Lietuvos vadovas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sekmadienį dalyvavo 90-ųjų lakūnų žūties metinių minėjime Lenkijoje, pranešė Prezidentūra.

„Lituanicos“ skrydis tapo svarbia lietuviško simbolio dalimi. Iki šiol mūsų šalyje sunkiai rastume žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį. Esu nuoširdžiai dėkingas, kad lietuvių aviatorių atminimas šiandien taip gražiai puoselėjamas ir Lenkijoje. Mes visi tuo galime įsitikinti šioje vietoje, kur šalia paminklo S. Dariui ir S. Girėnui įsikūręs ir jiems skirtas muziejus“, – pranešime sako G. Nausėda.

Minėjimas vyko netoli lakūnų žūties vietos Pščelnike, prie žuvusių lakūnų atminimui pastatyto paminklo.

Prezidento teigimu, išties simboliška, kad skrydis per Atlantą prasidėjo liepos 15-ąją – bendros lietuvių ir lenkų ginklo pergalės Žalgirio mūšyje dieną.

Sekmadienį G. Nausėda taip pat lankysis Ščecine esančioje NATO Šiaurės Rytų vadavietėje, kurioje tarnauja ir Lietuvos kariai.

„Seimo delegacijos išvykos į kaimynę Lenkiją tikslas – susipažinti ir įvertinti švietimo padėtį Lenkijos lietuvių bendruomenėje, išklausyti jos problemas ir lūkesčius“, – sakė delegacijos vadovas, Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.

„Į kokybę orientuotas tautinių mažumų švietimas yra tiek Lietuvos, tiek ir, tikiu, Lenkijos interesas“, – teigė jis.

Parlamentarai vizito metu taip pat pagerbs Lietuvos savanorių atminimą Berznyko kapinėse, domėsis lituanistinio švietimo Lenkijoje aktualijomis, susitiks su vietos lietuvių bendruomene ir aptars kylančius iššūkius, Suvalkuose aplankys lietuvišką vaikų darželį ir apžiūrės lietuviškos mokyklos pastatą.

Į Seinus ir Punską vyksta Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos nariai P. Saudargas, Julius Sabatauskas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Algirdas Sysas, Kęstutis Mažeika, Liuda Pociūnienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis ir Česlavas Olševskis.

Tikimasi, šis vizitas padės pasiruošti XXV Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo bei Senato narių asamblėjos sesijai.

Karo Ukrainoje metinių išvakarėse šalių vadovai aptars regioninio saugumo, paramos Ukrainai klausimus. Jie taip pat kalbėsis apie Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Lietuva šiame susitikime daugiausia dėmesio skirs rytinio NATO sparno stiprinimui, siekiui į regioną pritraukti daugiau JAV karių, priešakinės gynybos elementų.

Be kita ko, vadovai ketina aptarti klausimus, susijusius su didesnėmis investicijomis į gynybos pramonę, Rusijos izoliavimu tarptautinėje arenoje.

Anot diplomatų, visos formate dalyvaujančios valstybės, išskyrus Vengriją, minėtus regioninius iššūkius ir jų sprendimo būdus mato gana panašiai.

J. Bidenas pirmadienį į Varšuvą atvyko po iš anksto neskelbto vizito Kyjive. Šios jo kelionės tikslas – sutvirtinti Vakarų vienybę, Ukrainai ir Rusijai rengiantis pradėti pavasario puolimus.

Didžiausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jau nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, nuniokojo Ukrainos infrastruktūrą ir pakenkė pasaulio ekonomikai.

Viešėdamas Kyjive, JAV vadovas pranešė apie naują 500 mln. dolerių (468 mln. eurų) karinės paramos paketą Ukrainai.

Tuo metu antradienį metinį pranešimą skaitęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį kartą pareiškė, kad Vakarai kelia grėsmę jo šaliai, todėl reikėjo įsiveržti į Ukrainą. Be kita ko, jis teigė, kad Maskva stabdo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV.

Vadinamajam Bukarešto devynetui priklauso Lietuva, Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

Lietuvos vadovas vasario 22 dieną vyks į Varšuvą, kur rengiamas JAV prezidento ir Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimas.

Per jį daugiausia dėmesio planuojama skirti regiono saugumo, paramos Ukrainai klausimams ir pasiruošimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje šių metų liepą.

Vadinamajam Bukarešto devynetui priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

Pirmąją vizito dieną G. Nausėda dalyvaus antrojoje Lietuvos ir Lenkijos prezidentų taryboje, kurioje bus apžvelgti dvišaliai santykiai, aptarti būdai didinti paramą Ukrainai atremiant Rusijos agresiją, bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse klausimai, bendras veikimas Trijų jūrų iniciatyvos rėmuose.

Penktadienį prezidentas dalyvaus Lenkijos Nepriklausomybės dienai skirtuose renginiuose, kartu su A. Duda sakys kalbą iškilmėse Varšuvos Pilsudskio aikštėje, BNS informavo prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Darbo vizito metu numatyta atskira pirmosios ponios programa: Diana Nausėdienė kartu su Lenkijos pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda lankysis ukrainiečių šeimoms paramą teikiančiame labdaros centre.

Lietuvos pirmoji ponia taip pat susitiks su Varšuvos lituanistinės mokyklėlės, Baltistikos centro Varšuvos universitete aktyvu ir su Varšuvos lietuvių knygų mylėtojų klubo nariais.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentų tarybą G. Nausėda ir A. Duda įsteigė 2020 metais Lenkijos vadovo vizito Vilniuje metu bendradarbiavimui dvišaliu, NATO ir Europos Sąjungos lygiu stiprinti.

Vyriausybių vadovai dalyvaus renginio atidarymo diskusijoje „Europa karo metu: Vidurio ir Rytų Europos parama Ukrainai“.

I. Šimonytė taip pat dalyvaus Laisvės riterio apdovanojimo ceremonijoje, kurioje bus pagerbti Ukrainos žmonės.

Varšuvos saugumo forumas yra viena iš svarbiausių Europos saugumo konferencijų, skirta transatlantiniam bendradarbiavimui. Forume daugiausia dėmesio skiriama bendram atsakui į saugumo iššūkius, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lenkija ir Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis tapo vienomis aktyviausių Ukrainos politinių, karinių, humanitarinių rėmėjų, yra didžiausios politinio ir ekonominio spaudimo Rusijai advokatės Europos Sąjungoje.

„Esu  gavusi kvietimą dalyvauti Ekonomikos forume ir pasisakyti forumo renginiuose ir dvišaliuose susitikimuose“, – trečiadienį Seimo valdybos posėdyje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Į Karpačą taip pat vyks Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Vytautas Bakas.

Ketinimų dalyvauti Ekonomikos forume turėjo ir Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris, tačiau Seimo valdyba tokiai komandiruotei nepritarė. Beje, Seimo valdybos nariai pritarė E.  Zingerio dalyvavimui  Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto posėdyje ir jo vizitui su parlamentine delegacija į Ukrainą.

Nuo 1992 metų Lenkijoje kasmet rengiamame Ekonomikos forume susirenka ir diskutuoja iškilūs ekonominio ir visuomeninio gyvenimo atstovai iš viso pasaulio.

Tai yra prestižinis tarptautinio formato Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos ir politikos sričių atstovų susitikimas.

Forumo misija yra kurti palankias sąlygas plėtoti Europos politinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Tradiciškai forumo svečiai yra šalių prezidentai, premjerai, ministrai, eurokomisarai, Europos Parlamento nariai, parlamentų nariai, didžiausių įmonių vadovai, ekspertai, savivaldos, kultūros pasaulio atstovai, žurnalistai.

Kaip pranešė Prezidentūra, pirmadienį pradėdamas vizitą Lenkijoje G. Nausėda su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) aptarė dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regiono saugumui, pagalbą Ukrainai ir jos atstatymo klausimus.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda susitikime akcentavo, kad Lietuvos ir Lenkijos glaudus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse, veiksmų koordinavimas ir bendras regioninių saugumo interesų atstovavimas tarptautiniais formatais yra itin svarbūs dabartiniame geopolitiniame kontekste, taip pat svarbi ir šalių vienybė dėl Rusijos vykdomos agresijos.

„Kartu esame stipresni ir saugesni. Tik veikdami išvien galime užtikrinti saugumą savo šalyse ir visame regione. Lenkija yra patikima Lietuvos sąjungininkė.  Vertinu mūsų  veikimą išvien ir tikiu, kad išliksime vieningi ateityje“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentūros teigimu, Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat sutarė, kad būtina tęsti karinę pagalbą Ukrainai, nes būtent ukrainiečių apginklavimas nulems karo baigtį.

Prezidentai taip pat aptarė Rusijos kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir infrastruktūros atstatymo darbus. Pasak šalies vadovo, tiek Lietuva, tiek Lenkija aktyviai įsitrauks į atstatymo procesą ir bendradarbiaus įgyvendinant projektus.

Prezidento vizitas truks iki antradienio.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G. Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda (Andžejus Duda) bei Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Prezidentai taip pat aptars saugumo situaciją regione, NATO rytinio flango stiprinimo klausimus, pranešė Prezidentūra.

J. Bidenas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) susitiks Žešuve, esančiame maždaug už 80 km nuo sienos su Ukraina, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime apie JAV lyderio penktadienio kelionių planus per skubiai surengtą vizitą Europoje dėl karo Ukrainoje.

Iki šiol Baltieji rūmai nebuvo paskelbę detalių apie prezidento planuojamą viešnagę Lenkijoje – jo antrąją stotelę per šią kelionę po Briuselyje įvykusių J. Bideno susitikimų su NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) kovo penktąją taip pat pabuvojo Žešuve, kai aplankė Lenkiją siekdamas pademonstruoti Vašingtono paramą NATO rytinio sparno šalims, nerimaujančiomis, kokie bus Ukrainą užpuolusios Maskvos tolesni žingsniai.

Baltieji rūmai nurodė, kad penktadienį J. Bidenas taip pat bus informuotas, kaip Lenkijai sekasi rūpintis milijonais ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos vykdomų apšaudymų ir bombardavimų jų šalyje.

Žešuve J. Bidenas taip pat susitiks su Lenkijoje dislokuotais JAV 82-osios oro desantininkų divizijos kariais.