Žiemą verta į racioną įtraukti šakniavaisius – ropes, ridikus, pastarnokus, salierų šaknis, morkas ir, žinoma, burokėlius. Pasak gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, tai ne tik spalvingai lėkštėje atrodanti ar savo skoniu išskirianti daržovė, tačiau ir žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis.

„Burokėliuose gausu vandenyje tirpių skaidulų, reikalingų tinkamai žarnyno veiklai palaikyti, taip pat sveikatai palankių kompleksinių angliavandenių ir tokių mikroelementų, kaip manganas, kalis, magnis, geležis. Manganas svarbus kaulų būklei ir medžiagų apykaitai, kalis padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą, yra naudingas raumenų veiklai. O geležis bei magnis svarbūs deguonies pernešimui kraujyje, bendrai energijos gamybai, raumenų bei nervų veiklai ir tolygiam širdies ritmui palaikyti“, – apie burokėlių naudą pasakoja gydytoja dietologė.

Pasak ekspertės, burokėlius galima vadinti folatų šaltiniu – šis vitaminas būtinas organizmo baltymų sintezei. „Juose randamas vitaminas C – puikus antioksidantas, palaikantis imuninę sistemą, odos sveikatą ir žaizdų gijimą, o vitaminas B6 padeda smegenims, hormonų reguliacijai ir imuninei sistemai“, – paaiškina mitybos konsultantė.

Dėl švelniai saldoko skonio ir vidutinio glikeminio indekso (61) burokėlių kartais vengia sergantys cukriniu diabetu. Gydytoja E. Gavelienė teigia, kad jiems vertėtų susilaikyti nuo vien iš burokėlių pagamintų patiekalų, tačiau saikingai skanauti valgius, kuriuose burokėliai yra vienas iš komponentų, nedraudžiama.

„Sveikiems žmonėms ši daržovė padeda išlyginti gliukozės koncentraciją kraujyje, profilaktiškai mažina rezistentiškumą insulinui, o antioksidantas betaninas, dėl kurio burokėliai nusidažo ryškia spalva, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Burokėliai praturtina mūsų racioną, todėl jie įvairiais pavidalais turėtų atsidurti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mitybos racione“, – įsitikinusi dr. E. Gavelienė.

Įprastai naudojamus sriuboms ir salotoms, burokėlius galima pritaikyti įvairiems patiekalams: tiek maltinukams su kruopomis, kurie atstos mėsos kotletus, tiek apkepams su kitomis daržovėmis, tiek šokoladiniams pyragams ar keksiukams – jų skonis tikrai nustebins. Net paprastas rytinis sumuštinis su viso grūdo duona, burokėlio skiltele ir ožkos sūrio ar silkės gabalėliu bus puikus patiekalas dienos pradžiai.

Burokėlių ir morkų apkepas

250 g morkų,

250 g virtų burokėlių,

1 raudonasis svogūnas,

150 g avižinių dribsnių,

100 g graikinių riešutų,

50 g moliūgų sėklų,

1 šaukštas čiobrelių,

1 šaukštas raudonėlių,

150 ml migdolų pieno,

2 šaukštai maltų sėmenų,

6 šaukštai vandens,

1 šaukštelis druskos,

pipirų pagal skonį.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C. Dubenyje su vandeniu užmerkite maltus sėmenis. Kepimo indą išklokite kepimo popieriumi arba patepkite aliejumi. Svogūną supjaustykite kubeliais ir apkepkite keptuvėje su aliejumi. Burokėlius ir morkas nuplaukite, nulupkite ir stambiai sutarkuokite. Dideliame dubenyje sumaišykite avižas, graikinius riešutus, moliūgų sėklas, čiobrelius, raudonėlius, druską ir pipirus. Išbrinkintus sėmenis sumaišykite su migdolų pienu. Visus paruoštus produktus sumaišykite dubenyje ir supilkite į skardą. Ant viršaus užbarstykite moliūgų sėklų. Dėkite į orkaitę ir kepkite apie 40 min.

Žiemą mums visiems trūksta vitaminų. Vieni jų trūkumą kompensuos prie Kūčių stalo, o kiti raitosis rankoves.

Plačiau papasakojo Santaros klinikų profesorius Virginijus Šapoka.

– Kaip jūs tai vadinate? Socialiniuose tinkluose mes galime rasti įvairių apibūdinimų: „stebuklingas energijos eleksyras“, „vitaminų kokteilis“. Ką jūs girdėjote apie tai?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Aš irgi girdėjau labai daug apibūdinimų. Mes ligoninėje kartais naudojame šią priemonę žmonėms, kuriems rimtos ligos, kuriems rimta vitaminų stoka. Norėčiau pasakyti, kad, jei mes maitinamės normaliai, jei nėra nėštumo ar maitinimo krūtimi, jei nesame kokie nors labai dideli sportininkai, jei nesergame rimtomis ligomis, tai praktiškai mūsų organizme turi visko turėti pakankamai. Išimtys gali atsirasti, jei žmogus yra vegetaras, veganas. Tokiu atveju galime turėti vitamino B12 stoką, kadangi jis gaunamas tik iš mėsos. Kai kuriais išimtiniais atvejais mūsų organizme gali būti vitaminų stoka. O dėl tų lašelinių galiu pasakyti, kad mūsų organizmas neturi galimybės sukaupti tų vitaminų labai ilgam laiko tarpui. Iš visų vitaminų yra tik A, D, K, E vitaminai, kurie tirpsta riebaluose, o visi kiti tirpsta vandenyje. Jei gaunate daug vandenyje tirpančių vitaminų, tai tie vitaminai labai gražiai su šlapimu pasišalina iš organizmo. Kartais atliekant šlapimo tyrimą, pastebime vitaminų perteklių. Pertekliniai naudojimai gali sukelti labai daug komplikacijų.

– Ar reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju prieš atliekant tokią procedūrą? Sakote, kad ne tik vitaminai pasišalins iš mūsų organizmo, bet ir pinigai.

– Yra tokia mintis, kad kuo vitaminai brangesni, kuo jų daugiau, tuo jie geresni. Iš tikrųjų žmonės moka labai didelius pinigų kiekius. Mūsų savijauta iš esmės bendrai keičiasi, nes mes norime labai daug dirbti, nenorime gerai ilsėtis, nenorime gerai maitintis. Nevalgome pakankamai daržovių, todėl kartais mes jaučiamės iš tiesų blogai. Bet tai nebūtinai reiškia vitaminų ar mineralų stoką organizme.

Nėra įrodyta, kad vitaminų vartojimas prailgina gyvenimą, kad pagerina pažintines funkcijas, kad apsaugo nuo vėžio, kad apsaugo nuo cukrinio diabeto.

– Kam valgyti daržoves, kam taip stengtis, kam miegoti, jei, atrodo, vienas lašelis gali mums padėti? Mes gi visada norime to stebuklingo poveikio.

– Mes norime palengvinti sau gyvenimą. Iš tikrųjų mes norėtume išgerti vieną tabletę ir jaustis labai gerai šiame pasaulyje. Tačiau reikia suprasti, kad tai, ką mes gauname iš vaišių, iš daržovių, yra natūralūs vitaminų bei mineralų šaltiniai. Mūsų organizmas adaptuotas šiam procesui. Visi vitaminai yra sintetiniai. Jie gaunami sintetiniu būdu. Ten yra daug klaustukų, ne visai atsakytų. Vitaminai yra papildai, o ne vaistai. Papildas niekada nereglamentuojamas labai griežtai savo gamybos struktūroje. Yra padaryta be galo daug vitaminų tyrimų. Iš karto galiu visiems pasakyti, jog šiandien nėra įrodyta, kad vitaminų vartojimas prailgina gyvenimą, kad pagerina pažintines funkcijas, kad apsaugo nuo vėžio, kad apsaugo nuo cukrinio diabeto. Šiuo metu to nėra įrodyta. Nors tyrimų yra įvairių, bet jie neįrodo, kad tai yra naudinga, išskyrus vitamino B12 ar vitamino D naudą. Šie vitaminai turi įrodymų.

– Taigi, vitaminai mūsų neišgelbės. Turime rūpintis savo gyvenimo kokybe, rūpintis geru miegu, geru maistu. Ar tai lemia ilgesnį gyvenimą?

– Aš net neabejoju. Pirmiausiai, gera nuotaika, teisingas darbo grafikas. Nereikia išsikelti perteklinių tikslų. Patarčiau dirbti vieną darbą, džiaugtis gyvenimu ir tiesiog ruoštis artėjančioms šventėms.

Sezonams besikeičiant, vaistinėse žmonių – daugiau. Vieni – jau sunegalavę, kiti nori sustiprėti ir perka vitaminus.

„Žmonių padaugėjo, nes ypač padaugėjo peršalimo ligų“, – teigė kalbinta vaistininkė.

„Dažniausiai ateina žmonės, kurie nori pastiprinti imunitetą, kai jau pradeda jausti kokius nors simptomus“, – jai antrino ir kita vaistininkė.

Ko griebiasi atėjusieji į vaistinę? Dažniausiai vitamino C. Pastarasis žinomas kaip antioksidantas, galintis sustiprinti natūralią organizmo apsaugą, pagerinti geležies įsisavinimą ir mažinti nuovargį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visi vis dar tiki, kad jis tiesiogiai stiprina imuninę sistemą. Bet taip tikrai nėra. Jis gali palaikyti imuninę sistemą ir gali padėti išvengti komplikacijų sergant įvairiomis peršalimo, gripo ligomis“, – atskleidė vaistininkė.

Tačiau naujausias švedų tyrimas nuo vitaminų lentynos privers atsitraukti. Teigiama, kad antioksidantai – vitaminas C ir E – gali paskatinti vėžį.

„Kad antioksidantai gali skatinti angiogenezės vystymą, tai labai nustebino. Mes to nežinojome“, – švedų tyrimo rezultatais stebėjosi Vėžio instituto molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas Kęstutis Sužiedėlis.

Angiogenezė – tai procesas, kurio metu auga naujos kraujagyslės.

„Perteklinis vitaminų naudojimas gali skatinti angiogenezę, o formuojantis navikams, irgi yra skatinama angiogenezė. Su angiogenezės skatinimu jau susiformavus navikams, yra susijęs vėžinių ląstelių plitimas organizme. Būtent taip yra aiškinamos išvados, kad vitaminų vartojimas gali skatinti vėžio vystymąsi, plitimą“, – aiškino K. Sužiedėlis.

Nors Nacionalinio vėžio instituto ekspertai liko nustebinti, tačiau sako, kad šios išvados nėra tiesioginės.

Šis mechanizmas vėžio vystymąsi galėtų veikti tada, kai jau yra susiformavę nedideli navikai.

„Šis mechanizmas vėžio vystymąsi galėtų veikti tada, kai jau yra susiformavę nedideli navikai“, – raminti pabandė Vėžio instituto molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas.

Mokslininkų vertinimu, išbraukti vitaminų C ir E ir raciono nereikia. Priešingai, taip galime tik nualinti imuninę sistemą. O tam tikroje stadijoje jie kaip tik padeda kovoti prieš vėžį.

Specialistai kalba ir apie kitus negalavimus, kurių gali kilti piktnaudžiaujant vitaminais, ir priduria – maisto papildus reikia vartoti tik tada, kai jų trūksta, jaučiamės prastai.

„Jeigu perdozuojama vitamino C, tai kelia inkstų akmenligės riziką“, – teigė Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Rimantas Stukas.

„Vitaminas E pagrindinė savybė – skystinti kraują, plėsti kraujagysles. Dėl to labai svarbu jo neperdozuoti“, – patarė kalbinta vaistininkė.

Svarbiausia – aukso vidurys: subalansuota mityba ir judėjimas. Vėžio instituto ekspertai pataria nuolat stebėti sveikatą ir profilaktiškai tikrintis. Ypač, jei šeimoje jau yra vėžinių susirgimų.

Kokie požymiai išduoda, kad organizmas nusilpęs ir ko reikėtų imtis, norint palaikyti stiprų imunitetą? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Gretė Brokienė.

Taikyti kompleksinį požiūrį

Nors mityba ir turi didžiulę įtaką mūsų imuninei sistemai, tačiau, pasak G. Brokienės, tai toli gražu ne vienintelis veiksnys, lemiantis gerą savijautą.

„Visuomet sakau, kad nėra vienos panacėjos. Nėra vienos priemonės, kuri išgydytų visas ligas ir leistų visuomet jaustis puikiai. Į viską reikia žiūrėti kompleksiškai. Nors mitybos įtaka mūsų imunitetui labai didelė, reikia nepamiršti ir kitų sąsajų. Ne mažiau nei tinkama mityba svarbi ir miego higiena, streso kontrolė, fizinis aktyvumas, didelę įtaką turi ir genetika, paveldimumas, sveikatos istorija. Tai tarsi dėlionė, kurios kiekviena dalelė daro įtaką mūsų imuniteto stiprumui“, – pasakoja mitybos specialistė.

G. Brokienė priduria, kad į imuniteto stiprinimą reikėtų žiūrėti kaip į ilgalaikį procesą ir savo sveikatos būkle rūpintis nuolatos, o ne tik šaltuoju sezonu ar tuomet, kai jau pajuntame pirmuosius simptomus.

„Pati frazė „imuniteto stiprinimas“ labai madinga, pamėgta rinkodaros specialistų ir jų dažnai vartojama. Tačiau labai svarbu suprasti, kad per vieną dieną imuniteto sustiprinti neįmanoma. Joks stebuklas taip greitai neįvyks. Net ir tarp savo klientų pastebiu madą ar net įprotį rudenį ir žiemą vartoti vitaminą D, prisipirkti įvairiausių papildų ir taip stiprinti imunitetą. Tai neteisingas požiūris. Mums reikia ne tiek stiprinti imunitetą, kiek nuolatos juo rūpintis – savo sveikata, organizmu. Tai, kaip minėjau, kompleksiškas dalykas, apimantis tiek mitybą, tiek kokybišką miegą, tiek fizinį aktyvumą“, – teigia G. Brokienė.

Grėtė Brokienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausias vitaminas

Specialistės teigimu, nusilpusį imunitetą dažniausiai išduoda išoriniai dalykai, kuriuos pastebėti nesudėtinga.

„Nusilpusį imunitetą rodo dažnos virusinės ligos, vis pasikartojantys peršalimai, silpnumas, mieguistumas, suprastėjęs virškinimo sistemos darbas, pakitusi odos būklė. Labai dažnai pirmuosius simptomus galima pastebėti iš išorinių dalykų“, – tvirtina pašnekovė.

Peršalimo ligos ir įvairūs virusai dažniau puola rudenį, šaltuoju metų laiku. Pasak G. Brokienės, taip nutinka dėl tam tikro vitamino trūkumo organizme.

„Rudenį dažniau sergame, nes labiau trūksta vitamino D. Lietuvos gyventojams jo trūksta ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu tas deficitas būna dar labiau didesnis. Šis vitaminas turi labai didelę įtaką mūsų imuninės sistemos būklei. Žinoma, prie visko dar prisideda ir mityba. Didžioji dalis žmonių linkę daržoves, vaisius ir uogas vartoti sezoniškai, tada, kai jų yra šviežių, o rudenį ir žiemą juos kažkodėl pamiršta“, – pastebi mitybos specialistė.

Daržovės: „Pripildykite savo lėkštes kuo daugiau spalvų – kiekvieną dieną jose turėtų atsirasti visa vaivorykštė“, – pataria G. Brokienė. / pixabay.com nuotr.

Lėkštėje – vaivorykštės spalvos

Kaip teigia G. Brokienė, norint džiaugtis stipriu imunitetu, reikėtų nepamiršti gamtos dovanojamų gėrybių. Specialistė rekomenduoja vartoti tai, ką galime rasti sode ir darže, o ne sezono metu vartoti užšaldytas ar kitaip apdorotas daržoves ir vaisius.

„Vertinkime, ką mums dovanoja mama gamta. Turime nuostabių lietuviškų braškių, pomidorų, kurie yra puikus antioksidantų šaltinis. Miškų karalienėse žemuogėse ir mėlynėse gausu geležies. Dabar kaip tik prasideda obuolių metas. Pasinaudokime tuo, ką turime sezono metu, ir nepamirškime užsišaldyti. Užšaldyti vaisiai, daržovės ir uogos nepraranda savo vertės ir maistinių medžiagų. Pripildykite savo lėkštes kuo daugiau spalvų – kiekvieną dieną jose turėtų atsirasti visa vaivorykštė“, – pataria G. Brokienė.

Mums reikia ne tiek stiprinti imunitetą, kiek nuolat juo rūpintis – savo sveikata, organizmu. Tai kompleksiškas dalykas.

Prisijaukinti gyvenimo ritmą

Specialistė teigia, kad norintiems į savo mitybą įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, tačiau nežinantiems, kaip tai padaryti, ar paprasčiausiai nemėgstantiems jų skonio, patariama išmėginti keletą dalykų.

„Jeigu žmonės nemėgsta daržovių ar vaisių, nežino, kaip juos įtraukti į savo kasdienį valgiaraštį, rekomenduoju kreiptis į mitybos specialistus. Jie padės susidėlioti skanesnius receptus ir patars, kaip daugiau  suvartoti vaisių ir daržovių. Yra sukurta ir nuostabių produktų, kurie gali padėti tai padaryti. Pati neseniai atradau – liofilizuotų daržovių, vaisių ir uogų miltelių mišinius („fruttberry“). Iš pradžių buvau labai skeptiškai nusiteikusi, nes nesu didelė visokių glotnučių ir kokteilių gerbėja. Tačiau, labiau susipažinus su šiuo produktu, nuomonė visiškai pasikeitė. Tai tikras išsigelbėjimas skubančiam žmogui, puiki alternatyva, padedanti suvartoti reikalingą vaisių ir daržovių dienos normą“, – teigia mitybos specialistė.

G. Brokienė priduria, kad, gyvenant šiandieniame pasaulyje, kuriame viskas vyksta itin sparčiu tempu, kaip niekada anksčiau svarbu pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata.

„Mūsų gyvenimo ritmas yra be galo dinamiškas, greitas. Visuomet skatinu žmones priimti faktą, kad kitaip jau niekada nebebus, kitaip jau nebegyvensime. Todėl reikia išmokti gyventi jaučiant visą šią įtampą ir lekiant dideliu tempu savimi pasirūpinti, prisijaukinti tą dinamiką ir pasidaryti ją sau palankią. Čia mūsų naujoji misija. Nepamiršti savo kūno, nepamiršti emocinės sveikatos ir  imuniteto“, – pataria G. Brokienė.

Jei trūksta dėl ligos

Specialistų teigimu, norint gerai jaustis ir puoselėti sveikatą, pirmiausia reikėtų atsakingai įvertinti savo gyvenimo būdo visumą.

Anot Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Diagnostikos skyriaus vedėjo gydytojo gastroenterologo Giedriaus Šimulionio, pirmas žingsnis geros savijautos link turėtų būti visavertė mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis ir pozityvios mintys.

„To pakanka, kad, žmogus, nesergantis lėtinėmis ligomis, būtų sveikas. Tad vitaminų ar maisto papildų jam net neprireiktų. Racionalu mitybą papildyti vitaminais tada, kai dėl ligos organizmas negali įsisavinti kai kurių medžiagų“, – atkreipė dėmesį gydytojas.

Jis pastebi, kad dažnai žmonės patys susipainioja vertindami savo fizinę ir emocinę sveikatą.

„Pavyzdžiui, jei žmogus jaučiasi liūdnas, vargina slogi nuotaika ar miego trūkumas dėl nemalonumų darbe ar namuose, jis skuba pirkti magnio papildų. Svarbu suprasti, kad tabletės varginančių problemų neišspręs ir akimirksniu savijautos nepagerins“, – akcentavo G. Šimulionis.

Svarbu suderinamumas

Specialisto teigimu, jei jau nutariama rinktis vitaminus ar maisto papildus, nereikėtų pasitikėti draugų, kaimynų rekomendacijomis ar internete rasta informacija.

Pasirinkimą turėtų lemti konsultacija su šeimos gydytoju, tikslingai atliekami kraujo tyrimai, parodysiantys, kokių medžiagų organizmui trūksta ir kiek.

Labai svarbu konsultacijos metu gydytojui papasakoti, kokius vitaminus ar maisto papildus pacientas jau vartoja.

Tabletės varginančių problemų neišspręs ir akimirksniu savijautos nepagerins.

„Reikia peržiūrėti visų vienu metu vartojamų vitaminų, mineralų, maisto papildų sudėtį ir suskaičiuoti jų kiekį. Pasitaiko atvejų, kai to paties vitamino ar mineralo žmogus gauna iš kelių šaltinių ir taip gerokai viršija rekomenduojamą paros normą. Svarbu įvertinti ir jų sąveiką su kitais medikamentais“, – pastebėjo gydytojas.

Jei viršijamos normos

Vartojant vitaminus, mineralus ar maisto papildus daugiau nėra geriau. Pasak G. Šimulionio, žmogaus organizmas į gautų medžiagų perteklių reaguoja nemaloniais simptomais – pykinimu, vėmimu ar bendru silpnumu.

„Dažniausiai žmonės nesilaiko rekomendacijų norėdami kuo greičiau pašalinti tam tikro mineralo ar vitamino trūkumą. Svarbu suprasti, kad atkurti pusiausvyrą organizme galima tik nuosekliai ir reguliariai vartojant trūkstamų elementų rekomenduojamą paros dozę. Saujomis ryjant tabletes galima sau pakenkti“, – sakė gydytojas.

Viršytos B grupės vitaminų dozės gali sukelti alerginių reakcijų. Vitamino D perdozavimas gali pasireikšti troškuliu, dažnu šlapinimusi, bendru raumenų silpnumu, kalio perdozavimas – širdies ritmo sutrikimais.

Specialisto teigimu, ypač saikingai reikėtų vartoti riebaluose tirpstančius vitaminus – A, D, E ir K. Nepanaudotos jų atsargos kaupiasi kepenyse ir gali skatinti kepenų fibrozę, o tai žingsnis kepenų cirozės link.

„Kenksmingas gali būti net ir kai kurių maisto produktų, pasižyminčių riebaluose tirpstančių vitaminų gausa, nesaikingas vartojimas. Pavyzdžiui, vienos pacientės oda buvo stipriai geltona. Atlikus tyrimus fiksuota pokyčių kepenyse. Paaiškėjo, kad tai lėmė kasdienis morkų sulčių vartojimas dideliais kiekiais. Pacientei reikėjo tiesiog subalansuoti mitybą“, – prisiminė G. Šimulionis ir akcentavo saiko svarbą.

Pavasarį, kai dar neturime daug šviežio derliaus daržovių, salierų stiebai gali tapti puikiu ir kvapniu ingredientu.

„Maistine verte saliero gumbas ir stiebai tarpusavyje skiriasi nežymiai. Visapusis daržovės panaudojimas leis atrasti ir pajusti gaivų ir turtingą jos skonį. Su salierais reikėtų drąsiai eksperimentuoti, jų gaminimo būdų yra daugybė: nuo garuose virto ar orkaitėje kepto saliero šakniagumbio, iki šviežio ir traškaus jo stiebo“, – rekomenduoja sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Taip pat vertėtų atsižvelgti ir į salierų maistines medžiagas, jei norime praturtinti savo racioną. Anot dr. E. Gavelienės, šią daržovę galima laikyti tirpių ir netirpių skaidulų šaltiniu. Ekspertė pažymi, kad salieruose gausu antioksidacinių ir priešuždegiminių medžiagų, taip pat eterinių aliejų, vitaminų A ir C, įvairių mineralų, tokių kaip magnis, kalis, kalcis ar natris.

„Salieruose esantis natris gali suteikti išraiškingo sūrumo namuose gaminamiems patiekalams“, – priduria E. Gavelienė.

Su salierais reikėtų drąsiai eksperimentuoti, jų gaminimo būdų yra daugybė.

 

Ekspertės nuomone, vaikai taip pat turėtų būti pratinami prie šios sveikatai palankios daržovės skonio. Nors unikalus, neįprastas skonis patinka ne visiems vaikams, galima rasti būdų, kaip sumaniai įtraukti šią daržovę į mažųjų racioną.

„Šios daržovės stiebą galima supjaustyti lazdelėmis, kad, kaip traškus užkandis, visuomet būtų lengvai pasiekiamas ranka. Kitas variantas – salierų stiebus įmaišyti į salotas, sriubas ar troškinius ir taip prie jų skonio pamažu vaikus pratinti“, – patarimais dalijasi E. Gavelienė.

Kaip išlaikyti šviežius stiebus

* Nepjaustytą salierą tvirtai suvyniokite į aliuminio foliją, kuri padeda geriau išlaikyti drėgmę nei plastikas. Tačiau neužspauskite folijos kraštų, kad išeitų natūralios etileno dujos. Įdėkite suvyniotą salierą į daržovėms skirtą šaldytuvo stalčių ir laikykite net iki keturių savaičių. Neplaukite ir nepjaustykite, kol nepasiruošėte naudoti.

* Suberkite supjaustytus stiebus į didelį indą ir užpilkite vandeniu (vandenį papildykite kas antrą dieną). Indą su užpiltais salierų stiebais uždenkite plastikine plėvele arba dangteliu. Kai būsite pasiruošę valgyti, tiesiog išimkite juos iš vandens ir nuplaukite.

Minestronė, itališka daržovių sriuba

2 morkos,

2 salierų stiebai,

1 skardinė pjaustytų pomidorų,

1 skardinė pupelių,

100 g žiedinių kopūstų – šviežių arba šaldytų,

1 česnako skiltelė,

1 mažas svogūnas,

2 lauro lapeliai,

100 g makaronų (nebūtinai),

druskos ir pipirų pagal skonį.

Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką. Apkepkite juos puode, įpylę šaukštą aliejaus ir sudėję lauro lapelius. Morkas ir salierų stiebus supjaustykite maždaug 1 cm gabaliukais, sumeskite juos kartu su žiediniais kopūstais į puodą ir maišydami apkepkite, kol daržovės suminkštės. Tada supilkite konservuotus pomidorus ir pupeles, pasūdykite daržovių mišinį ir užpilkite 600 ml verdančio vandens. Jei norite tirštesnės sriubos, pridėkite 100 g makaronų. Uždenkite ir dar 10–15 min. pavirkite.

„Populiariausios lašinės tai vitaminų, dabar vadinamos „bombos“, bet dažnai lašiname ir amino rūgštis, nes labai geras poveikis, labai daug atlieka tos amino rūgštys. Dar geležies atstatymo lašinės, nes ne visur jas daro. Jeigu kalbant apie gydymą, tai ir COVID-19, ir gripas, migrena, nugaros skausmai. Aš manau, kad infuzinė terapija su vaistais padeda plačiame ligų spektre. Galima ir imunitetą pastiprinti, mažinti nervinį stresą, papildyti elektrolitų“, – teigė vienos klinikos vadovė Violeta Semenovič.

– Ar jos yra kažkaip ištirtos mokslo?

– Mes remiamės visais moksliniais darbais, mes bendradarbiaujam, skambinam, nuvažiuojam į kitas šalis, pavyzdžiui Japoniją, Šveicariją, Vokietiją, Ispaniją. Tikrai yra remiamasi pagal mokslinius darbus.

– Minėjote, kad reikia atlikti tyrimus. Kaip dažnai žmonės juos atlieka?

– Jeigu žmogus serga, tai būtina atlikti tyrimus, nes pagal tai matome, kuo jis serga, kokie kraujo tyrimai, ką reikia lašinti, kokius vaistus. Jeigu šnekame apie vitaminų infuzijas, tai yra profilaktinės dozės, kurios tikrai nekenkia, jas galime sulašinti pacientams atėjus pirmą kartą, bet tyrimus padarome, kad galėtume individualiai paskirti visą vitaminų terapiją kiekvienam žmogui individualiai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šeimos gydytojus gąsdina pasipylusios reklamos apie stebuklingą poveikį vitaminų, mikroelementų ir amino rūgščių kokteilį“, – sakė Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.

„Nereikia galvoti, kad vitaminai ir mikroelementai tai absoliučiai nekenksmingi dalykai. Peržiūrėjus įvairių firmų ir firmelių pasiūlymus, tik vienoje iš jų radau, kad gali būti pašalinis poveikis. Visos kitos firmos apie tai nieko – nė žodžio. Mažai moterys gali atsilaikyti prieš tokį pavadinimą kaip „anti-senatvinė selekcija“ arba „prabangi karališka terapija“ vos ne nuo visų ligų. Na, galbūt būtų teisingiau įvardinti kokteilis „Žydro asiliuko svajonė“. Reikia padaryti tyrimus visus, ar yra trūkumas. Jeigu jums nereikia, tai nemėtykite tuščiai pinigų. Panaudokite tuos pinigus geresnei mitybai, sportui. Elkitės protingai, ne tik sutaupysite pinigus, bet ir nepakenksite savo sveikatai“, – teigė J. Kalibatas.

„Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi keletą vartotojų ar kitų bendrovių pranešimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų reklamos, tačiau kitu kampu, reklamos įstatymas draudžia sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos prietaisų reklamoje naudoti paciento įvaizdį, nuomonę, remtis gydytojų rekomendacijomis“, – pasakojo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Inga Grinevičienė.

Galbūt būtų teisingiau įvardinti kokteilis „Žydro asiliuko svajonė“.

Kai kurios bendrovės sulaukė institucijų dėmesio.

„Nubaustų kol kas nėra, praeitais metais vykdėme stebėjimą, būtent sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje, tikrinome 24 bendroves, kaip skleidžia tokią reklamą ir daugelis jų nesilaikė reklamos įstatymo nuostatų ir skleidė draudžiamą reklamą. Buvo pateiktos rekomendacijos toms bendrovėms pašalinti ir tikslinti reklamą, o nevykdžius reikalavimų bus pasitelktos kitos priemonės. Tai jautri sritis, sveikata, tai reikėtų atsiminti, kad nuomonės formuotojai yra reklamos skleidėjai ir jų skleidžiama informacija yra reklama, jei susiduriama su sveikatos negalavimais reikia kreiptis į gydytoją ir neužsiimti savigyda“, – teigė I. Grinevičienė.

Vaisiai neatstos daržovių

Kiek vaisių ir daržovių reikėtų suvartoti per dieną, norint palaikyti gerą sveikatos būklę? Ką svarbu žinoti jas renkantis? Ir kokie padariniai gali laukti tų, kurie jų nesuvartoja pakankamai? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė.

PSO specialistai rekomenduoja per dieną suvalgyti 5 porcijas vaisių ir daržovių. Kaip teigia gydytoja dietologė I. Laukytė-Gaulė, toks kiekis yra būtinas norint palaikyti normalią sveikatos būklę.

„Minimalios rekomendacijos yra bent po 200 g daržovių ir po 200 g vaisių per dieną. 200 g – maždaug vidutinio kumščio dydžio daržovė ar vaisius. Taigi, norėdami per dieną suvalgyti bent 200 g daržovių, turime suvartoti bent kumščio dydžio porciją arba puodelį pjaustytų daržovių. Renkantis lapines daržoves, jų reikėtų suvalgyti du puodelius“, – tvirtina dietologė.

I. Laukytė-Gaulė pabrėžia, kad nors vaisiai yra skanūs ir saldūs, tačiau jie neatstoja daržovių, todėl turėtume vartoti tiek vienus, tiek kitus.

Svarbu įvairovė

Specialistė priduria, kad nėra vieno vaisiaus ar daržovės, kuris išspręstų visas sveikatos problemas. Gera savijauta džiugina tada, kai išlaikoma jų įvairovė ir pusiausvyra.

Vienų spalvų daržovės kaupia vienokius vitaminus ir mineralines medžiagas, kitų – kitokias, todėl nereikėtų įsikibti vieno vaisiaus ar daržovės.

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės paskaito apie specifinio vaisiaus ar daržovės naudą ir pradeda kasdien valgyti šį produktą. Svarbu atsiminti, kad vienų spalvų daržovės kaupia vienokius vitaminus ir mineralines medžiagas, kitų – kitokias, todėl nereikėtų rinktis vienokių vaisių ar daržovių. Kiekviename produkte gausu skirtingų maistinių medžiagų, tad, jei vartosime tik kažkurį vieną, organizmas negaus kitų vitaminų, kurių šiame vaisiuje ar daržovėje nėra“, – tikina gydytoja.

I. Laukytė-Gaulė atkreipia dėmesį, kad itin naudinga kliautis sezoniškumu: kai yra vieno ar kito produkto sezonas, tuo metu jie ir būna maistingiausi, o skonis ir kokybė geriausi. Tiesa, gali kilti pagunda sezono metu atsivalgyti tam tikrų vaisių ir uogų, tačiau piktnaudžiauti jais nevertėtų. Dietologė atskleidžia, kad dažniausiai žmonės yra linkę persivalgyti braškių, arbūzų, trešnių ir obuolių. Tokiu atveju apsisaugoti nuo persivalgymo ir išlaikyti ribas gali padėti įvairūs vaisių, uogų ir daržovių paruošimo būdai. Specialistė pataria juos džiovinti, šaldyti ar virti – taip šiomis vaišėmis bus galima mėgautis ir pasibaigus sezono pikui.

Gresia rimti padariniai

Vartojant vaisių ir daržovių nepakankamai, didėja lėtinių neinfekcinių ligų tikimybė. Rizikuojama susirgti žarnyno, širdies ir kraujagyslių ligomis, įvairiomis vėžio formomis, dėl to gali pakilti kraujospūdis ar cholesterolio kiekis kraujyje. Organizmui negaunant pakankamai vaisių ir daržovių, kuriose gausu skaidulų, gali suprastėti virškinimas, tapti sunku išsituštinti.

Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina vaisių ir daržovių naudą ir svarbą lėtinių ligų prevencijai. Tokie vaisiai kaip ananasai, mangai ir kiviai gerina virškinimo sistemos darbą, todėl puikiai tinka turint tam tikrų virškinimo sutrikimų. Imbieras pasižymi uždegimo slopinamosiomis savybėmis, todėl gali būti naudingas gydant infekcines ligas. Ciberžolė gali pagerinti smegenų darbą, o dažnai kiekvieno virtuvėje naudojamos  morkos ir pomidorai – sumažinti širdies ligų tikimybę.

Susidūrus su tam tikrais sveikatos negalavimais, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją dietologą, kuris išsamiai pagal žmogaus ligos istoriją parinks tinkamus vaisius ir daržoves, patars, kaip identifikuoti simptomus lengvinančius ar sunkinančius produktus ir suteiks maitinimosi rekomendacijų.

Sutikti vilniečiai džiaugėsi, kad lauke vis gražėja, gerėja oras. Kai kurie pastebėjo, kad šią žiemą daugiau sirgo, todėl dabar stengiasi stiprinti imunitetą, daugiau vaikščioti ir sportuoti. Kita kalbinta moteris atkreipė dėmesį, kad pandemija ir visos ligos turėjo neigiamos įtakos mūsų imunitetui. Ji savarankiškai stiprina sveikatą natūraliais vitaminais – erškėtrožių vaisiais, ciberžole su pipirais ir maltais gvazdikėliais. Tačiau, nors ir vartoja daug papildomų žolelių, organizmas neatsparus infekcijoms ir jį reikia stiprinti.

Kaip pasitikti pavasarį kupiniems energijos ir geros nuotaikos, pokalbis su gydytoja Evelina Nevardauskaite-Rudzikiene.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie būtų patarimai žmonėms, atėjus pavasariui, nusilpus imunitetui?

– Pavasaris jaučiasi. Gaila, bet sniegas už lango, o mūsų organizmas pradėjo ruoštis pavasariui – kitokia energija, sutriko miegas, norisi kitokio maisto. Tai sezoniniai pokyčiai, adaptacija – kitaip dirba mūsų skydliaukė, medžiagų apykaita. Dėl to reikėtų atsižvelgti į tai. Mūsų protėviai pasninkaudavo – tinkamai ribojamas organizmą sunkinantis maistas leidžia išsivalyti nuo to, kas mus šildė žiemą.

– Kai trūksta energijos, norisi miego – jaučiamas alkis. Jūs kaip tik patariate pasninkauti?

– Reikia rinktis maistą, kuris suteikia energijos, o ne sunkina. Reikia rinktis lengvesnį maistą – mažiau miltų, bulvių, mėsos, daugiau daržovių, vaisių, raugintų produktų.

– Kaip stiprinti nusilpusį imunitetą?

– Pirmiausia, nevalgyti sunkaus maisto. Rinktis mums tinkamą maistą. Kviečiu atsižvelgti į tai, kas mums yra sveikata. Lygiai tas pats su imunitetu. Jis priklauso nuo mūsų streso, persidirbimo. Reikia prisižiūrėti, turėti ritmą, laiku eiti miegoti. Patarimai paprasti. Žinoma, yra preparatų. Labai svarbu tinkamas vitaminų D ir C kiekis, kiti mikroelementai – cinkas ir pan., kurie turi būti mūsų mityboje.

Pasidžiaukite saule, leiskite sau joje pabūti, kvėpuokite grynu oru.

– Apibendrinant, svarbiausia miegas, emocijų higiena?

– Taip. Tinkama mityba, emocijos, fizinis aktyvumas. Pasidžiaukite saule, leiskite sau joje pabūti, kvėpuokite grynu oru. Labai paprasti dalykai. Ir, žinoma, atsižvelkite į jums tinkamiausią mitybą.

– Taip pat nepersišaldykite.

– Geriau grūdintis po truputėlį. Yra pirčių, ekečių. Pasinaudokite galimybe.

Ne tik iš papildų

Šeimos gydytoja Rasita Kybartienė įvardija, kokių vitaminų ir mineralų organizmui reikia atėjus žiemai. Jų galime gauti ne tik iš maisto papildų, bet ir tiesiai iš maisto. Pagrindinė taisyklė: kuo mažiau apdorotas maistas – tuo daugiau naudingų medžiagų.

Ruduo buvo puikus metas vis dar natūraliai gauti vitaminų ir mikroelementų iš gamtos. Pirmiausia todėl, kad maistą mažiau apdorojome, turėjome galimybę valgyti šviežius vaisius ir daržoves, o saldumynus galėjome pakeisti avietėmis, šilauogėmis ar kitomis uogomis. Jei rudenį išvardytų maisto produktų nevartojome rekomenduojamų normų, reikia sudaryti organizmo stiprinimo planą: pasidaryti tyrimus ir suplanuoti, kaip organizmą papildyti reikiamais elementais.

Tyrimai rodo, kad produktuose, kuriuos valgome šiandien, yra mažiau pagrindinių vitaminų ir mineralų nei prieš dešimtmečius.

Vis dėlto, kaip pastebi gydytoja, tyrimai rodo, kad tik daugiau kaip pusė (57,1 proc.) Lietuvos gyventojų kasdien vartoja vaisių ir daržovių ir tik 6,9 proc. lietuvių daržovių ir vaisių vartoja penkis kartus per dieną. „Kiti tyrimai rodo, kad produktuose, kuriuos valgome šiandien, yra mažiau pagrindinių vitaminų ir mineralų nei prieš dešimtmečius“, – komentuoja pašnekovė.

Šiuolaikiniai gyvensenos įpročiai lemia, kad kai kurių vitaminų ir mineralų turime gerti papildomai. Tiksliausiai, kokių medžiagų trūksta, gali parodyti kraujo tyrimai, padedantys stebėti mikroelementų atsargas. Tam tikrų medžiagų poreikį gali padiktuoti ir gyvenimo būdas, pavyzdžiui, daug sportuojant reikėtų nepamiršti kalio, magnio, nevalgant mėsos – geležies, vitamino B12 papildų. Organizmo siunčiami signalai gali atskleisti tam tikrų mikroelementų trūkumą, pavyzdžiui, dažnai moterų jaučiami simptomai: nuolatinis nuovargis, silpnumas, blogiau toleruojamas fizinis krūvis, slenkantys plaukai – gali išduoti geležies trūkumą, kuriam atkurti prireikia ir kelių mėnesių.

Trūksta vitamino D

Gydytoja R. Kybartienė atkreipia dėmesį: žiemą ypač reikia pasirūpinti, kad organizmui nepritrūktų vitaminų D, E, taip pat geležies.

Kaip pasakoja gydytoja, nors organizmas gali natūraliai gaminti vitaminą D būnant saulėje, dažnai jo kiekis net vasarą ir iškart po jos yra nepakankamas. Tai gali būti susiję su tuo, kad trumpiau būname lauke, su tamsesne oda, kremų su UV apsauga naudojimu, odos sausumu, nepakankamu saulės spindulių kiekiu žiemą ar todėl, kad sergame tam tikromis ligomis.

Vitaminas D svarbus palaikant kaulų augimą, todėl rekomenduojamas kūdikiams nuo dviejų savaičių. Suaugusiesiems šis vitaminas padeda palaikyti imuninę sistemą, fizinį pajėgumą, slopina uždegimus, alergijas, gerina nuotaiką. Įrodyta, kad pakankamas vitamino D kiekis gali sumažinti galvos skausmus, migrenos simptomus. Jis svarbus mažiems, sparčiai augantiems vaikams ir vyresniems žmonėms dėl kaulinio audinio formavimosi ir patvarumo išlaikymo.

Palaikomoji vitamino D kasdienė dozė – 1 000–2 000 TV. Rizikos grupės žmonėms vitamino D rekomenduojama keturis kartus daugiau – 4 000 TV per dieną. Rizikos grupėms priklauso: vyresnio amžiaus žmonės; turintys didesnį kūno masės indeksą; sergantys lėtinėmis ligomis.

Svarbu gauti nuolat

Svarbu, kad organizmui nestigtų ir vitamino C. Jis didina organizmo atsparumą, stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda įsisavinti geležį. Vitamino C organizmas negamina, atsargų nekaupia ir jo svarbu gauti nuolat. „Kai yra šviežių vaisių ir daržovių, pagrindinių vitamino C šaltinių, pirmenybę reikėtų teikti jiems, o papildai aktualiausi šaltuoju metų sezonu, sergant uždegimais, sumažėjus šviežių vaisių ir daržovių. Vitaminas C pasižymi unikalia savybe, nes gali padėti atkurti kitus antioksidantus, tokius kaip vitaminas E“, – komentuoja R. Kybartienė.

Reikėtų žinoti, kad vitaminas C – vienas jautriausių ir nestabiliausių vitaminų. Jo įprastai pasisavinama tik apie 30 proc. Tad, jei per dieną suvalgome 100 g šviežių juodųjų serbentų, 200 g ar 400 g braškių, teoriškai turėtume gauti reikiamą dozę – 200 mg vitamino C. Tačiau dėl šio vitamino nestabilumo ir greito pasišalinimo iš organizmo dažnai gauname mažiau. Būtent dėl to reikėtų atidžiai rinktis ir šio vitamino papildus. Tarp geriausių išeičių – geriau pasisavinamas ilgesnio veikimo vitaminas C mikrokapsulėmis.

Ypač šaltuoju metų laiku, kai imuninei sistemai tenka didesnis krūvis, svarbi kasdienė palaikomoji vitamino C dozė – 400 mg per dieną. Jei  kontaktuojame su ligoniu, rekomenduojama kasdienį vitamino C gaunamą kiekį padidinti iki 1 000 mg per dieną.

Geležies trūksta trečdaliui

Geležies trūkumas gali sukelti mažakraujystę, vadinamąją anemiją, kuria serga apie 30 proc. pasaulio populiacijos, todėl būtinybę papildyti šio elemento atsargas gali padiktuoti kraujo tyrimai, o ne metų laikas. Lietuvoje mažakraujystė kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikams. Kaip pastebi R. Kybartienė, šeimos gydytojai su mažakraujystės gydymu susiduria beveik kasdien: „Pavyzdžiui, mamos skundžiasi, kad vaikas nedaug valgo, atsisako mėsos, daržovių, o kai pradeda dažnai sirgti, tai dažniausiai būna vienas signalų, kad gali trūkti šio mikroelemento. Trūkumą pašalinus, vaikas serga rečiau.“ Anemija  dažniau serga moterys, kurių menstruacijos gausios. Ypač geležies poreikis padidėja nėštumo ir žindymo metu dėl išaugusio poreikio vaisiui, o laktacijos periodu – dėl didesnio poreikio kūdikiui. Tokiais atvejais rekomenduojama geležies dozė suaugusiajam – 28 mg, paaugliui – 14 mg, vaikui nuo trejų metų – 7,5 mg. Papildžius geležies atsargas sustiprėja imuninė sistema, pagerėja apetitas, sugrįžta fizinio krūvio tolerancija, darbingumas ir energija.