamų ir vienareikšmiškų duomenų, VTEK nutraukė tyrimą A. Katino atžvilgiu dėl aplinkybių, susijusių su jo dalyvavimu savivaldybės tarybos narių frakcijų vadovų pasitarime pernai rugpjūtį, galbūt svarstant su savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl žemės sklypų pirkimo steigiamo Utenos pramonės parko teritorijai“ projektu susijusį klausimą. Tiriant nustatyta, kad nėra jokio dokumento ar kitų duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kokie klausimai buvo svarstyti minėtajame pasitarime, kas jame dalyvavo ir pan. Taip pat nesant vienareikšmiškų duomenų, nutrauktas tyrimas dėl galimo mero naudojimosi tarnybiniu statusu ir pareigomis, siekiant, kad į steigiamo Utenos pramonės parko teritoriją nebūtų įtraukti A. Katino sutuoktinei priklausantys žemės sklypai.

Atsižvelgdama į tyrimo duomenis, VTEK siūlo Utenos rajono savivaldybės administracijai savivaldybės tarybos posėdžių protokoluose aiškiai nurodyti, kurie posėdžiui pirmininkavę asmenys už kuriuos klausimus pasirašo.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

Buvęs susisiekimo viceministras įstatymų nepažeidė

VTEK vienbalsiai nusprendė, kad buvęs susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir VTEK papildomai surinktos informacijos pagrindu. Nagrinėtos aplinkybės, kai pernai gegužę ir rugsėjį tuometis viceministras galbūt pirmininkavo susisiekimo ministro įsakymu sudarytos Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisijos posėdžiuose. Esą, juose V. Puodžiukas pristatė sąrašą kelių objektų, kurių rekonstrukcijai siūloma skirti finansavimą. Tarp jų buvo ir trys Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtojimuisi galbūt svarbios gatvės. Prieš tapdamas viceministru, V. Puodžiukas buvo LEZ administruojančios UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“ valdybos nariu ir šiai bendrovei sutarties pagrindu teikė atlygintinas konsultacines paslaugas.

Tirdama VTEK nenustatė faktinių duomenų, kad V. Puodžiukas būtų turėjęs tiesioginį ir akivaizdų asmeninį suinteresuotumą, kai pernai gegužę ir rugsėjį dalyvavo Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisijos posėdžiuose svarstant klausimus dėl Kauno rajono savivaldybėje esančių K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių remonto darbų įtraukimo į valstybės lėšomis finansuojamų objektų sąrašą.

VTEK neturi pakankamo pagrindo K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių sutvarkymo tiesiogiai sieti su Kauno LEZ valdymo bendrovės verslo interesais, kadangi šių gatvių sutvarkymu, gyventojams prašant, rūpinosi Kauno rajono savivaldybė, o pats LEZ dėl jų nesikreipė. Taip pat nustatyta, kad anksčiau minėtųjų posėdžių metu teisiniai santykiai tarp V. Puodžiuko ir Kauno LEZ valdymo bendrovės neegzistavo. V. Puodžiukas teikė konsultacines paslaugas Kauno LEZ valdymo bendrovei konsultavimo sutarties pagrindu iki pernai vasario, tačiau darbo sutarties su šia bendrove neturėjo. Taigi, VTEK nuomone, Kauno LEZ valdymo bendrovė nelaikytina V. Puodžiuko buvusia darboviete, nuo kurios klausimų svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų jis 12 mėnesių privalėtų nusišalinti.

Be to, VTEK nenustatė faktinių duomenų, galinčių tiesiogiai patvirtinti, kad V. Puodžiukas aptariamų Kelių objektų atrankos komisijos posėdžių metu būtų galėjęs turėti ir nematerialaus pobūdžio privatų interesą, orientuotą į K. Bielinio, Kauno ir Gėlių gatvių sutvarkymą.

Parlamentarės prašo Komisijos pradėti ir atlikti tyrimą dėl susisiekimo viceministro Virgaudo Puodžiuko elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.

Ketvirtadienį LRT tyrimų skyrius paviešino informaciją, kad susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas yra susijęs su didžiųjų kelininkų bendrovėmis, t. y. iki pradėdamas eiti susisiekimo viceministro pareigas V. Puodžiukas buvo asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos narys ir bendrovės „Kauno tiltai“ Stebėtojų tarybos narys. Taip pat jis yra projektavimo įmonės „Infraplanas“ vienas didžiųjų akcininkų, o minėta bendrovė skelbia, kad vieni pagrindinių jos užsakovų – stambiausios kelių verslo įmonės, tokios kaip „Panevėžio keliai“, „SRP Projektas“, priklausantis bendrovei „Fegda“, ir „TEC Infrastructure“. Negana to, susisiekimo viceministras V. Puodžiukas ministerijoje kuruoja būtent kelių infrastruktūros klausimus – tai reiškia, kad į viceministro kuravimo sritį patenka ir klausimai, susiję su stambiausiomis kelių verslo įmonėmis.

Parlamentarės, Antikorupcijos komisijos narės A. Bilotaitė ir A. Gedvilienė reiškia pagrįstą abejonę, ar susisiekimo viceministras V. Puodžiukas, būdamas susijęs su kelininkų bendrovėmis (įmonės „Infraplanas“, kurios akcijų turi viceministras, pagrindinės užsakovės) ir Susisiekimo ministerijoje kuruodamas kelių infrastruktūros klausimus, neveikia interesų konflikto situacijoje ir nepažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, kurios įpareigoja vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Viceministras privalo vengti net šališkumo regimybės, tačiau vietoje to, skiriami pinigai keliams prie buvusios ilgametės darbovietės.

„Susisiekimo viceministrui, kaip ministro politinio pasitikėjimo komandos nariui, yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, jog ministro politinio pasitikėjimo komandos nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Atitinkamai V. Puodžiukui, kaip ministro politinio pasitikėjimo komandos nariui, turi būti taikomi aukščiausi elgesio standartai ir dėl jo veiksmų turi nekilti abejonių. Tačiau susisiekimo viceministras dėl savo sąsajų su stambiausiomis kelių statybos bendrovėmis galimai negali išlikti objektyvus ir nešališkas priimdamas sprendimus kelių infrastruktūros klausimais“, – teigė A. Bilotaitė.

Anot parlamentarių, abejones viceministro nešališkumu sustiprina COVID-19 padarinių mažinimo lėšų keliams skyrimas, kai jo vadovaujama komisija per Susisiekimo ministeriją pinigus skyrė 3 Kauno rajono keliams, esantiems šalia „Kauno LEZ valdymo“ įmonės, nors pats V. Puodžiukas 6 metus (2011–2017 m.) buvo „Kauno LEZ valdymo“ įmonės valdybos nariu, o nuo 2018 m. rugpjūčio iki tol, kol tapo susisiekimo viceministru, šiai įmonei teikė konsultacines paslaugas.

„Manome, jog konfliktą kelia asmens, šiuo atveju susisiekimo viceministro V. Puodžiuko, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas – priimdamas sprendimus, viceministras privalo vengti net šališkumo regimybės, tačiau vietoje to, skiriami pinigai keliams prie buvusios ilgametės darbovietės“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Seimo narės primena, kad remiantis sistemine Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos analize, šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita – pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

Anot jo, visos lėšos turėtų būti įsisavintos per pusmetį – nuo birželio iki gruodžio mėnesio.

„Tai yra programa verslo skatinimo, kadangi dabar yra paaugęs nedarbas ir kai kurios įmonės iš tikrųjų negali dirbti. O kelių įmonės, komunalinės įmonės, aš žinau gal vieną du atvejus, kad dėl viruso, pandemijos yra pristoję darbai ar yra trukdžių“, – BNS sakė V. Puodžiukas.

„Tikimės, kad tai paskatins žmonėms suteikti darbo vietas, taip bus skatinama gauti atlyginimą, o ne pašalpą, tai bus paskatinimas mokėti mokesčius, geriau surinkti biudžetą ir dalis problemų bus išspręsta“, – pridūrė jis.

V. Puodžiuko teigimu, Vyriausybė trečiadienį taip pat patvirtino šių lėšų paskirstymo keliams tvarką – joje numatyti 6 prioritetai.

Visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų.

„Pirmuoju prioritetu yra valstybės ir vietinės reikšmės kelių paprastasis remontas – tai yra ir su žvyro, ir su asfalto danga, ypač nesudėtingi projektai, kuriems nereikia projektavimo, ir jie gali būti pradėti birželio 1 dieną“, – BNS sakė susisiekimo viceministras. 

Be to, pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.

Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.

Pasak V. Puodžiuko, visi tokie projektai gaus finansavimą, jei iki birželio bus parengti jų projektiniai dokumentai, jiems nebereikės ilgų leidimų derinimo procesų: „Mes tikimės, kad tokių projektų atsiras Lietuvoje.“

V. Puodžiuko teigimu, Kelių direkcija jau pateikė maždaug 50 mln. eurų vertės darbų sąrašą, kur reikia remontuoti asfalto dangą, bei apie 20 mln. eurų vertės remontuotinų žvyrkelių sąrašą. Tačiau tikimasi, kad ji pateiks daugiau projektų, o likę pinigai tektų savivaldybėms.

„Savivaldybėms gali būti ir pusė iš tų 150 mln., mes kol kas neturime duomenų apie projektų parengtumą. Jeigu projektai yra pasirengti, jei turi sutartis su rangovais, jeigu tikrai jas galima sudaryti iki birželio 1 dienos, tai tada tikrai šiuo atveju nukentės tos savivaldybės, kurios yra apsnūdę, kurios neturi pasirengtų projektų-, – kalbėjo V. Pudžiukas.

Ministerija ketina dar ketvirtadienį išsiųsti lėšų skirstymo prioritetus visoms savivaldybėms ir Kelių direkcijai, o jau kitą savaitę tarpžinybinė grupė bandys sudaryti projektų, kuriems būtų skiriamas finansavimas, sąrašą. Pasak V. Puodžiuko, ministras Jaroslavas Narkevičus jj pasirašyti turėtų gegužę.

„Ministras labai tikisi, kad tie objektai galės startuoti ne vėliau kaip birželio 1 dieną ir būti baigti lapkričio 30 dieną“, – BNS sakė viceministras.

Be 150 mln. eurų iš valstybės pasiskolinto krepšelio, keliams neseniai skirta dar 142 mln. eurų iš anksčiau įšaldytų ir dabar atšildytų  šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šie pinigai skirti parengtiems ir jau pasirašytiems projektams.

Kelių direkcija BNS pranešė, kad apie 112 mln. eurų iš šio krepšelio skirta valstybinės reikšmės ir apie 30 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams.

Daugiausia „atšildytų“ lėšų – apie 106 mln. eurų – bus naudojama valstybinių žvyrkelių asfaltavimui, dėl jų kovo mėnesį buvo pasirašyta 56 mln. eurų vertės sutarčių.

Iki balandžio 23 dienos pasirašyta 1391 kilometro žvyrkelių asfaltavimo sutarčių – tai sudaro 96 proc. visų 2016-2020 metais numatytų valstybinių kelių asfaltavimo projektų.

Dar dėl 60 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo sutartys bus pasirašytos netrukus, dėl 11 km paskelbti rangos konkursai, be to, suplanuota paskelbti papildomai 33 km asfaltavimo konkursų.

Vyriausybei sausį atnaujinus KPPP sąmatą, šiemet ji siekė beveik 590 mln. eurų (su kovo mėnesį atšildyta 142 mln. eurų suma), o kartu su papildomai skirtais 150 mln. eurų šiemet keliams iš šios programos bus skirta 740 mln. eurų.

Kviečia teikti paraiškas

Atsižvelgdama į Vyriausybės nutarimą skirti 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, Susisiekimo ministerija kviečia šalies savivaldybes ir Lietuvos automobilių kelių direkciją kuo skubiau teikti prašymus dėl lėšų skyrimo konkretiems kelių objektams finansuoti. Prašymų laukiama per 5 darbo dienas, finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų lapkričio 30 d.

„Prašymų skirti finansavimą kelių remonto ir rekonstrukcijos darbams laukiame kuo skubiau, kad Vyriausybės skirtos lėšos nedelsiant pasiektų darbus vykdančias įmones ir būtų efektyviai panaudotos ekonomikai skatinti esamos ekstremalios situacijos metu“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Jis ministerijoje bus atsakingas už kelių infrastruktūros klausimus.  V. Puodžiukas BNS praėjusią savaitę teigė, kad konkretesnės jo atsakomybės ribos paaiškės jau pradėjus darbą, tačiau didžiausią dėmesį jis kreips į ilgalaikį ministerijos strategijos planavimą.

V. Puodžiukas yra buvęs Kelių direkcijos vadovas. Iš pareigų jis pasitraukė 2010 metais, Valstybės kontrolei pareiškus, kad kelių statybos darbų viešieji pirkimai nėra skaidrūs.

Jis taip pat yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kelių katedros profesorius, VGTU jis dirba ketvirčiu etato. V. Puodžiukas teigia, kad universitete toliau tęs darbus ir tapęs viceministru.

Jis teigia dirbantis laisvai samdomu konsultantu, tačiau šios veiklos pradėjęs darbą ministerijoje V. Puodžiukas atsisakys.

Ministro Jaroslavo Narkevičiaus politinio pasitikėjimo komandoje viceministrais taip pat dirba Gytis Mažeika, Vladislavas Kondratovičius ir sausį paskirtas Valdas Klimantavičius.

Ketvirtojo susisiekimo viceministro pareigybės steigimui Vyriausybė pritarė trečiadienį.

Šią informaciją BNS patvirtino susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atstovė Aldona Grinienė.

V. Puodžiukas BNS sakė, kad darbą ministerijoje pradės pirmadienį. Anot jo, pasiūlymas tapti viceministru buvo netikėtas.

„Taip, taip staigiai netikėtai teks dirbti“, – BNS sakė V. Puodžiukas.

Jis tvirtino, kad ministerijoje bus atsakingas už kelių infrastruktūros klausimus.

„Sutarėme, kad būsiu atsakingas už kelių infrastruktūrą (...) Mes dar šnekėjome apie pasienio postus, bet aš galvoju, kad čia tik pirmadienį išsiaiškinsime iki galo“, – teigė jis.

Pasak V. Puodžiuko, didžiausią dėmesį jis kreips į ilgalaikį ministerijos strategijos planavimą.

Aš kaip ilgą laiką dirbęs Pasaulio banke, žinau tas sistemas, tai man svarbu ilgalaikis planavimas, susisiekimo sistemos organizavimas man būtų prioritetai.

„Aš kaip ilgą laiką dirbęs Pasaulio banke, žinau tas sistemas, tai man svarbu ilgalaikis planavimas, susisiekimo sistemos organizavimas man būtų prioritetai“, – tvirtino V. Puodžiukas.

„Man ilgalaikį, skaidrų planavimą, nuoseklų darbų įgyvendinimą atrodo labai svarbu atstatyti“, – pridūrė jis.

V. Puodžiukas tvirtino, kad nepaisant to, jog Vyriausybės kadencija artėja į pabaigą, ateiti į darbą tokiu metu yra tikslinga, nes transporto infrastruktūros planavimas yra ilgalaikis procesas.

„Aš manau, kad sustiprinti ministeriją, kuri dabar dažnai yra kritikuojama, yra svarbu. Iš tikrųjų transporto infrastruktūra yra ilgalaikis procesas ir jeigu mums pavyks kažką gero padaryti, tai labai tikiuosi, kad ir man išėjus bus ilgai kaip teigiamas veiksnys šiai sistemai“, – tvirtino būsimasis viceministras.

V. Puodžiukas yra buvęs Kelių direkcijos vadovas. Iš pareigų jis pasitraukė 2010 metais, Valstybės kontrolei pareiškus, kad kelių statybos darbų viešieji pirkimai nėra skaidrūs.

Jis taip pat yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kelių katedros profesorius, VGTU jis dirba ketvirčiu etato. V. Puodžiukas teigia, kad universitete toliau tęs darbus ir tapęs viceministru.

Jis taip pat teigia dirbantis laisvai samdomu konsultantu, tačiau šios veiklos pradėjęs darbą ministerijoje V. Puodžiukas atsisakys.

Ketvirtojo susisiekimo viceministro pareigybės steigimui Vyriausybė pritarė trečiadienį.

Tikrina nuolat

Tokių tiltų, koks griuvo Italijoje, mūsų šalyje nėra. Genujoje sugriuvusio tilto ilgis siekė apie 1,1 km, o ant geležinkelio bėgių nugarmėjusios dalies ilgis apie 200 m. 1962-aisiais pradėto tiesti tilto statybai buvo naudojama įtempto gelžbetonio technologija. Dabar tokia statybos praktika jau reta.

Lietuvos automobilių kelių direkcija dienraštį informavo, kad šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra 1 515 tiltų. Iš jų 1 233 tikrieji tiltai, 275 viadukai ir septynios estakados.

Pasak LAKD atstovų, kasmet atliekamos kiekvieno tilto metinės apžiūros. Jų metu yra fiksuojami pažaidos ir naujai atsiradę defektai.

"Remiantis minėtų apžiūrų rezultatais, rengiamos esminės statinių apžiūros, kurios atliekamos panaudojant specialius matavimo prietaisus. Šių apžiūrų metu yra tiriamos atsiradusios pažaidos, galinčios turėti įtakos statinio laikomajai galiai", – dėstome atsiųstame atsakyme.

Po pastarųjų atliktų tiltų patikrinimų penkiolikoje tiltų ir dviejuose viadukuose yra ribojama važiuojančio transporto masė.

Jeigu bandymų metu kyla įtarimas dėl tilto keliamosios galios nepakankamumo, iškart atliekamas statinis tilto keliamosios galios bandymas, kurį atlikus nustatomas reali keliamoji galia. Statinis tilto keliamosios galios bandymas atliekamas ant jo užvežant pakrautus sunkvežimius. Po pastarųjų atliktų tiltų patikrinimų penkiolikoje tiltų ir dviejuose viadukuose yra ribojama važiuojančio transporto masė. Šie tiltai bus remontuojami skubos tvarka, o artimiausiu metu statybos ir remonto darbus planuojama pradėti dar 42 statiniuose.

Didžiausią įtaką kelio statinių konstrukcijoms turi intensyvėjantis krovininių automobilių eismas, išaugusios transporto priemonių ašinės apkrovos, ilgainiui konstrukcijoms pradeda kenkti ir kelių prižiūrai žiemos metu naudojamos priemonės.

Tvarkomas vienas

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovas Irmantas Kuzas informavo, kad, vykdydami šalies keliais riedančio krovinio transporto patikrą, LTSA kontrolieriai iki liepos 31 d. užfiksavo 344 pažeidimus, kai transporto priemonės ar jų junginiai viršijo nustatytas leidžiamas normas. Apie 20 proc. šių pažeidimų padarė iš kaimyninės Latvijos ir Lenkijos vykstantys vežėjai. Visoje šalyje transporto priemonių patikrinimus vykdo 42 kontrolieriai, dirbantys trylikoje specialiai paruoštų automobilių. Leidžiamą maksimalią apkrovą viršijančios sunkiasvorės transporto priemonės kelia pavojų ne tik tiltams, bet ir kitiems keliams.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad, kaip ir valstybiniuuose keliuose, taip ir Kauno mieste esančių tiltų patikras vykdo Kelių ir transporto tyrimo institutas.

"Institutas pagal grafiką atlieka apžiūras (nuolatines, kasmetes, esmines ir kt.), pildo tiltų ir viadukų dokumentaciją (pasą, priežiūros žurnalą, apžiūrų dokumentus, apžiūrų aktus, bandymų ataskaitas), AB "Kauno tiltai" vykdo tiltų ir viadukų techninės priežiūros remonto darbus", – informavo savivaldybės atstovas. Šiuo metu Kaune po neplaninio patikrinimo vykdomi darbai ant Ateities plento viaduko virš geležinkelio.

Ypatinga priežiūra

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas Virgaudas Puodžiukas, pats dalyvavęs statant ne vieną dešimtį tiltų Lietuvoje, tvirtina, kad valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų būklė yra gera, tad baimintis tokios tragedijos, kokia praėjusią savaitę įvyko Italijoje, nereikia. Vis dėlto  specialistas paragino atkreipti dėmesį į tiltus, esančius ne pačiuose reikšmingiausiuose keliuose. Pasak pašnekovo, ant tokių tiltų ar jų konstrukcijų galima išvysti ir augančius berželius, o tai jau tiltų nepriežiūros padarinys.

"Tiltas gana jautrus inžinierinis statinys, tad ir jų priežiūra turi būti vykdoma labai atsakingai. Nepriklausomybės pradžioje LAKD buvo net įsteigtas atskiras tiltų skyrius, kurio dabar jau nebėra. Tilto priežiūra nėra tokia pati, kaip kelio – jai reikia daugiau žinių", – sakė V.Puodžiukas.

Jeigu paprastame kelyje atsiranda asfalto plyšimas ar duobė, ji gali būti net ir nepastebėta, o kol bus suremontuota, užtenka ją pažymėti, tačiau jeigu toks darinys atsiranda ant tilto, jis turi būti išsyk sutvarkytas – nes iki tilto konstrukcijų prasisunkiantis vanduo gali sukurti erozijos židinius, kurių plitimas gali pabloginti tilto būklę.

Dauguma tiltų Lietuvoje statyti sovietmečiu, tačiau jų konstrukcijos buvo daromos tokios, kad galėtų atlaikyti tiltu važiuojantį ir apie 80 t sveriantį raketvežį.

Vienintelė griūtis

Žinoma, tokios masės kroviniai Lietuvoje yra itin reti svečiai, tačiau tuomet, kai buvo projektuojami Lietuvoje stovintys tiltai eismo intensyvumas neprilygo tokiam, koks yra šiandien.

V.Puodžiukas sako, kad būtent dėl šios priežasties ir reikalinga nuodugni ir reguliari tiltų apžiūra. Specialisto teigimu, apžiūros gali būti eilinės ir specialiosios, kurių metu turėtų būti nustatomas tilto naudojimo resursas – kitaip tariant, laikas, po kurio tiltas bus netinkamas naudoti vienokioms ar kitokioms apkrovoms.

Paklaustas, ar nustačius, kad tilto būklė prastėja, lieka tik vienas variantas – drausti eismą tokiu kelio statiniu ir jį griauti, V.Puodžiukas teigė, kad taip nėra, nes yra ne viena inžinerinė priemonė, kurią pritaikius galima sustiprinti tilto laikančiąsias konstrukcijas ir toliau sėkmingai tiltą eksploatuoti. Panašus remonto beveik prieš dešimtmetį prireikė ir Kleboniškio tiltui. Atlikus skubius remonto darbus, tiltas savo funkciją atlieka kuo puikiausiai.

Lietuvos tiltų istorijoje buvo tik vienas atvejis, kai, sugriuvus tiltui, nukentėjo žmonės. 1975-aisiais Vilniuje Neries krantus buvo sujungęs pontoninis tiltas, kuris neatlaikė juo ėjusių žmonių svorio. Tuomet, remiantis oficialiai pateikiamais duomenimis, žuvo keturi ir buvo sužeistas 31 žmogus. Beje, pats tiltas dar nebuvo atidarytas, tačiau informacijos, kad juo eiti dar negalima, nebuvo pakankamai, todėl iki galo nesumontuotu tiltu pradėjus plūsti minioms žmonių į Sporto rūmuose vykusį koncertą, konstrukcijos neatlaikė ir tiltas sugriuvo.

Laiku išvengta avarinės situacijos

Birželio mėnesį atlikus specialiąją Kaune, Ateities plente  esančio viaduko virš geležinkelio apžiūrą, nustatyta, kad šio kelio statinio būklė bloga, o tilto perdangos būklė artima avarinei.

Visos viaduko konstrukcijos apžiūros metu neatitiko ne tik šiuolaikinių reikalavimų, bet ir reikalavimų, kurie buvo keliami šio statinio projektavimo metu.

Dabartinės viaduko apkrovos viršija 1953 m. projektines apkrovas apie du kartus.

Didžiausi trūkumai nustatyti apžiūros metu: viaduko perdangos sijų betone rastas pavojingas ir labai pavojingas chloridų kiekis, turintis įtakos armatūros korozijai, užasfaltuoti vandens nuleidimo nuo tilto šulinėliai, kiaura viaduko perdangos hidroizoliacija, supleišėjusi viaduko danga, vienai bet kuriai tilto laikančiajai sijai tenkanti aprkova didesnė, nei buvo numatyta projektuojant, per žemi surūdiję viaduko turėklai, skiriamojoje juostoje aplankstyti atitvarai ir kt.

Specialistai rekomendavo artimiausiu metu paruošti projektą viaduko rekonstrukcijai ir jį įgyvendinti, kad būtų užtikrintas saugus eismas šiuo kelio statiniu. Rekonstrukcijos metu turi būti išardomos visos esamos konstrukcijos ir įrengiamos naujos. Viaduko rekonstrukcija turėtų kainuoti apie 2 mln. eurų.

Jie įvertino Seime kilusią iniciatyvą keliams panaudoti senas padangas ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Moksliniai tyrimai palankūs iniciatyvai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Virgaudas Puodžiukas teigia, kad Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog galima efektyviai panaudoti perdirbtas padangas bitumui, taip gerinant jo elastines savybes.

„Šiuo metu bitumai turi daug gerų ir blogų savybių. Jie neatlaiko šaltų temperatūrų, trūkinėja (...) Toms blogoms savybėms panaikinti dedami polimerai, gaminami modifikuoti bitumai. Bet tų polimerų vietoje gali būti dedama ir guma, perdirbant padangas. (...) Tyrimai parodė, kad gumos priedai puikiai pakeičia polimerus. (...) Tai yra gerokai pigiau“, – BNS sakė VGTU Kelių katedros vedėjas V. Puodžiukas.

Pasak jo, universitete neseniai atliktas išsamus tyrimas parodė, kad panaudojus perdirbtas padangas, keliai būtų tinkami ir Lietuvos klimato sąlygomis.

Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovės „Fegda“ direktorius Žydrius Baublys teigia, kad tokia iniciatyva įgyvendinama Lenkijoje. Anot jo, guma modifikuotas bitumas yra šiek tiek pigesnis. Jeigu Lietuvoje pavyktų realizuoti tokius sprendimus, jie kelių tiesimo bendrovėms galėtų būti patrauklūs.

„Lenkijoje bitumo gamybos įmonės – tiek „Orlen“, tiek „Lotos“ – perdirbtas padangas naudoja bitumui modifikuoti. Jeigu Lietuvoje „Orlen“ (Mažeikiuose – BNS) tuo užsiimtų, gal būtų visai nieko – vietoj polimero būtų dedamos gumos granulės. Tokia praktika pasaulyje yra. (...) Jeigu tas modifikuotas bitumas būtų pigesnis už plastiku modifikuotą bitumą, mes automatiškai jį pirktume dėl komercinių interesų“, – BNS sakė Ž. Baublys.

Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ akcininkas Marius Kubilius įsitikinęs, kad perdirbtų padangų panaudojimas tiesiant kelius yra sveikintina iniciatyva.

„Labai teigiamai žiūriu. Jeigu Lietuvoje mums pavyktų įteisinti ar prievolę, ar sukurti ekonominius mechanizmus, kad kelininkai būtų suinteresuoti naudoti granules, pagamintas iš padangų, asfaltbetonio gamybai, tai būtų didelis pranašumas Lietuvos ekonomikai“, – BNS sakė M. Kubilius.

Reikia pasirinkti padangų panaudojimo būdą

Vis dėlto specialistai teigia, kad padangų panaudojimo keliams efektas priklauso nuo konkrečios technologijos.

„Mes tą bitumą galėtume naudoti, aišku, jis truputį problematiškesnis, negu su įprastais polimerais, nes gamyklai užsikimšimų pavojus padidėja, bet šiaip tai yra visai įmanoma. Technologinis procesas pasunkėtų“, – teigė „Fegdos“ vadovas Ž. Baublys.

Savo ruožtu mokslininkas V. Puodžiukas akcentuoja, kad reikia orientuotis būtent į bitumo modifikavimo metodą, o ne naudoti padangas kaip užpildą.

„Kai kas naudoja gumos priedus kaip užpildą vietoje mineralinės medžiagos. Ir Lietuvoje anksčiau buvo patirtis, kad ir sporto aikšteles įrengia su gumos priedais. Tai jau yra kita taikymo sfera. Tada gauname kažkiek prastesnę medžiagą, galbūt čia nėra tas gumos naudojimas, kuris pagerina asfaltbetonio savybes, bet jinai tampa galbūt labiau taikytina dviračių takams, sporto aikštelėms“, – BNS sakė V. Puodžiukas.

„Fegdos“ vadovas taip pat teigia, kad idėjos sėkmė priklauso nuo Seime kilusios iniciatyvos realizavimo.

„Nežinau, ką tiksliai galvojo Seimo nariai, bet kitas variantas yra gumą susmulkinti ir kaip dulkes ją panaudoti asfalto gamyboje“, – sakė Ž. Baublys.

Jis pats teikia pirmenybę bitumo modifikavimo variantui. Kartu perspėja vengti polinkio „viską, kas yra atliekos, sudėti į asfaltą“, nes tuomet tikrai kiltų klausimas dėl kelių kokybės.

„Ekobazės“ akcininkas M. Kubilius teigė, kad Lietuvoje padangų atliekos iš esmės tvarkomos gerai: dalis perdirbama, dalis išvežama sudeginti.

„Nėra, kad būtų kaip Estijoje, kur poroje vietų padangos yra sukauptos į baisingus kalnus, Rygos centre kalnas padangų. Lietuvoje tokių židinių nematau (...) Kiek padangų Lietuvoje per metus susikaupia, tai preliminariai, tiek ir yra  surenkama ir perdirbama arba sutvarkoma“, – sakė M. Kubilius.

Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika siekia išsiaiškinti, kokiu būdu būtų galima keliams tiesti pritaikyti panaudotas ir nebereikalingas automobilių padangas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas nori sužinoti, kaip kitos valstybės reguliuoja panaudotų padangų perdirbimą ir panaudojimą.

Pasak jo, Lietuvoje kasmet susikaupia apie 30 tūkst. panaudotų padangų, jos teršia gamtą ir neduoda jokios naudos.

Tyrimu siekiama išanalizuoti geriausias padangų tvarkymo praktikas, teisinį reguliavimą, kuris įpareigotų kelių tiesimo įmones naudoti perdirbtas padangas tiesiant kelius. Šis tyrimas taip pat padėtų nustatyti, kokia dalis padangų atliekų turėtų būti kelio sudėtyje.