Pakinta gyvenimo ritmas

„Atšalus orams, padidėja apetitas, norisi daugiau valgyti. Šiek tiek persivalgome, vartojame daugiau įvairių, tarp jų ir mažiau sveikų, maisto produktų, o tai gali trikdyti virškinimą, – teigia D.Gruslienė. – Rudenį prisimename sunkesnį maistą (tarkuotų bulvių, grybų patiekalus), todėl gali sutrikti virškinimas. Suvalgius nenuplautų daržo gėrybių, pasitaiko ir apsinuodijimo atvejų.“

Po vasaros atostogų į darbo režimą sugrįžę žmonės maitinasi nereguliariai. Pastebima, kad staiga grįžus į darbus dažnai patenkama į stresinę aplinką, pradedama vartoti daugiau alkoholio nei įprastai. Šis daro tiesioginę žalą kepenims, kasai ir visai virškinimo sistemai.

Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinimo traktą.

Depresija ir kiti nuotaikos svyravimai, pasireiškiantys šiuo metų laiku, veikia ir virškinamąjį traktą. Dalis ligų, susijusių su nervų sistema, prasideda pilvo pūtimu, skausmais, tuštinimosi sutrikimais. Neretai paūmėja ir opaligė.

Silpsta imuninė sistema

Šaltuoju metų laiku keičiasi organizmo imunitetas. Atšalus orams dažniau puolančios infekcijos ir vartojami vaistai daro neigiamą poveikį virškinimo trakto veiklai.

„Silpstant imuninei sistemai natūrali organizmo gynyba tampa neatspari ne tik peršalimams ir virusams, bet ir įvairioms virškinimo ligoms. Vartojant antibiotikus išbalansuojama žarnyno flora. Šiuo laikotarpiu pastebimas ir autoimuninių ligų paūmėjimas (opinis kolitas, Krono liga ir kt.), – sako D.Gruslienė. – Mažėjantis šviesos kiekis lemia atsirandantį vitamino D deficitą – šis svarbus reguliuojant imunitetą, ypač limfocitų funkciją. Svarbu žinoti, kad vitaminas D dalyvauja visoje medžiagų apykaitoje, todėl jo sumažėjimas gali tapti uždegiminių žarnyno, dirgliosios žarnos ir kt. ligų paūmėjimo priežastimi.“

Gali būti per vėlu

Gydytoja gastroenterologė pataria sveikatą tikrinti profilaktiškai bent kartą per metus: „Vasarą žmonės atidėlioja, o rudenį tikrai gali skirti daugiau laiko sveikatos patikroms.“

„Dalis ligų, kai pasireiškia pirmieji simptomai, jau būna gana pažengusios. Tarkime, vėžiniai procesai pradinėse stadijose neturi visiškai jokių simptomų. Ligos perkopimą į tolesnę stadiją dažniausiai lydi tokie simptomai, kaip skausmas, liesėjimas, tinimas, gelta, kraujavimas, silpnumas“, – teigia gydytoja.

Sveikatos praktika rodo, kad virusiniai hepatitai arba kitos lėtinės ligos gali organizme gyvuoti ilgą laiką, o kai išryškėja minėtieji nemalonūs požymiai, vadinasi, liga pažengusi ir sunkiai gydoma.

D.Gruslienė atkreipia dėmesį į tai, kad profilaktinės konsultacijos metu būtina išsiaiškinti rizikos faktorius, t.y. šeimos ligas, įpročius, anksčiau atliktas procedūras: „Visuomet teiraujamės, ar žmogus buvo donoras, ar nebuvo, buvo operuotas iki 1993 m. (kai Lietuvoje virusinis hepatitas C buvo pradėtas nustatyti), o gal tuo laiku gimdė arba jam buvo atliktas kraujo perpylimas.“

Šventiniu Kalėdų laikotarpiu daugelis žmonių gausiau mėgavosi maistu ir nutolo nuo įprasto mitybos režimo. Per šventes valgoma gan sunkaus maisto – nuo įvairiausių mišrainių iki saldėsių, tad natūralu, kad po tokio maratono jaučiamės apsunkę ir pasyvesni. Norint grįžti į įprastas vėžes, reikėtų ir sumažinti maisto kiekį, ir vartoti daugiau tam tikrų produktų, kurie padeda organizmui išsivalyti bei suteikia daugiau energijos. Aštuoni produktai puikiai tiks organizmui atsigauti po švenčių.

Imbierai

Imbierai skatina virškinimo procesą, todėl jo galima įberti į mėgstamas sultis, arbatą arba valgyti vieną. Vieną arbatinį šaukštelį smulkinto imbiero ir medaus galima sumaišyti su puodeliu šilto vandens. Gerti rekomenduojama vieną ar du kartus per dieną.

Šalavijų sėklos

Šios mažytės sėklos puikiai valo žarnyną. Kelias minutes pamirkytos vandenyje jos išbrinksta ir virsta drebučiais. Šiose sėklose yra  omega-3 riebalų rūgščių, kurios kovoja su uždegimais ir padeda organizmui išsivalyti dar greičiau. Šaukštą šalavijų sėklų galite tiesiog įberti į stiklinę vandens ir, pagardinę citrinų sultimis, išgerti. Sėklomis verta paskaninti kasdienius patiekalus, pavyzdžiui, įberti į vaisių kokteilius, rytinę košę ar salotas.

Citrinos

Citrinos yra daugelio detoksikacinių dietų pagrindas, ir tam yra svari priežastis. Pirma, citrinose gausu vitamino C, kuris puikiai tinka ne tik kovojant su įvairiais virusais, bet ir padeda atsigauti odai. Be to, citrusiniai vaisiai turi šarminį poveikį organizmui, taigi ali padėti atkurti organizmo pH pusiausvyrą ir sustiprinti imuninę sistemą. Pabandykite dieną pradėti nuo puodelio šilto vandens su citrinos griežinėliu, kad padėtumėte organizmui išsivalyti toksinus.

Česnakai

Česnakai nuo seno žinomi dėl teigiamo poveikio širdies veiklai, be to, aštrus maistas gerai detoksikuoja organizmą. Česnakas ne tik pasižymi antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, bet ir turi cheminės medžiagos alicino, kuris skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą bei padeda kovoti su toksinais. Česnakus geriausia valgyti žalius, todėl į salotų padažą įberkite šiek tiek susmulkintų česnakų, kad pagardintumėte skonį ir sustiprintumėte sveikatą.

Žalioji arbata

Detoksikacijos planas nebūtų visavertis be reguliaraus skysčių vartojimo. Skysčiai būtini, kad mūsų organai būtų sveiki ir iš organizmo pasišalintų toksinai, o žalioji arbata – puikus būdas paįvairinti skysčių  racioną. Žaliojoje arbatoje taip pat daug antioksidantų, kurie padeda pagerinti žarnyno veiklą.

Rudieji ryžiai

Jei norite išsivalyti organizmą ir sustiprinti sveikatą, vertėtų mažiau vartoti perdirbtų maisto produktų. Pabandykite savo mitybą papildyti sveikesniais viso grūdo produktais, tokiais kaip rudieji ryžiai, kuriuose gausu pagrindinių detoksikuojančių maistinių medžiagų, B grupės vitaminų, magnio, fosforo. Ruduosiuose ryžiuose – itin daug skaidulų, kurios gerai valo žarnyną, ir seleno, kuris gali padėti apsaugoti kepenis ir net pagerinti veido spalvą.

Burokėliai

Tiems, kuriems reikia sveikatą stiprinančių maistingųjų medžiagų užtaiso, geriau už burokėlius nieko neras. Šiose daržovėse gausu magnio, geležies ir vitamino C, tad jos turi didelį teigiamą poveikį sveikatai. Burokėliai ne tik puikiai tinka odai, plaukams ir cholesterolio kiekiui palaikyti, bet ir kepenims detoksikuoti, todėl puikiai valo žarnyną. Norėdami pajusti jų naudą, pabandykite į salotas dėti virtų burokėlių arba tiesiog gurkšnoti šviežiai spaustų burokėlių sultis.

Švieži vaisiai

Švieži vaisiai turi itin daug vitaminų, mineralų, antioksidantų ir skaidulų, be to, juose mažai kalorijų, todėl jie svarbi dietos dalis, norint išvalyti organizmą. Kad virškinimas būtų geresnis, pabandykite per dieną vaisių suvalgyti daugiau. Gera žinia, kad vaisius įtraukti į savo mitybos racioną yra gana lengva, todėl pabandykite dieną pradėti šviežių vaisių salotomis arba kokteiliu, o dieną užsimanę užkandžiauti, pasipjaustykite obuolių ar kriaušių skiltelių.

„Šventiniu laikotarpiu mėgaujamasi įvairiu ir skaniu, tačiau dažnai itin riebiu maistu, saldumynais, taip pat dažniau ir didesniais kiekiais vartojamas alkoholis. Moksliškai įrodyta, kad alkoholis sukelia persivalgymą, kadangi jo kalorijos neturi jokios maistinės vertės ir žmogus susiduria su padidėjusio alkio jausmu – net 90 proc. alkoholio skaidymo vyksta kepenyse ir toksinų organizmas stengiasi atsikratyti greičiausiai ir dėl to riebalų skaidymas gerokai sulėtėja arba sustoja“, – sako L. Liaugotienė.

Anot vaistininkės, netinkamas maistas ar per didelis jo kiekis, alkoholio vartojimas gali sukelti dispepsiją, kuriai būdingas skausmas virškinamojo trakto dalyje, rėmens ėdimas, padidėjęs rūgštingumas, raugėjimas, rūgšties atpylimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, pilnumo, nevirškinimo ar išsipūtimo jausmas.

Dispepsijos priežastys – ne tik maiste  

„Camelia“ vaistininkė nurodo, kad dispepsija skirstoma į funkcinę, kuri dažniausiai ir atsiranda dėl netinkamos mitybos, ir į nefunkcinę, kurią sukelti gali dvylikapirštės žarnos opa, gastroezofaginis refliuksas, stemplės ar skrandžio uždegimas.

„Dažniausiai žmonės susiduria su funkcine dispepsija, kuri atsiranda kaip reakcija į tam tikrą maistą, pavyzdžiui, aštrų, taip pat alkoholį, gazuotus gėrimus, nereguliarią ar nesubalansuotą mityba. Labai dažnai dispepsija pajuntama, kai riebus maistas vartojamas kartu su alkoholiu. Taip pat funkcinę dispepsiją gali iššaukti ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas“, – teigia L. Liaugotienė.

Anot vaistininkės, dėl šių priežasčių kai kuriems virškinimo sutrikimus patiriantiems pacientams tenka rinktis – keisti gyvenimo būdą ir atsisakyti žalingų įpročių bei subalansuoti mitybą, arba visą gyvenimą gerti vaistus nuo skrandžio rūgštingumo. 

„Funkcinės dispepsijos ir nemalonaus jausmo skrandyje priežastimi gali būti ne tik mityba ir žalingi įpročiai, bet ir dažnai patiriamas stresas, įtampa, taip pat – fizinio aktyvumo stoka. Dėl dažnai jaučiamo nuovargio padidėja skrandžio rūgštingumas, todėl būtina stebėti savo įpročius ir juos keisti, kad išvengtumėte nemalonių pojūčių“, – pataria L. Liaugotienė. 

Vaistininkė įvardija, kad dispepsijos rizikos veiksniai gali būti netgi dažnas nesteroidinių vaistų nuo skausmo vartojimas, antibiotikai, aspirinas, uždegiminės virškinamojo trakto ligos, tokios, kaip kolitas, Krono liga, gastritas. 

Gydymo išvengti galima prevencinėmis priemonėmis 

Pasak „Camelia“ vaistininkės, norintys išvengti virškinimo trakto sutrikimų ir nemalonių simptomų, pirmiausia turėtų pabandyti išsiugdyti šiuos įpročius:

• Laikytis darbo ir poilsio režimo. Labai svarbu skirti laiko poilsiui, kurio metu užsiimtumėte aktyvia fizine veikla, praleistumėte daugiau laiko gryname ore.

• Maitintis subalansuotai. Venkite riebaus, ant aliejaus kepto maisto, dažniau rinkitės troškinius. Nepiktnaudžiaukite konditerijos gaminiais. Valgykite daržovių ir vaisių, kuriuose gausu naudingųjų fermentų. 

• Skysčius vartoti tik prieš maistą. Valgant ar po valgio geriamas vanduo atskiedžia skrandžio sultys ir dėl to gali kilti virškinimo sutrikimų.

• Vengti užkandžiavimo. Geriau valgykite dažniau, bet po mažiau, nei tarp maisto užkandžiaukite. Ypač venkite užkandžiavimo prieš miegą.  

Norintiems pagerinti virškinimą natūraliomis priemonėmis, vaistininkė rekomenduoja vartoti natūralių fermentų, tokių kaip papainas ir bromelainas, turinčius vaisius – papajas, ananasus ir mangus. Neturintiems galimybės dažnai valgyti šių vaisių ar jų nemėgstantiems, galima naudoti šių fermentų turinčius maisto papildus.

Kaip teigia vaistininkė, jau susidūrus su dispepsija, nėra vienos tabletės, kuri išspręstų problemą – kadangi dispepsiją sudaro daugybė simptomų, gydymas irgi turėtų būti simptominis. Rūgštingumą gali padėti sumažinti antacidiniai vaistai, kurie greitai veikia ir staigiai neutralizuoja skrandžio rūgštis, natrio, kalcio, magnio, aliuminio ar bismuto druskos, tačiau jie tinka tik trumpalaikiam vartojimui, nes turi daug pašalinių poveikių. 

„Ilgalaikio poveikio protonų siurblio inhibitoriais yra gydomi rimtesni skrandžio veiklos sutrikimai ir gastroezofaginio refliuksas. Reikia atskirai vartoti ir vidurių pūtimą mažinančius vaistus, tokius, kaip simetikonas. Dažniausia priemonė, kurią skiriu pacientams, yra virškinimo fermentai – amilazė, lipazė ir proteazė, kurie sumažina malabsorbciją ir gerina maisto medžiagų pasisavinimą“, – sako L. Liaugotienė.   

Delsimas gali baigtis nemaloniomis pasekmėmis

Jei dispepsijos simptomai nepertraukiamai trunka ilgiau nei tris dienas arba vaistininko rekomenduojamas gydymas nepadeda, skrandžio veiklos sutrikimų kamuojamam pacientui reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją. 

„Reikėtų nedelsti ir tuomet, kai jaučiamas stiprus skausmas be spazmų, vemiama, netenkama svorio, išmatose pasirodo kraujas, kankina skausmas, susijęs su fiziniu krūviu, bei rijimo sutrikimas, – vardija L. Liaugotienė. – Uždelsimas vykti pas gydytoją gali lemti miokardo infarktą ar net mirtį, nes gastrinis skausmas gali būti sumaišytas su krūtinės angina, ilgainiui gali išsivystyti lėtiniai virškinamojo trakto uždegimai, galintys komplikuotis į navikų atsiradimus ir panašiai.“ 

Norintiems išvengti virškinamojo trako sutrikimų ir nemalonių pojūčių, „Camelia“ vaistininkė pataria visada gerti vandenį prieš valgį, valgyti sveiką ir subalansuotą maistą, mankštintis ir būti gryname ore. Tik perspėja gyvenimo nekeisti drastiškai, nes pokyčiai turi ateiti po truputį ir sistemingai – tik tuomet pavyks juos įtvirtinti.

„Atsisėdę prie šventinio stalo dažniausiai valgome daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto ir kartu su juo vartojame alkoholį. Dažnai nutinka, kad ruošdamiesi šventei pamirštame pavalgyti, o atsisėdę prie šventinio stalo bandome atsigriebti už visą dieną. Pavalgę iš karto pereiname prie deserto ar vaisių. Visa tai – klaidos, kurias dažniausiai darome prie šventinio stalo, o dėl to vėliau patiriame dėl sutrikusio virškinimo atsiradusius negalavimus“, – įspėja E. Zykienė.

Penkios šventinio stalo taisyklės

„Camelia“ vaistininkė akcentuoja, kad kiekvienam, sėdančiam prie švenčių stalo, būtina laikytis penkių taisyklių, kurios padės išvengti galinčių kilti negalavimų.

1. Likus pusvalandžiui iki šventinės vakarienės, išgerkite stiklinę vandens. Sklandžiam virškinimo procesui reikia labai daug vandens, todėl prieš sėsdami prie stalo papildykite savo organizmo atsargas.

2. Valgykite su saiku. Darykite pertrauką tarp skirtingų patiekalų, į lėkštę įsidėkite mažas jų porcijas, kokybiškai sukramtykite maistą. Tai padės išvengti persivalgymo. Be to, tinkamai susmulkintą maistą lengviau apdoros jūsų virškinimo sistema.

3. Desertą ragaukite tik po valandos. Paskanavę užkandžių ir pagrindinių patiekalų, leiskite savo organizmo virškinimo sistemai juos apdoroti. Praėjus valandai galite pasimėgauti ir desertu, išvengdami persivalgymo.

4. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu. Alkoholis didina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir neigiamai veikia stemplę – virškinimo sistemos dalį, jungiančią burną su skrandžiu – kuri tampa gerokai jautresnė. Be to, dėl alkoholio vartojimo gali kamuoti ir rėmens deginimo pojūtis.

5. Pavalgę judėkite. Pavalgius galite pakviesti prie šventinio stalo susirinkusią šeimyną išeiti pasivaikščioti gryname ore ar užsiimti kita fizinio aktyvumo reikalaujančia veikla. Kai judate, gerėja maisto slinkimas žarnynu, o kartu ir virškinimo procesas. Jeigu pavalgę prigulsite pailsėti, jūsų raumenys negalės padėti virškinti maisto, o skrandis patirs didelę apkrovą.

Ypatingas dėmesys – vaistinėlės turiniui

Anot E. Zykienės, ypatingą dėmesį reikėtų skirti ne tik taisyklėms prie šventinio stalo, bet ir vaistinėlės turiniui. Joje švenčių metu turėtume rasti tai, kas galėtų padėti išspręsti dėl sutrikusio virškinimo kilusias problemas:

1. Virškinimo fermentų, kuriuos galėtumėte išgerti atsiradus skrandžio sunkumo jausmui po šventinės vakarienės.

2. Diosmektitą, kuris padėtų patyrus apsinuodijimą. Jis padės absorbuoti dėl sunkiai virškinamo maisto atsiradusius toksinus, mažinti deginimo jausmą ir gydyti ūminį bei lėtinį viduriavimą.

3. Gerųjų bakterijų – probiotikų – kurios padėti išspręsti vidurių pūtimo problemas ir atstatytų pažeistą žarnyno mikroflorą.

4. Simetikoną, kuris pagelbės pašalinti susikaupusius dujų burbulus.

Ypač kenčia kepenys

Vaistininkė sako, kad dėl švenčių metu vartojamo didelio riebaus maisto kiekio ir alkoholio bei mažo fizinio aktyvumo ypač kenčia kepenys – didžiausias organizmo organas, atliekantis daug gyvybiškai svarbių funkcijų.

„Jeigu švenčių metu dažnai persivalgome, mūsų kepenys patiria itin didelę apkrovą. Dėl to gali sutrikti jų funkcijos, silpti apsauga nuo tokių infekcijų, kaip kraujo užkrėtimas, kamuoti pilvo pūtimas ir didėti cholesterolio kiekis kraujyje“, – vardija gresiančius negalavimus E. Zykienė.

Anot „Camelia“ vaistininkės, apie suprastėjusią kepenų funkciją gali įspėti šie negalavimai:

    • kartumas burnoje;

    • pykinimas;

    • skausmas viršutinės pilvo dalies dešinėje pusėje;

    • išsivysčiusi gelta;

    • patamsėjęs šlapimas ir pašviesėjusios išmatos;

    • bendras silpnumas.

„Jeigu simptomai nepraeina ar atsiranda karščiavimas, niežulys ir kūno pabrinkimai – nedelsiat kreipkitės į gydytoją“, – įspėja E. Zykienė.

Kepenų funkciją stiprinkite profilaktiškai

Vaistininkė sako, kad kepenų funkciją sustiprinti galima asmeninėmis pastangomis, tereikia imtis gyvenimo būdo pokyčių.

„Valgykite sveikai, venkite riebaus, sunkiai virškinamo maisto, rūkytų, konservuotų produktų ir tų, kurie turi pridėtinio cukraus. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir šaltais gaiviaisiais gėrimais. Pasistenkite valgyti mažomis porcijomis ir su saiku. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į vartojamus vaistus, kurie gali neigiamai veikti kepenų funkciją“, – pataria E. Zykienė.

„Camelia“ vaistininkė priduria, kad profilaktikai galima vartoti ir medikamentinius preparatus, kurie stiprina kepenų funkciją: „Kepenų regeneracijai padės fosfolipidų preparatai ir tikrasis margainis. Kepenų ir tulžies funkciją gerins artišokų lapų ekstraktas ir kvapusis rozmarinas. Virškinamojo trakto funkciją ir gerą medžiagų apykaitą palaikys kiaulpienių ir varnalėšų šaknys bei kurkuminas. Nereikėtų nuvertinti ir vaistažolių mišinių, kurie stiprina kepenų funkciją ir neturi jokių šalutinių poveikių.“

Ko gero, viena dažniausių vasaros problemų – persivalgymas, sunku jausti saiką kepant patiekalus ant laužo ar vasarojant ilgais vakarais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė persivalgius pataria su savimi turėti fermentų, kurie padėtų suvirškinti suvartotą maistą, tačiau svarbi detalė – juos reikėtų vartoti po valgio. Vaistininkė nerekomenduoja fermentų vartoti prieš sėdant prie stalo, nes taip dažnai dar labiau atsipalaiduojama ir pamirštamas saikas.

Vasaros vakarėlių metu ar atostogaujant norisi save ir palepinti, todėl leidžiame sau suvalgyti maisto, kurį įprastai esame linkę riboti, nes dėl to kyla rūgštys. Šią problemą turintiems žmonėms, kurie žino, kad nepavyks atsisakyti tokio maisto, rekomenduojama turėti vaistų, padedančių greitai įveikti skrandžio rūgštingumą.

Vasaros vaistinėlėje virškinimo problemoms spręsti vaistininkė taip pat rekomenduoja turėti vaistų nuo pykinimo, ypač, jeigu įprastai blogai jaučiatės keliaudami automobiliu, laivu ar lėktuvu. Tokiu atveju naudinga turėti imbiero tablečių, kurios slopina pykinimo jausmą. Įveikti viduriavimą gali padėti specialios tabletės, taip pat inovatyvūs vaistai paketėliuose, kurių nereikia nei užgerti vandeniu, nei tirpinti.

Maistas ir alkoholis

Dar viena dažna vasaros virškinimo problema – apsinuodijimas. Šiltuoju metų laiku netinkamai laikomas maistas greičiau genda, o to nepastebėjus gali kilti problemų. Pasak vaistininkės, apsinuodijimą maistu gali išduoti skrandžio, galvos skausmas, pykinimas, viduriavimas ir bendras organizmo silpnumas. „Jeigu vemiame, stipriai skauda skrandį, naudinga turėti vaistų, kurie malšina spazmus, vartoti elektrolitų, padedančių organizmui greičiau atsistatyti ir nenusilpti“, – patarimais dalijasi „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Apsinuodijus taip pat naudingi ir aktyvintosios anglies preparatai, dažniausiai vadinami tiesiog „angliuku“. „Kilus daugeliui virškinimo problemų prisimenamas angliukas, jis labiau naudingas apsinuodijus, viduriuojant, tačiau tiesiog sutrikus virškinimui, jis nepadės, nes pagrindinė jo funkcija – skaidyti toksinus“, – sako vaistininkė J. Juodsnukytė.

Tiesa, kartais apsinuodijama ne tik maistu, bet ir alkoholiu, tačiau tokiu atveju tinka tos pačios priemonės, kaip ir apsinuodijus maistu, o galvos skausmą geriausia malšinti šnypščiančiomis aspirino tabletėmis. Taip nušausite du zuikius – ne tik suvartosite vaistų, bet ir išgersite papildomų skysčių, kurie labai reikalingi apsinuodijus.

Net jeigu planuojate užbėgti už akių apsinuodijimui alkoholiu, vaistininkė įspėja to nedaryti. Anot jos, vaistus vartokite tik ryte, nes naktį kepenys ir taip būna apkrautos, doroja suvartotą alkoholį, todėl vaistų nerekomenduojama gerti iš anksto, juos vartokite tik pajutę simptomus. Rytą iš anksto palengvinti galite viso vakarėlio metu išgerdami daugiau vandens.

Priežastis gali slypėti gyvenimo būde

Pasak vaistininkės I. Sauserytės, virškinimo sutrikimai dažniausiai pasireiškia pilvo pūtimu, viduriavimu ar užkietėjusiais viduriais, diegliais, padažnėjusiu raugėjimu ar pasikeitusiu kūno svoriu. „Pastebėjome, kad dėl virškinimo sutrikimų į mus besikreipiančių pacientų labai padaugėjo vos prasidėjus karantinui. Tam įtakos turi atsiradusi judėjimo stoka, pasikeitę mitybos įpročiai ir, žinoma, padidėjęs patiriamo streso lygis“, – teigia I. Sauserytė.

Pastebėjusiems virškinimo sutrikimų simptomus specialistė pataria nesikliauti vien internete randama informacija, diagnozėmis ar nurodytais savigydos būdais, nes ne visi medicininių straipsnių šaltiniai yra patikimi.

„Jei simptomai trumpalaikiai, t.y. nesitęsia ilgiau nei dvi dienas, kreipkitės į vaistininkus. Jie visuomet parekomenduos ne tik vaistus, bet ir patars, kokios natūralios priemonės gali padėti sušvelninti patiriamą diskomfortą, nes, gydantis „liaudiškais“ būdais, kartais galite prisidaryti daugiau žalos nei naudos“, – akcentuoja „Camelia“ vaistininkė I. Sauserytė.

Nuo žolelių iki pilvo masažo

Atpažinusiems dispepsijos simptomus, tokius kaip viduriavimas ar užkietėję viduriai, vaistininkė pataria gerti daug mineralų turinčių skysčių (3-4 litrus) bei vengti kofeino. Jeigu susiduriama su padidėjusiu rūgštingumu, galima vartoti linų ar gysločių sėklų nuovirą, medetkų arbatą ar šaltalankių aliejų, kuris gydo skrandžio žaizdas.

„Jei pučia pilvą, pabandykite tiesiog jį švelniai pamasažuoti, kad pasišalintų susikaupusios dujos“, – teigia I. Sauserytė, tačiau dar kartą pabrėžia, kad ilgai besitęsiantys ar dažnai pasikartojantys virškinimo sutrikimai gali signalizuoti apie kur kas rimtesnes sveikatos problemas.

Svarbu stebėti sveikatos pokyčius

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas teigia, kad beveik kas penktas žmogus jaučia vienokius ar kitokius dispepsijos simptomus, tačiau 75 proc. tokių pacientų priežastis tiksliai nėra žinoma – tuomet nustatoma funkcinės dispepsijos diagnozė.

„Tik apie 25 proc. besiskundžiančių virškinimo sutrikimais turės organinę patologiją – priežastį, kurią galima nustatyti tyrimais. Tai gali būti skrandžio opa, gastroezofaginio refliukso liga, tulžies latakų ligos, kasos uždegimai, dažnas medikamentų nuo skausmo vartojimas, uždegiminės žarnyno ligos, žarnyno kraujotakos sutrikimai, cukraligė ir pan., o kitais atvejais tyrimais priežastinio veiksnio nustatyti nepavyksta“, – aiškina gydytojas.

Tačiau nors pakankamai dažnai priežastys, sukeliančios nevirškinimo ar pilnumo pojūtį, nėra žinomos, keliamos kelios šių nemalonių jutimų atsiradimo hipotezės. Dispepsija gali atsirasti dėl žarnyno mikrofloros pokyčių, sutrikus žarnyno motorikai ar jutimams. Tam įtakos dažnai gali turėti ir stresas ar pasikeitusi mityba.

„Prieš einant pas vaistininką ar gydytoją, kiekvienas pacientas turėtų struktūriškai įvertinti savo simptomus – kada jie atsirado ir kokiomis aplinkybėmis. Taip pat, jei esate jaunesni nei 60 metų ir pastebite bent vieną iš įspėjamųjų simptomų (nesilaikant dietos krenta svoris, kamuoja anemija, vėmimas ir pan.), būtina kreiptis į šeimos gydytoją“, – perspėja gydytojas B. Sakalauskas. Tačiau, jei virškinimo sutrikimus patiria vyresnis pacientas, tuomet nereikėtų laukti signalų ir į medikus kreiptis nedelsiant.

Tuo atveju, kai virškinimo sutrikimai neturi patologinės priežasties, savijautą gali pagerinti mankšta, mitybos įpročių peržiūrėjimas ir streso valdymas. Dispepsija gali būti nepavojinga, bet ji tikrai trukdo mėgautis gyvenimu ir atlikti kasdienius darbus.

„Rūpinkitės savo sveikata ir nenumokite ranka net į mažiausius savijautos pokyčius. Pateikus informaciją apie jaučiamus simptomus vaistininkams ar gydytojams, bus galima greičiau ir tiksliau nustatyti sutrikusios virškinimo priežastis ir vėl sugrąžinti jums gyvenimo kokybę bei puikią savijautą“, – ragina „Camelia“ vaistininkė I. Sauserytė.

E. Zykienė sako, kad klientai labai dažnai kreipiasi pasikonsultuoti dėl įvairių virškinimo problemų.

„Dažniausiai juos kankina virškinimo sutrikimai ir padidėjęs rūgštingumas. Dauguma tokių pacientų skundžiasi sunkumo jausmu epigastriumo (viršutinės vidurinės pilvo dalies) srityje, kuris išryškėja pavalgius, – sakė vaistininkė. – Taip pat sulėtėjusiu virškinimu, pilvo skausmais. Paskutiniu metu aktuali problema yra vidurių užkietėjimas.“

Kokios didžiausios klaidos maitinantis?

„Camelia“ vaistininkė sako, kad Lietuvos gyventojai kasdien maitindamiesi daro daug klaidų. Viena pagrindinių, pasak E. Zykienės, yra nereguliari ir netinkama mityba.

„Dažnai maistas būna per riebus, per mažai vartojama daržovių, dažnai persivalgoma“, – sako vaistininkė.

Pasak specialistės, virškinimo problemų atsiradimui labai didelės įtakos turi stresas ir nervinė įtampa.

„Taip pat virškinimo problemas gali sukelti kai kurių vaistų vartojimas, žalingi įpročiai“, – akcentuoja E. Zykienė.

Vanduo padeda išplauti toksinus iš virškinamo trakto ir suminkština žarnyno turinį. Labai svarbu vandenį gerti  20-30 minučių prieš valgį.

Ar su virškinimo problemomis susijęs laikas?

Vaistininkė sako, kad virškinimo problemos kamuoja ištisus metus, o ypač po švenčių, kai jų metu persivalgoma.

„Persivalgius arba suvalgius sunkiau virškinamo maisto, gali atsirasti fermentų trūkumas, nes kasa nespėja pagaminti fermentų tiek, kiek reikia“, – sako vaistininkė ir pabrėžia, kad rudenį ir pavasarį pastebimas žarnyno virusų suaktyvėjimas.

Kada vartoti vaistus?

E. Zykienė sako, jei virškinimo sutrikimai iki šiol nesikartojo ir netruko ilgai, problemas iš pradžių geriausia spręsti augaliniais preparatais.

„Situacijai negerėjant reikėtų pasitarti su vaistininku, o prasidėjus karščiavimui, ūmiam pilvo skausmui ar viduriavimui, kreiptis į gydymo įstaigą“, – įspėja vaistininkė.

E. Zykienė sako, jei dėl maisto jaučiamas sunkumas, padėti gali virškinimo fermentai. „Jie padeda skaidyti svarbiausias maisto medžiagas – baltymus, angliavandenius ir riebalus bei pagreitina maisto medžiagų įsisavinimui būtinas reakcijas, – sako „Camelia“ vaistininkė. – Tačiau nejaučiant pagerėjimo ir simptomams kartojantis, būtina gydytojo konsultacija.“

Kaip reikėtų spręsti problemas?

Vaistininkė sako, kad pacientai turėtų įsidėmėti, jog vaistai – tik trumpalaikė ir momentinė pagalba. Jei nenorite turėti problemų dėl virškinimo, pirmiausia reikėtų nepersivalgyti: valgyti mažiau, bet dažniau. E. Zykienė taip pat rekomenduoja kuo geriau sukramtyti maistą – iškart pajusite pokyčius.

„Seilėse esantys virškinimo fermentai pradeda virškinimo procesą“, – sako vaistininkė ir pabrėžia gerti daugiau vandens.

„Vanduo padeda išplauti toksinus iš virškinamo trakto ir suminkština žarnyno turinį. Labai svarbu vandenį gerti  20-30 minučių prieš valgį, – sako E. Zykienė. – Vartojant vandenį su maistu, jis gali praskiesti virškinimo fermentus ir sulėtinti virškinimą. Reikėtų stengtis kasdien valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, vengti pridėtinio cukraus, kepto, riebaus ir rūkyto maisto, miltinių patiekalų.“

Celiakija – tai autoimuninė virškinimo trakto liga, kurios simptomus sunkina gliutenas – baltymas, aptinkamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Jokio gydymo nėra –celiakija sergantys žmonės tiesiog privalo vengti gliuteno. Mokslininkai negali pasakyti, kodėl kai kurie žmonės serga celiakija, tačiau naujas Niujorko universitete atliktas tyrimas rodo, kad šią ligą sukeliančių faktorių galime aptikti kasdienėje savo aplinkoje.

Mokslininkai atliko tyrimą ir pastebėjo, kad vaikai ir paaugliai, kurių kraujyje aptinkama aukštesnė pesticidų ir jų pėdsakų koncentracija, susiduria su dvigubai aukštesne celiakijos rizika. Mergaitės, kurių kraujyje buvo aptikta daugiau pesticidų pėdsakų, suaugusios net 8 kartus dažniau netoleruoja gliuteno. Mokslininkai taip pat pastebėjo ryšį tarp nelimpančiose puodų ir keptuvių dangose aptinkamų chemikalų ir celiakijos. Galiausiai, panašų efektą, panašu, sukelia ir ugniai atsparūs chemikalai.

Mokslininkai negali pasakyti, kad celiakiją sukelia būtent toksiški mūsų aplinkoje aptinkami chemikalai. Tam, kad tai būtų patvirtinta, reikalingi papildomi tyrimai. Tačiau jie dabar jau užtikrintai teigia, kad tos medžiagos tikrai gali padidinti celiakijos riziką. Mokslininkai mano, kad šie chemikalai sutrikdo normalią žmogaus hormonų pusiausvyrą. Hormonai gyvenimo pradžioje padeda išsivystyti ne tik reprodukcinei funkcijai, bet ir imuninei sistemai.

Ankstesni tyrimai rodė, kad celiakija greičiausiai yra paveldima liga. Mokslininkai nesistengia to paneigti. Tiesiog egzistuojančius genetinius faktorius gali paveikti aplinkos faktoriai. Kitaip tariant, genai gali nulemti, kad žmogus bus linkęs susirgti celiakija, tačiau jis nesusirgs, jei to nepaskatins aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, pesticidai ar Teflonu dengtose keptuvėse aptinkami chemikalai.

Mokslininkai dar turės surasti būdų tai patvirtinti. Jie taip pat nori sužinoti, ar kasdienybėje sutinkami chemikalai gali prisidėti ir prie kitų autoimuninių ligų.