Reitingo dėl užsitęsusio konflikto su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu nebeaugino ir iš savo posto trauktis atsisakantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jo palankaus vertinimo reitingo smuktelėjimas, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis atliktų apklausų duomenys, pastarąjį mėnesį buvo vienas ryškiausių.

Kaip parodė atlikta apklausa, didžiausius palankaus vertinimo nuostolius per mėnesį patyrė Kauno meras V. Matijošaitis (50 proc. vertina palankiai ir 34 proc. nepalankiai) bei europarlamentaras Liudas Mažylis (54 proc. palankiai ir 20 proc. nepalankiai). Lyginant su liepos mėnesio duomenimis, abiejų palankaus vertinimo reitingas smuktelėjo 6 procentiniais punktais.  

Panašiai, 5 procentais, krito ir į konfliktiniuose kontekstuose minimų politikų – posto netekti artimiausiu metu galinčio Seimo pirmininko V. Pranckiečio bei Vilniaus mero R. Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas. Iš ginčų su „valstiečių“ lyderiu neištrūkstantį V. Pranckietį šiuo metu palankiai vertina 50 proc., o nepalankiai – 33 proc. piliečių, tuo tarpu R. Šimašių palankiai vertina 33 proc., o nepalankiai – 51 proc.

Visgi žvelgiant į pastarųjų apklausų duomenis į akis krinta tendencingas didžiausių Lietuvos miestų merų palankaus vertinimo smukimas. Lyginant su jų vertinimais iš karto po mero rinkimų šių metų kovo pradžioje, R. Šimašiaus vertinimas per pastaruosius 5 mėnesius pablogėjo 7 procentiniais punktais (nuo 40 proc. vertinančių palankiai iki 33 proc. nepalankiai). Tuo tarpu V. Matijošaičio palankus vertinimas per tą patį laikotarpį sumažėjo net 16 procentinių punktų (nuo 66 proc. vertinančių palankiai iki 50 proc.), o gyventojų, jį vertinančių nepalankiai, dalis padvigubėjo (nuo 17 proc. iki 34 proc.).

Per mėnesį viešojoje erdvėje pastaruoju metu mažiau figūruojančios buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės palankus vertinimas taip pat smuktelėjo. Gyventojų, palankiai vertinančių Seimo narę I. Šimonytę, dalis liepos mėnesį buvo 4 proc. gausesnė. Šią Seimo narę šiuo metu palankiai vertina 41 proc. ir nepalankiai 47 proc. piliečių.

Tuo tarpu didžiausias pozityvas visuomenėje jautėsi vertinant premjerą Saulių Skvernelį. Per mėnesį net 8 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina ministrą pirmininką. Šiuo metu jį palankiai vertina 50 proc. gyventojų ir nepalankiai 41 proc.

Taip pat 4 procentiniais punktais pagerėjo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus (55 proc. palankiai ir 31 proc. nepalankiai) ir Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio (34 proc. palankiai ir 47 proc. nepalankiai) vertinimas. 3 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino žurnalistą Edmundą Jakilaitį (49 proc. vertina palankiai ir 32 proc. nepalankiai), Europos Parlamento narę Aušrą Maldeikienę (44 proc. vertina palankiai ir tiek pat nepalankiai) bei filosofą Arvydą Juozaitį (35 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai).

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai reikšmingai nepakito.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina šalies prezidentus. Dabartinį šalies prezidentą Gitaną Nausėdą 83 proc. piliečių įvertino palankiai ir 9 proc. nepalankiai – tai mažiausiais nepalankus vertinimas iš visų šiame reitinge esančių visuomenės veikėjų.

Prezidentą Valdą Adamkų palankiai vertina 80 proc. ir 11 proc. nepalankiai. Vasarą kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę 65 proc. įvertino palankiai ir 28 proc. piliečių deklaravo esą neigiamos nuomonės jos atžvilgiu.

Toliau geriausiai vertinamų veikėjų penketuke rikiuojasi užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, europarlamentaras Liudas Mažylis.

Apklausos rezultatai rodo, kad reitinge yra dar 12 politikos bei visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki – tai V. Pranckietis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (palankiai vertina 50 proc. ir nepalankiai 34 proc.), V. Matijošaitis, S. Skvernelis, E. Jakilaitis, buvusi žurnalistė Rūta Janutienė (48 proc. palankiai ir 33 proc. nepalankiai), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (atitinkamai 46 proc. ir 34 proc.), kadenciją baigęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis (45 proc. ir 36 proc.), iš politikos pasitraukęs diplomatas Vygaudas Ušackas (43 proc. ir 32 proc.), „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (42 proc. ir 35 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (39 proc. ir 36 proc.) bei A. Juozaitis.

 Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) šių metų vasaros pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino Ramūną Karbauskį (66 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (63 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (atitinkamai 63 proc. ir 26 proc.), „socialdarbiečių“ lyderį Gediminą Kirkilą (60 proc. ir 26 proc.), profesorių Vytautą Landsbergį (60 proc. ir 28 proc.), konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį (58 proc. ir 31 proc.), europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (56 proc. ir 20 proc.), Europos Parlamento rinkimuose sėkmės nebesusilaukusį Rolandą Paksą (56 proc. ir 27 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (52 proc. ir 31 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (52 proc. ir 34 proc.) ir Remigijų Šimašių.

Apklausa vyko 2019 m. rugpjūčio 26- rugsėjo 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Rūmų plotas – 9840 kvadratinių metrų, juose yra net 13 kambarių ir penki vonios kambariai.

„Jokios tematikos nedarėme, kūrėme, kad atitiktų seno dvaro dvasią“, – šį trečiadienio vakarą, 19 val. 30 min., LNK laidoje KK2 kalbės V. Matijošaitis.

Rūmai buvo pastatyti 1929-aisiais, čia gyveno vienuolės, o iš jų celių meras įrengė 13 kambarių ir juos dekoravo auksu.

Pro Visvaldo ir Loretos langą atsiveria pasakiškas vaizdas. Visvaldas pasakos, kad būtent dėl šio vaizdo čia ir įsirengė savo kambarį. Kauno meras laidoje taip pat kalbės, kad daugelį įrengimo darbų prižiūrėjo jo mylimoji Loreta.

Rūmų kieme stovi ir namas svečiams. „Čia kai atvažiuos daugiau draugų, pastatysim stalą ir gersim šampaną“, – džiaugiasi V. Matijošaitis.

Tik prisiregistruoti čia negalėsiu, nes Kauno meras negali gyventi Kauno rajone, bet, kai sujungs Kauną su Kauno rajonu, tada bus ir čia galima prisiregistruoti.

Dvare Visvaldas su Loreta dar negyvena, šiuo metu vyksta paskutiniai įrengimo darbai – statomos sofos, foteliai, kiti baldai. Kai tik jie bus baigti, Kauno meras kartu su savo mylimąja čia persikels gyventi. Anot Visvaldo, nuo Kačiūniškių iki darbo yra toks pats atstumas kaip nuo jo dabartinių namų Vičiūnuose.

„Tik prisiregistruoti čia negalėsiu, nes Kauno meras negali gyventi Kauno rajone, bet, kai sujungs Kauną su Kauno rajonu, tada bus ir čia galima prisiregistruoti“, – laidoje kalbės V. Matijošaitis.

V. Matijošaitis atviraus, kad viskas kainavo daugiau negu jis planavęs ir net šiek tiek gailisi šio savo pirkinio: „Atvirai – gailiuosi, nes padarėm klaidų. Ir kainuoja viskas visada brangiau, beveik dvigubai, negu planuoji.“

„Aš manau, kad ir žmonės, ir savivaldybės taryba, vadovaujantis esamu įstatymu dėl teritorijų ir naujų savivaldybės darinių kūrimo, turi reaguoti, turi išgirsti, bet tie sprendimai turi būti priimami atsakingai. Norėčiau pabrėžti, kad tai nėra kažkoks verslo planas, verslo įmonės atidarymas ar uždarymas, tai – savivaldos pamatas, kuris susideda iš socialinių, švietimo, sveikatos, inžinerinių tinklų ir kitų darinių“, – po susitikimo su R. Tamašuniene Eltai sakė V. Makūnas.

Kauno rajono mero teigimu, žmonėms turi būti gerai paaiškintos galimos prisijungimo prie Kauno miesto savivaldybės pasekmės. Įstatymai reguliuoja bei administruoja regionų ir miestų transporto lengvatas, moksleivių pavėžėjimą tarp ugdymo įstaigų, taip pat kultūros įstaigų, bibliotekų, medicinos punktų veiklą bei jų priklausomybę nuo vietovės gyventojų skaičiaus, sako V. Makūnas.

Bendruomenė turi būti saugi.

„Mes galime sakyti, kad tai nepalies, bet iš tikrųjų tai būtų melas, netiesa ir galvoju, kad dabar bus laikas ir vieta kalbėtis su žmonėmis, paaiškinti, kokios pasekmės gali būti. Socialinės, kultūrinės, švietimo ir visos kitos. Bendruomenė turi būti saugi. Mes turime ne tik kalbėti, bet ir užtikrinti tą tęstinumą ir kokybę“, – kalbėjo Kauno rajono meras.

Lengviausia yra, pasak jo, Kauno miestui išsirinkti trylika rajono perspektyviausių savivaldybių ir jas prisijungti. Vis dėlto, V. Makūno teigimu, tai negali būti daroma kitų rajono gyventojų sąskaita.

„Čia kaip iš pyrago išrinkti razinas – trylika seniūnijų, su septyniasdešimt procentų gyventojų, su septyniasdešimt procentų visų finansinių išteklių ir palikimas, geriausiu atveju, trylikos tūkstančių gyventojų su visiškai neapibrėžtomis galimybėmis gyventi kokybiškai“, – teigė V. Makūnas.

Jis pridūrė nesąs kategoriškai prieš ir niekada iškart neatmetąs įvairių iniciatyvų, tačiau, pasak Kauno rajono mero, „norėtųsi, kad tai būtų daroma demokratiškai, civilizuotai“.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė teigė, kad tokia Kauno miesto mero V. Matijošaičio iniciatyva buvo staigmena.

„Tas jo veiksmas buvo labai netikėtas ir vertinant, kaip pateikė Kauno rajono meras, ta pozicija ir tokia intervencija į kitą rajoną nebuvo derinta. Kita vertus, žiūrint į įstatymo raidę, kiekviena savivaldybės taryba arba gyventojų iniciatyvinė grupė turi tokią galimybę kreiptis į Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, prašydama apklausos jiems aktualia tema – keičiant seniūnijų ribas ar kaimų ribas, šiuo atveju – savivaldybės ribas, tai jie tokia teise ir pasinaudojo. Ar tai buvo padaryta demokratiškai – tai vertinimo dalykas“, – Eltai sakė R. Tamašunienė.

Ministrės teigimu, administracinių ribų perbraižymas svarstomas šalies parlamente, kuris, teigia R. Tamašunienė, turėtų atsakingai įvertinti visas tokio sprendimo pasekmes.

„Ministerija, pagal galiojančius teisės aktus, yra tos procedūros rengėjai, atlikėjai ir pateikia visą reikalingą medžiagą Seimui, kuris ir priima galutinius sprendimus. Vis dėlto, aš manau, kad Seimo nariai galvoja valstybiškai ir šiuo konkrečiu atveju reikia vertinti, kad užsimojama trylika seniūnijų prijungti, bet kas laukia tos dvylikos seniūnijų ir kaip jos funkcionuos, koks jų likimas? Administracines ribas šalies viduje perbraižyti nėra taip paprasta ir tam reikia valstybinio požiūrio“, – pridūrė R. Tamašunienė.

ELTA primena, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra pareiškęs norą prie miesto prisijungti dalį rajono savivaldybės teritorijos.

Noriu pabrėžti, kad klausimas yra ne apie teritorijas ar jų perdalinimą, o apie žmones, jų pačių ir jų vaikų ateitį. Ir tikriausiai ne man vienam keistai atrodo pasigirdęs Kauno rajono vadovų noras užčiaupti žmones ir neleisti spręsti jiems patiems.

Kaunas šiandien yra daug didesnis nei jo administracinės ribos. Daugybė darbščių ir veiklių kauniečių gyvena už tų ribų ir dėl rajono valdžios neveiksnumo turi apsimetinėti kitos savivaldybės gyventojais tam, kad savo vaikus galėtų vežti į miesto darželius. Tie patys kauniečiai negali patikėti rajono valdžios neįgalumu organizuojant viešąjį transportą.

Kauno rajone gyvenantys žmonės taip pat nėra patenkinti tuo, kaip prie jų namų tvarkomos gatvės, šaligatviai ir viešosios erdvės. Kauno rajono meras mėgsta fotografuotis prie naujai atidaromų kelių tarp miestelių ir dviračių takų. Tik tai darydamas jis nepasako, kad tuos kelius tiesia ne rajono savivaldybė, o Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Jei rajono žmonės pasakys ne, gerbsime tokį sprendimą.

Pastarosiomis dienomis daug girdime apie rajone ir mieste egzistuojančius mokesčius. Taip, šiuo metu dėl savaime suprantamų priežasčių mieste kai kurie mokesčiai yra šiek tiek didesni nei rajone. Bet tiek žemės, tiek nekilnojamojo turto, tiek ir kiti mokesčiai gali būti skirstomi zonomis ir toje rajono dalyje, kuri įtraukta į šią iniciatyvą, jie išliks tokie pat, kokie yra šiuo metu. Taip pat nesikeis ir šių miestelių bei kaimų pavadinimai.

Kaip viskas vyks toliau? Parengęs visus reikalingus dokumentus, Kaunas juos pateiks Vidaus reikalų ministerijai, kuri paskirs referendumo datą. Jo metu tų Kauno rajono miestelių ir kaimų, kurie yra įtraukti į šią iniciatyvą, gyventojai pareikš savo valią balsuodami.

Jei sprendimas bus teigiamas, klausimas toliau keliaus į Seimą, kuris priims naujas savivaldybių ribas nustatantį įstatymą. Jei rajono žmonės pasakys ne, gerbsime tokį sprendimą.

Tegul sprendžia žmonės!

„Aš manau, kad vis dėlto yra svarbiausia gyventojų nuomonė tų savivaldybės gyventojų, kuriuos konkrečiai palies, kurių statusas pasikeis“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė.

„Negali kitaip demokratinėje valstybėje būti, kad tokiais svarbiais gyventojams klausimais galėtų kažkaip procesai būti sutrumpinti ar kažkaip kitaip padaryti“, – teigė ji.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį pasiūlė Vyriausybei inicijuoti 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą.

Tam turėtų pritarti tiek Ministrų kabinetas, tiek Seimas.

Vidaus reikalų ministerija turi galimybę inicijuoti gyventojų apklausą dėl savivaldybės teritorijų ribų keitimo. Ji taip pat atsakinga už sprendimo projekto pateikimą Vyriausybei.

Negali kitaip demokratinėje valstybėje būti, kad tokiais svarbiais gyventojams klausimais galėtų kažkaip procesai būti sutrumpinti.

R. Tamašunienė sakė dar nežinanti, ar pasiūlys atlikti apklausą. Tokius balsavimus jau yra surengusios tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono savivaldybės.

Ministrė tvirtino, kad šiuo metu nėra nustatyta reikalavimų, kiek tokioje apklausoje turi sudalyvauti žmonių, kad ji būtų laikoma įvykusia.

Vis dėlto ji teigė, kad reikia padaryti taip, jog „dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų neapspręstų viso rajono likimo“.

Vidaus reikalų ministerijos vadovė taip pat sakė, kad teritorijų prijungimo prie Kauno miesto procesas užtruks.

„Mes dabar esame visai pradiniame taške, (...) procesai yra ilgi, nes tai iš tikrųjų nevyksta kasdien ir savivaldybių ribos nekeičiamos taip dažnai. Tai procesas yra labai ilgas“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Miesto valdžia iniciatyvą motyvuoja didesniu patrauklumu galimiems investuotojams bei tuo, jog šalia esančių rajono seniūnijų gyventojai dažniausiai dirba Kaune, jie negauna kokybiškų paslaugų.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas siūlymą kategoriškai atmeta ir vadina „viduramžiškais plėtros planais“.

Šį procesą miesto taryba ketina inicijuoti antradienį, BNS patvirtino mero Visvaldo Matijošaičio atstovas spaudai Tomas Grigalevičius – savivaldybė planuoja kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti gyventojų apklausą.

Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.

Tarybai apsisprendus, dėl teritorijų prijungimo taip pat bus konsultuojamasi su Kauno rajono savivaldybe, Vyriausybe.

Registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

Pabrėžiama, kad siūlomų prijungti vietovių tipai nesikeistų, tik jie taptų Kauno miesto dalimis. Žadama, kad nesikeistų ir mokesčių dydis.

Mero V. Matijošaičio teigimu, šiandieninis Kaunas peržengia administracines savo ribas, t. y. rajono gyventojai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas.

Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis.

„Tačiau šie kauniečiai ten, kur gyvena, negauna tokių kokybiškų paslaugų, kokias gauna mieste gyvenantys žmonės. Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis. Todėl inicijuojame mini referendumą, per kurį žmonės turės galimybę pasirinkti. Tai turi būti žmonių sprendimas“, – BNS perduotame komentare akcentavo V. Matijošaitis.

Sprendimo projekte pažymima, kad prijungti siūlomos teritorijos yra tankiai apgyvendintos, ekonomiškai ir socialiai susijusios su miestu, turi bendrus kelius su Kaunu.

Miesto darželius lanko per 5 tūkst. vaikų, kurių vienas ar abu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune. Teigiama, kad tai miesto savivaldybės biudžetui kainuoja daugiau nei 10,9 mln. eurų per metus. Miesto mokyklose mokosi per 3,2 tūkst. rajone gyvenančių vaikų, didžioji dalis jų – seniūnijose, kurias ketinama prijungti.

Taip pat skelbiama, kad miestas kas mėnesį išleidžia 86 tūkst. eurų išlaikyti dešimčiai rajoninių maršrutų, o miestą aptarnaujančios komunalinės įmonės paslaugas teikia per 25 tūkst. adresatų rajone. Akcentuojamos ir išlaidos rajono gyventojams miesto gydymo įstaigose.

Savivaldybė pažymi, kad ir užsienio investuotojai Kauną bei Kauno rajoną vertina kaip bendrą visumą, vertina darbuotojų susisiekimo patogumą, galimybes naudotis švietimo, ugdymo įstaigomis, tačiau dėl teritorinių apribojimų miestas gali prisiimti įsipareigojimus tik savo ribose.

Kartu pažymima, kad tiek miesto, tiek rajono savivaldybės stato to paties sveikatinimo, poilsio objektus – baseinus, sporto sales, tad lėšos naudojamos neracionaliai, atskirai vykdoma ir elektromobilių stotelių plėtra.

„Todėl siekiant užtikrinti sėkmingą regiono vystymąsi ir išnaudoti investicinį potencialą svarbu turėti galimybę vienu vardu tartis su investuotojais, bendrai pristatyti regione esančias veiklos galimybes ir sąlygas“, – argumentuojama teritorijų prisijungimo būtinybė.

Rajono meras: mes tam nepasirengę

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas miesto politikų siūlymą vadina skubotu bei kviečia svarstyti kitus galimus variantus, pavyzdžiui, tobulinti atsiskaitymo tarp rajono ir miesto sistemą už švietimo, transporto ir kitas viešąsias paslaugas, taip pat svarstyti, ką daryti su žiedinėmis savivaldybėmis nacionaliniu mastu.

„Tai yra nacionalinio lygmens klausimas – Vyriausybės, Seimo. Jam reikia pasiruošti, aprobuoti moksliškai, gerąja Europos, mūsų patirtimi. Galima būtų pradėti tartis su visa visuomene, bet žiūrėti plačiai: siūlyčiau žiūrėti į visą savivaldybių kontekstą arba į visų žiedinių savivaldybių kontekstą, o ne imti kažkokias išrankiotas teritorijas“, – tikino meras.

Tai, kas dabar siūloma absoliučiai prieštarauja Europos praktikai.

Jis pabrėžė, kad nėra nusistatęs prieš jungimą, tačiau ragino prieš diskusijas pateikti daugiau argumentų dėl prijungimo, apklausti rajono gyventojus, nes tai iš esmės paveiks jų gyvenimą. Politikas dėstė, kad aplink didmiesčius susiformavusios žiedinės savivaldybės būdingos Vakarų Europos valstybėms.

„Tai, kas dabar siūloma absoliučiai prieštarauja Europos praktikai. Čia draskoma, ne apjungiama. Nenorima geriau, o skubama nepamatuotai. Mes tam nepasirengę. Čia nekalbu apie Kauno rajoną, apie Makūną – aš noriu nacionalinės regionų politikos“, – pridūrė jis.

Kauno rajono savivaldybė šiuo metu užima beveik 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų.

„Surinkus reikiamą informaciją iš kompetentingų institucijų nustatyta, jog mažinant Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonas, viešojo intereso pažeidimas nenustatytas“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė.

Pasak jos, dėl šios priežasties liepos mėnesį buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Su tokiu prašymu į prokurorus kreipėsi buvęs Kauno meras, konservatorius Seimo narys Andrius Kupčinskas. Jis teigė, kad sprendimas mažinti apsaugos zonas yra trumparegiškas, nes po keliolikos metų ar net greičiau vandens poreikis mieste gali išaugti.

Mažinant Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonas viešojo intereso pažeidimas nenustatytas.

Birželį kilus dideliems karščiams, Kaune apie tūkstančiui gyventojų buvo sutrikęs vandens tiekimas. Po šio įvykio savivaldybė sulaukė opozicijos ir dalies kauniečių kritikos, jog esant tokiai situacijai mažinti vandenvietės apsaugos zonų nereikėtų.

Savivaldybės atstovai teigė, jog apsaugos zonų mažinimas vandens kokybei įtakos neturi, o problema kilo ne dėl vandens stygiaus, bet dėl nepakankamo jo pratekėjimo, nes pagrindiniai miesto gręžiniai yra rytinėje miesto dalyje ir vykstant remonto darbams jis nespėjo pratekėti į vakarinę miesto dalį.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra tyrusi, ar Kauno meras Visvaldas Matijošaitis nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo reikalavimų, kai nenusišalino nuo klausimo dėl vandenvietės apsaugos zonų mažinimo nagrinėjimo taryboje.

Visvaldas Matijošaitis

LRT Tyrimų skyrius yra skelbęs, jog šioje teritorijoje V. Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis turi nekilnojamojo turto.

Tačiau tyrimo dalyje, susijusioje su Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų koregavimu, komisija tyrimą nutraukė.

VTEK vertinimu, Kauno tarybos sprendimai buvo susiję su vandenvietės pirmąja zona, o nekilnojamasis turtas, kurį valdo V. Matijošaitis, yra vandenvietės 2-ojoje ir 3-iojoje sanitarinėje apsaugos zonoje.

Poilsiaus vėliau

Kauno miesto savivaldybės koridoriai ištuštėję, nemažai specialistų atostogauja. Vakar vyko paskutinis šio pusmečio tarybos posėdis, po kurio paprastai nemažai tarybos narių patraukia ilsėtis. Tačiau vasarą atostogauti nusprendė ne visi. Štai Kauno meras Visvaldas Matijošaitis laisvas dienas planuoja rudeniop.

Įvairūs savivaldybėje dirbantys specialistai atostogų grafikus dėliojasi įvairiai, tačiau populiariausias atostogų laikas išlieka liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vis dėlto savivaldybės atstovai tikino, kad darbai neturėtų nutrūkti.

"Kaip ir daugelyje įstaigų bei organizacijų, daugiausia pageidaujančių atostogauti – liepą ir rugpjūtį. Tačiau darbuotojai savo skyriuose derina atostogas tarpusavyje, kad dėl to nenukentėtų jų atliekamos tiesioginės funkcijos ir būtų sėkmingai išlaikytas darbų tęstinumas. Taigi gana dažnai atostogų planai ir grafikai koreguojami", – teigiama "Kauno dienai" atsiųstame komentare.

Kauno meras nebus tarp tų, kurie atostogauja vasarą. Jis poilsinių kelionių šiuo metu nenumatęs. Šiemet pavasarį jis su drauge Loreta savaitę viešėjo Dubajuje, o spalio mėnesį turi planų išvykti savaitę pailsėti į Turkiją. Žiemą, tai jau yra tapę kasmete tradicija, meras vėl vyks į kalnus paslidinėti. Itin egzotiškų kelionių šiuo metu V.Matijošaitis teigė neplanuojantis, nes nemažai tolimų kraštų jau yra aplankęs anksčiau, kai keliaudavo po pasaulį verslo reikalais.

Vien dėl to, kad tarybos posėdžių rugpjūtį nebus, nereiškia, jog darbai nevyks.

"Pirmiausia, kaip patys kauniečiai mato, mieste šiuo metu – tikrai daug veiksmo, todėl nesinori nuo jo atitrūkti. Taigi artimiausiu metu atostogauti neketinu. Man visai patinka lietuviška vasara. Čia tikrai gali atsipūsti po savaitės darbų. Jei tik turiu progą, kone kiekvieną savaitgalį vykstu į Palangą", – apie poilsį lietuviškame pajūryje kalbėjo Kauno meras V.Matijošaitis.

Laikas šeimai

Kauno miesto savivaldybės administracijos komanda skirtingai dėliojasi atostogų planus. Kai kurie dar neturi konkrečių planų, tačiau per laisvas dienas planuoja skirti laiko šeimai.

Administracijos direktorius Vilius Šiliauskas atostogaus beveik mėnesį. Pagal savivaldybės viešųjų ryšių pateiktą informaciją, jis turėtų ilsėtis nuo liepos 22 iki rugpjūčio 20 d.

V.Šiliauskas atostogaus visą mėnesį.

Prieš kelis mėnesius antrosios atžalos sulaukęs tėtis planuoja su visa šeima porai savaičių išvykti pailsėti į Turkiją, o likusį laiką praleisti namuose. V.Šiliauskas neslėpė, kad per atostogas suplanavo ir rimtų darbų. Savivaldybės administracijos direktorius teigė, kad, sekdamas prezidentės D.Grybauskaitės ir premjero S.Skvernelio pavyzdžiu, jis ketina pasitelkti atsinaujinančią energiją, todėl ant namo stogo montuos saulės elektrinės elementus.

V.Šiliausko pavaduotojas Paulius Keras "Kauno dienai" tikino, kad kol kas atostogų nesuplanavęs. Jis buvo pasiėmęs kelias laisvas dienas, bet ilgų atostogų šiemet dar neturėjo.

Jo kolegė Jolanta Baltaduonytė taip pat nedaugžodžiavo ir teigė, kad kai turės atostogų, jos bus skirtos artimiausiems žmonėms. Jos atostogos numatytos nuo liepos 29 iki rugpjūčio 23 d.

Dar vienas administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis buvo atviresnis, tačiau ir jis kol kas neturi nusibrėžęs aiškaus atostogų tikslo. Pašnekovas pažymėjo, kad tikrai laiką praleis su šeima, o detalesnius atostogų planus dėliosis paskutinę akimirką.

"Atostogausiu kelias savaites. Nieko ypatingo neplanuoju, tiesiog praleisiu laiką su šeima. Kadangi auginame du mažus vaikus, tai su jais gal kažkur nuvažiuosime. Kol kas jokios kelionės į kokią Turkiją neturime, tai reikės paskutinę minutę spręsti. Rinksimės iš to, ką galime priderinti prie mažų vaikų ritmo. Jei bus geras oras, galbūt į lietuvišką pajūrį važiuosime, jei bus prastesnis – gal patrauksime kažkur kitur. Paprastai išvakarėse ir viską sudėliojame", – kalbėjo T.Metelionis, kurio atostogos prasideda nuo liepos paskutinės savaitės.

Duoklę šeimai pasiryžusi atiduoti ir vicemerė Rasa Šnapštienė. Ji "Kauno dienai" minėjo, kad dalį atostogų jau turėjo, likutį planuoja išnaudoti rugpjūčio pradžioje.

R.Šnapštienė laisvą laiką skiria artimiesiems.

"Rugpjūtį bus tokios simbolinės atostogos, niekur į užsienį važiuoti neplanuoju. Kaip visuomet, skirsiu laiką šeimai, buičiai, namams ir pabūti su savimi, pasivaikščioti", – sakė mero pavaduotoja ir pridūrė, kad paprastai neužtenka poros savaičių tam, kad galėtų visiškai atsipalaiduoti ir negalvoti apie darbus, tačiau atostogas tenka derinti su visa komanda, tad neišeina vienam žmogui mėnesį atostogauti.

Italijos dvelksmas

Dar vienas Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis "Kauno dienai" atskleidė, kad dalį atostogų jis su šeima jau praleido Italijoje. Vicemeras kol kas nežino, kur ir kada papūs nauji atostogų vėjai. Nėra aišku, ar iš viso šią vasarą dar bus laiko atsikvėpti.

"Aš vasaros pradžioje atostogavau. Su šeima trumpam buvome išvykę pakeliauti, susipažinti su Sicilijos sala. Istoriškai ir architektūriškai ten yra labai nemažai ką pasižiūrėti, yra ir gamtos. Visada įdomu pamatyti ten, kur dar nesi buvęs, o juk Sicilija kažkada buvo ir graikų užkariauta, ir arabų bei normandų, tad jų palikimo tikrai nemažai yra išlikę. Saloje yra ir daug barokinės architektūros, tad buvo labai įdomu viską gyvai pamatyti", – įspūdžiais iš praėjusios kelionės dalijosi vicemeras A.Palionis.

Paklausus, kodėl atostogoms pasirinko būtent Sicilijos salą, A.Palionis nedvejodamas atsakė, kad šį Italijos kampelį kartu su žmona jau seniai svajojo pamatyti.

"Čia buvome pirmą kartą. Nuo seno buvo abiejų svajonė kada nors tai pamatyti. Susiklostė aplinkybės ir tai padaryti galėjome šiemet", – pridūrė mero pavaduotojas.

A.Palionis su šeima vasaros pradžioje lankėsi Sicilijoje.

"Kauno diena" pasmalsavo, kada vėl užplūs atostogų vėjai. Galbūt išeis iš savivaldybės bent trumpam pabėgti po pirmojo pusmečio tarybos posėdžių pabaigos?

"Kol kas antrų vasaros atostogų neplanuoju. Greičiausiai dabar atostogausiu jau tik kitais metais. Tarybos posėdžiai jau yra tik finalinis darbų etapas, turime daug darbų dar iki posėdžio. Todėl vien dėl to, kad tarybos posėdžių rugpjūtį nebus, nereiškia, jog darbai nevyks", – apie tai, kad likusią vasaros dalį nusiteikęs dirbti kalbėjo A.Palionis.