„Ir mūsų, ir patarėjų iš tarptautinės profesionalių paslaugų įmonės EY nuomone, tai paspartins procesą, nes parduodama integruota struktūra, kurios nereikia skaidyti į atskiras dalis. Kita vertus, visi pirkėjai pageidauja, kad gamykla būtų veikianti, todėl mes esame priversti jau dabar papildyti žaliavų atsargas ir užtikrinti, kad gamyba vyktų. Siekdami kuo greičiau užbaigti sandorį ir visiškai pasitraukti iš Rusijos, mes nutarėme įvykdyti šį potencialių pirkėjų pageidavimą“, – sakė „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis.

Pasak jo, iškelta sąlyga grindžiama gamybai būtinų žaliavų ciklišku pirkimu. „Žaliavos pasiūla priklauso nuo žvejybos sezonų ir jei dabar nenupirksime reikalingų produktų, naujajam savininkui teks laukti kelis mėnesius, kol atsiras galimybė papildyti sandėlius ir vėl paleisti gamybą. Maža to, užsakytos bei paruoštos gamybai žaliavos transportavimas iki gamyklos užtrunka apie 50 dienų, dar mėnesį reikėtų pridėti, jei žaliavą reikėtų pasiruošti patiems. Žinodami tai, pirkėjai nori apsidrausti ir gauti veikiančią įmonę“, – pažymėjo D. Matijošaitis.

Pasak BIG 4 pardavimų konsultantų iš EY (Ernst&Young), „Vičiūnai Group“ verslo Rusijoje pirkėjas bus parinktas iki vasaros pabaigos.

„Pardavimo procesas vyksta sklandžiai ir intensyviai. Susitikimai su kandidatais pareikalauja itin daug laiko. Būsimi pirkėjai tikrina mūsų pateiktus duomenis ir mes nuolat susitinkame su jais įvairių detalių patikslinimui ir informacijos apsikeitimui“, – pridūrė D.Matijošaitis.

„Vičiūnai Group“ pabrėžia, kad išlaiko savo poziciją – verslo pasitraukimas iš Rusijos rinkos bus galutinis ir negrįžtamas ir taip pat primena, kad visa produkcija pateikiama prekybai Lietuvoje ar Ukrainoje yra pagaminta Europos Sąjungos šalyse esančiuose fabrikuose.

V. Matijošaitis: klauskite sūnaus

Kauno vadovas Visvaldas Matijošaitis, pirmadienį LSMU Kauno ligoninės Traumatologijos ortopedijos korpuso statybos pradžios renginyje žurnalistų paklaustas dėl pranešimo esą „Vičiūnų Group“ fabrikas Rusijoje ketina visu pajėgumu funkcionuoti iki vasaros pabaigos, paragino informacijos teirautis jo sūnaus.

Visvaldas Matijošaitis/Kauno miesto sav. nuotr.

„Įmonė nėra dėžutė, lagaminas, su kuriuo tu atvažiavai. Ten esi įdarbinęs daug žmonių ir šiuo metu vyksta tos įmonės paieškos, kas įsigis tą įmonę ir ar uždarinėti, ar neuždarinėti. Yra įsiskolinimai bankams, ten daug procesų, bet visa tai valdo audito kompanija „Ernst & Young“ ir mano sūnus. Aš šiek tiek esu atitolęs, tai geriau būtų klausimą užduoti tiesiai jam“, – pirmadienį žurnalistams teigė V. Matijošaitis.

V. Matijošaičio ir „Vieningo Kauno“ perspektyvos artėjančiuose savivaldos rinkimuose – miglotos

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis dabartinio mero V. Matijošaičio šansus ateinančiuose savivaldos rinkimuose vertina kritiškai.

„Yra požymių, rodančių, kad Matijošaičiui rinkimai gali būti labai sudėtingi, o gal ir nesėkmingi“, – svarsto L. Bielinis.

Ekspertai sutinka, kad „Vičiūnų grupės“ skandalas dėl nepaliktos Rusijos rinkos gali paveikti savivaldos rinkimų rezultatus, tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius tvirtina, kad netinkama V. Matijošaičio komunikacija yra dar didesnė blogybė.

„Ne tiek pats skandalas, kiek tai, kaip Matijošaitis elgiasi – užima neigimo, išsisukinėjimo poziciją – tai kenkia labiau nei pats faktas, kad jo įmonė dirba Rusijoje“, – sako V. Valentinavičius ir priduria, kad prognozuoti, ar po metų įvardinti įvykiai vis dar bus aktualūs ir lemtingi – sunku.

„Matijošaitis arčiau rinkimų galės padaryti racionalesnį sprendimą – ar jam verta kandidatuoti, ar ne. Dabar dėl karo Ukrainoje ir jo elgesio su savo įmonėmis Rusijoje populiarumas yra nukritęs ir tai tarytum atrodytų šiokia tokia rizika. Greičiausiai tas sprendimas bus atidėtas kuo arčiau rinkimų ir tada bus žiūrima pagal aplinkybes“, – apie V. Matijošaičio sprendimą kandidatuoti į Kauno mero postą svarsto V. Valentinavičius.

Paklaustas, ar nuveikti darbai kauniečių akyse išgelbės V. Matijošaičio reputaciją, politikos apžvalgininkas teigia, kad „Matijošaičio nuopelnai asfaltuojant gatves yra vienintelis dalykas, kuriuo jis gali remtis.“ Tačiau ar to užteks norint laimėti dar vienus Kauno mero rinkimus – prognozuoti sudėtinga.

„Anksčiau ar vėliau reikia pradėti kalbėti apie Matijošaičio verslo interesus ir interesų konfliktus Kauno mieste, rajone. Kai priimami sprendimai dėl sklypų, kurie susiję su pačiu Matijošaičiu ar jo sūnumi. Faktas, kad pusė šeimos yra Kauno taryboje. Nepotizmo apraiškos“, – sako V. Valentinavičius.

Jo teigimu, šiems aspektams Kauno opozicija skiria per mažai dėmesio, nors tai galėtų turėti reikšmingą poveikį rinkimų rezultatams. 

Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas.

Politologai kontroversiškai vertina ir „Vieningo Kauno“ situaciją. Profesorius L. Bielinis yra linkęs tikėti, kad nesvarbu, kokį sprendimą priimtų pagrindinis organizacijos veidas V. Matijošaitis, savo ruožtu komanda turėtų bandyti išlikti savivaldoje.

„Vieningas Kaunas“ yra organizacija, kuri labai efektingai veikė daugelį metų Kaune, kurios atstovai įsišaknijo į įvairius administracinio valdymo lygmenis. Galų gale išaugo karta, kuri vienaip ar kitaip turi pretenzijų politikoje – bent jau vietinėje politikoje. Dėl tos priežasties visiems išsivaikščioti būtų, ko gero, nelogiška“, – sako L. Bielinis. 

Tuo tarpu V. Valentinavičius šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Jo teigimu, ši politinė struktūra yra pseudopolitinė vieno žmogaus partija, todėl jos iširimas – beveik garantuotas.

„Vieningas Kaunas“ yra vieno žmogaus darinys, taigi – jis eina į dugną. Tai jo asmeninis darinys, pseudopolitinė partija, kurios panaudojimas yra grynai asmeninis. Jei pagrindinio veido nebelieka, tai visa kita – kaip mirusiam kompresas“, – mintimis dalijasi V. Valentinavičius.

Konservatorių siekis susigrąžinti laikinąją sostinę – kol kas be aiškaus lyderio

Politologai įvertino ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tikimybę susigrąžinti 2015 m. rinkimuose prarastą postą. Šiuo klausimu ekspertai sutaria – konservatorių galimybės po ilgo laiko susigrąžinti postą yra miglotos.

„Jie turėjo didžiulį potencialą dar prieš 10–15 metų, bet kažkaip išbarstė ir mes šiandien nematome lyderystės, nematome vieningos politinės struktūros, kuri veiktų“, – sako L. Bielinis.

Tuo tarpu V. Valentinavičius sutinka, kad stipraus konservatorių kandidato nesimato, o blogos praeities šešėliai partiją gali persekioti ir ateinančių rinkimų metu.

Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti.

„Didelė Matijošaičio sėkmės dalis Kaune buvo prieš tai buvusios, konservatorių dominuojamos Kauno tarybos nesėkmės – bloga reputacija, kurią konservatoriams Kaune sukūrė Andriaus Kupčinsko meravimas. Savivaldos rinkimuose šie dalykai gali sugrįžti – tada konservatoriams būtų ne taip lengva susigrąžinti šitą tvirtovę. Juo labiau kad Kaune nesimato stipraus jų kandidato į merus. Nebent pavyktų jį per likusį laiką surasti ir iškelti kaip savo vėliavą. Dabar susidaro toks vaizdas, kad aiškaus ir patrauklaus lyderio tarp Kauno konservatorių nelabai matyti“, – svarsto MRU docentas.

Politologo teigimu, Jurgitos Šiugždinienės kaip konservatorių kandidatės į Kauno mero postą iškėlimas – labai abejotinas ir toks žingsnis jį nustebintų.

„Šiugždinienė savivaldos rinkimuose jau vedė konservatorių partiją ir nepasižymėjo sėkme. Ji dabar yra švietimo ministrė ir didelis klausimas, ar tai jai pridės bent kažkiek balsų Kaune. Iš ministrų eiti kandidatuoti į merus Kaune – aš labai nustebčiau, jeigu toks sprendimas būtų padarytas. Tokius sprendimus galima daryti tik tuo atveju, kai sėkmė yra garantuota, o šiuo atveju to tikrai nėra“, – teigia V. Valentinavičius.

Tuo tarpu L. Bielinis ją matytų kaip ryškią ir gerą oponentę kitiems kandidatams.

„Šiugždinienė kaip asmenybė iš tikrųjų geba energingai veikti, kalbėti. Tad jeigu tikrai ji bus konservatorių kandidatė – ji galėtų būti aktyvi kandidatė“, – sako VDU profesorius.

Paklaustas, ar buvimas valdančiojoje daugumoje gali pakenkti konservatorių kandidatui į mero postą, V. Valentinavičius mano, kad šiuo metu priklausyti valdančiajai daugumai nėra blogai. Ekspertas teigia, kad valdantieji sėkmingai suvaldė pandemiją, o karo kontekste taip pat atrodo solidžiai.

„Drįsčiau pastebėti, kad dabar priklausyti valdančiajai daugumai pasidarė ne taip blogai kaip prieš pusę metų. Valdantieji pakankamai sėkmingai suvaldė pandemiją, migrantų krizę, pakankamai solidžiai atrodo karo Ukrainoje kontekste. Tad partijos populiarumas ir reitingai gali sugrįžti. Dabar visuomenės nuomonės apklausų bendrovių lentelėse konservatoriai, kaip valdantieji, užima pakankamai geras pozicijas. Po trejų metų valdžioje jie sugeba užimti vis dar tas pačias geras pozicijas kaip ir pirmaujančios kairiosios partijos“, – tvirtina V. Valentinavičius.

L. Bielinio nuomone, savivaldos rinkimai didžiąja dalimi yra susieti su vietinėmis, ūkinėmis, problemomis – gatvių tvarkymu, statybomis. Jo nuomone, į tai ir reikia kreipti dėmesį mero rinkimų metu. Politologas V. Valentinavičius taip pat priduria, kad savivaldos lygiu Kaune vyksta kitokia kova nei Seimo rinkimuose.

„Ten varžosi skirtingų merų reputacijos, skirtingų partijų įdirbiai būtent Kauno taryboje – kaip jie valdė miestą“, – teigia ekspertas.

ELTA primena, kad Gabrielius Landsbergis anksčiau yra aiškiai įvardinęs, jog partijos radare – didžiųjų miestų merų postai: „Norisi nepralaimėti ten, kur esame, ten, kur turime savo merus. (...) Matau erdvės pasirodyti stipriai: sutelkti rinkėjus, rasti rinkėjų didžiuosiuose miestuose“.

A. Verygos nenurašo: jis turi stiprią paramos grupę Kaune

Oficialiai patvirtinus, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Kauno mero postą tapo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, politologai sutaria, jog jis gali būti ryškus kandidatas ir stiprus konkurentas kitų partijų iškeltiems atstovams.

„Jeigu konkurentu (V. Matijošaičiui – ELTA) taps, kaip yra kalbama, Veryga, iš tikrųjų bus labai sunku prieš jį laimėti, nes jis, mes žinome, yra puikus komunikatorius, energingas, tai, ko gero, jis turi daugiau šansų laimėti“, – sako L. Bielinis.

Politologas tvirtina, kad yra neutralus partijų klausimu, tačiau savivaldos rinkimų sėkmę bent šiuo metu prognozuotų būtent LVŽS kandidatui.

„Jeigu nebus kitų ryškių kandidatų, tai „valstiečiams“ su Veryga, kaip pagrindiniu kandidatu, iš tikrųjų yra šansas. O jeigu atsiras kažkokių labai ryškių kandidatų iš dešinės, nuo liberalų, nuo to paties Matijošaičio ar nuo Skvernelio – tada mes matysime rimtą kovą, kurios rezultatas nenusakomas“, – teigia VDU profesorius.

Nors MRU docentas V. Valentinavičius „valstiečių“, kaip partijos, sėkme nėra garantuotas, jo nuomone, A. Veryga – ypatingas, dėmesio vertas atvejis.

„Valstiečiai“ kaip partija Kaune buvo stiprūs tiek, kiek ėjo kartu su „Vieningu Kaunu“, tad partinių rinkėjų Kaune jie turi nedaug. Bet Veryga yra ypatingas atvejis. Jis – gerai žinomas veidas, susijęs su Kauno gydytojų gildija. Kai kas tą gildiją vadina klanu... Jis turi stiprią paramos grupę Kaune ir todėl gali būti pakankamai pavojingas kitiems kandidatams“, – sako politologas V. Valentinavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kol kas yra vienintelė, oficialiai patvirtinusi ir iškėlusi savo kandidatą į Kauno mero postą.

Darbų iššūkiai

Dariaus ir Girėno stadiono darbai – jau finišo tiesiojoje. Sudėtingiausi konstrukciniai darbai jau baigti. Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas natūralios vejos įrengimui, jau pradėta ją ir šienauti.

„Visų darbų užbaigtumas yra apie 90 proc. Šiuo metu įrenginėjama veja, atliekami vidaus darbai. Stadione vis dar dirba apie 250 darbuotojų“, – kalbėjo darbus atliekančios bendrovės „Autokausta“ projekto vadovas Lauras Zakaras.

Jis pripažino, kad buvo kilę tam tikrų iššūkių dėl to, jog prieš tai stadioną statė turkų bendrovė, o vėliau „Autokausta“ perėmė ir tęsė darbus, tačiau prieš tai buvę rangovai daug nukrypimų nuo projekto nepadarė, todėl buvo galima dėliotis tolimesnį darbų planą.

Dabar nemažas dėmesys skiriamas natūralios vejos įrengimui. Dalis stadiono jau padengta žolės velėna, ji jau laistoma, šienaujama, tačiau likutis bus paklotas kai tik leis orai. Dar reikės ją specialiais siūlais pritvirtinti. Ši veja išskirtinė, nes yra šildoma, tad taip bus galima pratęsti futbolo sezoną bent keliais mėnesiais.

Taip pat darbininkai įrenginėja sanitarinius mazgus, darbuojasi VIP tribūnose. Dar nėra įrengta ir lengvosios atletikos infrastruktūra, nėra ir per varžybas būtinų švieslenčių, kitų elementų, tad vaizdas kol kas dar iš tiesų yra kaip didelėje statybų aikštelėje, o ne didžiausiame šalies stadione.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teko koreguoti projektą

Rekonstrukcijos pradžioje buvo numatyta, kad tribūnos liks tos pačios, tačiau darbų eigoje visgi teko jas statyti naujai. Taip pat dėl priešgaisrinių reikalavimų keitėsi stadiono išorės apdaila.

„Darėme tyrimus ir paaiškėjo, kad konstrukcijos neatlaikytų apkrovos, todėl reikėjo statyti naujas tribūnas“, – replikavo L. Zakaras.

Stadiono architektai nurodė ir dar vieną svarbų pokytį. Pradžioje buvo numatyta, kad stadiono išorė bus dengta medinėmis lentelėmis, tačiau dabar Žaliakalnio širdyje esantį objektą juosia aliuminio apdaila. Toks sprendimas esą leis sutaupyti lėšų, nes medines lenteles reikia kone kasmet tinkamai padengti dėl priešgaisrinės saugos.

„Išoriškai galbūt atrodo, kad viskas pasikeitė labai drastiškai, tačiau realiai pasikeitė nedaug. Pasikeitė fasado medžiaga. Techniniame projekte buvo numatytas medinis fasadas, sudarantis tokią bangą. Tai laikančiosios konstrukcijos išliko visiškai tokios pačios, tačiau ant jų montuojama aliuminio žaliuzės. Susiliejimas su aplinka vyksta ne tik per medžiagas, bet ir per formą. Manau, kad šis sprendimas kaip tik leis dar labiau atspindėti šviesą ir fasadą pritaikyti prie norimo renginio“, – komentavo architektas Tomas Kuleša.

Šis stadionas, ko gero, bus pigiausias visame Pabaltijyje, nes kiti planuoja statyti žymiai brangiau.

Dėl projekto pokyčių kito ir stadiono rekonstrukcijos kaina. Tačiau miesto vadovai tikina, kad tokį objektą pavyko pastatyti sąlyginai pigiai, nes jei būtų sutartis pasirašoma dabar, kaina būtų išaugus ne vieną kartą.

„Šis stadionas, ko gero, bus pigiausias visame Pabaltijyje, nes kiti planuoja statyti žymiai brangiau“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Stadiono kaina – daugiau nei 43 mln. eurų. Į šią kainą įskaičiuotas ir penkių teniso kortų bei požeminės automobilių aikštelės, skirtos tarnybiniam transportui, įrengimas.

„Laiku spėjome susipirkti medžiagas, todėl mus mažai paveikė pandemija, pablogėję santykiai su Kinija. Jei šiemet viską pirktumėme, būtų apie 70-80 proc. didesnė kaina“, – antrino ir Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Varžybos su Vilniumi

Stadioną apžiūrėjęs miesto atstovas juokavo, kad dabar rezultatas 1:0 Kauno naudai, mat Vilniuje stadionas tik pradedamas vystyti, o Kaune jau liko tik baigiamieji darbai.

„Susirinkome pasidžiaugti, kad Kaunas 1:0 laimi prieš Vilnių. Kaunas pastaraisiais metais labai išplėtė sporto infrastruktūrą. Ką tik dalyvavome atidarant ledo areną, taip pat prie „Žalgirio“ arenos pastatytą didžiausią baseiną Baltijos šalyse. Šiai dienai stovime stadione, iki kurio atidarymo liko gal koks mėnuo ir dvi savaitės“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Šiuo metu dar nėra aišku, kas valdys Dariaus ir Girėno stadioną, nes renkamas koncesininkas. Tikėtina, kad vienas operatorius kartu valdys ir Kauno sporto halę, tačiau šios detalės paaiškės vėliau.

Rekonstrukcijos terminas pailgėjo apie du mėnesius. Kliūčių buvo ir dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, ir išaugusių medžiagų kainų. Dabar planuojama, kad visi stadiono statybos ir įrengimo darbai turėtų būti baigti maždaug liepos viduryje, tačiau atidarymo šventė gali būti nukelta iki rudens pradžios, nes stadioną norima atidaryti ne koncertu, o būtent pirmosiomis futbolo varžybomis.

Dariaus ir Girėno stadione tilps 15 tūkst. žiūrovų, iš jų apie 1 tūkst. vietų bus įrengta VIP tribūnose. Šis Kauno stadionas atitiks aukščiausius UEFA reikalavimus, todėl čia  galės vykti aukščiausio lygio futbolo varžybos.

Mainais už tai G. Balnis V. Matijošaičio šeimai pardavė 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą.

Apie užbaigtą sandorį antradienį pranešė G. Balnis, sandorio vertė neatskleidžiama.

„Sutartis pasirašyta šiandien, sandorio vertė šalių susitarimu neskelbiama. Siekiant išvengti nepagrįstų interpretacijų, sutartyje nėra aptartos ar numatytos opciono ar akcijų grąžinimo sąlygos“, – teigiama pranešime.

Mainais už „Amber Food“ akcijas G. Balnis V. Matijošaičio šeimai perdavė 20 proc. akcijų paketus nekilnojamojo turto valdymo įmonėse „Gildijos investicijos“, „Laisvės investicijos“, „Jūros investicijos“, „Vokiečių investicijos“ ir „Rinktinės investicijos“, kurių 80 proc. akcijų valdė V. Matijošaičio šeimos bendrovės.

Jos nuo šiol valdys 100 proc. Vilniaus centre statomo viešbučio „Double Tree by Hilton“ įmonės akcijų, „Metropolio“ viešbutį Kaune su kitais gretimais pastatais, patalpas Kauno Rotušėje ir Vokiečių gatvėje Vilniuje, taip pat 51 proc. bendrovės „Baltic Hospitality“ akcijų.

G. Balnis anksčiau BNS sakė, kad jo perduotų NT įmonių akcijų vertė yra didesnė nei „Amber food“, tačiau sprendimus reikėjo priimti greitai ir ne laikas buvo ginčytis.

Sandoriu G. Balnio kontroliuojama įmonė „APC Investicijos“ taip pat išpirko 100 proc. bendrovės „Knygų karta“ akcijų. Pastarajai įmonei priklauso patalpos po Baltuoju tiltu Vilniuje.

G. Balnis sako, kad sprendimui atskirti veiklas įtakos turėjo reputacijos krizė: balandžio pabaigoje jis minėjo, jog restoranai patyrė beprecedentę aktyvistų, raginančių V. Matijošaičio iš dalies valdomą „Vičiūnų grupę“ kuo greičiau trauktis iš Rusijos, ataką.

„Vos pradedančiam po pandemijos atsigauti verslui smogė reputacijos krizė. Sprendimas radikaliai atskirti veiklas leidžia kiekvienai sandorio šaliai aiškiau suvokti riziką, mažiau priklausyti nuo išorinių veiksnių ir visiškai susitelkti ties konkrečia veikla“, – sakė G. Balnis.  

„Amber Food“ nėra „Vičiūnų grupės“ dalis, tačiau visuomenės akyse akcininko sąsajos užtenka, kad viskas būtų matuojama tuo pačiu matu. Restoranai tapo patogiu taikiniu, nepaisant fakto, kad „Amber Food“ su Rusija neturi nieko bendro, toje rinkoje neveikia, nieko iš jos neperka ir nieko jai neparduoda“, – anksčiau BNS teigė verslininkas.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir Lietuvos bei kitų Vakarų šalių verslams masiškai traukiantis iš Rusijos, „Vičiūnų grupė“ pranešė stabdanti gamybą fabrike Tilžėje, o vėliau sulaukusi kritikos patikslino, jog gamybą tęs, kol turės žaliavų, ir per kelis mėnesius parduos verslą. Jos produkcija iki šiol parduodama Rusijoje ir kitose Rytų rinkose. Dėl to visuomenėje kilo pasipiktinimas.

„Amber food“ grupei priklauso restoranai „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Manami“, „Sugamour“, „La Crepe“, „Skonis“, „Guacamole“, „Lunch up“, „Grill Terrace“  ir kiti.

„Amber Food“ pernai patyrė 497,9 tūkst. eurų nuostolių – beveik du kartus daugiau nei 2020 metais (255 tūkst.). Įmonės pajamos išaugo 20,4 proc. iki 17,9 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje.

Lyginant su prieš mėnesį (2022 m. kovą) vykusia apklausa 4 procentiniais punktais išaugo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas, 5 procentiniais punktais padidėjo ir palankus Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas.

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito.

Palankiausiai visuomenė vertina prezidentus

Kaip rodo balandžio mėnesį vykusios apklausos duomenys, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 81 proc., nepalankiai 10 proc.) ir šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 62 proc., nepalankiai 28 proc.).

Visuomenė taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki dvi kadencijas Lietuvai vadovavusia prezidente Dalia Grybauskaite (palankiai 55 proc., 36 proc.), krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku (palankiai 54 proc., nepalankiai 27 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.), Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu (palankiai 51 proc., nepalankiai 31 proc.), eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi (palankiai 50 proc., nepalankiai 25 proc.) ir socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.). Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.

ELTOS informacija.

Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų – premjerė ir ministrai

Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų patenka ir Ministrų Kabineto nariai: ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (palankiai 14 proc., nepalankiai 77 proc.), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (palankiai 20 proc., nepalankiai 73 proc.), sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (palankiai 27 proc., nepalankiai 64 proc.). Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų patenka ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė (palankiai 32 proc., nepalankiai 62 proc.).

Nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše – ir profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai 21 proc., nepalankiai 71 proc.), Seimo narys Petras Gražulis (palankiai 18 proc., nepalankiai 70 proc.), europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (palankiai 11 proc., nepalankiai 65 proc.).

Nepalankiausiai vertinamos institucijos – Seimas ir Vyriausybė

Balandžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia (67 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (63 proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (59 proc. pasitiki, 34 proc. nepasitiki).

Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki šalies žiniasklaida (43 proc. pasitiki,  52 proc. nepasitiki), Vyriausybe pasitiki kas trečias ir nepasitiki šeši iš dešimties (33 proc. pasitiki, 63 proc. nepasitiki), o Seimu pasitiki tik vienas iš keturių ir nepasitiki septyni iš dešimties šalies gyventojų (25 proc. pasitiki, 71 proc. nepasitiki). Lietuvos Seimas ir toliau išlieka institucija, kuria gyventojai nepasitiki labiausiai.

Kaip parodė tyrimas, per pastarąjį mėnesį institucijų vertinimai nepakito.

ELTOS informacija.

Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Lyginant su vasario mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, kovo 10–24 dienomis gyventojų nuomonė buvo kiek blogesnė valdančiųjų konservatorių atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu teigiančių, kad balsuotų už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą partiją, buvo 9,3 proc. gyventojų. Tai yra 2,4 procentinio punkto mažiau, nei buvo ankstesnėje apklausoje (vasarį TS-LKD palaikymas siekė 11,7 proc.). Su tokiu rezultatu Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai įsitaisė trečiojoje reitingų lentelės vietoje.

Antrą mėnesį iš eilės lydere reitingų lentelėje išlieka Sauliaus Skvernelio vedama partija „Vardan Lietuvos“. Tai, kad turi norą balsuoti už šią politinę jėgą, kovą tvirtino 13,2 proc. apklaustų respondentų. Panašiai tiek buvo ir beveik mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje (13,7 proc. vasarį).

Antrieji reitingų lentelėje lieka Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsą kovą ketino atiduoti 12,6 proc. rinkėjų, iš esmės tiek pat (12 proc.) buvo ir vasarį.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis: kovą šią partiją palaikė 7,5 proc. gyventojų, mėnesiu anksčiau – 6,7 proc. apklaustųjų. Už liberalų nugarų – partija „Laisvė ir teisingumas“. Šį politinį darinį kovą palaikė 6,9 proc., o vasarį – 6,2 proc. gyventojų.

Tai, kad galėtų balsuoti už „darbiečius“, pirmąjį pavasario mėnesį prisipažino 5,4 proc. Lietuvoje gyvenančių respondentų (vasarį tokių buvo 6,2 proc.).

Paskutiniai tarp partijų, peržengiančių 5 proc. palaikymo barjerą, – „valstiečiai“. Dar ne taip seniai buvusius reitingo lyderius kovą palaikė 5,3 proc. gyventojų. Vasarį Ramūno Karbauskio vedamos partijos palaikymas siekė 6,1 proc.

Toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (kovą ją palaikė 3,5 proc., vasarį – 2,6 proc. gyventojų), Laisvės partija (kovą palaikė 3 proc., vasarį – 2,9 proc. gyventojų). Apie 1 procentinį punktą sukasi Lietuvos regionų partijos (1 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) (0,6 proc.) palaikymas.

Trys iš dešimties (30,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Panašiai tiek buvo ir vasarį (29,6 proc.).

Neaiški pozicija dėl verslo Rusijoje kainavo V. Matijošaičiui visuomenės pasitikėjimą

Pokyčių yra šiek tiek daugiau, žvelgiant į tai, kaip keitėsi visuomenės požiūris dėl konkrečių politikų. Panašu, kad viešojoje erdvėje tvyrantis pasipiktinimas neprincipinga Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pozicija, stabdant „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje, turėjo įtakos laikinosios sostinės vadovo reitingams. V. Matijošaičio mindžikavimas dėl jo įkurto verslo pasitraukimo iš Rusijos rinkų kainavo bent jau 10 procentinių punktų per mėnesį sumažėjusį palankų vertinimą. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Matijošaitį palankiai kovą vertino 36 proc. gyventojų, o nepalankiai – 47 proc.

Lyginant su vasario mėnesio apklausomis, 6 procentiniais punktais sumažėjo ir dvi kadencijas Lietuvai vadovavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymas. Ją kovą palankiai vertino 55 proc. gyventojų, o nepalankiai – 36 proc.

Taip pat 4 procentiniais punktais suprastėjo kontraversiškai vertinamo Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas. Tuo metu 3 procentiniais punktais pablogėjo pastaruoju metu viešojoje erdvėje mažai matomos socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės palaikymas. Kovą ją palankiai vertino 50 proc., o nepalankiai – 34 proc. Taip pat 3 procentiniai punktais sumažėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai – 43 proc.)

Augo palankus A. Anušausko vertinimas

Vienintelis tarp politikų, kuris gali pasidžiaugti šoktelėjusiu palankiu vertinimu, – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Per mėnesį šio pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai matomo politiko palankus vertinimas paaugo 6 procentiniais punktais. Paskutinių apklausų duomenimis, A. Anušauską palankiai vertino 53 proc. gyventojų, o nepalankiai – 24 proc. Su tokiais vertinimo rodikliais jis rikiuojasi 4 vietoje tarp visų reitinguotų politikų. Be to, A. Anušauskas yra palankiausiai vertinamas ministras Ingridos Šimonytės Vyriausybėje.

A.Anušauskas/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų figūruoja ministrai ir premjerė

Tuo metu kitus Vyriausybės narius visuomenė yra linkusi vertinti kur kas kritiškiau. Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų (nepalankiai įvertino daugiau nei šeši iš dešimties apklaustųjų) kovą – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (nepalankiai vertina 75 proc., o palankiai – 16 proc.). Geru vertinimu negali pasigirti ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (75 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai) bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (66 proc. nepalankiai ir 26 proc. palankiai). Į šį ratą patenka ir pati premjerė Ingrida Šimonytė (63 proc. nepalankiai ir 32 proc. palankiai).

Visuomenė taip pat nepalankiai vertina profesorių Vytautą Landsbergį (atitinkamai 72 proc. nepalankiai ir 21 proc. palankiai), parlamentarą Petrą Gražulį (70 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai). Sąrašą galiausiai užbaigia europarlamentaras Valdemaras Tomaševskįs (62 proc. nepalankiai ir 11 proc. palankiai). 

Palankiausiai vertinamų trejetukas nesikeičia

Palankiausiai vertinamų politikų sąraše – trys Lietuvos prezidentai. Gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (81 proc. vertina palankiai, 11 proc. – nepalankiai). Šiuo metu prezidento pareigas einantį Gitaną Nausėdą palankiai vertina 67 proc., o nepalankiai – 26 proc. Toliau reitinge rikiuojasi D. Grybauskaitė, A. Anušauskas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (palankiai vertina 52 proc., o nepalankiai – 29 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (palankiai 51 proc., o nepalankiai 22 proc.), LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė (palankiai 50 proc., o nepalankiai 34 proc.). Tarp politikų, kuriuos labiau vertina palankiai nei nepalankiai, yra ir S. Skvernelis (palankiai 48 proc., o nepalankiai 43 proc.).

Žmonėms problemų tai nenustumia, bet pakoreguoja partijų elgesį ir retoriką.

Prielaidų didesniems pokyčiams partiniuose reitinguose nėra

„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, per mėnesį esmingų pokyčių partijų vertinime neįvyko. Anot jos, Lietuvos politinėms jėgoms iš esmės laikantis identiško požiūrio į Rusijos keliamas grėsmes bei vykstantį karą Ukrainoje, didesnio pagrindo reitingų dinamikai nėra. Juo labiau, kad būtent karo Ukrainoje tema yra persmelkusi ir visą Lietuvos viešąją erdvę.

„Ši apklausa buvo jau prasidėjus karui, ir kažkokių pokyčių partinėje linijoje nebuvo. Praktiškai visos partijos ir laikosi vienodos pozicijos. Išskyrus galbūt Jedinskio pasisakymus“, – Eltai komentavo R. Ališauskienė.

Jei, tęsė sociologė, nacionaliniu lygmeniu būtų išryškėjusios skirtys dėl, pavyzdžiui, saugumo ar Rusijos vertinimo klausimų, situacija ir partinių reitingų lentelėje būtų visai kitokia.

Žinoma, didesnius partijų pasistumdymus galėjo lemti ir dar žiemos pabaigoje virusios diskusijos dėl išaugusių kainų. Visgi, sutiko R. Ališauskienė, karo Ukrainoje ir Lietuvos saugumo temos viešojoje erdvėje viską užgožė.

„Dėl socialinių klausimų nebuvo didelės diskusijos arba bent jau tokios, kuri sugebėtų permušti karo temą. Tais klausimais, kuriais partijos nuomonės gali išsiskirti, – tai juos karo tematika nustumia į antrąjį planą. Žmonėms problemų tai nenustumia, bet pakoreguoja partijų elgesį ir retoriką“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Dar neaišku, ar V. Matijošaičio karjerai atėjo pabaiga

Tuo metu komentuodama Kauno miesto mero V. Matijošaičio situaciją, R. Ališauskienė neskubėjo dėti taško laikinosios sostinės mero politinėje karjeroje. Keli pastaruoju metu kilę skandalai, jos manymu, dar nebūtinai reiškia, kad tai taps priežastimi kadaise gausioms V. Matijošaičio simpatikų gretoms nebegrįžti ateityje.

ELTA primena, kad V. Matijošaitis, nepaisant visuomenės raginimų, nėra pateikęs konkretaus atsakymo, kada jo sukurtas verslas išeis iš Rusijos rinkos. Pasak jo, daroma viskas, kad jo sukurtas verslas Rusijoje būtų uždarytas kuo greičiau, tačiau, kada tiksliai, esą neįmanoma pasakyti. Meras pastaruoju metu kritikos susilaukė ne tik dėl „Vičiūnų grupės“ klausimo. Bent jau viešojoje erdvėje V. Matijošaičiui, kaip politikui, nepagelbėjo tai, kad kilo korupcijos skandalas jo vadovaujamos savivaldybės administracijoje. Jos epicentre – rekordinį kyšį galimai paėmęs jau buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Komentuodama skandalą dėl „Vičiūnų grupės“, R. Ališauskienė akcentavo, kad reikėtų bent jau kelių mėnesių, jog būtų galima pasakyti, ar politinei V. Matijošaičio karjerai Kaune neatėjo galas.

„Tai pirminė reakcija į naujienas. Todėl sunku būtų pasakyti, ar čia jau viskas aišku. Reikia bent jau poros mėnesių, kad matytųsi, ar negrįžtamą žalą sau pasidarė, ar tai daugiau pirminė emocinė gyventojų reakcija. Visgi jis nėra nacionalinis veikėjas, tuo labiau kad jis nėra partinis“, – sakė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2022 m. kovo 10–24 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18–74 metų), apklausa vyko 120 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18–74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Socialiniuose tinkluose vyksta tikri mūšiai. Tiesa, dažniausiai tokios diskusijos niekur neveda. Ar anksčiau buvo geriau? Gal pasiilgote laikų, kai Kaunas buvo duobių sostinė, ir kt.?

Konservatoriai buvo vieni aršiausių, kai kilo rekordinio kyšio skandalas. Tarsi pamiršo, kad prie jų pačių būta ne vieno.

Tačiau grįžkime prie esmės. Iš tiesų susvyravę dabartinio mero reitingai atveria galimybes kitiems pakovoti ir netgi laimėti kitais metais vyksiančiuose mero rinkimuose.

Taip, per aštuonerius metus Kaunas pasikeitė neatpažįstamai, ir tai reikia pripažinti. Nereikia kvestionuoti V. Matijošaičio gerų darbų ir iniciatyvų, tačiau juk būta ir trūkumų.

Vienas pagrindinių, kuris bent mane stebina labiausiai, – tai baimė kalbėtis su miesto bendruomene: nesvarbu, ar tai Žemųjų Šančių, ar aktyvaus jaunimo, ar net kitų partijų gerbėjais. Galime mėgti vieni kitus ar nekęsti vieni kitų, bet reikia kalbėtis tarpusavyje, nes visi kartu esame Kauno bendruomenė, kuri taip pat keičiasi: kažkada buvo konservatoriška, paskui tapo „Vieningo Kauno“, o kitais metais vėl gali pasikeisti.

Skirtingos nuomonės nėra motyvas kibti vieni kitiems į atlapus ar atsiverti tylos siena. Verta prisiminti prancūzų rašytojo ir filosofo Voltero (Francois Marie Arouet Voltaire) žodžius: „Nesutinku su tavimi, bet visada ginsiu tavo teisę turėti savo nuomonę.“

Tik gaila, kad kol kas tiek iš Kauno liberalų, tiek iš konservatorių (socialdemokratų balso mieste, apskritai, nesigirdi) liejasi tik priekaištai ir kritika dabartiniams vadovams, bet naujų idėjų nesigirdi. Netinka viskas, nors tie patys liberalai dar prieš ketverius metus darniai dirbo kartu su „Vieningu Kaunu“. Tarsi pagrindinė ir varomoji idėja būtų apjuodinti oponentą. Tačiau juk nuo purvo pylimo Kaunas neišgražės.

Gintautas Labanauskas / M. Vizbaro / BNS nuotr.

Nemažai tenka bendrauti su verslo bendruomene, kuri, beje, taip pat pasigenda aktyvesnio įsitraukimo į darnią miesto plėtrą. Jų stalčiuose ne viena idėja ar projektas. Tai būtina išnaudoti.

Kaip ir sinergiją su Kauno rajonu, tik be ultimatumų ir griežtos sienų politikos – čia miesto vaikai, čia rajono.

Apie tai turėtų kalbėtis, diskutuoti ir ginčytis Kauno politikai: tiek opozicija, tiek valdantieji. Taip būtų kuriamas atviras, šiuolaikiškas miestas.

Gyventojų apklausos – dar viena demokratijos priemonė, padedanti kurti stiprią miesto bendruomenę. Žinoma, oponentai iškart primintų „šlovingus“ konservatorių valdymo laikus, kai Kaune buvo pamėgta diskutuoti ir nieko nedaryti, nes juk visiems geras nebūsi, visada atsiras prieštaraujančių. Tačiau tai kraštutinumai.

Diskusijos, kaip ir apklausos, negali virsti turgaus lygio ginčais. Tačiau neretai kauniečių balsą išgirsti tikrai verta. Net neabejoju, kad prieš Vilniaus gatvės rekonstrukciją surengus apklausą, ar reikia lyginti akmenis, būtų sulaukta kauniečių palaikymo. Tai būtų buvęs stiprus koziris prieš paveldosaugininkus. Rengti apklausą jau prasidėjus rekonstrukcijai ir kilus ginčams – tai tik gaisro gesinimas ir nepagarba kauniečiams.

Jo teigimu, „nesueina į vieną vietą“ mero veiksmai, kai šis tuo pačiu ir vykdo veiklą Rusijoje, ir priima pabėgėlius iš Ukrainos.

„Man įdomu, juk meras vykdo veiklas Kaune – priima pabėgėlius, yra pabėgėlių centrai, Ukrainos žmonėms teikiama humanitarinė pagalba. Tai yra daro tuos darbus, kurie visiškai suprantami jo, kaip mero, veikloje. Ir tuo pat metu vykdo veiklą Rusijoje“, – trečiadienį LRT teigė prezidentas.

„Šitie du dalykai man niekaip nesuvokiami – jie man nesueina į vieną vietą. Dėl to aš tikiuosi, kad pirmiausia patys kauniečiai turėtų pasakyti savo nuomonę, ką jie galvoja apie tokią situaciją“, – sakė jis.

Šitie du dalykai man niekaip nesuvokiami – jie man nesueina į vieną vietą.

„Vičiūnų grupė“ kovo 7 dieną pranešė stabdanti veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

Tačiau praėjus savaitei visuomenininkas Andrius Tapinas feisbuke paskelbė, jog gamybos apimtys „Vičiūnų“ gamykloje Rusijoje nemažėja.

V. Matijošaitis teigė, jog neįmanoma numatyti terminų, kada „Vičiūnų grupė“ sustabdys savo verslą Rusijoje.

Dalis „Vičiūnų grupės“ produkcijos gaminama Kaliningrado srityje ir yra parduodama Rusijoje, kitose Rytų rinkose.

„Vičiūnų grupė“ taip pat valdo įmonę Ukrainoje, jos filialai veikia Kyjive, Charkive, Dnepropetrovske, Odesoje ir Ivano Frankivske.

Kovo 14 dieną pranešta, jog po artilerijos apšaudymo užsiliepsnojo ir visiškai sudegė „Vičiūnų grupės“ logistikos sandėlis, esantis Ukrainoje, Brovaruose, apie 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kyjivo.

V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento.

Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

„Ne taip ir dažnai būna tokie kritimai“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Jo teigimu, stipriai sumažėjęs V. Matijošaičio reitingas susijęs ir su korupcijos skandalu jo vadovaujamoje savivaldybėje, ir su „Vičiūnų grupės“ delsimu trauktis iš Rusijos, pradėjusios karą Ukrainoje.

Valdančiųjų reitingai auga

Kovą augo šeštoje vietoje reitingų lentelėje esančios premjerės Ingridos Šimonytės reitingas. Ją palankiai vertino 35,5 proc. (24,3 proc. vasarį) respondentų, nepalankiai – 47,9 proc. (55,7 proc.) apklaustųjų.

Penktoje vietoje – visuomenės pasitikėjimą taip pat auginusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ją palankiai vertina 36,2 proc. gyventojų (30 proc.), neigiamai – 37,5 proc. (44,6 proc.)

„Ji beveik išlipo iš minuso ir tas prieaugis – ganėtinai rimtas. Paaugo ir Šimonytės, ir Bilotaitės, ir Anušausko, ir Vyriausybės reitingai“, – sakė „Vilmorus“ vadovas.

Prasidėjus karui Ukrainoje, į trečiąją vietą iš šeštosios šoktelėjo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingai, jį teigiamai vertina 39,9 proc. gyventojų (28,2 proc.), neigiamai – 28,4 proc. (35,3 proc.).

„A. Anušauskas matomas ir, matyt, tai, ką jis kalba, tinka žmonėms“, – sakė V. Gaidys.

Tuo metu dešimtojoje vietoje yra sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasitikėjimas politiku irgi augo, jį teigiamai vertino 23,5 proc. (20 proc.) gyventojų, neigiamai – 50,4 proc. (56,1 proc.).

„Jo reitingai irgi šiek tiek padidėjo. Faktiškai visų politikų reitingai šiek tiek pakilo su labai mažomis išimtimis, išskyrus tai, kad V. Matijošaičio katastrofinis kritimas ir Vilijos Blinkevičiūtės nuoseklus mažėjimas“, – kalbėjo sociologas.

Ūgtelėjo ir septintoje vietoje lentelėje esančios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reitingas. Kovą ją palankiai vertino 28,9 proc. respondentų (21 proc.), neigiamai – 49 proc. respondentų (41 proc.).

Pirmas – ir toliau prezidentas

Šalies vadovą Gitaną Nausėdą kovą palankiai vertino 51,4 proc. gyventojų (50,9 proc.), neigiamai – 26,8 proc (26,5 proc.). Jis išlieka pirmas politikų reitingų lentelėje.

Antroje vietoje – opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kurią palankiai vertina 41,5 proc. respondentų (42,4 proc.), neigiamai – 27 proc. (25,1 proc.).

Ketvirtas – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Jį teigiamai vertina 37,4 proc. respondentų (36,8 proc.), neigiamai – 33,1 proc. (34,2 proc.).

Aštunta yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ją palankiai vertina 27,8 proc., apklaustųjų (25,5 proc.), neigiamai – 23,5 proc. (27,5 proc.).

Daugiausiai neigiamų vertinimų ir toliau sulaukia užsienio reikalų ministras bei konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurį nepalankiai vertina 65,7 proc. respondentų, teigiamų – 17,5 proc.

Vis dėlto ir jo reitingas šiek tiek augo. Vasarį jis buvo sulaukęs 71,5 proc. neigiamų ir 12,8 proc. teigiamų vertinimų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa atlikta kovo 10–19 dienomis, apklausti 1005 žmonės, tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.