Vadovas traukiasi dėl asmeninių priežasčių, pranešė agentūra.

„Sprendimą pasitraukti iš pareigų priėmiau dėl asmeninių aplinkybių“, – pranešime sakė V. Poderys, jai vadovaujantis nuo 2021 metų liepos 15 dienos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog V. Poderys agentūrą pavertė solidžia ekspertine institucija.

„V. Poderio vadovavimo metu LEA tapo solidžia ekspertine institucija, kuri teikia vertingą analizę ir įžvalgas visam energetikos sektoriui“, – pranešime teigia D. Kreivys.

Artimiausiu metu bus skelbiamas naujo agentūros vadovo konkursas.

Fiziko bei verslo administravimo išsilavinimą turintis V. Poderys yra buvęs Vertybinių popierių bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijų pirmininkas. 2009-2010 metais dirbo įmonės „Visagino atominė elektrinė“ projekto ekonomikos direktoriumi, nuo 2010 metų buvo bendrovės „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis  direktorius, vadovavo „Epso-G“, buvo Seimo narys.

„Dar yra pusantro mėnesio laiko, bet jeigu būčiau reguliuotojas, žiūrėčiau į tai, kokį signalą siunčia rinkos dalyviai. Jeigu jų fiksuotų kainų vidurkis yra 25 centai (už kWh-BNS), o vienašališkai jie yra sustoję prie 28 centų, tai tas koridorius, kuriame, kaip aš spėju, turėtų būti (visuomeninė elektros kaina – BNS)“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Poderys. 

LEA duomenimis, šią savaitę nepriklausomų tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų planų (24 ir 36 mėnesių) vidutinė  kaina siekė 27,7 cento. 

„Ignitis“ ir „Enefit“ gegužės pradžioje paskelbė nuo liepos vienašališkai sumažinsiančios fiksuotus tarifus iki 28 centų už kWh.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka beveik 470 tūkst. vartotojų, nuo sausio didėjo beveik du kartus iki 56,5 cento, arba iki 28 centų (su PVM) su valstybės nustatyta 28,5 centų kompensacija. Nuo kovo 1-osios šis tarifas buvo sumažintas iki 28 centų. 

Šis tarifas taikomas trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, kurie iki 2026 metų neprivalės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Visuomeninė elektros kaina paprastai nustatoma du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

Kompensacijas reikėtų mokėti tik pažeidžiamiems vartotojams

LEA vadovas mano, kad sumažėjus elektros kainoms antrąjį pusmetį kompensacijos turėtų būti mokamos tik socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

„Kalbant apie kompensacijas turbūt visi sutinkame ir yra bendras konsensusas, kad elektrai jų neturėtų būti – nebent tiems, kurie yra tikrai socialiai pažeidžiami ir tam tikroms atskiroms grupėms“, – teigė V. Poderys.

LEA vadovas taip pat sutiko, kad kompensacijos neturėtų skatinti elektros vartojimo, tačiau, pasak jo, mokėjimo tik už dalį suvartotos energijos administravimas būtų sudėtingas.

„Kompensacijos arba subsidijos turėtų būti tokios, kurios neskatintų vartojimo. Teoriškai subsidija turėtų būti teikiama iki tam tikro energijos suvartojimo kiekio, bet tada ta administravimo sistema tampa sudėtinga – daug paprasčiau sumažinti tarifą arba tiekti paramą tam tikroms šeimoms visai elektros energijai“, – teigė V. Poderys.

Tuo metu kompensacijos už dujas, pasak jo, antrąjį pusmetį turėtų išlikti: „Dėl dujų – tas pats konsensusas, tik į kitą pusę – kad jo reikėtų. Kokio tai lygio, negaliu pasakyti“.

LEA vadovas tikino nežinantis, koks kompensacijų modelis svarstomas Energetikos ministerijoje. Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Vyriausybės sprendimai, ar pratęsti kompensacijas už elektrą, bus priimti gegužę, kai bus aiškesnė kainų dinamika. 

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas anksčiau sakė, jog efektyviausia būtų kompensacijas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kWh per mėnesį.

Kompensacijas mokėti iki 150 kWh suvartojantiems gyventojams ir taip skatinti juos taupyti pernai rugpjūtį siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė vėliau teigė, jog tokiu atveju būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai.

„Čia turbūt yra tas klausimas apie tarifų dydį tarp 28 (centų už kilovatvalandę – BNS) ir į viršų – iki 56 (centų – BNS). Jeigu biržoje labai maža kaina, o žmogus yra pasirašęs sutartį, tarkime, už 50 centų, jis vis tiek moka 28 (centus – BNS), o visą tą skirtumą gauna tiekėjas iš biudžeto. Ir čia yra klausimas, ar pagrįstai iš biudžeto yra gaunama“, – LRT radijui antradienį sakė V. Poderys.

Pasak jo, tiekėjų gyventojams siūlomos fiksuotos elektros kainos nepriklauso nuo tuo metu esančių kainų biržoje, nes elektrą jie perka pagal išankstinius ilgalaikius sandorius.

„Konkurencijos taryba ir (Valstybinė – BNS) energetikos reguliavimo taryba turi tirti, kiek yra pagrįsta. Tik žiūrint į biržos kainą negali žinoti, nes nėra taip, kad tiekėjai biržoje nusiperka ir po to tą tarifą taiko žmonėms – jie sudaro ilgalaikius sandorius iš anksto“, – teigė LEA vadovas.

„Šitoje vietoje gali tik tos institucijos, kurios turi priėjimą prie konfidencialios prekybinės informacijos, ištirti. Tai yra sudėtingas tyrimas, bet tą reikia stebėti ir tirti“, – pridūrė jis. 

Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas mano, kad valstybės mokamos kompensacijos už elektrą suvaržo nepriklausomų tiekėjų konkurencijos galimybes.

„Sakyčiau, dabartinė padėtis, kai yra tokia didelė valstybės kompensacija, tikrai tas konkurencijos galimybes šiek tiek suvaržo, nes iš vartotojų pusės nėra tokio didelio spaudimo keisti planus, nes jie žino, kad nesvarbu, ar planas yra už 46, ar už 36 centus, kompensacijos visus realiai sulygina, išskyrus nedidelę dalį vartotojų. Šiam pusmečiui visi kiti iš esmės yra apriboti tos valstybės kompensacijos“, – LRT radijui sakė T. Janeliūnas.

Jis mano, kad konkurencija tarp elektros tiekėjų paaštrės vasarą, kai numatoma keisti kompensacijų už elektrą tvarką.

„Didžioji kova dėl konkurencijos prasidės galbūt tada, kai iš naujo bus peržiūrimi kompensacijos mechanizmai – matyt, birželio mėnesį paaiškės, kas vyks toliau. Beveik neabejoju, kad kompensacijos dalis tada bus gerokai mažesnė, nes šitas pusmetis valstybei kainuos labai daug“, – teigė ekspertas.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pirmadienį teigė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti. Pasak jos, svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį, skelbė LRT.  

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius anksčiau BNS teigė, kad taryba pirmąjį šių metų ketvirtį ketina tikrinti, kaip nepriklausomi tiekėjai panaudojo 2022 metų antrąjį pusmetį gautas valstybės kompensacijas – tam VERT ketina įsigyti nepriklausomo audito paslaugą.

Tuo metu dėl šiemet mokamų kompensacijų, pasak R. Pociaus, auditas bus atliekamas 2024 metais.

Nuo sausio valstybė moka iki 28,5 cento kompensaciją visiems buitiniams vartotojams, o šių metų biudžete subsidijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų. 

„Pusės metų per mažai, likę net mažiau“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Poderys, siūlęs trečiojo etapo pabaigą nukelti bent metams, kad jame likusiems vartotojams liktų bent metai ir keturi mėnesiai.

„Matyčiau bent metus ir keturis mėnesius arba dvejus metus ir keturis mėnesius“, – kalbėjo jis.

LEA direktorius pabrėžia, kad jame dalyvauja daugiausia senyvo amžiaus žmonės, suvartojantys mažiausiai elektros energijos, be to, dažnai neturintys ir nemokantys naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, kurios buvo pagrindiniai ankstesnių etapų dalyvių įrankiai sutartims sudaryti.

„Galima (...) pratęsti terminą. Sutinku, kad daug žmonių yra įsibaiminę, ir tas spaudimas tik didina baimę. Pratęsus tą terminą, supaprastinus sąlygas (kad būtų ir daugiau gyvo bendravimo, popierinio dokumentų „apiforminimo“), įtampą sumažėtų“, – sakė V. Poderys, kartu patikinęs, kad atidėjimas nesukeltų problemų ir verslui, kadangi tai mažiausiai elektros suvartojantys gyventojai.

Pratęsus tą terminą, supaprastinus sąlygas (kad būtų ir daugiau gyvo bendravimo, popierinio dokumentų „apiforminimo“), įtampą sumažėtų.

Pasak V. Poderio, trečiojo etapo klientai dažniausiai yra senjorai arba namų ūkiai, kurie yra „silpnesni derybine prasme“ arba nepasižymintys aukštu kompiuteriniu raštingumu, skaitmeninių priemonių neturi, nedrįsta sudaryti sandorių telefonu.

„Elgiantis socialiai jautriai, galbūt rinkos dalyviai galėtų patys, o jei ne, tai būti įpareigoti teikti popierinius dokumentus tiems žmonėms suprantamu būdu“, – siūlė V. Poderys.

„Jiems turi būti ne skaitmeninio, realaus pasaulio atributika – gyvas bendravimas, popieriniai dokumentai“, – akcentavo LEA direktorius.

Trečiajame, paskutiniame, elektros rinkos liberalizavimo etape dalyvauja mažiausia vartotojų grupė, kurie suvartoja iki 1 tūkst. kWh elektros energijos kasmet. Gyventojai turi pasirinkti vieną iš šešių nepriklausomų elektros tiekėjų – „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „EGTO Energija“, „Birštono elektra“ ir „Perlas Energija“.

Praėjusį penktadienį „Perlo Energija“ pranešė, kad sparčiai augant elektros kainoms, nebegali vykdyti savo įsipareigojimų fiksuotą elektros tiekimo kainą pasirinkusiems klientams ir jiems pritaikys tiekimo planus kintama kaina, susieta su elektros kainomis biržoje.

Toks įmonės žingsnis sukėlė diskusijas, kad vertėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Pasak prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, jį stabdyti būtina, kol nesugriežtinta tiekėjų veiklos priežiūros tvarka. Energetikos ministerija pirmadienį pranešė, jog atitinkami teisės aktų pakeitimai ruošiami, bus pateikti Vyriausybei artimiausiu metu, o rudens sesijos pradžioje – ir parlamentui. Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat neatmetė, kad trečiasis etapas gali būti atidėtas.

Vis tik LEA ketvirtadienį dar pranešė, kad, naujausiais duomenimis, trečiojo etapo dalyviai tiekėją renkasi aktyviai – jau 50 proc. iš visų 820 tūkst. vartotojų jau yra sudarę sutartį su viena iš šešių elektrą tiekiančių bendrovių.

„Elektra gaminama iš daugelio šaltinių – ir iš vėjo, ir iš saulės, ir iš anglių, ir iš dujų. Elektros kainą rinkoje nustato brangiausias įrenginys, kuris dažniausiai yra dujos. Jeigu brangsta dujos, tai brangsta ir elektra, ir atvirkščiai. Jeigu dujos brangs ir žiemą, tai paskui save brangins ir elektrą. Jeigu žiemą taupysime dujas ir energiją, sumažės jų poreikis ir jos pigs“, – aiškino Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Lietuva pasigamina ir savo elektros, tačiau dujas vis tiek perkame iš kitur, todėl ir elektros kaina nesileidžia.

„Elektrėnuose turime modernų įrenginį, kuris ne visada, bet veikia. Dujos perkamos tarptautinėse rinkose – kokios kainos ten, už tokią ir perkame, o tada gaminame elektrą“, – sakė V. Poderys.

Jei Kremlius sugalvotų visai nebetiekti dujų Europai, kainos neabejotinai brangtų, todėl tam turime ruoštis iš anksto ir mažinti energijos suvartojimą.

15 proc. sumažinus savo dujų vartojimą, Europa išgyventų šitą žiemą.

„Iki mėnulio nebrangtų, bet brangimas būtų. Vėlgi tai priklausytų nuo to, kaip mes lietuviai elgiamės. Tiek mes, tiek mūsų kaimynai turime rezervų taupyti ar imtume pramonę, ar komerciją, ar namų ūkius. Kad ir EK kreipimasis į visas šalis – susitarkime ir geranoriškai bent šeštadalį, bent 15 proc. sutaupykime. Pateikiami pavyzdžiai ir rekomendacijos, kaip tą galima padaryti“, – teigė V. Poderys ir pridėjo: „Ekspertai yra paskaičiavę, jeigu iš Rusijos visiškai užsukamos dujos, tai 15 proc. sumažinus savo dujų vartojimą, Europa išgyventų šitą žiemą“, – tvirtino Lietuvos energetikos agentūros vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak pašnekvo, paskutinis dešimtmetis buvo itin mažų energetikos kainų laikas. 

„Praeitas dešimtmetis buvo mažų energetikos kainų dešimtmetis ir kažkuria prasme mes atsipalaidavome, pradėjome mažiau taupyti. Elektra buvo žymiai pigesnė negu dar ankstesniame dešimtmetyje, dujos taip pat. Dabar tai nėra papildoma našta, tiesiog reikia prisiminti, kad prieš penkiolika metų kainos buvo santykinai aukštesnės, ir grįžti prie senų taupymo įpročių“, – kalbėjo V. Poderys.

Energija atpigs tik tuomet, kai visiškai pakeisime jos išgavimo šaltinį.

„Žiūrint į priekį, tol, kol žalioji energetika neperims visos angliavandenilių energetikos, kas užtruks 5–7 metus, tol turėsime aukštesnes kainas“, – teigė V. Poderys.

Jeigu pamatysime, kad netaupome, EK turės teisę, kartu su šalimis narėmis nustatyti privalomus taupymo normatyvus.

Jeigu Europa vis tiek netaupys energinių resursų, EK bus priversta įvesti tam tikrus taupymo normatyvus, kurių privalės laikytis visos ES šalys.

„EK taip pat rašo, jeigu pamatysime, kad netaupome, kad yra dujų deficitas ir kainos kyla į padanges, tada EK turės teisę, kartu su šalimis narėmis nustatyti privalomus taupymo normatyvus arba privalomus 15 ar kiek procentų. Manau, kad tai – teisingas sprendimas“, – sakė V. Poderys.

Jo įsitikinimu, pataupyti gali kiekvienas ir tai nėra taip jau sudėtinga.

„Mes, europiečiai, praeitą dešimtmetį buvome atsipalaidavę ir tas pasispaudimas – vienu laipsniu susimažinti temperatūrą butuose, trumpiau maudytis karštame duše ar baseinai truputį šaltesni, lėčiau mašina važiuoti – tai nėra super išbandymas žmonėms“, – šypsojosi V. Poderys.

„Žmonės dabar lygina visuomeninę kainą, tiekėjų kainą, klausia, kodėl tokie skirtumai. Bet jie lygina dabartinę visuomeninio tiekimo ir būsimas tiekėjų kainas“, – BNS sakė V. Poderys.

„Būsimos visuomeninės kainos paskelbimas įneštų aiškumą, nes dabar yra daug pasiklydimo. Žmonėms reikia paprastumo ir aiškumo“, – teigė jis.

Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintas standartinis vienos laiko zonos tarifas yra 16,7 cento už kilovatvalandę (kWh).

Energetikos viceministrė Inga Žilienė anksčiau teigė, jog paskelbti visuomeninio tiekimo kainą VERT turi iki gegužės 31 dienos.

Pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, jeigu visi sprendimai ir teisės aktai bus priimti laiku, reguliuotojas iki gegužės pabaigos turėtų patvirtinti šią kainą su valstybės numatoma kompensacija. Vis dėlto VERT vadovas neatmetė, jog vėluojant teisės aktų priėmimui kelias dienas gali vėluoti ir kainos nustatymas.

Dabartiniai neramumai energetikos rinkoje tam turi įtaką ir žmonėms sunku apsispręsti.

V. Poderio teigimu, žmones greičiau pasirinkti nepriklausomą tiekėją skatins ir artėjanti galutinė apsisprendimo data – birželio 18 diena. LEA vadovas sutiko, kad tiekėją gyventojai delsia pasirinkti dėl neapibrėžtumo elektros rinkoje bei svyruojančių elektros kainų.

„Reikia sutikti, kad dabartiniai neramumai energetikos rinkoje tam turi įtaką ir žmonėms sunku apsispręsti“, – sakė V. Poderys.

Energetikos ministerija prognozuoja, kad visuomeninė elektros kaina valstybei nesiimant jokių priemonių nuo liepos turėtų siekti 49 centus už kilovatvalandę, o pritaikius valstybės subsidiją ji siektų 23 centus ir būtų 40 proc. didesnė nei dabartinis visuomeninis tarifas.

Seimui antradienį priėmus šių metų biudžeto pataisas kompensuoti dujų ir elektros kainas buitiniams vartotojams antrąjį šių metų pusmetį skirta 570 mln. eurų, iš jų 164 mln. eurų – subsidijoms už elektrą.   

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki galutinio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, gegužės 11 dieną jo vis dar nebuvo pasirinkę 384,6 tūkst., arba 52 proc. antrojo etapo vartotojų.

Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Reikalingų (atsinaujinančių energijos išteklių – BNS) kiekiai yra tokie dideli, kad aš neįsivaizduoju, kaip jie papildomai gali atsirasti.

„Aš esu skeptikų stovykloje, kurioje yra ir daug agentūrų, ekspertų, analize užsiimančių įmonių. Vieni sako – šimtu (milijardų kubinių metrų – BNS) nesumažins (dujų importo iš Rusijos) – nebent septyniasdešimt penkiais ar penkiasdešimt. Pagrindinė priežastis ta, kad didžiąją dalį (dujų – BNS) reikia pritraukti iš pasaulinės LNG rinkos, kurioje kažką reikia nukonkuruoti su kaina, nes tų papildomų skystinimo pajėgumų atsidarys nedaug – apie 12 milijardų kubinių metrų. Šioje vietoje bus aštri kova rinkoje“, – BNS antradienį sakė V. Poderys. 

„Reikalingų (atsinaujinančių energijos išteklių – BNS) kiekiai yra tokie dideli, kad aš neįsivaizduoju, kaip jie priėmus sprendimą (sumažinti rusiškų dujų importą – BNS) papildomai iki metų gali atsirasti“, – pridūrė LEA vadovas.

Europos Komisija kovą paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais bei iki 2030 metų visiškai nepriklausyti nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau teigė, jog Europos Sąjunga per metus iš Rusijos importuoja apie 155 mlrd. kubinių metrų dujų. Todėl Bendrijai siekiant tikslo per metus reikėtų atsisakyti apie 100 mlrd. kubų rusiškų dujų.

V. Poderio teigimu, augant SGD paklausai pasaulinėje rinkoje turėtų kilti ir jų kaina.

„Jeigu mes, kaip Europa, (...) išeisime pasaulinėje rinkoje ir pirksime papildomus kiekius, tai SGD rinkoje kaina turi kilti (...). Jeigu ateina pirkėjas, kuris aštuoniais ar dešimčia procentų pakelia paklausą, tai, be abejo, kaina turi didėti“, – sakė LEA vadovas.

Pasak V. Poderio, šią problemą galėtų sušvelninti centralizuotas dujų įsigijimas visos Bendrijos mastu.

V. Sinkevičius anksčiau teigė, jog EK, kaip ir perkant vakcinas nuo COVID-19, siūlo centralizuotai pirkti dujas.

V. Poderio teigimu, tikėtina, jog augančios pasaulinės SGD kainos turės įtakos ir Lietuvos vartotojus, todėl ten, kur yra galimybė, svarbu atsisakyti gamtinių dujų – pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkyje kuo greičiau pereiti prie biokuro.

Turbūt vien tik iš SGD terminalo žiemos metu pajėgumų neužteks.

EK numato, kad gamtinių dujų saugyklos iki kitos žiemos turi būti užpildytos mažiausiai 80 proc. LEA duomenimis, Latvijos Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta 37 proc.

Pasak V. Poderio, Lenkijos dujų tiekėjams rezervuojant Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, atsiranda rizika, kad Inčukalnio saugykla gali būti neužpildyta.

„Kaip seksis, negali žinoti, bet kam turi ruoštis trys Baltijos šalys, o gal ir kartu su Suomija. Nes turbūt vien tik iš (Klaipėdos – BNS) SGD terminalo žiemos metu neužteks pajėgumų. (...) Jeigu Lenkijos pirkėjai taip pat rezervuoja pajėgumus, iškyla klausimas“, – teigė LEA vadovas.

Jo teigimu, žemą saugyklos užpildymo lygį lemia ir didelė gamtinių dujų kaina.

„Dalis tiekėjų kokią riziką mato – kaina metų gale gali kristi, ir jeigu dabar prie istoriškai aukštų kainų jie užsipildys (saugyklas – BNS), jie gali patirti milžiniškų nuostolių rudenį ir žiemą, nes nebūtinai kainos didės, kaip mes bandėme prognozuoti, jos gali ir mažėti“, – sakė V. Poderys.

„Šioje vietoje turbūt turėtų būti surastas mechanizmas suteikti draudimą tokiems tiekėjams ar paskatinimą ar valstybinį palaikymą, kad jie tą darytų (pildytų saugyklas – BNS)“, – pridūrė jis.

Birželio mėnesio kontraktų dujų kaina Nyderlandų skirstymo centre TTF antradienį pirmoje dienos pusėje buvo 93,75 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu pernai gegužę šis kainų indeksas siekė 20,24 euro už MWh.

Fiziko bei verslo administravimo magistro išsilavinimą turintis V. Poderys turi didelę darbo patirtį finansų, energetikos ir rinkos reguliavimo institucijose, yra buvęs Vertybinių popierių komisijos pirmininkas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas. 2009–2010 m. dirbo UAB „Visagino atominė elektrinė“ projekto ekonomikos direktoriumi, nuo 2010 m. – AB „Litgrid“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi, UAB „EPSO-G generaliniu direktoriumi.

„Pagrindinis mano tikslas – sukurti stiprų bei lyderiaujantį energetikos kompetencijų centrą. Ypač daug dėmesio skirsime duomenų analizei ir modeliavimui, energetikos inovacijoms, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui, siekiant saugios ir tvarios šalies energetikos ateities“, – sako naujasis agentūros direktorius V. Poderys.

Lietuvos energetikos agentūra įkurta 2019 m., sujungus dvi valstybės įmones – Energetikos agentūrą ir Lietuvos naftos produktų agentūrą. Agentūra atsakinga už energetikos sektoriaus duomenų rinkimą ir analizę, energetinio efektyvumo skatinimą, jūrinio vėjo elektrinių projektą Baltijos jūroje, taip pat už valstybinių naftos produktų atsargų kaupimą. Agentūra įsteigta įvertinus Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Airija, Švedija, Danija, Suomija gerąją patirtį – šiose šalyse veikia panašios analitinės institucijos.

Keli nesusiję šaltiniai BNS patvirtino, kad A. Zananavičius kviečiamas dirbti viceministru, o V. Poderys – ministro patarėju.  

Pats A. Zananavičius BNS nei patvirtino, nei paneigė šios informacijos ir pabrėžė, kad šiuo metu atostogauja. V. Poderys BNS sakė nenorintis komentuoti.

BNS žiniomis, viceministro postą pasiūlyta užimti ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkei Ingai Žilienei, kurios penkerių metų kadencija baigiasi kitų metų sausį.

„Šiuo metu aš dar dirbu tarybos pirmininke, einu pareigas, kadencija baigsis tik kitų metų sausio 20 dieną ir nedalyvauju ministro kabineto formavime. Tik tiek galiu pakomentuoti. Kai bus konkretūs galutiniai sprendimai, tada ir svarstysiu“, – BNS sakė I. Žilienė.     

Matematikos bei vadybos ir verslo administravimo išsilavinimą turinti I. Žilienė iki 2016-ųjų dirbo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vadovo pavaduotoja, yra atstovavusi Lietuvai Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijoje.

Užsienio reikalų viceministru A. Zananavičius dirbo nuo 2017 metų sausio vidurio. Nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangą turintis diplomatas yra dirbęs Lietuvos atstovybėse Europos Sąjungoje, prie Jungtinių Tautų biuro, Pasaulio prekybos organizacijoje, kitose tarptautinėse organizacijose.

BNS žiniomis, V. Poderys dalyvauja elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus konkurse. Jis anksčiau BNS sakė nekomentuosiantis, ar dalyvauja atrankoje. 

V. Poderys buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymu buvo paskirtas į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą kaip valstybės atstovas, tačiau pirmadienį naujas ministras Marius Skuodis ją atšaukė.

Nepartinis, tačiau „valstiečių“ sąraše Seimo rinkimuose 2016 metais dalyvavęs V. Poderys ketverius metus vadovavo Energetikos ir darnios plėtros komisijai. 2016 metų rudenį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jį buvo įvardijusi kaip kandidatą į energetikos ministrus.  

V. Poderys yra buvęs Kainų komisijos bei elektros ir dujų perdavimo įmones „Litgrid“ ir „Amber Grid“ valdančių įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas.

Valdyboje taip pat dirbs Virgilijus Poderys ir Henrikas Surovičius.

„Lietuvos geležinkelių“ valdyba – kolegialus valdymo organas, kurį sudaro septyni nariai, iš kurių ne mažiau kaip pusė yra nepriklausomi. Nepriklausomus valdybos narius atrinko susisiekimo ministro paskirta atrankos komisija.

Šiuo metu veikiančios valdybos kadencija baigiasi gruodžio 14 d.