„Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuris buvo prieš savaitę „Atviros Klaipėdos“ byloje, iš tikrųjų sukūrė blogą precedentą, jis susiaurino viešo asmens sąvokos pačią esmę ir jos galimybę vartoti. Ši sąvoka, ji iki šiol yra pakankamai aptaki, dėl to teismai turi labai pačią diskreciją ją aiškinti. Mes manome, kad pati sąvoka ir pati viešojo asmens esmė neturėtų būti siaurinama, ji turėtų būti kaip tik plečiama. Ir mes tai norime įstatymo pataisa iš esmės padaryti“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.

Todėl, pasak jo, yra siūloma Visuomenės informavimo įstatymą papildyti punktais, kas yra vieši asmenys.

„Norime, kad kandidatai visuose rinkimuose viešaisiais asmenimis išliktų ne tik rinkimų kampanijos metu, bet ir dvi kadencijas po rinkimų. Kitaip tariant, jeigu kandidatavau 2020 metais į Seimą, tai dar iki 2028 metų aš išlieku viešu asmeniu“, – informavo Seimo narys.

„Tai yra be galo svarbu todėl, kad labai dažnai ta duomenų bazė ir informacija apie kandidatus žiniasklaidai yra bene pagrindinis įrankis susižiūrint, kur ten kokie interesai plaukioja. Dėl to manome, kad kandidatų buvimas viešais asmenimis ilgesnį laiką yra labai svarbus“, – paaiškino jis.

Jeigu laimi, turi sutartį, tai jų valdymo organų nariai – direktorius, valdyba ir akcininkai – yra vieši asmenys, atitinkamai leidžia išvengti tokių situacijų kaip su portalu „Atvira Klaipėda“.

A. Vyšniausko teigimu, į įstatymo projektą įtraukiama nuostata ir dėl viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių asmenų.

„Jeigu laimi, turi sutartį, tai jų valdymo organų nariai – direktorius, valdyba ir akcininkai – yra vieši asmenys, atitinkamai leidžia išvengti tokių situacijų kaip su portalu „Atvira Klaipėda“. Dar praplečiama lobistais, lobistinių organizacijų valdybų nariais ir panašiais asmenimis. Tai iš esmės viešo asmens sąvoka sukonkretėja, tačiau kartu ir prasiplečia“, – sakė parlamentaras.

Seimo nario teigimu, poreikis redaguoti Visuomenės informavimo įstatymą brendo seniai, tačiau, pasak jo, „Atviros Klaipėdos“ istorija tapo katalizatoriumi, kuris pastūmėjo pagaliau šį klausimą spręsti.

A. Vyšniauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimo Kultūros komitete šiuo metu yra ganėtinai daug iniciatyvų dėl tam tikrų žiniasklaidos savireguliacijos pokyčių.

„Ir tie pasiūlymai, kaip suprantu, būtent iš žurnalistų bendruomenės ir atkeliauja. Tai mes norėtume, kad ši viešo asmens sąvoka toliau svarstoma bendrame pakete dar būtų žurnalistų peržiūrima, ar tikrai pakanka to, ką siūlome“, – sakė A. Vyšniauskas.

Ketvirtadienį Seime įregistruotas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas numato, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi valstybės politikai, teisėjai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai, valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai, politinių partijų ir rinkimų komitetų valdymo organų nariai, kandidatai rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiui, kuris yra lygus dviem kadencijoms tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo).

Taip pat juridinių asmenų, kurie sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir(arba) dalyvauja viešųjų pirkimų sutarties vykdyme subrangovo teisėmis, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai), lobistai ir lobistine veikla užsiimančių juridinių asmenų valdymo organų nariai, darbuotojai ir akcininkai (dalininkai), asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios yra gavusios valstybės ir(arba) savivaldybių finansavimą, valdymo organų nariai ir akcininkai (dalininkai) ir kiti fiziniai asmenys, einantys viešąsias pareigas ir(arba) turintys viešojo administravimo įgaliojimus ir(arba) administruojantys viešųjų paslaugų tiekimą ir(arba) naudojantys viešuosius išteklius ir(arba) atliekantys svarbų vaidmenį viešajame gyvenime.

ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį teismas atmetė skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kurio portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir atskleisdamas su jais susijusių asmenų pavardes, buvo pripažintas pažeidęs BDAR. Toks sprendimas sulaukė abejingos žurnalistų bendruomenės ir teisininkų reakcijos, todėl apie teisės aktų pakeitimus, apibrėžiančius viešo asmens sąvoką, prakalbo ir Seimo nariai.

Šią savaitę vykusiame grupės posėdyje  parlamentaras K. Bartoševičius pristatė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengtą analitinę apžvalgą „Žiniasklaidos savitvarkos modeliai Europos Sąjungos valstybėse narėse“. Darbo grupės vadovas atkreipė dėmesį į šiame  tyrime pateiktus atskirų ES šalių žiniasklaidos tarybų palyginimus pagal turimą personalą, biudžetą, žiniasklaidos tarybų nepriklausomumo nuo finansavimo teikėjų išsaugojimą, skundų pateikimo sąlygas ir terminus.

Posėdyje išklausyti ir darbo grupės narių pasiūlymai dėl būtinų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų rengimo.  Jame atkreiptas dėmesys į tai, kad Seimas 1995 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pritarė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1993 m. liepos 1 d. priimtai rezoliucijai „Dėl žurnalistikos etikos“, kurioje išdėstyti žurnalistikos (žiniasklaidos) savitvarkos sudarymo principai.

K. Bartoševičius apibendrindamas teigė, kad „šiandienos žiniasklaidos veiklos reglamentavimas ir savitvarkos sistema nebeatitinka visuomenės keliamų reikalavimų turėti kokybišką žiniasklaidą, todėl reikalinga kompleksinė Visuomenės informavimo įstatymo peržiūra“.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis lenktynėmis vadina opozicinių konservatorių iniciatyvą registruoti savo Visuomenės informavimo įstatymo pataisų variantą dėl draudžiamos skelbti informacijos.

„Lenktynės dėl geresnio pasirodymo viešojoje erdvėje: yra vienas projektas, tada parengtas kitas, bet tai nėra profesionalus teisėkūros darbas. Tiek vienas, tiek kitas projektas parengti be specialistų išvadų ir pastabų“, – BNS sakė D. Jastramskis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių registruotos pataisos Visuomenės informavimo įstatymo straipsnį dėl draudžiamos skelbti informacijos papildo nuostata dėl kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiamos dezinformacijos.

Pagal pataisą, būtų draudžiama „kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiama dezinformacija, karo ir neapykantos kurstymas, kita nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos  nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe, demokratine santvarka, krašto gynyba“.

Taip pat būtų draudžiama kitų valstybių informacija, kuria „bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų informacinė veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos ir rinkimų procesams“.

Šias pataisas konservatoriai sako registravę taisydami Seimo Kultūros komiteto anksčiau registruotą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pasiūlytą pataisų variantą, kurias kritikai įvertino kaip grėsmę žiniasklaidos laisvei.

Pasak D. Jastramskio, ir vienas, ir kitas pataisų variantas parengtas neprofesionaliai.

„Manau, kad tai daroma neprofesionaliai. Tiek LRTK projektas, kurį pasirašė penki Kultūros komiteto nariai, yra problemiškas dėl „copy-paste“ metodo iš strategijos, tiek kiti dabar bando nukopijuoti šiek tiek kitaip ir dar prirašyti tam tikras formuluotes, nors būtent teisininkų ir žiniasklaidos ekspertų rekomendacijomis turėtų remtis šis ypač jautrus straipsnis ir jo korekcijos“, – pažymėjo D. Jastramskis.

LRTK projektas siūlo visuomenės informavimo priemonėse drausti skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

LRTK projektą teigia inicijavusi perkeldama į nacionalinę teisę atnaujintą Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą.

Kultūros komiteto registruoti draudimai yra įrašyti Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

„Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovybės parengtos ir praėjusią savaitę Ramūno Karbauskio ir kitų parlamentarų įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos buvo parengtos neprofesionaliai, sudarė prielaidas ateityje imtis sankcijų ir tokiu būdu bauginti valstybės institucijas pagrįstai kritikuojančias žiniasklaidos priemones. Tai nedera su demokratine santvarka ir žodžio laisvės vertybėmis, ypač per pastaruosius porą metų susidūrus su valdančiosios daugumos bandymais kištis į žiniasklaidos turinį ar daryti spaudimą visuomeniniam transliuotojui. Todėl grupė TS-LKD frakcijos narių teikia pataisas, jog, įgyvendinant ES direktyvos perkėlimą į Lietuvos teisę bei kovojant su dezinformacija iš Lietuvai priešiškų šalių, nebūtų sudaromos prielaidos varžyti valdžios institucijų kritikos galimybes“, - teigė TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Pasak vienos iš pataisų autorių, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, šiomis pataisomis yra tikslinamas prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos apibrėžimas, kuris prieš tai sudarė prielaidas labai plačiam ir įvairiam interpretavimui, išbraukiamos „nepasitenkinimo valstybės institucijomis“ sąvokos bei siaurinamos buvusios aptakios formuluotės. „Tikimės, kad galime pasiūlyti tokias formuluotes, kurios apgintų žiniasklaidos teises bei laisves ir derėtų su siekiu kovoti su mums priešiškų valstybių galima propaganda”, - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Nors pirmosios Seimo Kultūros komiteto narių pataisos buvo tik užregistruotos ir nepateiktos svarstyti Seime, tačiau jau dabar išgirdome pagrįstą kritiką jų atžvilgiu, į kurią reikia reaguoti. Gaila, kad buvo pernelyg pasitikėta LRTK vadovybės argumentais, neišklausius ir žiniasklaidos organizacijų bei ekspertų vertinimų. Tikiu, kad tolesnėse įstatymo pataisų svarstymo stadijose ne tik ištaisysime išryškėjusias klaidas, bet ir įtraukę į pataisų svarstymą žiniasklaidos bendruomenės atstovus konsensuso būdu rasime formuluotes, kurios suderintų ir Lietuvos nacionalinio saugumo, ir ne mažiau svarbius žiniasklaidos laisvės principus”, - pabrėžė Seimo narys Vytautas Kernagis.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisas TS-LKD frakcijos vardu teikia Seimo nariai: frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas, Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis.

„Akivaizdu, kad turime užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, su tuo visi sutinkame, tačiau dabar siūlomi pakeitimai sukuria terpę dar kartą apriboti laisvą žodį ir valdžios kritiką“, - teigia A. Armonaitė.

Anot jos, Europos Sąjungos (ES) Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nėra nieko panašaus, kas atsirado Kultūros komiteto siūlomame variante. Būtent direktyvos perkėlimu Kultūros komitetas motyvuoja įstatymo pakeitimus. Pastaraisiais draudžiama visuomenės informavimo priemonėse skelbti informaciją, skatinančią ,,nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“ ir kuria skatinama ,,silpninti tautinę tapatybę“.

Akivaizdu, kad turime užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, su tuo visi sutinkame, tačiau dabar siūlomi pakeitimai sukuria terpę dar kartą apriboti laisvą žodį ir valdžios kritiką.

„Tiesa yra tai, kad pasiūlytos formuluotės buvo „pasiskolintos“ ne iš ES direktyvos, o iš Seime jau patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos. Tačiau perkeltos į visai kitą kontekstą jos iš esmės reiškia ribojimą kritikuoti valdžią“, - aiškino A. Armonaitė.

Seimo narė atkreipė dėmesį į tai, kad tokie reiškiniai, kaip Kremliaus propaganda yra pastatomi greta tiriamosios žiniasklaidos atskleidžiamos informacijos, kuri gali būti nepalanki valdžiai ar valstybės institucijoms. Netgi mokytojų streikas Švietimo ir mokslo ministerijoje, anot Seimo narės, galėtų būti traktuotinas kaip ,,nepasitenkinimas institucijomis“.

Sausio 2 dieną konservatorius Vytautas Kernagis, R. Karbauskis, „valstietis“ Stasys Tumėnas, socialdemokratė Raminta Popovienė ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą.

Įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad bus baudžiama dezinformacija ar kitos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios informacijos sklaida viešojoje erdvėje.

Projekto tekste teigiama, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: „Raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą - pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.„

ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais šią pataisą įvertino kaip itin reikalingą siekiant užtikrinti žurnalistų nepriklausomumą nuo politinio spaudimo. Lietuvos žurnalistų sąjunga dar šių metų pradžioje ragino Seimą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų žurnalistų nepriklausomybę nuo politikų ar valdžios spaudimo, neteisėto persekiojimo už kritiką ir neleistų pažeidinėti pagrindinių visuomenės informavimo principų.

„Paradoksas - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad valstybei stuktelėjus 100-ui metų, teks ginti profesiją, kuri garantuoja laisvę ir demokratiją šalyje. Tačiau atėjo metas ginti profesionalų žurnalistą: tą, kuris atkakliai ieško tiesos ir sergi viešąjį interesą“, - sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys G. Vaičekauskas.

Paradoksas - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad valstybei stuktelėjus 100-ui metų, teks ginti profesiją, kuri garantuoja laisvę ir demokratiją šalyje.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisa siekiama stiprinti visuomenės ir valstybės tarnautojų atvirumą, ribojant piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Įstatymo projekte apibrėžiama, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) stebės, ar valstybės tarnybos darbuotojai laikosi įstatymo ir ar siekdami savo asmeninių interesų nepažeidžia jame nustatytų reikalavimų: nepersekioja viešosios informacijos rengėjų, platintojų ir žurnalistų.

„Lietuvos žurnalistai, kurie gina viešąjį interesą, yra šalies vertybė. Žurnalistai negali būti persekiojami už kritiką, todėl būtina įstatymais užtikrinti žurnalistų saugumą“, - sakė G. Vaičekauskas.

Už kritiką persekiojamų žurnalistų - pilna ir regioninėje žiniasklaidoje, ir nacionaliniuose kanaluose. „Socdarbietis“ Artūras Skardžius patyrė fiasko teisme, kai apskundė vieno didžiausių naujienų portalų žurnalistus - teismas nusprendė, kad teiginiai apie jį finansuojančių verslininkų protegavimą Seime yra pagrįsti. Širvintų rajono merė, taip pat „socdarbietė“, Živilė Pinskuvienė riboja žurnalistų teises savivaldybės posėdžiuose sodindama juos į „gardelius“ ir drausdama vaikščioti po salę, o regioninio portalo redaktorė merės buvo viešai žeminama posėdžio metu.

ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais biuro vyresnysis patarėjas Andrey Rikhteris, vertindamas įstatymo projektą, pritarė, kad tokia įstatymo pataisa reikalinga siekiant užtikrinti žurnalistų nepriklausomumą nuo politinio ar vyriausybinio spaudimo ir neteisėto persekiojimo dėl kritikos.

„Manau, šios nuostatos įgalins tobulinti įstatymų numatytą dalijimąsi viešąja informacija su žurnalistais, tuo būdu užtikrinant žiniasklaidos laisvę Lietuvoje. Linkiu sėkmingai įgyvendinti šią iniciatyvą“, - teigė A. Rikhteris.

Pasak parlamentaro G. Vaičekausko, persekiojimas už nuomonę ir viešąją kritiką Lietuvoje yra nusikaltimas prieš demokratiją, tačiau šiuo metu nėra numatytos aiškios atsakomybės tiems asmenims, kurie piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, todėl įstatymo pataisa yra siekiama užkirsti kelią pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimams.

„Galbūt žurnalistų etikos inspektorė nori sau daugiau galių ginti dalykinę reputaciją, bet čia yra tik kosmetika, tik brūkštelėjimas“, - BNS trečiadienį sakė knygų apie žiniasklaidos teisę autorė L.Meškauskaitė.

Ji teigė, kad pataisa nespręstų kur kas didesnės problemos, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos šiuo metu turi ribotas galimybes ginti dalykinę reputaciją.

Taip teisininkė komentavo Seimo Kultūros komiteto narių registruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias draudimą skelbti dezinformaciją ar informaciją, pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Dabar įstatymas draudžia „platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“, o komiteto narių siūlymu prie šios nuostatos būtų pridėta - „ar pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.“

Komiteto nariai sako pakeitimą siūlantys Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos iniciatyva, norėdami sulyginti fizinių ir juridinių asmenų teises gintis teisme

Anot Seimo narių, kiekvienas juridinis asmuo turi teisę ginti savo pažeistą dalykinę reputaciją, tačiau tokią teisę tiesiogiai pripažįsta tik Civilinis kodeksas, bet ne Visuomenės informavimo įstatymas, ginantis tik fizinį asmenį.

Pasak L.Meškauskaitės, Civilinis kodeksas nesudaro tinkamų galimybių juridiniams asmenims reikalauti žalos atlyginimo dėl pažeistos dalykinės reputacijos.

Civiliniame kodekse šiuo metu yra detaliai aprašytas asmens garbės ir orumo gynimo procesas ir nurodyta, kad šios „taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją“.

L.Meškauskaitė teigė, kad tai yra neteisinga dėl skirtingų garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos ypatumų.

„Dalykinė reputacija visiškai nesutampa su garbės ir orumo gynimu, nes tai yra kita prigimtis. Juridinio asmens dalykinė reputacija yra kildinama iš nuosavybės santykių, o garbė ir orumas yra kildinamas iš fizinio asmens teisės į privatumą“, - sakė advokatė.

Atsakomybė už šmeižtą šiuo metu yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Tačiau teisininkė teigia, kad ši norma taikoma tik fiziniams asmenims.

„Juridinis asmuo šmeižto bylose negali būti nei objektu, nei subjektu. Juridinis asmuo neatsako už šmeižimą (...) ir už juridinio asmens šmeižimą nėra baudžiamosios atsakomybės“, - sakė teisininkė.

„Problemos dėl juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo pirmiausia yra susijusios su teismine praktika, su jos tempais, su neturtinės žalos priteisimo dydžiu, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu“, - pridūrė ji.

„Turėtume keisti Civilinį kodeksą, Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą. Tada turėtume efektyvią apsaugą“, - teigė L.Meškauskaitė.

Bendrovė „Viasat“ registravosi palydovinės televizijos paslaugų teikėja Lietuvoje.

Šis žingsnis žengtas dėl įsigaliojusių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, informavo retransliuotojas.

„Spalio 1 dieną įsigaliojus naujoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, „Viasat“ užsiregistravo kaip palydovinės televizijos paslaugų tiekėjas. Tai numatyta pagal naują teisinį reglamentavimą ir mes visuomet laikomės įstatymų“, - BNS nurodė „Viasat“ atstovai.

Įstatymo pataisos be kita ko leidžia vienodai taikyti pažeidimus visiems Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams, tarp jų - ir registruotiems kitose šalyse.

„Džiugu, kad dabar visų operatorių veiklos sąlygos susivienodina ir nebebus problemų. Kadangi jie registravosi, suprantame, kad jie įsipareigoja laikytis visų Lietuvos įstatymų“, - BNS sakė LRTK direktorius Edmundas Vaitekūnas.

Anot jo, šiuo metu vykdomi „dėmesingi darbai“ ir dėl internetinių televizijų, teikiančių paslaugas Lietuvoje, registracijos - tokie retransliuotojai taip pat nuo spalio 1-osios privalo registruotis paslaugų teikėjais.

Švedų įmonių grupei „Modern Times Group (MTG)“ priklausanti „Viasat“ teikia palydovinės televizijos paslaugas Baltijos šalyse ir Ukrainoje. Pačios bendrovės duomenimis, Lietuvoje veikia nuo 2002-ųjų.

E.Vaitekūnas sakė, kad per vasarą sumažėjo rusakalbių kanalų pažeidimų. Prieš kelias savaites fiksuotas vienai iš Londone registruotos „Baltic Media Alliance Ltd“ televizijų pažeidimas laidoje, nušvietusioje rugsėjo 1-osios tautinių mažumų protestą prieš Švietimo sistemą.

„Buvo skleista neteisinga informacija, pateikta dezinformacija dėl mažumų streiko - surašyti protokolai, nusiųsta užklausa į Londoną, „Ofcom“ (reguliuojanti institucija Jungtinėje Karalystėje), kur buvo išduota licencija rusiškam kanalui. Bet tai nėra karo propaganda, šiuo atveju, tai daugiau žurnalistų etikos klausimas“, - sakė E.Vaitekūnas.

Atsižvelgiant į LRTK praktiką, už šį pažeidimą griežčiausia sankcija - laikinas retransliacijų stabdymas - nėra taikomas.

Tačiau E.Vaitekūnas informavo, kad ateityje, esant šiurkščiam pažeidimui, retransliuotojams gali būti rekomenduojama apmokestinti bent kartą per metus šiurkščiai įstatymus pažeidusį retransliuotoją. Siekiant supaprastinti tvarką kabelinėms televizijoms, LRTK leis apmokestinti atskirus kanalus, o ne perkelti juos į mokamų kanalų paketą, kaip buvo galima iki šiol.

„Jei nustatome pažeidimą, tarkime, rusų kanale, jis pagal įstatymą turėtų atsirasti mokamame pakete. Bet šiuo atveju klientas gali sumokėti ne per mokamą paketą, o, jei nori, pirkti programą atskirai“, - paaiškino E.Vaitekūnas.

Nuo spalio įsigaliojusios pataisos taip pat leidžia bausti retransliuotojus už karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką - tokius pažeidimus padariusiai žiniasklaidai taip pat draudžiama vienerius metus teikti valstybės paramą.

LRTK pataisos suteikė laisvę esant pažeidimams operatyviau imtis priemonių. Jos nuo šiol numato, jog atsakomybė už turinį taikoma visiems retransliuotojams, nepriklausomai nuo registracijos vietos. Bauda transliuotojams ir retransliuotojams už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą galės siekti iki 3 proc. metinių pajamų.

Seimas antradienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kurios būtų leidusios partijoms tapti žiniasklaidos priemonių valdytojoms.

Seimo nariai 79 balsais už, trimis - prieš, 26 parlamentarams susilaikius grąžintą įstatymą priėmė su visomis prezidentės pateiktomis pataisomis. Valstybės vadovė pasiūlė Seimui į įstatymą vėl įrašyti, kad partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti.

Prezidentės veto parėmę parlamentarai sakė, jog politinėms partijoms reikia siekti, kad jų idėjos pasiektų nepriklausomą žiniasklaidą, o ne pačioms „leisti politinę propagandą“. Oponentai tvirtino, jog prezidentės siūlomas pataisų variantas pagrindinės problemos - politikų ir oligarchų įtakos žiniasklaidos priemonėms - vis tiek nesprendžia.

„Partijoms reikia veikti taip, kad jų prasmingas idėjas, prasmingus veiksmus pastebėtų ir atspindėtų nepriklausoma žiniasklaida, o ne svajoti, kad savais ir kitais slaptais pinigais leistų politinę propagandą“, - palaikyti prezidentės veto ragino konservatorius Jurgis Razma.

„Darbietis“ Kęstutis Daukšys tvirtino, jog „realiai šitas veto nieko nepakeis, kaip valdė žiniasklaidą tam tikri asmenys, kurie susiję su politinėmis partijomis, taip ir valdys“. „Reikia žiūrėti, kur politikai žiniasklaidą įtakoja, nepriklausomai nuo to, kam ji priklauso, nes, jei pažiūrėsime atskiras priemones, pamatysime, kiek ten įtakos padaryta. Šiandien, kaip bebalsuotume, tas įstatymas skaidrumo nepadidins ir nesumažins“, - sakė K.Daukšys.

Seimo narių mišrios grupės atstovas Vytautas Antanas Matulevičius tvirtino, jog kur kas didesnė problema yra valdžios institucijų leidžiami pinigai viešiesiems ryšiams, taip perkant vietą žiniasklaidoje ir tuo pačiu darant jai įtaką.

„Jeigu Vyriausybė, ministerijos, kitos žinybos turi savo biudžetus viešiesiems ryšiams, kam juos panaudoja - finansuoti žiniasklaidai, kitaip sakant, pirkti žiniasklaidą ir užčiaupti jai burną. Jei laikraštis, žinių portalas, radijo stotis ar televizija gauna didžiules lėšas iš kurios nors konkrečios ministerijos, jūs įsivaizduojate, kad ta žiniasklaidos priemonė tiesiog yra priversta užmerkti akis, ką daro tos ministerijos vadovai. Aš esu pats asmeniškai, dar būdamas žurnalistas, su tuo esu susidūręs“, - sakė V.A.Matulevičius.

„Ruošdamas siužetą įžvelgiau didelę problemą ir nutariau pakritikuoti vieną ministeriją. Mane iš karto pasikvietė televizijos vadovas ir sako - ar tu žinai, kokias ši ministerija išlaiko mūsų laidas, kitaip sakant, yra tų laidų rėmėja?“ - pasakojo parlamentaras.

Visuomenės informavimo pataisas, kurios turėjo užkirsti kelią savivaldybėms piktnaudžiauti laikraščių leidyba, Seimas priėmė baigdamas pavasario sesiją. Kartu parlamentas išbraukė ir įstatyme buvusį draudimą politinėms partijoms būti žiniasklaidos priemonių savininkėmis.

Įstatyme iki tol buvo nuostata, kad partijos savo veiklai viešinti gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą. Ši nuostata lieka ir su prezidentės pataisomis priimtame įstatymo variante.

Parlamentarų priimtą įstatymo pataisą D.Grybauskaitė vetavo, argumentuodama, jog partijoms atsivertų galimybė įsigyti ir valdyti populiariausius televizijos kanalus, radijo stotis, didžiausius internetinius portalus, skaitomiausius laikraščius, žurnalus ir skleisti ne objektyvią, o partijoms palankią informaciją. Pasak prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai.

Minėtą Visuomenės  informavo įstatymo straipsnį Seimas keitė po to, kai Druskininkų savivaldybė per Druskininkų švietimo centrą faktiškai valdė leidinį „Mano Druskininkai“. Žurnalistų etikos inspektorė yra pripažinusi, kad leidinį leidžianti kurorto valdžia pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Šį sprendimą patvirtino pirmos instancijos teismas. Iš pradžių Druskininkų valdžia sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet po to skundą atsiėmė.

Visuomenės informavimo įstatymas Seimui svarstyti buvo grąžintas tikintis, kad prieš sesijos pabaigą įvyko klaida, interviu LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kai Seimas, norėdamas naikinti vieną spragą, kur buvo galima savivaldai, naudojantis švietimo įstaigomis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama, išbraukė vieną išimtį, atsivėrė kelias, politinėms partijoms turėti viešosios informacijos priemones“, – apie vetuotą įstatymą kalba šalies vadovė.

Kadangi teisinėje valstybėje žiniasklaidos laisvė ir nepriklausomumas yra demokratijos pagrindas, todėl, siekdama, kad nebūtų sukurtos sąlygos politizuoti žiniasklaidos, prezidentė ir sako grąžinusi  Seimui įstatymą svarstyti iš naujo.

„Ir Europos Komisijos tyrimo duomenimis, daugelis valstybių iš viso draudžia valdyti žiniasklaidos priemones politinėms partijoms. Tai yra vienas iš pagrindinių rodiklių, kai apie šalis ir apie jų spaudos laisvės indeksą kalba pasaulis“, – pastebi D. Grybauskaitė.

Lietuva, primena šalies vadovė, dar yra 41–46 vietoje tarp 200 Jungtinių Tautų valstybių: „Tai nėra blogai, bet, jei mes paliktume tokią situaciją, kokia įvyko dabar, greičiausiai atsidurtume už šimtuko ribų, ir tai būtų didžiulis akibrokštas mūsų demokratijos vertinimo rodikliuose, būtų didžiulis akibrokštas mums derantis su Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.“

„Visos mūsų valstybės garbės reikalas, kad valstybė negrįžtų į politizaciją, į žiniasklaidos laisvės ribojimus. Tikiuosi, kad išties įvyko klaida ir Seimas sutiks su mano veto“, – kalba D. Grybauskaitė.

Skubos skirti generalinį prokurorą nėra

Praėjusį penktadienį, D. Grybauskaitei pranešus, kad Seimui ji teikia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrą į generalinio prokuroro postą, premjeras Algirdas Butkevičius sakė nežinąs, kaip reaguos Seimas. Paklausta, ar su Seimu palaiko ryšius dėl generalinio prokuroro kandidatūros, prezidentė sako, kad Konstitucija numato, jog teikimą turi daryti prezidentas, o Seimas turi pritarti arba nepritarti.

„Galutinį žodį dėl šio pritarimo, be abejo, tars Seimas, kai susitiks ir pakalbės su teikiama kandidate. Visos frakcijos tokią galimybę turės“, – pabrėžia šalies vadovė.

Pasak jos, siūloma kandidatė turi daug profesinės patirties: dirbo ir ikiteisminio tyrimo pareigūne, ir prokurore, ir advokate, ir teisėja. O iš Vilniaus dirbti į Kaišiadoris ji kasdien važinėja tik dėl to, kad šiame mieste buvo susidariusi sudėtinga padėtis, kai teisėjai „pateko į labai neskaidrią situaciją dėl paleidimo iš kalėjimo (pataisos namų)“.

„Problema tikrai nemaža, nes dabar mes turime laikiną generalinį prokurorą [...] ir tai tęsiasi jau nuo pavasario, kai viena kandidatūra buvo atmesta. [...] Bet skubos čia nėra, įstatymiškai niekas mūsų nespaudžia. Esu atvira visoms diskusijoms su Seimu ir tikiuosi, kad Seimas taip pat elgsis atsakingai“, – teigia D. Grybauskaitė.

Derybos dėl narystės EBPO bus greitos ir sėkmingos

Prasidedančios derybos dėl Lietuvos narystės tarptautinėje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje turėtų būti sparčios ir sėkmingos, sako D. Grybauskaitė. „Tikiuosi, kad, pradėjus nuo šios delegacijos vizito Lietuvoje, derybų procesas bus labai spartus ir mes per metus ar pusantrų (žiūrėsime, kaip seksis) turėtume užbaigti derybų procesą“, – kalba šalies vadovė.

Lietuva, primena prezidentė, jau nuo 1996 m.  mėgina tapti šios organizacijos nare: „Mėginome vėliau, 2002 m. Ir pagaliau 2012 m. trečias kartas nemelavo. 2013 m. organizacija nusprendė ir paskelbė derybų su mumis pradžią – kad derybos prasidės būtent 2015 m.“

Ketvirtadienį su šios organizacijos delegacija susitinkanti D. Grybauskaitė sako, kad susitikimas žymi oficialių derybų pradžią. Atvyksta, pabrėžia ji, labai aukšti pareigūnai, ir bus kalbama apie viską, kas svarbu ir Lietuvai: „Tai yra ir kova su korupcija, viešasis valdymas, ekonomikos liberalizavimas, užimtumas, socialinė politika, valstybės valdomų įmonių reforma ir t. t. – visi klausimai, kurie ir jiems svarbūs, bet labai svarbūs ir Lietuvai. Mums naudinga remtis šios organizacijos patirtimi.“

Nors pati organizacija nėra didelė, ji, įsitikinusi šalies vadovė, –  rinktinis klubas, suteikiantis ir prestižo, ir ekonominės naudos, ir pasitikėjimo šalimi, kuri priklauso tai organizacijai, ir galimybių pigiau skolintis: „Manau, kad tai jau paskutinė tokia svarbi tarptautinė organizacija, kurioje Lietuva siekia narystės. Taigi liks tik pasinaudoti galimybe ir tuo, ką suteikia ši organizacija kiekvienai narei.“