Atitinkamas ministro pirmininko Iraklio Kobachidzės įsakas paskelbtas Sakartvelo vyriausybės tinklalapyje, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „NewsGeorgia“.

„Atmesti Sakartvelo prezidentės pateiktą pasiūlymą dėl darbo vizito į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą, šių metų balandžio 10–12 dienomis“, – sakoma dokumente.

Pasak portalo, S. Zurabišvili santykiai su valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybe pasiekė žemiausią tašką prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą. Prezidentė kritikavo Sakartvelo valdžią dėl nepakankamos paramos Kyjivui, suartėjimo su Maskva ir silpnų pastangų šalies europinės integracijos kelyje. Valdžios partija ėmė blokuoti prezidentės užsienio vizitus. Tai buvo aiškinama tuo, kad esą ji savo pareiškimais kenkia šaliai.

S. Zurabišvili ir toliau lankėsi Europoje savo lėšomis. Tai davė dingstį pradėti jos apkaltą, kuri galiausiai žlugo.

Lygiai prieš metus Sakartvelo prezidentė buvo atvykusi į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis – taip pat be vyriausybės leidimo.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, S. Zurabišvili griežtai sukritikavo valdančiąją partiją, kuri pareiškė vėl inicijuojanti įstatymo projektą dėl „užsienio agentų“.

ERPB vadovė susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, banko klientais, ketvirtadienį pranešė bankas.

O. Renaud-Basso su Lietuvos valdžios atstovais diskutuos apie investicijų galimybes į šalies privatų sektorių ir kapitalo rinką. Taip pat bus kalbama apie Baltijos šalių potencialą plėtojant atsinaujinančią energetiką.

„Baltijos šalys susidūrė su sudėtinga ekonomine aplinka ir dėl Rusijos karo Ukrainoje patyrė sumažėjusį investuotojų susidomėjimą“, – teigiama pranešime.

ERPB prezidentės teigimu, vizito metu Baltijos šalims bus siekiama pabrėžti ERPB įsipareigojimus investuoti regione.

„Esame pasiruošę toliau investuoti visose trijose šalyse, remti jų atsinaujinančios energetikos plėtrą, skatinti privataus sektoriaus ir visos ekonomikos augimą“, – pranešime sakė ji.

O. Renaud-Basso taip pat dalyvaus balandžio 11 dieną Prezidentūroje rengiamame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime.

ERPB vadovė iki Vilniaus lankysis Taline ir Rygoje, kur taip pat viešės pirmą kartą. Jos vizitas Baltijos šalyse vyks  balandžio 8–11 dienomis.

Iki šiol ERPB Lietuvoje į 126 projektus yra investavęs apie 1,5 mlrd. eurų.

Jį skraidinęs lėktuvas apie 10.30 val. nusileido Vilniaus oro uoste. Prezidentą čia pasitinka Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kaip pranešė Lietuvos Prezidentūra, šalies vadovas Gitanas Nausėda su Ukrainos lyderiu aptars karo Ukrainoje eigą, paramos Ukrainai klausimus, šalies integracijos į Europos Sąjungą (ES) ir NATO procesus.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Daukanto aikštėje kreipsis į Lietuvos žmones, lankysis pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ukrainos centre, kur susitiks su Lietuvoje gyvenančiais karo pabėgėliais.

„Prezidentas yra nepaprastas lyderis kovoje už Ukrainos laisvę, teritorijas, žmonių išlikimą, už demokratiją, humanistines vertybes ir už mūsų visų laisvę. Prezidentas V. Zelenskis rodo jaunajai kartai geriausią orumo, ryžto ir moralinės stiprybės pavyzdį, dėdamas didžiules pastangas išsaugoti Ukrainos kultūros, mokslo ir švietimo ateitį“, – VDU pranešime cituojamas rektorius, profesorius Juozas Augutis.

Ukrainos prezidentas taip pat susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo vadovybe ir frakcijų atstovais.

Vėliau V. Zelenskis vyks į Latviją ir Estiją. Su Baltijos šalių lyderiais jis žada aptarti tarptautinę paramą Kyjivui, tolesnius ryšius bei integraciją į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

V. Zelenskis kaip Ukrainos prezidentas Lietuvoje lankosi ketvirtą kartą. Pastarąjį kartą šalyje jis viešėjo pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.

Ukraina vadina Vilnių vienu didžiausių savo rėmėjų, šiai jau beveik dvejus metus kovojant su Rusijos invazija.

Lietuva aktyviai pasisako už Ukrainos narystę ES, taip pat NATO. Pagal ekonomikos dydį, Lietuva patenka į daugiausiai karinės paramos Ukrainai skiriančių valstybių gretas.

„Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas. – Turime dirbti kartu, užkertant kelius Rusijai apeiti sankcijas, ir remti Ukrainą iki pergalės.“

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu Vilniuje.

G. Nausėda teigė matantis „dar daugiau pozityvios dinamikos“ tarpusavio santykiuose, o pernai Europos Sąjungos (ES) ir Baku pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo energetikos sektoriuje „padėjo ES žiemos metu apsirūpinti energijos ištekliais“.

Rusijos vykdomo brutalaus karo prieš Ukrainą kontekste mūsų partnerystė įgyja naują prasmę ir šviesą.

„Turime išnaudoti Rytų partnerystės politikos teikiamas galimybes bendradarbiauti ir ieškoti būdų gilinti strateginę partnerystę“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Anot jo, I. Alijevo vizito metu abi šalys pasirašė susitarimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo aplinkosaugos, jaunimo reikalų ir teisėsaugos srityse.

Savo ruožtu A. Alijevas teigė besitikintis, kad artimiausias metais „ekonomika ir prekyba bus tos sritys, kuriose bus padaryta didžiausia pažanga“.

„Esu dėkingas Lietuvai už paramą, bendradarbiaujant su ES“, – sakė Azerbaidžano prezidentas.

Šalių vadovai taip pat kalbėjosi apie regioninius klausimus, energetiką.

G. Nausėda Azerbaidžane lankėsi pernai gegužę.

Gegužės pradžioje Vilniuje lankantis Azerbaidžano užsienio reikalų ministrui Jeyhunui Bayramovui (Džeichunui Bairamovui) prezidentas sakė, kad Lietuva suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Azerbaidžanu ekonomikos, švietimo, inovacijų, informacinių technologijų ir kitose srityse.

Anot jos, Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ visiškai sustabdžius dujų tiekimą vamzdynais Lenkijai ir Bulgarijai, tai taip pat buvo lūžis dabartinėje krizėje.

„Rusija neįvertina Europos Sąjungos, neįvertina valstybių narių vienybės ir bendradarbiavimo ir neįvertina, kaip esame pasirengę visiškai kontroliuoti savo energetikos ateitį“, – Lietuvą ir Lenkiją sujungusio dujotiekio atidarymo ceremonijoje sakė K. Simson.

Ji taip pat kalbėjo, kad dujotiekis yra svarbus, tačiau norint dar labiau užsitikrinti energetinį saugumą, kitas svarbus žingsnis – elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa.

„Europos Sąjungos narės neturi būti priklausomos nuo trečiųjų šalių, ypač, kurios nėra patikimos. Praėjo dešimt metų, kai turime tris Baltijos šalis ir Lenkiją, teikiame paramą sinchronizavimo projektui užbaigti ir matydami bendradarbiavimo dvasią šiandien, galime pasiekti ir tai užbaigti artimiausiu metu“, – sakė eurokomisarė.

Be to, Europos Sąjungos svarstomos naujos sankcijos Rusijai, įtraukiant naftos embargą, paveiks agresorę labiau nei ES ekonomiką ir atvers kelią Bendrijos šalims rasti alternatyvių tiekėjų, sako K. Simson.

Pasak jos, išvakarėse Europos Komisijos pateiktas „visiško embargo“ pasiūlymas apima tiek rusišką naftos žaliavą, tiek ir perdirbtus produktus, tiekiamus jūromis ar vamzdynais.

„Bet mūsų pasiūlymas turėtų tapti tokiu embargu, kuris paveiks Rusiją labiau nei mūsų pačių ekonomikas. Mes tai darysime tvarkingai, kad visos mūsų šalys narės turėtų galimybę rasti alternatyvius tiekėjus“ , – Lietuvą ir Lenkiją sujungusio dujotiekio atidarymo ceremonijoje netoli Vilniaus ketvirtadienį sakė už K. Simson.

Ji pripažino, kad valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūrų ir naftos terminalų, „kyla didesni iššūkiai“.

„Bet visos mūsų valstybės gali atsisakyti rusiškos naftos – tai ir buvo šeštojo sankcijų paketo esmė“, – kalbėjo komisarė.

Anot jos, jau pirmasis ES sankcijų paketas buvo nutaikytas į Rusijos naftos perdirbimo įmones.

„Tad diena po dienos Rusijos galimybės gaminti naftos produktus reikšmingai mažėja, nes jie nebeturi prieigos prie įrangos, kurios reikia modernizuoti ir išlaikyti jų perdirbimo įmones“, – tvirtino K. Simson.

Kalbėdama apie Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ji pabrėžė, kad šiuo metu ES narės „kur kas geriau pasiruošusios“ galimam Rusijos dujų nutraukimui nei 2014-aisiais po Krymo okupacijos.

Pasak EK narės, šalys jau turi alternatyvius tiekimo maršrutus, regioninius planus, kaip nutrūkus tiekimui iš Rusijos kaimynės gali padėti tiek dujas reversiniu būdu dujotiekiais ar per SGD terminalus ir tai jau padarė, kai Rusija praėjusią savaitę nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

„Šie nenumatytų atvejų planai yra priimti ir aš manau, tai yra geriausias liudijimas, kaip šalys narės parodė solidarumą Lenkijai ir Bulgarijai praėjusią savaitę“, – kalbėjo ji.

Europos Sąjunga šiuo metu svarsto 6-ąjį sankcijų paketą Rusijai, vasario pabaigoje pradėjusiai karą Ukrainoje. Paketu siūloma uždrausti rusiškos naftos importą, tačiau ne visos bloko narės tam pritaria, viena tokių – Vengrija.

Praėjusią savaitę Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, atsisakiusioms vykdyti Kremliaus vienašališką reikalavimą už jas mokėti rubliais.

Europos Komisija įspėjo, kad Rusija taip gali pasielgti ir su kitomis ES valstybėmis narėmis, paragino šiam spaudimui nepasiduoti ir pažadėjo, jog ES atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus „neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas“.

Jie sekmadienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra.

Su NATO ir EK vadovais bus aptarta saugumo situacija regione bei dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos susidariusi padėtis Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Prezidentūros atstovė Kristina Belikova informavo BNS, kad NATO ir EK vadovai į Lietuvą atvyksta sekmadienį, viešės vieną dieną, planuojama spaudos konferencija, tačiau detalesnė vizito programa šiuo metu derinama.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to paskelbta ekstremali situacija. Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

S. Niinisto Lietuvoje turėjo lankytis antradienį.

„Vizitas yra nukeliamas į vėlesnę datą Suomijos prezidentui vizito išvakarėse sunegalavus“, – BNS informavo prezidento Gitano Nausėdos spaudos tarnyba.

Lietuvos ir Suomijos prezidentai planavo aptarti dvišalius santykius, bendradarbiavimą tarptautiniuose formatuose, saugumo, migracijos klausimus.

Lietuvos kariuomenė penktadienį pranešė, kad rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis JAV karinių pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christoferis G. Cavolis (Kristoferis Kavolis).

Jo vizito tikslas – patikinti Lietuvos visuomenę ir pademonstruoti tvirtą JAV įsipareigojimą ginti Lietuvą nuo bet kokios agresijos, teigiama pranešime.

Šio generolo pavaldume esantys padaliniai, rotaciniu principu, yra dislokuoti Lietuvos kariuomenės generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.

„Iškilus krizinei situacijai mūsų regione, generolas Christopheris G. Cavolis vadovautų JAV pajėgų atvykimui į paramą Lietuvos kariuomenei“, – teigia Lietuvos kariuomenė.

Vokietijos vaidmuo itin svarbus Lietuvai, nes būtent šios valstybės kariai prisiėmė atsakomybę vadovauti jau penkerius metus Rukloje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys su JAV generolu aptars dvišalį  bendradarbiavimą gynybos srityje, dalyvavimą tarptautinėse misijose, bendrų investicinių, infrastruktūros plėtros, pažangios vakarietiškos karinės technikos ir ekipuotės įdiegimo Lietuvos kariuomenėje projektus.

Rugsėjo 22-24 dienomis Lietuvoje lankysis Vokietijos Jungtinių pajėgų operacinės vadavietės vadas generolas leitenantas Erichas Pfefferis (Erichas Feferis).

Dvišalių susitikimų temos koncentruosis į aktualius Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje klausimus, Vokietijos investicijas į Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, atsaką iš Rytų kylančioms hibridinėms grėsmėms atremti, Lietuvos karių dalyvavimą Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir stabilizavimo operacijoje MINUSMA, Vokietijos karinio kontingento sudėtyje, Malyje.

Vizito metu svečias taip pat aplankys Lietuvos kariuomenės Gynybos štabą, Rukloje dislokuotus NATO priešakinių pajėgų bataliono karius bei NATO pajėgų integravimo vienetą.

Kaip skelbia kariuomenė, Lietuva ir Vokietija šiandien glaudžiai bendradarbiauja užtikrinant taiką bei saugumą regione ir visoje Europoje.

„Vokietijos vaidmuo itin svarbus Lietuvai, nes būtent šios valstybės kariai prisiėmė atsakomybę vadovauti jau penkerius metus Rukloje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui“, – teigiama pranešime.

Rugsėjo 19-25 dienomis Lietuvoje taip pat lankysis JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas generolas majoras Markas J. Schindleris (Markas Šindleris).

Lietuvos kariuomenę su Pensilvanijos nacionaline gvardija sieja ilgametis glaudus bendradarbiavimas. Jau beveik tris dešimtmečius gvardija teikia įvairiapusę paramą Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgoms, vykdo instruktorių iš Lietuvos apmokymus, vyksta bendras karinis rengimas.

Jos teigimu, rugsėjo 30–spalio 1 dienomis vizitas numatytas minint Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių šimtmetį.

Vizito metu su princese susitiks prezidentas Gitanas Nausėda, taip pat planuojama intensyvi kultūrinė pirmosios ponios Dianos Nausėdienės ir princesės programa, skirta bendriems kultūros, meno projektams bei istorinei atminčiai. 

Taip pat numatyti princesės susitikimai su Vyriausybės atstovais, danų diaspora, apsilankymas Vilniaus universitete ir Antakalnio kapinėse.

Be kita ko, princesė Mary turėtų atidaryti Danijos tapytojų parodą „Bundančios tautos. Danų tapybos „aukso amžius“, kuriai rugsėjo pradžioje iš Danijos buvo atgabenti 8,4 mln. eurų vertės paveikslai.

Delegacija, kurią sudaro 65 nariai, spalio 20–30 dienomis lankysis ne tik Lietuvoje, bet ir Slovakijoje bei Čekijoje.

Taivano užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento vadovas Chen Li-kuo (Čen Li-kuo) sako, kad šie vizitai yra skirti skatinti prekybinius ryšius ir investicijas.

„Toliau stipriname savo santykius su Centrinės ir Rytų Europos šalimis, (...) demonstruodami tarptautinių demokratinių partnerių solidarumą ir draugystę“, – virtualioje spaudos konferencijoje sakė politikas.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas BNS teigė, kad į šalį atvyksta „didžiulė verslo delegacija“.

„Bus kalbama apie investicijas, rinkų atvėrimą ir ekonominį bendradarbiavimą. Tai yra puiki žinia, nes tokio lygio delegacijų mes nesame turėję. Jei pažiūrėtume į Čekiją, kur jie sukūrė 24 tūkst. darbo vietų per paskutinius dešimtmečius, kažkas panašaus Lietuvoje būtų labai naudinga“, – kalbėjo viceministras.

Pasak M. Adomėno, tai „nėra politinė delegacija“.

Kiek vėliau feisbuke ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad spalio 26–29 dienomis Lietuvoje viešės 40 Taivano įmonių, verslo asociacijų ir kitų organizacijų atstovai.

Jie domėsis „galimybėmis investuoti Lietuvoje, bendradarbiauti su mūsų šalies įmonėmis, pirkti lietuvišką produkciją ir organizuoti Taivano gyventojų turistines keliones į mūsų šalį“.

„Delegaciją lydės kelių Taivano ministerijų vadovai. Iš Lietuvos pusės aktyvūs kontaktai tarp Lietuvos ir Taivano verslo mezgami jau dabar. Rugsėjo 15 dieną nuotoliniu būdu įvyks Taivano ir Lietuvos verslo dienos. Jose ketina dalyvauti keliasdešimt Lietuvos įmonių, daugiausiai maisto ir kosmetikos gamintojai. Spalio mėnesį vyks turizmo įmonių susitikimas“, – įraše sakė ministrė.

Šiuo metu JAV viešinti A. Armonaitė taip pat teigė, kad Amerikoje vyksta susitikimai su šioje šalyje reziduojančia Taivano verslo bendruomene.

Dėl stiprėjančių Lietuvos ryšių su Taibėjumi, pastaruoju metu ėmė blogėti Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.

Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.

Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.