Tačiau V. Klyčko, anot jo, būgštauja, kad šiuo atveju politiniai interesai bus svarbesni už „sveiką protą ir valstybės interesus“. Vis dėlto Jis tikįs, kad šalies vadovybė supranta padėties rimtumą ir „visą atsakomybę“, rašė V. Klyčko. „Šiandien svarbiausia yra kariuomenės koviniai pajėgumai ir susitelkimas bei visuomenės vienybė“, – pažymėjo jis. Visuomenė esą abejoja dėl tikslingumo keisti personalą.

V. Klyčko pareikalavo nutraukti politines intrigas ir vidaus kovas. „Turime šiandien kovoti už viena – Ukrainos pergalę“, – akcentavo V. Klyčko.

Po žiniasklaidos pranešimų apie planuojamą V. Zalužno atleidimą Ukrainos prezidentas  Volodymyras Zelenskis interviu italų stočiai „Rai Pläne“ pripažino, kad ketina imtis karinės ir politinės vadovybės pertvarkos.

V. Zalužnui priskiriami dideli nuopelnai ginant Kyjivą ir atsikovojant teritorijas Rytų ir Pietų Ukrainoje. Apklausose generolas yra populiaresnis už prezidentą V. Zelenskį.

Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Žmonių, žuvusių per gruodžio 29 d. ataką prieš sostinę, skaičius išaugo iki 11 žmonių“, – rašoma pranešime.

Vėliau naujame įraše Kyjivo meras pranešė apie dar du žuvusiuosius, kurių kūnai buvo rasti sandėlio griuvėsiuose Ševčenkos ​​rajone.

"Atnaujinimas. Dar du žuvusiųjų kūnai ištraukti iš griuvėsių. Šiuo metu žinoma apie 13 aukų", - pažymėjo V. Klyčko.

Kaip jau buvo pranešta, penktadienį, gruodžio 29-ąją, Rusijos pajėgos smogė Ukrainai masinį smūgį. Nuo nakties okupantai atakavo šalį įvairių tipų smogiamaisiais dronais ir raketomis.

Ukrainos oro gynyba sunaikino 27 priešo bepiločius orlaivius ir 88 sparnuotąsias raketas Ch-101/Ch-555/Ch-55.

Anksčiau buvo pranešta, kad Kyjivo Ševčenkos ​​rajone iš sandėlio griuvėsių buvo išgelbėti aštuoni nukentėjusieji ir ištraukti devynių žuvusiųjų kūnai.

Protestą organizavo pilietinė grupė „Pinigai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. Rugsėjo mėnesį šią grupę įkūrė žmonės, susirūpinę, jų nuomone, nereikalingomis Ukrainos sostinės miesto tarybos išlaidomis.

Nepaisydami daugkartinių perspėjimų dėl oro pavojaus, šaltų ir drėgnų orų, protestuotojai, kurių dauguma buvo 20–40 metų amžiaus, susirinko į mitingą.

Jie išsiskirstė popiet, kai suveikė perspėjimo apie oro pavojų sistemos, Maskvai pradėjus naujausią raketų ataką prieš sostinę ir jos apylinkes.

Protestuotojai skandavo: „Geriau pirkti dronus nei statyti naują parką“ ir „Kuo daugiau pinigų išleisime kariuomenei, tuo greičiau Ukraina laimės šį karą“.

Tuo metu, kai fronte žūsta mūsų draugai, tėvai ir pažįstami, turime svarbesnių reikalų nei kelių atstatymas ir parkų gražinimas

„Tuo metu, kai fronte žūsta mūsų draugai, tėvai ir pažįstami, turime svarbesnių reikalų nei kelių atstatymas ir parkų gražinimas“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė viena iš protestuotojų Kateryna Zaderej.

Protestai Kyjive tapo itin reti po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą ir reguliariai atakavo sostinę.

Tačiau pastaruoju metu protestų padaugėjo, o ketvirtadienio demonstracija buvo viena didžiausių nuo karo pradžios.

Prieš prasidedant karui Kyjivo savivaldybių kyšininkavimas buvo laikomas didele problema.

Tačiau įtarimai korupcija persekioja Ukrainą net ir tada, kai ji iš Vakarų sąjungininkių sulaukia milijardinės paramos. Be to, tai tapo didele kliūtimi Ukrainai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Ketvirtadienį ES aukščiausiojo lygio susitikime Bendrijos vadovai susitarė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova.

Birželio mėnesį Kyjive po raketų atakos, per kurią žuvo trys žmonės, kilo visuomenės pasipiktinimo banga. Šie asmenys negalėjo patekti į ligoninėje įrengtą slėptuvę, nes, kaip vėliau paaiškėjo, ji buvo užrakinta.

Šis incidentas atkreipė visuomenės dėmesį į mieste esančių slėptuvių būklę. Kritikos sulaukė ir Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Vėliau Kyjivo prokurorai, atlikę tyrimą, nustatė daugybę pažeidimų, susijusių su tuo, kaip iš tikrųjų buvo išleista 1,2 mlrd. grivinų (30 mln. eurų) iš miesto biudžeto, skirto slėptuvių nuo smūgių remontui ir priežiūrai 2022–2023 metais.

Pastaruoju metu Ukrainos sostinėje rengiami protestai dėl milijonų dolerių (eurų) vertės miestų priežiūros ir infrastruktūros projektų. Šie pinigai, pasak demonstrantų, turėjo būti skirti Ukrainos kariuomenei.

Ketvirtadienį V. Klyčko miesto tarybos posėdyje paskelbė, kad Kyjivas planuoja skirti kariuomenei papildomai 600 mln. grivinų (14,8 mln. eurų). Tai bus papildoma suma prie 7 mlrd. grivinų (170 mln. eurų), jau skirtų šalies kariuomenei.

Kam naudingos tokios Kijevo mero kalbos ir ką jos liudija, plačiau papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

– Kaip jūs regite šį konfliktą tarp V. Klyčko ir V. Zelenskio? Ką liudija tokie vieši pareiškimai?

– Tai visiškai natūralu. Demokratinėje valstybėje politinių lyderių tarpusavio santykiai dažnai komplikuoti. Tai gali rodyti, kad situacija yra pakankamai sveika, kad galia nėra uždominuota vieno ar kito asmens, priešingai nei sako Kyjivo meras. Kai vyksta atvira kova, atsiranda ir pasišaudymas žodžiais. Kita vertus, Ukraina yra ypatingoje situacijoje. Ji ginasi nuo agresijos. Jei bus sudarytas įspūdis, kad šalies politinė arena fragmentuojasi ir nėra galimybių efektyviai atremti pagrindinę grėsmę, tai sunkins Ukrainos gynybinius planus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kam šis konfliktas gali būti naudingas? Tokios kalbos tikrai nemobilizuoja, o skaldo?

– Jei tokios kalbos eskaluotųsi į veiksmus, būtų matyti, kad nėra derinami planai, nėra kartu priimami sprendimai, tuomet tai taptų didele problema. Kol tai yra tik viešojoje erdvėje, kur reiškiama nuomonė, kuri nukreipta ir į rinkėjus, tol tai savaime nėra krizės požymis. Tačiau balansas tarp retorikos ir veiksmų, kurie galėtų atnešti žalos, yra labai jautrus.

– Vienas dalykas, kas vyksta šalies viduje ir joje lieka, tačiau visai kas kita, kai tokios kalbos persikelia į tarptautinę erdvę. Kaip tai gali paveikti sąjungininkus?

– Laikotarpis labai jautrus. Žinome, kad ir JAV vyksta svarstymai dėl naujo paramos Ukrainai paketo. Be to, ir Europos Sąjunga nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl 50 mlrd. eurų paramos. Tai nėra pats palankiausias metas. Tai sudaro prielaidas tiems, kurie kritiški Ukrainos atžvilgiu, teigti, kad padėtis šalyje nestabili, kad pinigai nebus naudojami efektyviai. Reikėtų, kad politiniai lyderiai Ukrainoje tai suprastų ir kad žodiniai apsišaudymai nevirstų tolimesne problema.

– Į šį žodžių karą buvo įsivėlęs ir kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas. Jis jau buvo užsiminęs apie tai, kad fronte nėra proveržio. Prieš kurį laiką buvo ir dar vienas žmogus, kuris kalbėjo tai, ko V. Zelenskis tikriausiai nenorėjo girdėti. Kalbu apie jo paties buvusį komandos narį Oleksijų Arestovyčių. Jis pareiškė, kad už taiką teks atiduoti Rusijai gabalėlį Ukrainos. Gal dalis politikų ruošia Ukrainos žmones tokiam scenarijui?

– Taip, tikrai. Labai svarbus santykis su kariuomenės vadu, nes jis tiesiogiai susijęs su Ukrainos gynybiniais planais ir jų įgyvendinimu praktiškai. V. Zelenskis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, tačiau jam reikia ir karininkų paramos. Nuomonių apklausos rodo, kad jei vyktų antrasis turas tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno, panašu, kad V. Zelenskio pranašumas prieš generolą būtų vos keliais procentiniais punktais. Vadinasi, tai gali virsti kova, kuri galėtų silpninti Ukrainos efektyvumą priimant gynybos sprendimus. Nepamirškime, kad ir pačioje Ukrainoje kitais metais turėtų vykti prezidento rinkimai. Akivaizdu, kad dėl karo padėties ir dėl Konstitucijos apribojimo tai turbūt neįvyks. Tačiau tai sukurs kritikams terpę svarstyti, ar neturėtų būti permąstoma, kaip veikia Ukrainos demokratija.

– Kol kas iš prezidento administracijos – tyla, tačiau, kokia turėtų būti prezidento reakcija į štai tokias kalbas?

– Tyla turbūt nėra pats blogiausias scenarijus, žinant, kad tai neįpils papildomos alyvos į ugnį. Žinant V. Zelenskį, žinant jo aktyvią retoriką, jam nepavyks visiškai nereaguoti. Artimiausiu metu sulauksime vienokios ar kitokios reakcijos. Svarbiausia, kad tai nesieskaluotų ir neturėtų žalos Ukrainai.

– Ar jums jau dėliojasi Ukrainos politinis paveikslas po šių diskusijų? Kas kokiose pusėse atsidurs po karo?

– Matome, kad politika pradėjo veikti. Šalyje nuolat vykdavo kovos tarp atskirų politinių veikėjų bei grupių. Dabar ryškėja tokie du galios centrai: V. Zelenskis bei V. Zalužnas. V. Zelenskis, tikėtina, sieks ir antrosios kadencijos, kada beįvyktų tie rinkimai. Tačiau Ukrainoje tikėjimas V. Zalužnu yra milžiniškas.

– O kur atsiduria buvęs prezidentas Petro Porošenko?

– Žinoma, jis matoma figūra, tačiau nepanašu, kad galėtų mesti rimtą iššūkį V. Zelenskiui. Neturėtume manyti, kad jis pasitrauks iš politikos.

„Buvo pernelyg daug informacijos, kuri neatitiko tikrovės“, – teigė buvęs bokso pasaulio čempionas, ragindamas sąžiningiau kalbėti apie tikrąją Ukrainos padėtį jos kovoje prieš Rusiją. „V. Zelenskis sumokės už klaidas, kurias padarė“, – pridūrė jis.

„Žinoma, galime euforiškai meluoti savo žmonėms ir savo partneriams. Tačiau negalime to daryti amžinai“, – pažymėjo sostinės meras.

Buvo pernelyg daug informacijos, kuri neatitiko tikrovės.

52-jų V. Klyčko demonstratyviai stojo į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno pusę. Šis, V. Zelenskio nepasitenkinimui, neseniai kalbėjo, kad karas atsidūrė aklavietėje.

„Jis sakė tiesą, – kalbėjo V. Klyčko. – Kartais žmonės nenori girdėti tiesos. Bet galiausiai jis yra atsakingas. Jis paaiškino ir argumentavo, kokia šiandien yra padėtis“.

V. Klyčko taip pat įspėjo nežaisti politinių žaidimų dėl savo nepriklausomybės kovojančioje šalyje. Dėl to jis esą ir toliau nekalba apie savo politinius planus.

Kartu V. Klyčko užtikrino savo paramą V. Zelenskiui – kol baigsis karas. „Prezidentas šiandien atlieka svarbią funkciją, ir mes turime remti jį iki karo pabaigos. Tačiau pasibaigus karui kiekvienas politikas sumokės už savo sėkmes ir nesėkmes“, – tęsė V. Klyčko.

Nėra šviesos, vandens ir galimybės pasigaminti maisto. Neveikia liftas, kuriuo būtų galima pabėgti iš 21-ojo aukšto, jei smogtų Rusijos raketa. Net vėl atsiradusi elektra niekada nedega ilgai.

„Rusijos smūgiai bloškia Ukrainą į akmens amžių“, – sako Anastasija Pyroženko.

Per pastarąsias 24 valandas jos 26 aukštų daugiabutyje elektra buvo atsiradusi tik pusvalandžiui. A. Pyroženko sako, kad „karinės gyvenimo sąlygos“ ją ir jos vyrą privertė palikti savo butą. 

„Mūsų pastatas aukščiausias rajone ir yra puikus taikinys rusų raketoms, todėl palikome savo butą ir persikraustėme pas tėvus... Ruošiamės blogiausiai žiemai savo gyvenime“, – sakė 25 metų moteris.  

Padėtis Ukrainos sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose smarkiai pablogėjo po to, kai antradienį buvo įvykdyta didžiausia raketų ataka prieš šalies energetikos sistemą.

Ukrainos valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenerho“ nurodo, kad apie 40 proc. ukrainiečių patiria sunkumų dėl mažiausiai 15 visoje šalyje pažeistų svarbių energetikos mazgų.

„Ukrenerho“ įspėjo, kad elektros tiekimo sutrikimai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, ir pridūrė, kad „šią žiemą mums reikia atsparumo ir drąsos“.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko taip pat pabrėžė, kad reikia būti pasirengusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui. 

„Blogiausias scenarijus. Tiesą sakant, nemėgstu apie tai kalbėti, bet turiu būti pasirengęs, jeigu [neturėsime] elektros, jei bus tamsa, nebus vandens, šildymo, paslaugų ir ryšio“, – penktadienį naujienų agentūrai AP sakė V. Klyčko. 

„Ukrenerho“ išplatintame pranešime teigia, kad „neveikia tūkstančiai kilometrų svarbiausių aukštos įtampos linijų“ ir kad tai paveikė visą šalį. 

Valstybinė operatorė taip pat paskelbė transformatorinės, kurią sunaikino Rusijos raketa, nuotrauką. Dėl šio raketos smūgio be elektros liko apie 400 tūkst. gyventojų. 

Išplatintame pranešime teigiama, kad „dabar elektros sistemoje yra dešimtys tokių transformatorinių" ir kad "įrangos neįmanoma greitai pakeisti“. 

Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis po praėjusios savaitės Rusijos raketų smūgių sakė, kad daugiau nei 10 mln. ukrainiečių liko be elektros. Sekmadienį jis pranešė, kad kai kur padėtis pagerėjo. 

„Tinklų ir techninio aprūpinimo pajėgumų atkūrimas, elektros perdavimo linijų išminavimas, remontas – viskas vyksta visą parą“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. 

Prezidentas sakė, kad sekmadienį vakare elektros tiekimas turėjo būti nutrauktas 15 šalies regionų ir Ukrainos sostinėje. „Ukrenerho“ paskelbė, kad pirmadienį elektros energijos tiekimo sustabdymų bus visuose Ukrainos regionuose. 

Smarkus atšalimas ir iškritęs pirmasis sniegas gerokai apsunkino padėtį Kyjive. Šaltis verčia žmones įjungti šildytuvus, o tai tik dar labiau padidina tinklo apkrovą ir ilgina elektros tiekimo sutrikimus. Atsižvelgdama į krintančią temperatūrą, Kyjivo valdžia paskelbė, kad steigia bendrus šildomus punktus. 

Mieste, kuriame gyvena 3 mln. gyventojų, jau įrengti 528 punktai, kur gyventojai galės sušilti, atsigerti arbatos, įkrauti savo telefonus ir gauti visą reikiamą pagalbą. Šiuose punktuose bus sumontuoti automatiniai energijos šaltiniai, taip pat specialios katilinės. 

V. Klyčko taip pat užsiminė apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant pasirengti energijos tiekimo nutraukimui atvėsus orams: „Mes pasiruošėme ir [paprašėme] elektros generatorių [iš] savo partnerių ir jie jų mums atsiuntė. Šiam atvejui turime dyzelio, mazuto rezervą. Turime daug šiltų daiktų. Turime medikamentų.“ 

Daugelis šalies sostinės gyventojų liftuose palieka dėžutes su maistu, žibintuvėlius, baterijas tiems atvejams, jei kas nors lifte įstrigtų ilgesniam laikui. Dėl elektros trūkumo sutriko viešojo transporto eismas, taip pat negali veikti daugelis mažų parduotuvių, o kai kurios medicinos įstaigos gali dirbti tik labai ribotu pajėgumu.

Odontologas Viktoras Turakevičius sakė, kad šiuo metu yra priverstas „neribotam laikui“ atidėti savo pacientų vizitus, nes be elektros jo klinika Kyjivo centre negali veikti net dienos metu, o generatorius į kliniką bus atgabentas tik po kelių savaičių. 

„Negalime priimti pacientų net su ūmiu dantų skausmu, žmonės turi kentėti ir ilgai laukti, o šviesa atsiranda tik kelioms valandoms per dieną“, – sakė jis ir pridūrė, kad „generatorių kainos smarkiai išaugo, bet net ir turint pinigų, juos nelengva gauti“. 

Dauguma ligoninių Kyjive jau gavo generatorių ir nepatiria energijos tiekimo sutrikimų. Didžiausia ir seniausia Oleksandrivkos ligoninė, esanti Ukrainos sostinės centre, pranešė, kad neatšaukia operacijų, nes iš Prancūzijos gavo elektros generatorių. Jie taip pat tiekiami švietimo įstaigoms bei socialinėms tarnyboms. 

„Tokie objektai yra mūsų prioritetas ir dauguma jų turi autonominius energijos šaltinius“, – penktadienį teigė „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis. 

Tačiau daugelyje Kyjivo mokyklų mokymosi procesas smarkiai sutriko, kai dėl elektros tiekimo sutrikimų nutrūksta ir interneto ryšys. Dėl šios priežasties nuotolinis mokymasis tapo beveik neįmanomas. 

Aštuonerių Jaroslavas nustojo lankyti savo mokyklą Kyjive po to, kai per raketų ataką buvo išdaužti visi jo ugdymo įstaigos langai ir apgadinta priedanga. 

„Dauguma vaikų mokėsi nuotoliniu būdu, tačiau dabar to daryti nebeįmanoma“, – interviu telefonu sakė Jaroslavo motina Olena, paprašiusi neskelbti jos pavardės.

„Stengiamės apsaugoti vaikus nuo karo baisumų, tačiau šaltis ir elektros energijos trūkumas tam labai trukdo“, – pridūrė ji. 

Analitikai teigia, kad Maskvos raketų atakos prieš Ukrainos energetiką neturi jokios įtakos šalies kariuomenės sėkmingam judėjimui pietuose ir bendrai padėčiai karo lauke. 

„Rusai negali laimėti karo lauke ir todėl jie šaltį ir tamsą naudoja kaip ginklą prieš civilius gyventojus, bandydami pasėti paniką, depresiją, demoralizuoti ukrainiečius“, – naujienų agentūrai AP sakė Kyjivo analitinio centro „Penta Center“ analitikas Volodymyras Fesenka. 

„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas patiria karinius pralaimėjimus ir jam labai reikia karinės pauzės, todėl jis taip beatodairiškai verčia Zelenskį pradėti derybas“, – teigė V. Fesenka. 

Analitikas mano, kad Kremlius bando daryti spaudimą ir Vakarams, dėl jų paramos Ukrainai, nes Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos bus priverstos didinti pagalbos paketus Ukrainai. 

„Putinas stengiasi, kad paramos Ukrainai kaina būtų per didelė – tai susiję ir su pinigais, ir su galimu nauju pabėgėlių srautu į Europą iš šąlančios šalies“, – sakė „Penta Center“ analitikas. 

A. Pyroženko, kuri paliko savo butą daugiaaukštyje, apsigyveno su motina mažame bute Kyjive. Šiame bute šiuo metu gyvena penki žmonės. Šeima turi medinį namą kaime netoli sostinės ir jau yra pasiruošusi malkų priverstinės evakuacijos atvejui. 

„Suprantame, kad žiema gali būti ilga, šalta ir tamsi, bet esame pasirengę ją ištverti“, – sakė A. Pyroženko ir pridūrė: „Esame pasirengę gyventi be šviesos, bet ne su rusais.“ 

Pirmadienį ryte Kyjivą atakavo dešimtys Rusijos dronų-kamikadzių.

Skubios pagalbos tarnybos pranešė, kad dėl Rusijos atakų, per kurias buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas, žuvusiųjų skaičius sostinėje padidėjo iki keturių.

„Žuvo keturi žmonės, o trys buvo nuvežti į ligoninę“, – nurodė tarnybos ir pridūrė, kad taip pat buvo sužeisti du gelbėtojai.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad tarp žuvusiųjų Ukrainos sostinėje buvo nėščia moteris ir jos jaunas vyras.

„Vyras ir žmona, kurie laukėsi kūdikio. Moteris buvo šešis mėnesius nėščia“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.

Tuo tarpu rytinės Sumų srities skubios pagalbos tarnybos pranešė, kad per smūgius, per kuriuos, pasak srities administracijos vadovo, buvo taikytasi į energetikos infrastruktūrą, žuvo keturi žmonės, o dar keli buvo sužeisti.

Pasak tarnybų, buvo apšaudyta elektros pastotė ir kilo gaisras, apgadinęs administracinį pastatą.

„Žuvo keturi žmonės, o trys žmonės buvo ištraukti iš po griuvėsių“, – nurodė tarnybos.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis anksčiau pareiškė, kad Rusija smogė svarbiai infrastruktūrai trijuose regionuose, įskaitant rytinę Sumų ir centrinę Dnipropetrovsko sritis, ir nutraukė elektros tiekimą šimtams šalies miestų ir kaimų.

Tuo tarpu skubios pagalbos tarnybos nurodė, kad per Rusijos raketų smūgius elektros infrastruktūrai centrinėje srityje buvo sužeistas vienas žmogus, o elektros tiekimas jau atkurtas.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Klyčko.

„Pervardinimo procesas sostinėje dar nebaigtas, ir jau kitame plenariniame posėdyje mes tęsime darbą šiais klausimais, kad užbaigtume derusifikacijos procesą“, - pareiškė miesto vadovas.

Gautomis žiniomis, Maršalo Malinovskio gatvė tapo „Azovo“ pulko didvyrių gatve, Tulos aikštė – Didvyrių aikšte, Karlo Markso gatvė – Huculų gatve, o Piterio gatvė – Londono gatve.

Sociologijos grupės „Reitingas“ surengtos apklausos duomenimis, daugiau kaip 65 proc. ukrainiečių pritaria pasiūlymui pakeisti su Rusija ar sovietine praeitimi susijusius Ukrainos miestų gatvių pavadinimus.

Pasak V. Klyčko, Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, tačiau ir už visų Europos šalių nepriklausomybę. „V. Putino pagrindinis prioritetas yra atkurti Sovietų Sąjungą, o Ukraina yra labai svarbi detalė jo planuose, – teigė meras. – Šiuo metu kovojame už savo nepriklausomybę. Tačiau kaunamės ir už visus jus. Kaunamės už savo vertybes, už demokratines vertybes, už demokratinę ateitį.“

V. Klyčko teigimu, Ukraina nori tapti europietiška valstybe, puoselėjančia demokratines vertybes, gerbiančia žmogaus teises ir užtikrinančia žiniasklaidos laisvę. „Tačiau tai yra nepriimtina Rusijos Federacijai“, – pridūrė meras.

V. Klyčko kartu paragino Vakarų šalis nutraukti visus prekybos saitus su Rusija. „Rusija jūsų pinigų nepanaudos savo ekonomikai ir neinvestuos jų į savo populiaciją, – tikino jis. – Šie pinigai yra ištepti Ukrainos krauju. Prašau jūsų nutraukti prekybos saitus su Rusija.“

Savo „Instagram“ paskyroje N. Klyčko, kurios mergautinė pavardė Jegorova, linkėjo buvusiajam viso ko geriausio.

„Esu dėkinga už viską, kas buvo mūsų bendrame kelyje 25 metus. Mūsų skyrybos yra apgalvotos. Sprendimą priėmėme abu. Taip jau susiklostė, kad ilgai gyvenant skirtingose ​​šalyse, mūsų gyvenimo keliai pamažu išsiskyrė. Užauginome tris nuostabius vaikus. Jiems amžinai liksime tėvais“, – rašė ji.

N. Klyčko taip pat pabrėžė, kad jos ir buvusio vyro santykiai išliko draugiški.

„Palaikome draugiškus, pagarbius santykius. Mes visada palaikėme ir palaikysime vieni kitus bet kokiomis aplinkybėmis... Linkiu Vitalijui tik geriausio... Prasideda naujas gyvenimo etapas...“ – pridūrė ji.